Jakumaitė, Vilija

PURPOSE: There is still insufficient data on mental distress factors contributing to exercise capacity (EC) improvement before and after cardiac rehabilitation (CR) in patients with coronary artery disease (CAD). The aim of our study was to evaluate the associations between various mental distress factors and EC before and after exercise-based CR (EBCR). METHODS: Over 12 months, 223 CAD patients (70% men, mean age 58 ± 9 years) were evaluated for socio-demographic, clinical, and mental distress symptoms as measured by the Hospital Anxiety and Depression scale (HADS), Beck Depression Inventory-II (BDI-II), and Spielberger State-Trait Anxiety Inventory (STAI). Patients were tested for EC at baseline and after EBCR. RESULTS: In a multivariate linear regression model, EC before EBCR was associated with HADS anxiety subscale (β = -.186, p = .002) and BDI-II somatic/affective subscale (β = -.249, p < .001). EC after EBCR was associated with HADS anxiety and depression subscales (β = -.198, p < .001; β = -.170, p = .002, respectively) and BDI-II (β = -.258, p < .001). The BDI-II somatic/affective subscale was the best predictor of reduced EC before and after EBCR. CONCLUSIONS: Mental distress and somatic/affective symptoms of depression are strongly associated with EC both at the beginning and after EBCR. Analysis of possible mediating or moderating factors was beyond the scope of our study. Future studies should focus on comprehensive evaluation of EC risk factors including other mental distress characteristics, subjectively experienced fatigue, and post-operative CAD symptoms.

The objective of the study was to examine factors predicting improvement of exercise capacity in myocardial infarction (MI) patients attending exercise-based rehabilitation program (RP). Methods. In sum 250 patients after acute MI (mean age 56±9 years) participated in the study. Patients were evaluated for clinical data, symptoms of depression, echocardiography data as well as resting and exercise based heart rate variability (HRV). Exercise capacity (EC) was evaluated using symptom-limited ergometer test (ET) with peak workload (PW) achievement. Standard HRV data were analysed for the mean RR interval, standard deviation (SDNN, ms), very low, low, high frequency components of spectrum. Quantitative HRV parameters from RR plots on the basis of the rhythmogram (RR intervals) registered during ET were analysed: HR average, maximal and minimal HR (RRmax, RRmin), maximal HR response (DRRr), maximal HRV, total HR variability (sRR) and general HR variability (S), measured as the square of the plot. Left ventricular EF in the group was 47.7±7.8%. Results. After rehabilitation EC increased from 3.6±1.0 till 4.0±1.1 MET (p<.001). Improvement of EC was definite in 175 (70%) patients. Data of HR plots registered during repeatable ET showed significant improvement in total HRV (sRR=116.1±42.5 vs. 125.5±42.8 ms), reduce of minimal HR value (RRmin=629.8±98.9 vs. 607.6±95.8 ms), increase of maximal HR response (DRRr=454.2±145.6 vs. 488.7±145.8 ms). Two models of multivariate linear regression analysis were performed to identify the predictors of early EC after RP and improvement in EC, such as age, gender, heart failure, angina pectoris, depression symptoms, echocardiography data and data of HR variability at rest and during ET. Determinants EC after RP (model R2=.67) were echocardiography data (ß=-.29, p=.015), gender (ß=-.28, p=.002), reduction depression symptoms (ß=-.18, p=.029), exercise-related HRV (ß=.65, p=...[...].

Psichologinis distresas stebimas kaip nerimo ir depresijos simtomai yra paplitę tarp pacientų po miokardo infarkto (MI). Tyrimai rodo, jog psichologinis distresas susijęs su blogesnėmis prognozėmis ir blogesne į pacientą orientuota sveikatos būkle. Tačiau vis dar trūksta tyrimų nagrinėjančių psichologinį distresą esant skirtingam gydymui po MI. Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų po MI depresijos ir nerimo simptomų skirtumus esant skirtingam gydymo metodui: konservatyviam gydymui (KG), perkutaninei transliuminalinei koronaroangioplastikai (PTKA) ar vainikinės arterijos šuntavimo operacijai (VAŠO). Tyrime dalyvavo 667 pacientai po MI (499 vyrai, (75 proc.), amžiaus vidurkis 59 ±9 metai): 122 KG pacientai (60 proc. vyrų), 447 PTKA pacietai (79 proc. vyrų), 89 VAŠO pacientai (74 proc. vyrų). Nerimo ir depresijos simptomai vertinti Ligoninės nerimo ir depresijos simtomų skale (LNDS). Vertinti demografiniai (lytis, amžius) ir kardiologiniai klinikiniai (funkcinė būklė pagal NYHA funkcinę klasę, arterinės hipertenzijos klasė, širdies nepakankamumo klasė, naudojami medikamentai) duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, jog devyniasdešimt šeši (14.4 proc.) pacientai turėjo depresijos simptomų (LNDS-depresija≥ 8). LNDS –depresijos įverčiai statiškai reikšmingai buvo aukšesni VAŠO pacientų grupėje lyginant su KG pacientais (p=0.026) ir PTKA pacientais (p<0.001). Depresijos simptomai buvo dažnesni tarp pacientų po VAŠO (26.5 proc.) lyginant su KG (18.0 proc.) ir PTKA (10.7 proc.) pacientais (p=0.03; p<0.001, atitinkamai). Nerimo simptomai (LNDS-nerimas≥ 8) buvo stebimi tarp 225 pacientų (33.7 proc.). LNDS-nerimo įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp grupių (p>0.05). Nerimo simptomai buvo dažniau stebimi tarp KG pacientų (41 proc.) lyginant su PTKA pacientais (31 proc) (p=0.04).Pacientai po VAŠO patiria daugiau depresijos simtomų lyginant su KG ir [...].

Introduction: Mental distress evident as symptoms of anxiety and depression, as well as distressed personality (Type D) is prevalent in myocardial infarction (MI) patients and is associated with poor prognosis and with worse patient-centered outcomes [1], [2]. However, studies examining mental distress among different types of treatment after MI are lacking. Gender specific psychological outcomes after revascularization procedures and conservative treatment in MI patients have not been widely studied. We aimed to evaluate gender specific differences in symptoms of depression, anxiety and Type D personality in MI patients after conservative treatment (CT), percutaneous transluminal coronary angioplasty (PTCA) and coronary bypass graft surgery (CABG). Methods: Consecutive acute MI patients after revascularization procedures (PTCA or CABG) or CT attending a cardiac rehabilitation program during the period from 2006 to 2010 were invited to participate in this cross-sectional study. In total 427 patients (72% men and 28% women; mean age 59±9 years) participated in the study. Within three days of admission to rehabilitation clinic all study patients were evaluated for demographic and clinical characteristics, for past and current diagnosis and treatments, for NYHA functional class, for symptoms of depression and anxiety and for Type D personality. Cardiovascular functional status was assessed according to the New York Heart Association (NYHA) functional class guidelines. Depressive and anxiety symptoms were assessed with the Hospital Anxiety and Depression scale (HADS). Patients with HADS scores of >7 were considered positive for symptoms of anxiety or depression. The type D personality construct was measured with the Type D Personality Scale (DS14). The DS14 consists of two 7-item subscales assessing negative...

Exercise capacity is known to be an important prognostic factor in patients with cardiovascular disease, particularly after myocardial infarction (MI). Impaired exercise capacity may result from several mechanisms including residual ischemia, left ventricular dysfunction, impaired peripheral adaptation, reduced heart rate variability to exercise, inflammatory and others factors. The aim of the study was to evaluate the factors affecting improvement in exercise capacity in patients after MI during early short-term exercise - based rehabilitation program.

Introductions. Mental distress such as depression and anxiety and Type D personality were shown to be strong predictors of adverse cardiac outcomes after acute myocardial infarction (MI) [1-4]. However the rate of mental distress after MI might be associated with type of treatment [5]. Moreover there is no single study examining mental distress measured by one test battery after MI in conservative treatment (CT), percutaneous transluminal coronary angioplasty (PTCA) and coronary bypass graft surgery (CABG). Aim of the study: To evaluate presence of mental distress in MI patients after CT, PTCA and CABG.Methods. 443 patients (72% men; mean age 59±9 years) after acute MI (approximately 2 weeks) attending a rehabilitation program during the period from 2006 to 2010 were invited to participate in this cross-sectional study . Cardiovascular functional status was assessed according to the New York Heart Association (NYHA) functional class guidelines. Depressive and anxiety symptoms were assessed with Hospital Anxiety and Depression scale (HADS). The type D personality construct was measured with the Type D Personality Scale (DS14). The DS14 consists of two 7-item subscales assessing negative affectivity and social inhibition respectively. [...].

Tikslas. Įvertinti ligonių po miokardo infarkto depresijos ir nerimo simptomų išreikštumą, asmenybės D tipą antrame reabilitacijos etape be ir po intervencinio (AKJO, PTVAA) gydymo. Metodai. Depresijos ir nerimo simptomai buvo vertinami naudojant HAD skalę (Hospital Anxiety and Depresion Scale). Asmenybės D tipas buvo vertinamas pagal asmenybės D tipo klausimyną (Type D Personality – DS 14). Klinikinėje kortoje buvo pildomi klinikiniai požymiai ir medikamentinis gydymas. Statistinė duomenų analizė: parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis (SN). Dviejų nepriklausomų grupių aritmetinių vidurkių skirtumų reikšmingumas nustatytas pagal Stjudento kriterijų. Skirtumai tarp jų laikyti statistiškai reikšmingais, kai p <0,05. Kokybinių požymių tarp grupių palyginimui taikytas c2 kriterijus. Taikyta Spearman koreliacijos keoficientas ir daugialypė tiesinė regresija. Kontingentas. Analizuoti 443 ligoniai po miokardo infarkto, suskirstyti į tris grupes: 1 gr. – 82 sergantieji po ūminio miokardo infarkto (MI) ir gydyti konservatyviai; 2 gr. – po ūminio MI, kuriems buvo atlikta PTVAA (282 ligoniai); 3 gr. – 26 sergantieji ūmiu MI ir 53 persirgę MI, tačiau jiems diagnozuota 3-4 kl. krūtinės angina ir 3 vainikinių arterijų liga (pagal depresijos, nerimo išreikštumą ir asmenybės D tipo dažnį šios popgrupės nesiskyrė). 3 gr. ligoniams buvo atlikta AKJO. Tiriamųjų amžiaus vidurkiai: 1 gr. 62,3±8,6 m., iš jų 52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų; 2 gr. 57,4±9,5 m., iš jų 78 proc. vyrų ir 22 proc. moterų; 3 gr. 61,1±8,5 m., iš jų 72 proc. vyrų ir 28 proc. moterų. Grupės skyrėsi pagal NYHA klases. 1 ir 2 grupėse dažniausiai buvo II FK (atitinkamai 62,2 ir 69,5 proc.), o 3 gr. – III FK (55,7 proc.). Pagal širdies nepakankamumo stadijas ir cukrinio diabeto dažnį grupės nesiskyrė. Rezultatai. Bendroje grupėje... [...].

Darbo tikslas. Išanalizuoti ligonių, sergančių ūmine kylančiosios aortos disekacija, chirurginio gydymo rezultatus. Ligoniai ir metodai. 1997–2007 metais operuoti 89 ligoniai, sergantys ūmine aortos disekacija. Išanalizuota ligonių priešoperacinė būklė, pasirinktas širdies operacijos metodas, ankstyvieji ir vėlyvieji gydymo rezultatai. Rezultatai. Pooperaciniu laikotarpiu mirė 26 ligoniai (29,2 %). Mirties priežastys: nesustabdomas pooperacinis kraujavimas – 11, širdies nepakankamumas – 5, galvos smegenų pažeidimas – 8 ir dauginis organų nepakankamumas – 2 ligoniams. Labiausiai kraujavo operuojant Bental de Bono metodika. Priešoperaciniu laikotarpiu 23 ligoniams (25,8 %) diagnozuota širdies tamponada ir akivaizdus širdies nepakankamumas. Iš šių ligonių 19 (82,6 %) teko atlikti retorakotomiją dėl kraujavimo ir 6 (26,0 %) gydyti sunkų inkstų funkcijos nepakankamumą. Vėlyvuoju laikotarpiu iš išgyvenusių 63 ligonių du mirė nepraėjus 12 mėnesių, 5 – praėjus 1–6 metams po operacijos. Išvados. Kylančiosios aortos disekacijos operacinio gydymo rezultatai priklauso nuo ligonių būklės prieš operaciją ir operacijos pobūdžio. Širdies tamponada prieš operaciją ir didelio laipsnio širdies nepakankamumas labai didina operacijos riziką. Vėlyvieji chirurginio gydymo rezultatai yra geri.

Išemine širdies liga (IŠL) yra dažniausia mirties, nedarbingumo, neįgalumo bei ekonominių nuostolių priežastis, lyginant su kitomis širdies ligomis. Nuo IŠL Lietuvoje kasmet miršta apie 16000 gyventojų (oficialiosios statistikos duomenys). Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ekonomiškai gerai išsivysčiusiose šalyse mirtingumas nuo IŠL akivaizdžiai mažėja. Manoma, kad tokio mažėjimo priežastys yra gerai organizuota kardiologinė pagalba, leidžianti laiku nustatyti prasidėjusią ligą, racionaliai ją gydyti medikamentais, o ryškių stenozių vainikinėse arterijose atveju atlikti aorto-vainikinių jungčių operaciją (AVJO), taikyti įvairias profilaktikos ir reabilitacijos priemones. Darbo tikslas - įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga po miokardo mechaninės revaskuliarizacijos funkcinės būklės kitimą reabilitacijos eigoje ir ilgalaikio stebėjimo metu. [...].

Įvadas. Šiuo metu fizines reabilitacijos priemones, vadovaujantis paruoštomis nuorodomis, po ūminių koronarinių įvykių, rekomenduojama skirti kaip galima anksčiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ankstyvasis aktyvinimas sumažina tromboembolijų, hipostazinio plaučių uždegimo pasireiškimą, gerina širdies ir kraujotakos sistemos prisitaikymą prie ortostatinių dirgiklių, suaktyvina periferinę ir vainikinę kraujotaką, gerina širdies metabolizmą. teigiamas kineziterapijos poveikis organizmui pasireiškia parasimpatinės įtakos didėjumu širdies ritmo vadovui, gerėja deguonies įsisavinimas, mažėja katecholaminų koncentracija kraujo plazmoje, didėja fizinis pajėgumas bei gerėja gyvenimo pilnatvė. Paskutiniu metu, treniravimo fiziniu krūviu poveikiui vertinti, naudojami įvairūs širdies ritmo (ŠR) analizės ir modeliavimo metodai, įskaitant linijimius ir nelinijinius analizės metodus bei širdies ritmo variabilumo rodiklius. Darbo tikslas - įvertinti kineziterapijos poveikį ligoniams po miokardo infarkto antrajame reabilitacijos etape, priklausomai nuo taikyto intervencinio gydymo. Tyrimo objektas ir metodai. Tirti 278 ligoniai po miokardo infarkto (MI) antrame reabilitacijos etape. Iš jų 130 (46,8 proc.) buvo atliktos perkutaninės koronarinių intervencijos (PKI) su stento implantavimu (MI ir PKI grupė), likusieji be intervencinio gydymo (MI grupė). [...].