Šimonytė, Sandrita

Baigiamojo magistro darbo autorė: Karolina Zienkaitė Baigiamojo magistro darbo pavadinimas: Neutrofilų užląstelinio tinklo (NET) susidarymo po COVID-19 ligos sąsaja su ūminiu miokardo infarktu Mokslinis vadovas: Prof. dr. Sandrita Šimonytė Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kardiologijos institutas, Molekulinės kardiologijos laboratorija Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti netozės biožymenis ūminiu miokardo infarktu ir COVID-19 persirgusių pacientų kraujo plazmoje. Tyrimo uždaviniai. Nustatyti mieloperoksidazės (MPO), neutrofilų elastazės (NE) bei dvispiralės DNR (dsDNR) koncentraciją ūminį miokardo infarktą patyrusių pacientų kraujo plazmoje; nustatyti mieloperoksidazės (MPO), neutrofilų elastazės (NE) bei dvispiralės DNR (dsDNR) koncentraciją COVID-19 persirgusių ir ūminį miokardo infarktą patyrusių pacientų kraujo plazmoje; palyginti neutrofilų užląstelinio tinklo biožymenų koncentracijas tarp grupių ir įvertinti persirgtos COVID-19 ligos įtaką ūminiam miokardo infarktui. Tyrimo objektas ir metodai. Šio tyrimo objektas buvo pacientų kraujo plazmos mėginiai. Į tyrimą įtraukti 105 ūminį miokardo infarktą (ŪMI) patyrę pacientai. Pacientai buvo suskirstyti į eksperimentinę ir kontrolinę grupes pagal COVID-19 (viruso nustatymo) tyrimo rezultatus. Eksperimentinę grupę sudarė 53 pacientai, prieš ŪMI sirgę COVID-19 liga, kuri patvirtinta teigiamu COVID-19 tyrimo rezultatu. Kontrolinė grupė sudaryta iš 52 COVID-19 liga nesirgusių pacientų, kuriems ankstesnių COVID-19 tyrimų rezultatai buvo neigiami. MPO ir NE koncentracijos nustatytos kiekybiniu imunofermentinės analizės ELISA metodu, dsDNR koncentracija nustatyta kiekybiniu fluorescencinės spektroskopijos metodu. Tiriamosios grupės palygintos tarpusavyje atsižvelgiant į surinktus demografinius bei klinikinius duomenis ir nustatytas NET biožymenų koncentracijas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Demografiniai ir klinikiniai duomenys tarp tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Eksperimentinės grupės pacientams nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė MPO koncentracija kraujo plazmoje palyginus su kontroline grupe (46,84 (21,77 – 389,48) ng/ml vs 36,09 (18,57 – 233,19) ng/ml, p = 0,049), tačiau NE ir dsDNR biožymenys tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Eksperimentinėje grupėje nustatyta statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp MPO ir NE biožymenų (r = 0,399, p = 0,007), NE ir dsDNR biožymenų (r = 0,310, p = 0,025), MPO koncentracijos ir neutrofilų skaičiaus (r = 0,405, p = 0,006). Statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp NE ir dsDNR biožymenų (r = 0,288, p = 0,039) nustatyta ir kontrolinės grupės pacientams. Nustatyta, kad galimybė po COVID-19 ligos patirti ūminį miokardo infarktą yra daugiau nei 2,5 karto didesnė MPO koncentracijai kraujyje viršijant 42,81 ng/ml (vs < 42,81 ng/ml) (GS = 2,713, p = 0,022). Išvados. Po persirgtos COVID-19 ligos ūminį miokardo infarktą patyrusiems pacientams nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė MPO koncentracija kraujo plazmoje palyginus su šia liga nesirgusiais ūminį miokardo infarktą patyrusiais pacientais. NE ir dsDNR biožymenų statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta. Palyginus COVID-19 persirgusių ir šia liga nesirgusių, bet ūminį miokardo infarktą patyrusių pacientų grupes, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp NET biožymenų koreliacijų nenustatyta. Eksperimentinėje grupėje nustatytos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp MPO ir NE, dsDNR ir NE, MPO ir neutrofilų skaičiaus. Neutrofilų užląstelinio tinklo biožymens MPO koncentracijai esant ≥ 42,81 ng/ml (vs < 42,81 ng/ml) reikšmingai didėja galimybė susirgti ūminu miokardo infarktu persirgus COVID-19 liga.