Budrytė, Aušrinė

Įvadas. Dirbtinis intelektas (DI) tampa vis aktualesne technologija, leidžiančia efektyviai analizuoti sudėtingus ir didelės apimties duomenis. Mitybos moksluose šios technologijos atveria galimybes tikslesniam mitybos įpročių vertinimui ir personalizuotų rekomendacijų kūrimui, reikšmingų tiek klinikinei praktikai, tiek visuomenės sveikatai. Tyrimo tikslas. Įvertinti DI taikymą mitybos vertinime ir jo galimybes klinikinėje praktikoje. Tyrimo metodai. Atlikta 2015 – 2025 m. publikuotų mokslinių šaltinių analizė, naudojant informacinę paieškos sistemą „PubMed“. Darbai išanalizuoti vartojant reikšminius žodžius ir jų derinius. Rezultatai. Mitybos vertinime DI dažniausiai taikomas naudojant mašininio (MM) ir giliojo mokymosi (GM) metodus, pritaikytus didelės apimties mitybos duomenims ir vaizdams analizuoti. Vaizdų atpažinimu pagrįstos sistemos leidžia automatiškai fiksuoti suvartojamus maisto produktus, įvertinti porcijų dydžius ir apskaičiuoti energinę bei maistinę vertę, pasiekiant 74–99 proc. atpažinimo tikslumą. Klinikinėje praktikoje DI sprendimai taikyti nepakankamos mitybos rizikos vertinimui, maistinių medžiagų suvartojimo nustatymui ir su mityba susijusių ligų rizikos prognozavimui. Išvados. DI gali būti naudojamas kaip pagalbinė mitybos vertinimo priemonė, tačiau dėl standartizuotų gairių stokos jo taikymas klinikinėje praktikoje turėtų vykti su specialisto priežiūra.

Plaučių embolijos ir COVID-19 ligos klinikinių išraiškų panašumas tapo diagnostiniu iššūkiu. Padidėjęs D-dimero kiekis, stebimas PE atveju, negali patvirtinti diagnozės - pokyčiai būdingi ir pasiskiepijus COVID-19 vakcina arba sergant COVID-19 liga, net jei nepasireiškia ūminė plaučių embolija. Padidėjusio D-dimero kiekio interpretavimas tampa sudėtingu, nes konkretaus kiekio, išskiriančio sergant COVID-19 ir plaučių embolija, nėra. Šiame straipsnyje aptariama D-dimero tyrimo reikšmė, siekiant diferencijuoti COVID-19 ligą ir plaučių emboliją.

COVID-19 liga pirmiausia laikoma plaučių liga su ekstrapulmoniniais simptomais. Didėjant sergamumui, daugėja įrodymų, jog virusinė infekcija pažeidžia įvairias sistemas, įskaitant centrinę (CNS) ir periferinę nervų sistemą (PNS). Neurologinės ligos gali būti sunkios SARS-CoV-2 viruso sukeltos ūminės kvėpavimo infekcijos požymis, atsirasti kartu su kvėpavimo takų ligomis arba išsivystyti pasveikus po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (VKTI). Šiame straipsnyje apžvelgiamos galimos neurologinės COVID-19 infekcijos komplikacijos, aiškinamasi apie jų epidemiologiją, patogenezę ir diagnostiką.