Šiugždinienė, Rita

Veršelių kvėpavimo takų ligos yra viena dažniausių sveikatingumo problemų galvijininkystėje, darančių reikšmingą įtaką gyvūnų augimui, gerovei ir ūkių ekonominiams nuostoliams. (1) Šių ligų pasireiškimui įtakos turi daugybė veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra infekciniai sukėlėjai, tokie kaip Mannheimia haemolytica, Pasteurella multocida, Histophilus somni ir Mycoplasma bovis. Taip pat svarbus veiksnys yra aplinkos sąlygos, laikymo ypatumai, imuninė būklė ir taikomos valdymo priemonės. (33) Kadangi bakterinių infekcijų gydymui taikomos antimikrobinės medžiagos, ypač svarbu nustatyti išskirtų bakterijų jautrumą antibiotikams, nes tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir padeda riboti antimikrobinio atsparumo plitimą. (49) Tyrimas atliktas 2025 metais, buvo surinkti nosiaryklės tepinėliai iš 56 veršelių, laikomų Lietuvos X pieninių galvijų ūkyje. Iš viso tyrimo metu išgryninta ir identifikuota 60 bakterijų padermių. Dažniausiai buvo aptikta Staphylococcus genties bakterijų – 24 atvejai (40,0 proc.). Mažesnę dalį sudarė Pasteurella multocida – 9 atvejai (15,0 proc.) ir Acinetobacter genties bakterijos – 6 atvejai (10,0 proc.) Po 3 atvejus (5,0 proc.) identifikuota: Bacillus pumilus, Streptococcus pluranimalium ir Escherichia coli. Po 2 atvejus (3,3 proc.): Moraxella ovis, Pantoea agglomerans ir Serratia marcescens. Pavieniai radiniai (1,7 proc.) buvo Micrococcus luteus, Comamonas kerstersii, Providencia rettgeri, Pseudomonas koreensis, Enterococcus casseliflavus ir Aerococcus viridans.

Arklių apatinių kvėpavimo takų ligos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių susirgimų tiek jauniems, tiek vyresniems žirgams. Kadangi daug aplinkos sąlygų daro įtaką ligų atsiradimui, jos gali būti nuo lengvų bakterinių, virusinių ar grybelinių susirgimų iki komplikuotų, kombinuotų ir sudėtingų infekcinių ligų. Dažniausiai iš apatinių kvėpavimo takų ligomis sergančių arklių mėginių yra išskiriamos šios bakterijų rūšys: Streptococcus spp., Staphylococcus spp., Actinobacillus spp., Pasteurella spp., Pseudomonas spp. ir Escherichia coli (25). Taip pat iš sergančių arklių apatinių kvėpavimo takų gali būti išskiriami mikroskopiniai grybai, priklausantys Penicillium, Aspergillus, Rhizomucor ir Candida gentims (44). Bakterinių infekcijų metu labai svarbu antimikrobinių medžiagų parinkimas, dėl to kiekvienam atvejui būtina atlikti bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus. Tai leidžia pasirinkti efektyviausią gydymo būdą ir padeda išvengti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymo. Tyrimas buvo atliktas 2023-2024 metais ir jo metu surinkta 45 arklių kvėpavimo takų mėginiai - trachėjos aspiratai. Iš jų buvo išskirta Pseudomonas spp. (36,8 proc.), Enterobacterales (31,6 proc.), Staphylococcus spp. (12,3 proc.), Acinetobacter spp. (7,0 proc.), Streptococcus spp. (3,5 proc.) bakterijos. Taip pat buvo išskirti ir grybeliai - Aspergillus spp. (30,3 proc.), mieliniai Candida grybeliai (28,9 proc.), Mucor spp. (11,8 proc.), Penicillium spp. (6,6 proc.) ir grupė pelėsinių grybelių, kurių identifikuoti nepavyko (22,4 proc).

Konjunktyvitas - tai uždegimas akies junginėje ir viena dažniausių akių ligų, diagnozuojamų veterinarinės medicinos praktikoje. Infekcinį konjunktyvitą gali sukelti įvairios bakterijos, virusai, mikoplazmos, grybeliai ir parazitai. Konjunktyvitas gali būti pirminis ir antrinis, sąlygotas sisteminių susirgimų, tačiau diferencijuoti juos sudėtinga. Šunims bakterinės kilmės konjunktyvitus dažniausiai sukelia gramteigiamos bakterijos, tokios kaip Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Corynebacterium spp. Iš gramneigiamų bakterijų dažniausiai išskiriama Pseudomonas spp. ir Esherichia coli. Katėms konjunktyvitus dažniausiai sukelia Chlamydia felis, Mycoplasma spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp. ir Micrococcus spp. (20). Bakterinio konjunktyvito gydymui vietiškai naudojamos įvairios antimikrobinės medžiagos, tačiau jos turėtų būti paskirtos išskyrus ir identifikavus patogeną, bei ištyrus jo jautrumą antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimas truko pusę metų, per tą laiką surinkti 62 šunų bei kačių akies apatinio voko junginės mėginiai iš veterinarijos klinikos. Buvo nustatyti pagrindiniai šunų bakterinio konjunktyvito sukėlėjai: koaguliazei neigiami stafilokokai 18,9 proc., S. pseudintermedius 12,2 proc., Streptococcus spp. 12,2 proc., Corynebacterium spp. 12,2 proc., Moraxella spp. 6,7 proc., Pseudomonas spp. 6,7 proc., E. coli 5,6 proc., Micrococcus spp. 5,6 proc. Kačių pagrindiniai bakterinio konjunktyvito sukėlėjai: koaguliazei neigiami stafilokokai 32,4 proc., Corynebacterium spp. 14,7 proc., S. aureus 8,8 proc., S. pseudintermedius 8,8 proc.

Nepaisant visų veterinarinių naujovių, ūkio technologijų, bakterinių infekcijų prevencijos priemonių, veršelių sergamumas ir mirtingumas vis dar labai aktualus ir šiandien. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pasirinkto ūkio veršelių bakterinių infekcijų etiologinius faktorius ir aptarti gydymo metodus. Tikslui pasiekti, iškelti tokie uždaviniai: surinkti veršelių patologinę medžiagą bakteriologiniams tyrimams; išskirti ir identifikuoti bakterinių infekcijų sukėlėjus; nustatyti išskirtų mikroorganizmų jautrumą antibiotikams; išanalizuoti gautus tyrimų rezultatus ir pateikti rekomendacijas. Tyrimo objektas - 50 veršelių, kurie gimė per tyrimo atlikimo mėnesį. Iš viso nustatyta 45 ligos atvejai iš kurių 11 sergančių kvėpavimo ligomis ir 10 sergančių virškinamojo trakto ligomis veršelių buvo imami mėginiai bakteriologiniam tyrimui, iš 10 nugaišusių veršelių per 3 mėnesius paimta patologinė medžiaga mirties priežasčiai nustatyti. Identifikuoti pagrindiniai viduriavimą sukeliančios bakterijos: Clostridium spp., ir patogeninės E. coli: beta-hemolizinė ir O:26 serotipo. Nustatytas didžiausias jautrumas cefaleksinui ir amoksicilino su klavulano rūgštimi antimikrobinėms medžiagoms. Iš kvėpavimo takų ligų išskirtos dvi bakterijų padermės: Mannheimia haemolytica ir Pasteurella multocida, kurių nustatytas didžiausias jautrumas buvo enrofloksacinui ir tetraciklinui. Iš paimtų mėginių: 45% viduriuojančių ir 54,5% turinčių kvėpavimo takų problemų veršelių susirgimai nėra bakterinės kilmės, tai gali būti siejama su virusinėmis ar parazitinėmis ligomis, nepakankama priežiūra, netinkamu šėrimu ar laikymo sąlygomis.

Darbo tikslas – įvertinti šlapimo takų bakterinių infekcijų sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams. Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Mikrobiologijos ir virusologijos instituto Mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje. Iš gyvūnų kompanionų šlapimo mėginių buvo išskirta ir identifikuota 31 bakterijų padermė. Paplitimo dažnis E. coli: – 22,6 proc., hemolizinės E. coli: – 12,9 proc.; Enterobacter clocae: – 3,2 proc.; Proteus spp. – 19,4 proc.; Staphylococcus spp. – 22,6 proc.; Enterococcus spp. – 9,7 proc.; Pasteurella spp. – 3,2 proc. Diskų difuzijos į agarą metodu nustatytas šių bakterijų jautrumas įvairiems antibiotikams. Duomenys interpretuoti pagal Europos jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų komiteto (angl. „European Commitee on Antimicrobial Susceptibility Testing“, EUCAST) klinikinius lūžio taškus. E. coli, išskirtos iš gyvūnų kompanionų šlapimo mėginių, dažniausiai atsparios buvo ampicilinui (100 proc.), tetraciklinui ir amoksicilinui (po 85,7 proc.) bei enrofloksacinui (71,4 proc.); Proteus genties bakterijos atspariausios buvo tetraciklinui (100 proc.), nitrofurantoinui (83,3 proc.), sulfametoksazolui ir trimetoprimui bei ampicilinui (po 66,7 proc.). Proteus mirabilis jautrumas piperacilinui ir tazobaktamui siekė 100 proc. Staphylococcus genties bakterijų atsparumas buvo didžiausias sulfametoksazolui ir trimetoprimui (100 proc.), tetraciklinui (62,5 proc.), penicilinui G. ir gentamicinui (po 62,5 proc.). Iš šlapimo mėginių išskirtos enterokokų padermės pasižymėjo dideliu atsparumu sulfametoksazolui ir trimetoprimui (100proc.) bei nitrofurantoinui (66,7 proc.).

Bakterinį smulkiųjų gyvūnų enteritą gali sukelti įvairios bakterijos. Dažniausiai tokie enteritai yra susiję su Clostridium spp, Campylobacter spp., Salmonella spp. bei E. coli., tačiau yra žinoma, kad enteritus gali sukelti ir kitos bakterijos. Bakterinių enteritų gydymui yra naudojamos įvairios antimikrobinės medžiagos, kurios turi būti paskiriamos prieš tai ištyrus, koks mikroorganzimas sukėlė enteritą. Šio darbo tikslas - nustatyti smulkiųjų gyvūnų enteritus sukeliančių bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimas truko 2 metus, per tą laiką surinkti 35 šunų bei kačių išmatų mėginiai iš įvairių klinikų. Tyrimo metu Mikrobiologijos ir virusologijos institute buvo išskiriamos bakterijos, identifikuojamos ir įvertinamas bakterijų padermių jautrumas / atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Iš mėginių buvo išskirta 33% enteritus sukėlusios patogeninės mikrofloros ir 67% nepatogeninės mikrofloros. Atlikus bakterijų identifikavimą, buvo nustatyti pagrindiniai šunų bei kačių bakterinių enteritų sukėlėjai – Proteus mirabilis 51,6%, β-hemolizinė E. coli 16,1%, Citrobacter spp. 12,9%, Klebsiella spp. 12,9%, Clostridium spp. 3,2%, Vibrio spp. 3,2%. Nustatyta, kad išskirtos tam tikrų bakterijų padermės buvo labiausiai atsparios: P. mirabilis – cefoksitinui 50,0%, β-hemolizinė E. coli – gentamicinui 54,5%, Citrobacter spp. – amoksicilinui kartu su klavulano rūgštimi 60,0%, Klebsiella spp. – amoksicilinui 100% bei amoksicilinui su klavulano rūgštimi 100%.