Preikša, Romualdas Tomas

Autorė: Urtė Valūnaitė Pavadinimas: Vaikų ir paauglių, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, glikemijos kontrolė taikant nuolatinio gliukozės stebėjimo technologijas. Tikslas: Ištirti ir palyginti vaikų ir paauglių, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, glikemijos kontrolę taikant skirtingas nuolatinio gliukozės stebėjimo technologijas (Dexcom ir Medtronic sistemas) bei įvairius insulino tiekimo metodus (penus ir insulino pompas). Uždaviniai: Įvertinti tiriamųjų vaikų glikemijos kontrolės rodiklius ir palyginti juos su siektinomis reikšmėmis, palyginti glikemijos kontrolę tarp Dexcom ir Medtronic CGM sistemų naudotojų, palyginti glikemijos kontrolės rodiklius tarp insulino penų ir insulino pompų vartotojų, įvertinti glikemijos kontrolės skirtumus tarp tradicinių ir hibridinių uždaro ciklo insulino pompų naudotojų. Metodika: Retrospektyvinis momentinis tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Endokrinologijos klinikoje. Šiame epidemiologiniame tyrime analizuojama 1 tipo CD sergančių vaikų ir paauglių naudojančių CGM sistemas glikemijos kontrolė. Tiriamieji gydėsi LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje, jų ligos istorijų duomenys buvo nuasmeninti, kiekvieno paciento duomenims suteiktas unikalus kodas. Atrinkti nuasmeninti ir užkoduoti tiriamųjų duomenys suvesti į MS Office Excel 2016 ir perkelti į IBM SPSS Statistics v30.0 programą skaičiavimams atlikti. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 160 vaikų, sergančių 1 tipo CD. Nustatyta nepakankama glikemijos kontrolė (TIR – 59,3 %, GMI – 7,4 %, CV – 38,6 %). Geresni rodikliai stebėti naudojant Medtronic CGM, insulino pompas ir hibridines uždaro ciklo sistemas. Geresnę kontrolę pasiekė jaunesni vaikai ir tie, kurių CV buvo ≤36 %. Išvados: Vaikų ir paauglių, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, glikemijos kontrolė išliko nepakankama (TIR – 59,3 %). Geresnių rezultatų pasiekta su Medtronic CGM ir insulino pompomis. Hibridinės uždaro ciklo sistemos sumažino labai žemų glikemijų dažnį, reikšmingai nepakeisdamos kitų rodiklių. Rekomendacijos: Rekomenduojama plačiau taikyti CGM technologijas vaikų ir paauglių, sergančių 1 tipo CD, gydyme, ypač Medtronic sistemas su hibridinėmis pompomis, esant nepakankamai glikemijos kontrolei. Insulino pompos turėtų būti teikiamos pirmenybė, kai gydymas penais neefektyvus. Paaugliams būtina individualizuota priežiūra ir palaikymas. Glikemijos variacijos mažinimas (CV ≤36 %) turėtų tapti svarbiu gydymo tikslu.

Ieva Meškinytė. COVID-19 ligos karantino įtaka vaikų ir paauglių 1 tipo cukrinio diabeto manifestacijai. Magistro baigiamasis darbas (medicina). Darbo vadovas dr. Romualdas Tomas Preikša. Darbo konsultantė dr. Rūta Navardauskaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2023. Tyrimo tikslas: Sistemingai apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją apie laboratorinių rodiklių rezultatų skirtumą ir diabetinės ketoacidozės (DKA) pasireiškimo dažnumo ir sunkumo skirtumą, diagnozuojant 1 tipo cukrinį diabetą vaikams ir paaugliams iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti naujai susirgusių 1 tipo cukriniu diabetu (1t CD) vaikų ir paauglių skaičių iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu įvairiose šalyse. 2. Palyginti diabetinės ketoacidozės (DKA), kilusios vaikams ir paaugliams, kuriems naujai diagnozuotas 1t CD iki COVID-19 pandemijos ir jos metu, pasireiškimo dažnumą ir sunkumą. 3. Palyginti naujai susirgusių 1t CD vaikų ir paauglių glikozilinto hemoglobino (HbA1c) kiekį iki COVID-19 pandemijos ir jos metu. Metodai: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga remiantis PRISMA metodika. Mokslinių publikacijų paieška vykdyta „PubMed“ duomenų bazėje. Atliekant paiešką naudoti raktiniai žodžiai, pasirinktas 2019–2022 m. periodas. Straipsnių atranka vykdyta pagal PICO modelį sudarytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 11 kriterijus atitinkančių tyrimų. Visuose tyrimuose buvo vertinta: naujai susirgusių 1t CD vaikų ir paauglių skaičius, DKA dažnis ir HbA1c lygis prieš COVID-19 pandemiją (2019 m.) ir jos metu (2020 m.). Šešiose publikacijose buvo pateiktos išvados, kad COVID-19 pandemijos metais vaikų ir paauglių, naujai susirgusių 1t CD, skaičius išaugo. Visose publikacijose buvo pateikti rezultatai apie tiriamos populiacijos didesnį, palyginti su ankstesniais metais, DKA pasireiškimo dažnį COVID-19 pandemijos metais, 4 iš 11 tyrimų šis pokytis buvo statistiškai reikšmingas. Aštuonios publikacijos pateikė duomenis, kad HbA1c lygis pandemijos metu padidėjo, 4 iš jų šis padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas. Išvados: 1. Daugumos publikacijų duomenimis COVID-19 pandemijos metais (2020 m.) vaikų ir paauglių sergamumas 1 tipo CD buvo didesnis, palyginti su naujų susirgimų skaičiumi 2019 metais. 2. Naujai susirgusių 1 tipo CD vaikų ir paauglių diabetinės ketoacidozės ir sunkios DKA pasireiškimo dažnumas buvo didesnis COVID-19 pandemijos karantino metu, palyginti su atitinkamu priešpandeminiu laikotarpiu. 3. COVID-19 pandemijos metais (2020 m.) naujai susirgusiems 1t CD vaikams ir paaugliams buvo nustatytas didesnis HbA1c lygis, palyginti su vaikais ir paaugliais, kuriems 1t CD buvo nustatytas metais anksčiau (2019 m.).

Klainfelterio sindromas yra pati dažniausia su lytinėmis chromosomomis susijusi genetinė liga, pasireiškianti vienam iš maždaug 500 vyrų. Genetinį ligos pagrindą sudaro papildoma X chromosoma (47,XXY). Sindromui būdingi fenotipo pokyčiai: mažos sėklidės, hipergonadotropinis hipogonadizmas ir nevaisingumas. Hipogonadizmas gali lemti kūno kompozicijos pokyčius bei didinti metabolinio sindromo ir 2 tipo CD atsiradimo riziką. Dėl vėlyvo ir kintamo fenotipo pasireiškimo Klainfelterio sindromas dažnai hipodiagnozuojamas (25%) ir/ar diagnozuojamas per vėlai ( apie 30-uosius gyvenimo metus). Ankstyva diagnostika ir laiku pradėta pakeičiamoji terapija lytiniais hormonais (androgenais) gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę ir padėti išvengti galimų daugelio ligos pasekmių. Tyrimo tikslas: Pateikti pacientų, sergančių Klainfelterio sindromu, ilgalaikio stebėjimo duomenis. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti Klainfelterio sindromo diagnozės nustatymą atsižvelgiant į amžiaus grupes. 2) Nustatyti KS klasikinio fenotipo išraiškų dažnį ir pasiskirstymą tarp amžiaus grupių. 3) Įvertinti KS pacientų stebėjimo ir tyrimo dėl galimų komplikacijų taktiką LSMU KK Endokrinologijos klinikoje. 4)Nustatyti gydymo pakaitine terapija androgenais inicijavimą, atsižvelgiant į pacientų, sergančių KS, amžiaus grupes. Metodika: LSMUL KK Endokrinologijos klinikos archyve rinkti pacientų, sergančių KS, medicininės dokumentacijos duomenys. Tyrimui atrinkti 29 berniukai ir vyrai, kuriems kariotipo tyrimu nustatytas KS. Visų tiriamųjų kariotipas gautas iš LSMUL KK Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos archyvo, naudoti 2005–2018 metais diagnozuotų KS atvejų duomenys. Tiriamųjų amžius nuo 1 iki 49 metų (17,86 ± 2,49 m.). Tyrime retrospektyviai vertintas amžius diagnozės nustatymo metu, antropometriniai duomenys, širdies ir kraujagyslių būklė, gretutinės ligos, esami KS fenotipo požymiai, hormoninis profilis, brendimo stadija, kaulų mineralinis tankis bei minėti parametrai pakartotinio apsilankymo metu. Rezultatai ir išvados: 27,6% pacientų KS diagnozuotas iki lytinės raidos pradžios, lytinės brandos metu KS diagnozuotas 13,8%, o likusiems –55,2% nustatyta po lytinės brandos. Iki lytinės brandos aukštas ūgis nustatytas visiems tyrime vertintiems pacientams, mokymosi sutrikimai ar protinis atsilikimas nustatytas 14,3% pacientų. Pusei lytinės brandos metu vertintų pacientų nustatytas aukštas pagal amžių ūgis ir mažas vyriško tipo plaukuotumas, 75% pacientų stebėtos mažos pagal amžių sėklidės, 25% – abipusė ginekomastija, 37,5% nustatyti mokymosi sutrikimai ar protinis atsilikimas. Po lytinės brandos aukštas ūgis stebėtas 76,9% pacientų, 72,7% pacientų stebėtos mažos pagal amžių sėklidės, 50% – mažas vyriškas plaukuotumas, 40% – abipusė ginekomastija ir 38,9% diagnozuotas nevaisingumas (100% tirtų). KS komplikacijos vyrams, po lytinės brandos: antsvoris ar nutukimas pasireiškė 47,4% pacientų, AH nustatyta 50% pacientų, dislipidemija - 21%, kalcio apykaitos sutrikimai –15,8%, osteoporozė nustatyta vienam pacientui, nevaisingumas – 38,9% pacientų. Dėl galimo KMT mažėjimo vaikams ir paaugliams atlikta: kaulinis amžius, Ca, P ir PTH konc. kraujyje – 26,7% vaikų, DEXA Z lygmuo – 13,3%, vit. D3 konc. kraujyje – 20% vaikų. Suaugusiems dėl galimo KMT mažėjimo DEXA T lygmuo nustatytas 10,5% pacientų, kalcio konc. kraujyje – 57,9%, fosforo - 52,6%, PTH konc. nustatyta tik 5,3% pacientų. Dėl skydliaukės patologijos TTH nustatytas 73,7% suaugusių pacientų, fT4 – 57,9% pacientų. Dėl CD ir metabolinio sindromo rizikos glikemija nustatyta 31,6%, o lipidų profilis – 26,3% suaugusių pacientų.Vienam pacientui PTA inicijuota iki lytinės brandos, vienam – lytinės brandos metu, po lytinės brandos PTA inicijuota 50% pacientų.

Darbą atliko: Martyna Ramančiuckaitė Darbo pavadinimas: „Hipofizės adenomų pooperacinio gydymo rezultatai: pooperacinės komplikacijos ir endokrininės išeitys“ Hipofizės adenomos yra gėrybiniai navikai sudarantys 10-15 % intrakranijinių ir 85-91 % turkiabalnio srities navikų [1,3]. Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugėja studijų vertinančių šių hipofizės adenomų operacijų efektyvumą. Mūsų darbo tikslas įvertinti pooperacinių komplikacijų dažnį ir endokrinines išeitis, pacientams operuotiems dėl hipofizės adenomų 2007-2014 metų laikotarpyje. Nustatyti endokrininių reguliacijos ašių pakenkimo dažnį, pooperacines komplikacijas ir vėlyvų pooperacinių komplikacijų atsiradimo rizikos veiksnius, pacientams operuotiems dėl hipofizės adenomų. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas retrospektyviai. Tyrime dalyvavo 153 pacientai, kuriems 2007-2014 m. laikotarpyje buvo atliktos transfenoidalinės hipofizės adenomos šalinimo operacijos. Dokumentiniai duomenys iš ambulatorinių kortelių, esančių LSMU Neurochirurgijos ir Endokrinologijos KP, buvo renkami ir kaupiami duomenų bazėje bei analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 20.0. Duomenys laikyti patikimais kai p<0,05. Rezultatai: Iš 153 pacientų įtrautų į tyrimą, 59 (38,5 %) pacientai buvo vyrai ir 94 (61,4 %) moterys. Mikroadenoma (<1cm) nustatyta 35 (22,9 %) atvejų, makroadenoma (>1cm) – 118 (77,1 %). Analizuojant duomenis nustatyta, kad ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu komplikacijos buvo diagnozuotos 20 (13,07 %) atvejų: sinusitas 1(0,7 %), pakraujavimas į operacinį lauką 5 (3,3 %), meningitas 1 (0,7 %), likvorėja 8 (5,2 %), hipopituitarizmas 12 (7,8 %). Pagal HA tipą dažniausiai pooperacinės komplikacijos pasireiškė po NFHA operacijų (12; 7,8 %). Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu TTH nepakankamumas diagnozuotas 9 (5,8 %), AKTH 2 (1,3 %), kombinuotas TTH/AKTH nepakankamumas 1 (0,65 %) atvejų (p<0.0001). Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu hipopituitarizmas buvo diagnozuotas 24 (15,6 %) operuotiems pacientams. Nustatyta 11 (7,2 %) izoliuoti hormonų nepakankamumo atvejai ir 13 (8,5 %) kombinuoto hormonų nepakankamumo atvejai. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp hipopituitarizmo atsiradimo ir paciento lyties, hipopituitarizmas dažniau diagnozuotas vyrams (14; 58,3 %), nei moterims (10; 41,7 %) (p<0.03), taip pat tarp hipopititarizmo atsiradimo ir invazijos į sfenoidalinius sinusus (p<0,016). Išvados: Tyrimo metu komplikacijos buvo diagnozuotos 20 (13,07 %) atvejų, dažniausia buvo hipopituitarizmas: ankstyvuoju laikotarpiu diagnozuotas 12 (7,8 %), vėlyvuoju - 24(15,6 %) pacientų.

Tyrimo tikslas: nustatyti ryšį tarp nėštumo žalingų veiksnių ir naujagimių berniukų lyties organų išsivystymo sutrikimų. Išsikelti uždaviniai: nustatyti hipospadijų ir kriptorchizmo dažnį tarp LSMUL KK gimusių berniukų, nustatyti ryšį tarp hipospadijos bei kriptorchizmo išsivystymo ir motinos rūkymo, tėvo rūkymo, motinos antsvorio, vaisiaus neišnešiotumo, mažo gimimo svorio, gimimo dvynių poroje. Buvo ištirti iš eilės gimę 602 berniukai. 24-72 val. po gimimo tirti berniukų lyties organai pagal Hipospadijos epidemiologijos tarptautinės studijos ir John Radcliffe ligoninės kriptorchizmo studijos metodiką. Galimi rizikos veiksniai nustatyti atliekant mamų anketinę apklausą bei iš medicininių dokumentų. Rezultatai ir išvados: nustatytas naujagimių hipospadijos dažnis – 0,8%, kriptorchizmo – 5,3%. Dėl itin mažo atvejų skaičiaus nenustatytas statistiškai reikšmingas hipospadijos išsivystymo rizikos ryšys su tirtais rizikos veiksniais. Nustatyta, kad neišnešioti berniukai, lyginant su išnešiotais, turi statistiškai reikšmingai didesnę kriptorchizmo riziką, ši rizika didėja mažėjant gimimo svoriui. Tačiau nenustatyta reikšmingai padidėjusios kriptorchizmo rizikos esant tirtiems tėvų rizikos veiksniams.