Baltaduonienė, Daiva

Tyrimo tikslas: apžvelgti mokslinę literatūrą apie interaktyvias technologijas pažinimo funkcijų lavinimui ir jų taikymą nuotoliniu būdu

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti interaktyvių technologijų įtaką pažinimo funkcijų lavinimui nuotoliniu būdu.
2. Palyginti interaktyvių technologijų taikymo veiksmingumą pažinimo funkcijoms su tradicinėmis priemonėmis.
3. Išanalizuoti nuotolinių užsiėmimų, kurių metu taikomos interaktyvios technologijos, taikymo trukmę, dažnį, tęstinumą.

Metodai: Atlikta mokslinės literatūros paieška naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis PubMed, Cochrane ir ScienceDirect. Į literatūros sąrašą įtrauktos sisteminės literatūros apžvalgos ir klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai publikuoti 2016 – 2021 metais, anglų kalba. Literatūros apžvalgai atrinkti klinikiniai tyrimai, kurie vertina interaktyvias technologijas pažinimo funkcijų lavinimui, jų efektyvumą, lygina su tradicinėmis pažinimo funkcijų lavinimo metodais. Straipsnių paieškai naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: cognition, telerehabilitation, congnitive function, interactive rehabilitation, telemedicine, telerehabilitation, congnitive impairment.

Tyrimo rezultatai: Pagal pasirinktus raktažodžius rasta 14767 straipsniai, iš kurių atrinkta 26 publikacijos pagal pavadinimą. Iš likusių 26 atmesta 14 (4 ne anglų kalba publikuoti, 10 tyrimų netinkamos rūšies arba neužbaigti). Galiausiai liko 11 atitinkančių įtraukimo kriterijus: 5 sisteminės literatūros apžvalgos ir 6 atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai.

Išvados:

1. Interaktyvios technologijos taikomos nuotoliniu būdu leidžia didesnei populiacijai, nebūtina specialisto priežiūra, labai nesunku individualizuoti tiek užduotis, tiek mokymosi erdvė pagal paciento poreikius.
2. Lyginant interaktyvių technologijų taikymą su tradicinėmis priemonėmis – interaktyviosios yra pranašesnės, leidžia pasiekti didesnį pacientų kognityvinės funkcijos pagerėjimą ir per trumpesnį laiką.
3. Trūksta tyrimų tiriančių pažinimo funkcijų lavinimo interaktyviomis technologijomis taikymo efektyvumo priklausomybę nuo trukmės, dažnio ir tęstinumo

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių emocinę būseną ir veiklos problemas Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo klausimai: 1. Koks yra senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių laisvalaikis pandemijos laikotarpiu?2. Su kokiomis veiklos problemomis susiduria senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonės, remiantis jų nuomone? 3. Kokia yra senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių emocinė būsena? 4. Kaip gerėjant veiklų atlikimui, gerėja senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių emocinė būsena? Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių veiklas pandemijos metu. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas 2021 m. vasario - birželio mėn. Dalyvavo 5 informantai. Tyrimo atlikimui buvo pasirinktas mišrus tyrimo metodas. Kiekybiniam vertinimui naudotas: Kanados veiklos atlikimo testas, WHODAS 2.0 klausimynas. Kokybinei tyrimo daliai naudotas pusiau struktūruotas interviu. Atlikti trys interviu 6 mėnesių laikotarpiu. Visi interviu buvo įrašinėjami į diktafoną, tekstas vėliau transkribuotas ir analizuotas, išskirtos temos ir potemės. Tyrimo įžvalgos:

1. Covid-19 pandemijos laikotarpiu, senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonės neteko galimybės užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla. Aktyvų laisvalaikį pakeitė televizoriaus žiūrėjimas, žiūrėjimas per langą bei bendravimas telefonu su draugais ir artimaisiais.
2. Pablogėjo senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių laisvalaikio veiklos atlikimas pandemijos laikotarpiu: uždaryti mėgstami būreliai, nevyko senjorų susitikimai, atsirado socialinių santykių apribojimas. Kasdienės veiklos atlikimas nepakito.
3. Senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių emocinė būsena Covid-19 pandemijos laikotarpiu pakito, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną. Informantės jautėsi liūdnesnės, irzlesnės bei nervingesnės dėl socialinės distancijos, baimės susirgti bei laisvalaikio veiklos netekimo.
4. Gebėjimas savarankiškai apsitarnauti tiek kasdienėje, tiek laisvalaikio veiklose yra labai svarbus senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių emocinei būsenai. Tyrimo išvados:
5. Kasdienėse veiklose sunkumų nenustatyta. Aktyvų senyvo ir pagyvenusio amžiaus žmonių laisvalakį pakeitė pasyvus laisvalaikis.

Emilija Strimaitytė. Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kvapų suvokimo ir pažinimo funkcijų tarpusavio ryšių ir jų kaitos vertinimas taikant ergoterapiją. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Daiva Baltaduonienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 66 p. Tyrimo tikslas. Įvertinti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kvapų suvokimo ir pažinimo funkcijų tarpusavio ryšius ir jų kaitą taikant ergoterapiją. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pažinimo funkcijų kaitą taikant įprastą ergoterapiją ir ergoterapiją, įtraukiant kvapų suvokimą lavinančias užduotis. 2. Įvertinti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kvapų suvokimo kaitą taikant įprastą ergoterapiją ir ergoterapiją, įtraukiant kvapų suvokimą lavinančias užduotis 3. Nustatyti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kvapų suvokimo ir pažinimo funkcijų tarpusavio sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas LSMU Kauno ligoninės FMR II sk. nuo 2020 vasario mėn. 3 d. iki 2020 spalio mėn. 23 d. Tyrime dalyvavo 50 asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kurie atsitiktinės atrankos būdu prieš tyrimą buvo suskirstyti dvi tyrimo grupes: I tiriamąją grupę, kurios tiriamiesiems 5k. / sav. buvo taikoma įprasta ergoterapija, sudarė – 25 asmenys ir II tiriamąją grupę, kurios tiriamiesiems 2k. / sav. buvo taikoma įprasta ergoterapija ir 3k. / sav. ergoterapija, įtraukiant kvapų suvokimą lavinančias užduotis, sudarė – 25 asmenys. Pažinimo funkcijų vertinimui buvo naudojamas Monrealio kognityvinis tests (MoCA – LT) ir Trumpas protinės būklės tyrimo testas (TPBT). Kvapų suvokimo vertinimui buvo naudojamas Kvapų suvokimo testas (SOIT). Išvados. 1. Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pažinimo funkcijos reikšmingai pagerėjo vertinant visais tyrimo instrumentais. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta ergoterapija įtraukiant kvapų suvokimą lavinančias užduotis, ženkliau pagerėjo ilgalaikis atgaminimas. 2. Visų asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kvapų atpažinimas ir identifikavimas reikšmingai pagerėjo. Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta ergoterapija įtraukiant kvapų suvokimą lavinančias užduotis, ženkliau pagerėjo greipfruto ir kadagio uogų kvapų skyrimas nei tiems, kuriems buvo taikoma įprasta ergoterapija. 3.1. Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, kvapų suvokimas reikšmingai susijęs su pažinimo funkcijomis. 3.2. Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, taikant ergoterapiją kartu su kvapų suvokimą lavinančiomis užduotimis, pažinimo funkcijų rodikliai: dėmesys, kalba, abstrahavimas, orientacija, ilgalaikis atgaminimas reikšmingai susiję su levandos, greipfruto, arbatmedžio, mėtos ir anyžiaus kvapo pojūčiu. O vykdant tik įprastus ergoterapijos užsiėmimus nustatytos reikšmingos sąsajos tarp: vizualinių – erdvinių gebėjimų / vykdomosios funkcijos, įvardijimo, dėmesio, kalbos ir abstrahavimo bei cinamono, mėtos, dervos ir acto kvapų.