Stonienė, Dalia

Autorius: Roberta Matulevičiūtė

Darbo vadovas: Doc. Dr. Dalia Stonienė

Darbo pavadinimas: Visuomenės sveikatos bei sveikatos psichologijos studentų požiūris ir žinios apie žindymą

Darbo tikslas: Nustatyti ir išanalizuoti LSMU pirmosios ir antrosios pakopos visuomenės sveikatos bei sveikatos psichologijos studentų požiūrį ir žinias apie žindymą bei identifikuoti gaunamos informacijos šaltinius.

Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti LSMU pirmosios ir antrosios pakopos visuomenės sveikatos bei sveikatos psichologijos studentų turimas žinias apie žindymą. 2. Išsiaiškinti LSMU pirmosios ir antrosios pakopos visuomenės sveikatos ir sveikatos psichologijos studentų požiūrį į žindymą. 3. Nustatyti tarpusavio ryšį tarp respondentų požiūrio ir žinių apie žindymą. 4. Identifikuoti studentų gaunamos informacijos apie žindymą šaltinius, jų vertinimą bei papildomos informacijos poreikį studijų procese.

Tyrimo metodai: Vykdytas kiekybinis tyrimas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. vasario 1 d.. Naudota anketa sudaryta iš 42 klausimų. Apklausa išsiųsta per universiteto „Outlook“ el. pašto sistemą penkių LSMU studijų programų studentams: visuomenės sveikatos, visuomenės sveikatos vadybos, taikomosios visuomenės sveikatos, sveikatos psichologijos bei klinikinės sveikatos psichologijos. Apklausa pildyta anoniminiu būdu internetinėje svetainėje https://apklausa.lt/. Duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 27.0“ ir „MS Excel“ kompiuterines programas.

Tyrimo dalyviai: Į tyrimą pakviesti 372 LSMU studentai ir surinktos 197 tiriamųjų anketos.

Tyrimo rezultatai: Vertinant bendrą žinių apie žindymą lygį, respondentai vidutiniškai teisingai atsakė į 80,88 % klausimų, surinkdami 13,75 balo iš 17 galimų. Statistiškai reikšmingi (p < 0,05) žinių lygio skirtumai nustatyti tarp visų demografinių grupių. 100 % tyrime dalyvavusių vyrų žino, kad žindymas padeda apsaugoti kūdikį nuo infekcijų ir alergijų. 98,5 % yra informuoti, kad motinos pienas yra naudingiausias maisto medžiagų šaltinis kūdikiui pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Tačiau tik 66,8 % žinojo apie žindymo reikšmę onkologinių susirgimų prevencijai. Analizuojant požiūrį į žindymą vidutinis respondentų požiūrio vidurkis – 3,71, atspindintis neutralias nuostatas. Atliekant koreliacinę analizę nustatyta, kad žinios ir požiūris į žindymą susijusios stipriu ryšiu t.y. kuo respondentai turi daugiau žinių apie žindymą, tuo požiūris į jį yra palankesnis. Taip pat vidutinis, stiprus ar labai stiprus koreliacinis ryšys nustatytas ir analizuojant skirtingas demografines grupes. Be to, identifikuota, kad informaciją apie žindymą respondentai dažniausiai gauna iš artimųjų (3,48) bei socialinių tinklų (3,13), tačiau patikimiausiu šaltiniu laiko mokslinę literatūrą (49,2 %). 58,9 % tiriamųjų savo gebėjimą kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose matomą informaciją vertina palankiai. 39,3 % respondentų išreiškė nuomonę, jog informacijos apie žindymą studijų procese reikia daugiau, tačiau pakanka minimalaus lygio.

Išvados: Respondentų žinių apie žindymą lygis yra geras – vidutiniškai 13,75 balo iš 17 galimų. Bendras tiriamųjų požiūris į žindymą yra neutralus, tačiau moterys, vyresni nei 26 m. asmenys bei vaikų turintys respondentai atskleidė statistiškai reikšmingai palankesnes nuostatas. Be to, užfiksuotas stiprus koreliacinis ryšys rodantis, jog didesnis žinių apie žindymą kiekis tiesiogiai formuoja pozityvesnį požiūrį šia tema. Taip pat dauguma studentų informaciją apie žindymą gauna iš neoficialių šaltinių.

Baigiamojo darbo pavadinimas: „Pirmą kartą gimdžiusių moterų gestacinio diabeto įtaka naujagimių adaptacijai ir žindymo trukmei“ Ieva Balaišienė, darbo vadovė Doc.dr. Dalia Stonienė.

Baigiamojo darbo tikslas: Išanalizuoti pirmą kartą gimdžiusių moterų gestacinio diabeto įtaką naujagimių adaptacijai ir žindymo trukmei.

Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti gestacinio diabeto paplitimą tarp pirmą kartą gimdžiusių moterų ir jo sąsajas su išnešiotų naujagimių sveikatos būkle.

2. Įvertinti žindymo iniciavimo ir oda prie odos kontakto gimdykloje įtaką žindymo trukmei.

3. Palyginti gestaciniu diabetu sergančių ir nesergančių pirmą kartą gimdžiusių naujagimių žindymo trukmę ir žindymo specialistų poreikį pirmaisiais gyvenimo metais.

Darbo metodika: Atlikta pacienčių ir jų naujagimių duomenų analizė. Šios pacientės tyrimo eigoje buvo išdiferencijuotos į dvi tiriamųjų grupes: 1. Moterys su diagnozuotu gestaciniu diabetu nėštumo metu (GD+) ; 2. Gestacinio diabeto neturėjusios, sveikos pacientės - kontrolinė (lyginamoji) grupė (GD-). Statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS programa. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0.05.

Darbo rezultatai: Iš 218 į tyrimą įtrauktų naujagimių ir jų motinų: 71 proc. GD- ir 29 proc. GD+. Iš visų GD+ moterų: 73 proc. gydėsi dieta, o 27 proc. dieta ir insulinu. Amžiaus kategorijoje nuo 22-27 metų reikšmingai dažniau GD+ moterys gydėsi tik dieta (p=0.047), o grupėje nuo 28-33 metų - dieta ir insulinu (p=0.048). Pastebėta, kad GD+ grupės motinos buvo linkusios į nutukimą (p<0.001), o GD- grupėje dažniau diagnozuoti skydliaukės sutrikimai (p=0.004). Nustatyta, kad GD+ moterys reikšmingai dažniau gimdė skubios cezario pjūvio operacijos pagalba (p=0.019). Taip pat, šios grupės motinoms dažniau gimė didelio svorio (4000g–4499g) naujagimiai (p=0.047). GD+ dieta ir insulinu besigydžiusių moterų grupėje naujagimiams dažniau buvo nustatyti kvėpavimo sutrikimai, lyginant su tik dieta besigydžiusių grupe. Nenustatyta, kad žindymo iniciavimas gimdykloje ir oda prie odos kontaktas turėjo reikšmingų sąsajų su žindymo trukme analizuojamose grupėse. GD- grupės moterų naujagimiai 1 mėn. amžiuje buvo reikšmingai dažniau žindomi, nei GD+ (p=0.017). GD+ grupėje dieta ir insulinu besigydžiusių moterų naujagimiai reikšmingai dažniau buvo maitinami mišriu būdu (p=0.004), o besigydžiusių tik dieta - žindomi (p=0.003). Iš 63 GD+ motinų didžioji dalis (82.5 proc.) nebuvo girdėjusios apie žindymo naudą gliukozės apykaitai. Kreipimasis žindymo pagalbos, atsiradus pirmiesiems žindymo sunkumams, reikšmingai tarp GD- ir GD+ grupių nesiskyrė (p=0.349). Pagrindinę iki 6 mėnesių žindymo nutraukimo priežastį – dingusį pieną paminėjo net 43.1 proc. visų tiriamųjų. Ši nutraukimo priežastis statistiškai dažniau pasireiškė (GD-) grupėje (p=0.036). Dauguma moterų, kurios gydėsi tik dieta, nutraukė žindymą savo pasirinkimu (p=0.034). 23.4 proc. visų tiriamųjų tęsė žindymą ir po 12 mėnesių, tačiau tai statistiškai reikšmingiau darė GD- moterys (p=0.043).

Išvados.

1. Gestacinis diabetas nustatytas 29 proc. pirmą kartą gimdžiusių moterų. Ši būklė turėjo reikšmingų sąsajų su didesne skubios cezario pjūvio operacijos ir didelio svorio naujagimių gimimo rizika. Lyginant gydymo grupes, dieta ir insulinu besigydžiusių moterų naujagimiams reikšmingai dažniau buvo diagnozuotas kvėpavimo sutrikimas.

2. Žindymas gimdykloje ir oda prie odos kontaktas neturėjo reikšmingos įtakos žindymo trukmei abiejose grupėse.

3. 1-ą mėnesį ir ilgiau kaip 12 mėn. reikšmingai dažniau žindė GD- grupės moterys. GD+ grupėje moterys, kurios GD gydėsi dieta, reikšmingai dažniau maitino tik MP, negu tos, kurios gydėsi dieta ir insulinu. Kreipimosi į žindymo specialistę dažnis reikšmingai tarp grupių nesiskyrė.

Author’s name and surname: Kedem Vexler Research title: Students’ Attitudes Toward Breastfeeding in Public Aim: To evaluate LSMU medical students’ attitudes toward breastfeeding in public. Objectives:

1. to assess attitudes towards breastfeeding at home in front of relatives or friends.
2. to assess attitudes towards breastfeeding at medical environments; hospitals, doctor’s office waiting room.
3. to assess attitudes towards breastfeeding in public places; restaurants, malls, park etc.
4. to assess the general attitude towards breastfeeding in public.
5. to assess students' basic knowledge about breastfeeding. Methodology: Online anonymous survey and a literature review. The survey includes questions about the identity of the responders, and about the thesis’ aims and objectives- students’ attitudes toward public breastfeeding in general, and public breastfeeding at specific environments. The anonymous survey was created on Google forms and was distributed via Outlook. The literature review was made to accompany and be compared with the survey’s results, with data about opinions of health sciences students about breastfeeding and public breastfeeding from relevant publications. Study Participants: LSMU students of all academic years, from the faculties of medicine, odontology, veterinary medicine and nursing, a sample is of 255 students. Majority of the participants are female (202, 79.2%). Most students participating are aged 20-25 (146, 57.3%). There is representation of students across all study years. Most participating students are from the Faculty of Medicine (162, 63.5%). Research results: Statistically analyzed using IBM SPSS program and Microsoft Excel to create the graphs and tables. The results include the opinions of the students who participated about breastfeeding in general, breastfeeding in public, public breastfeeding in different settings, and breastfeeding education in the medical school curriculum. Conclusions: LSMU students hold supportive attitude toward breastfeeding at home in front of family and friends, and the mothers’ autonomy in the decision where to breastfeed. Students support public breastfeeding at medical environments and the provision of designated breastfeeding areas, encouraging free choice. Most participants support public breastfeeding at parks, malls and restaurant, but not as much as in homes or medical environments, proving public breastfeeding still remains a controversial topic. However, students' general attitude towards breastfeeding in public is significantly more positive than negative. The knowledge of senior students of LSMU about breastfeeding is significantly better. However, only 1/3 of the surveyed students were confident in their knowledge. Recommendations: increasing the volume of breastfeeding related material in medical school curriculum by more practical exposure, theoretical material as well as public breastfeeding advocacy. Implementation of Baby Friendly Hospital Initiative

Justina Masionytė ,,Veiksniai, kurie turi įtakos vėlyvų neišnešiotų naujagimių hiperbilirubinemijai“. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti vėlyvų neišnešiotų naujagimių hiperbilirubinemijai įtaką turinčius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti motinos veiksnių įtaką naujagimių hiperbilirubinemijos atsiradimui. 2. Išanalizuoti naujagimio veiksnių įtaką hiperbilirubinemijos atsiradimui. 3. Įvertinti sąsajas tarp hiperbilirubinemijos pasireiškimo laiko ir naujagimio bei motinos veiksnių. 4. Palyginti vėlyvų neišnešiotų naujagimių gestacinio amžiaus įtaką hiperbilirubinemijos išsivystymui. Tyrimo metodai ir dalyviai: Atlikta retrospektyvi ligos istorijų analizė. Gautas LSMU bioetikos centro pritarimas Nr. BEC–MF–43. Tyrimui atrinktos vėlyvų neišnešiotų naujagimių ligos istorijos (34 – 36 savaičių), gimusių nuo 2022 metų spalio 1 dienos iki 2023 metų spalio 1 dienos. Į tyrimą buvo įtraukta 189 naujagimių duomenys. Ligos istorijose buvo renkami motinos, nėštumo, gimdymo bei naujagimio duomenys. Vėliau atlikta surinktų duomenų statistinė analizė. Rezultatai: Hiperbilirubinemija pasireiškė 109 naujagimiams (58%), o 80 (42%) nesirgo. Motinos veiksniai neturėjo reikšmingos įtakos hiperbilirubinemijos pasireiškimui. Naujagimiai, kuriems pasireiškė hiperbilirubinemija, buvo mažesnio svorio (p = 0,009). Nustatyta, kad kvėpavimo sutrikimo sindromas statistiškai reikšmingai siejasi su hiperbilirubinemijos pasireiškimu (p = 0,037). Naujagimiams, kurie gimė natūraliais takais, turėjo kraujosruvų arba žindyti per pirmąsias 2 h po gimimo, gelta pasireiškė anksčiau (p < 0,001, p = 0,039, p = 0,004 ). Nustatyta, kad 34 sav. gestacijos amžiaus naujagimiai dažniau sirgo gelta nei nesirgo (p = 0,006). Išvados: 1. Motinos veiksniai neturėjo reikšmingos įtakos vėlyvų neišnešiotų naujagimių hiperbilirubinemijos pasireiškimui. 2. Vėlyvi neišnešioti naujagimiai, kuriems diagnozuota gelta, buvo reikšmingai mažesnio svorio ir dažniau sirgo kvėpavimo sutrikimo sindromu, lyginant su sveikų naujagimių grupe. 3. Vėlyviems neišnešiotiems naujagimiams gimusiems natūraliais takais, žindytiems per pirmas 2 h po gimimo, turintiems kraujosruvų, gelta diagnozuojama reikšmingai anksčiau. 4. 34 nėštumo savaičių naujagimiams gelta diagnozuojama reikšmingai dažniau nei 35-36 gesacijos savaičių naujagimiams.

Gabrielė Noreikytė „Motinos gestacinio diabeto įtaka naujagimio žindymui pirmus šešis gyvenimo mėnesius“. Tyrimo tikslas. Įvertinti išnešiotų naujagimių, kurių motinoms nėštumo metu diagnozuotas gestacinis diabetas, žindymą per pirmus šešis mėnesius. Tyrimo uždaviniai. Išanalizuoti gestacinio diabeto įtaką naujagimio žindymui po gimimo, 1,3 ir 6 mėnesių amžiuje bei išanalizuoti gestacinio diabeto įtaką kūdikio papildomo maisto įvedimui. Tyrimo metodai. Atliktas perspektyvusis tyrimas, kurio metu tirti LSMUL KK 2021 m. 10 – 12 mėn. gimę išnešioti, sveiki 126 naujagimiai, kurių mamos buvo pirmakartės gimdyvės, sergančios ir nesergančios GD. Naujagimiai buvo suskirstyti į dvi GD+ ir GD- grupes. Duomenys apie naujagimio maitinimą ligoninėje imti iš medicininės dokumentacijos „Naujagimio raidos istorija“. Tolimesnis tyrimas atliktas naudojant telefoninę motinų apklausą po 1, 3 ir 6 mėnesių. Rezultatai. 40,5% mamų sirgo GD, 59,5% mamų nesirgo. Antrą parą GD+ grupės naujagimiai buvo reikšmingai rečiau žindomi (62%) ir dažniau maitinami AM (38%) nei GD- (atitinkamai 81,3% ir 13,3%) (p=0,002). GD+ grupės naujagimiai reikšmingai dažniau negu GD- buvo maitinami tik AM 1 mėnesio amžiuje (p=0,042). GD+ naujagimiai, kuriems ligoninėje reikėjo primaitinimo, 1 mėnesio amžiuje reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM (p=0,008). Dažniausia primaitinimo priežastis ligoninėje (64,3%) buvo nepakankama laktacija. 6 mėn. amžiuje GD+ motinos reikšmingai dažniau susidūrė su nepakankama laktacija (p=0,012). GD+ grupės moterys remdamosi savo šeimos gydytojo rekomendacija (p=0,045) papildomą maitinimą pradėjo įvedinėti 4,5 – 5 mėn. amžiuje (p=0,008), tuo tarpu moterys, nesirgusios GD, dažniau rėmėsi PSO rekomendacijomis (p<0,001) ir papildomą maitinimą pradėjo įvedinėti tik nuo 6 mėn. (p=0,008) amžiaus. Išvados. GD+ grupės naujagimiai II gyvenimo parą reikšmingai dažniau buvo primaitinami tik AM ir reikšmingai rečiau tik MP (p=0,002). 1 mėnesio amžiuje GD+ grupės naujagimiai reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM (p=0,042), 3 ir 6 mėnesių amžiuje reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta. GD+ grupės naujagimiai, kuriems ligoninėje reikėjo primaitinimo, praėjus 1 mėn. po gimimo reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM, rečiau – tik MP (p=0,008). GD+ motinos reikšmingai dažniau 6 mėnesių amžiuje susidūrė su nepakankama laktacija (p=0,012). GD+ grupės motinos reikšmingai anksčiau pradėjo įvedinėti papildomą maistą (p=0,008) remdamosi savo šeimos gydytojo rekomendacija (p=0,045), priešingai nei GD- grupės moterys, kurios reikšmingai dažniau laikėsi PSO rekomendacijų (p<0,001) ir papildomą maistą pradėjo įvedinėti tik nuo 6 mėnesių amžiaus (p=0,008). Rekomendacijos. Labai svarbus nėščiųjų, sergančių GD, informavimas dėl galimo laktacijos sutrikimo bei pagalbos sklandžiam žindymui. Medicinos personalas, dirbantis su pagimdžiusioms moterims, turėtų kreipti ypatingą dėmesį į GD+ grupės gimdyves pirmomis paromis po gimdymo, skatinant ir palaikant pakankamą laktaciją.

Tyrimo tikslai: Atskleisti visuomenės ir medicinos darbuotojų žinių apie žindymą ir jų požiūrio į žindymą sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti visuomenės ir medicinos darbuotojų demografines charakteristikas; 2. Išanalizuoti ir palyginti visuomenės ir medicinos darbuotojų žinias apie žindymą; 3. Išnagrinėti ir palyginti visuomenės ir medicinos darbuotojų požiūrį į žindymą; 4. Identifikuoti visuomenės ir medicinos darbuotojų žinių apie žindymą ryšį su jų požiūriu į žindymą. Metodai: Tyrimui vykdyti pasirinktas kiekybinis tyrimas, netiesioginė apklausa, į tyrimą įtraukiant atsitiktiniu atrankos būdu. Visuomenės bei medicinos darbuotojų apklausa atlikta anoniminiu būdu, naudojant Google Forms sistemą. Anketą iš viso sudarė 40 klausimų. Anketa pasidalinta viešai socialiniame tinkle Facebook. Tyrimas vykdytas 2022 m. kovo 22 d. – 2022 m. balandžio 18 d. Gauti tyrimo rezultatai analizuoti naudojant „Microsoft Excel“ bei „IBM SPSS Statistics 27“ kompiuterines programas. Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 1116 respondentų. Medicinos darbuotojų (MD) grupę sudarė 266 (23,8%), visuomenės (V) – 850 (76,2%) respondentai. Didžioji dalis abiejų tiriamųjų grupių respondentų buvo moterys (MD – 99,2%; V – 96%), 25 – 35 metų amžiaus (MD – 55,3%; V – 72,6%), turintys aukštąjį išsilavinimą (MD – 84,2%; V – 77,1%), vedę – ištekėję (MD – 67,7%; V – 77,7%) bei turintys vieną vaiką (MD – 36,9%; V – 55,2%). Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų buvo žindyti kūdikystėje (MD – 74,4%; V – 67,8%), yra matę žindymą (MD – 98,1%; V – 96,7%) ir turi ketinimų tai daryti ateityje (MD – 98,5%; V – 96,8%). Analizuojant žinias apie žindymą, pastebėta, jog 35,7% MD ir 32,5% V grupės respondentų žino, jog naujagimis pirmą kartą turėtų būti pažindytas per 1 valandą nuo gimimo, 77,4% MD ir 68,8% V tiriamųjų žino, jog kūdikiui išskirtinai motinos pieno pakanka iki 6 mėnesių ir 91% MD bei 92,1% V respondentų sutinka, jog kūdikiui žindymas turi būti užtikrinamas pagal poreikį. Atlikus nuodugnesnį žinių vertinimą pastebėta, jog MD bei V žinių vidurkis atitinkamai yra 4,32 ir 4,17. Visais klausimais MD grupė pademonstravo aukštesnį žinių vidurkį. Nagrinėjant požiūrį į žindymą pastebėtas palankus požiūris. MD grupėje požiūrio vidurkis įvertintas 4,16, V grupėje – 4,06. Atliekant sąsajų analizę nustatyta, jog žinios ir požiūris apie žindymą V grupėje yra susijusios stipriu, M grupėje – vidutinio stiprumo ryšiu. Be to, vidutinis ar stiprus koreliacinis ryšys nustatytas ir nagrinėjant skirtingas demografines grupes. Išvados: Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų abiejose grupėse buvo moterys, 25 – 35 metų amžiaus, ištekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą ir auginančios 1 vaiką. Visais klausimais MD žinių vidurkis yra aukštesnis nei V žinių vidurkis. Atlikus V ir MD požiūrio į žindymą analizę pastebėta, jog abiejų tiriamųjų grupių požiūriai yra palankūs. MD grupė atspindi labiau palankų požiūrį į žindymą nei V grupė. Nagrinėjant V ir MD žinių ir požiūrio apie žindymą sąsajas rastas vidutinis bei stiprus koreliacinis ryšys. Todėl galima teigti, jog didesnis žinių kiekis formuoja palankesnį požiūrį į žindymą ir atvirkščiai.

AIM: To evaluate neonatal mortality by gestational age, early neonatal deaths of preterm newborns, and preterm newborns mortality by main pathologies in Kaunas perinatal center 2001 – 2020.

OBJECTIVES:

1. To evaluate neonatal mortality by gestational age in Kaunas perinatal center 2001 – 2020.
2. To evaluate early neonatal deaths of preterm newborns by the main pathology in Kaunas Perinatal Center 2001 – 2020.
3. To evaluate preterm newborns mortality by the main pathology in Kaunas Perinatal Center 2001 – 2020.

RESEARCH METHODOLOGY: A retrospective cohort study to analyze preterm neonatal mortality and causes of death by main pathologies in Kaunas Perinatal Center from 2001 – 2020 was done based on the data collected from the Lithuanian Medical Data of Births register which was obtained on the website of the Health Information Centre of the Institute of Hygiene. All data were processed in MS Office Excel 2022. Research Participants: All 18687 preterm newborns who died in the early neonatal and neonatal period in Kaunas Perinatal Center from 2001 to 2020.

RESULTS:

1. Preterm newborn mortality in Kaunas Perinatal Center by gestational age from 2001 – 2020: 22- 23 gestational weeks mortality rate decreased from 100% in 2001 to the lowest of 16.70% in 2017 but increased to 60% in 2020. 24- 25 gestational weeks mortality rate decreased from its high of 91.70% in 2004 to 6.30% in 2014 but slightly increased to 18.80% in 2020. 26- 27 gestational weeks mortality rate was highest in 2004 at 33.30% and decreased to a low of 4.20% in 2020. 28- 31 gestational weeks mortality rate similar to other gestational weeks, decreased from 11.30% in 2001 to 1.40% in 2020. 32- 36 gestational weeks mortality rate also decreased from 1.90% in 2001 to 0.20% in 2020.
2. Congenital malformations, deformations, and chromosomal abnormalities coded Q00 – Q99 were among the most common causes of preterm newborn death in the early neonatal period, it was recorded to have caused 1.6% of all early neonatal deaths in 2002, the highest rate contributed of all time, followed by disorders related to short gestation and low birth weight coded P07 which contributed its highest of 1.3% in 2004.
3. The overall mortality rate of preterm newborns followed an inconsistent pattern. The mortality rate had a gradual decline from 5.83% in 2001 to 1.62% in 2020 but also had sudden peaks in 2004 at 6.83% and in 2019 at 3.09% and gradual peaks in 2011 at 3.82% and in 2015 at 2.86%. Similar to that of the early neonatal period, neonatal period preterm newborns also died mostly due to congenital malformations, deformations, and chromosomal abnormalities coded Q00 – Q99 followed by disorders related to short gestation and low birth weight coded P07. Congenital malformations, deformations, and chromosomal abnormalities contributed its highest of 1.9% in 2002 whereas disorders related to short gestation and low birth weight contributed the highest of 1.6% in 2004.

CONCLUSION:

1. Preterm newborn mortality in Kaunas Perinatal Center by gestational age from 2001 – 2020: 22- 23 gestational weeks mortality rate decreased from 100% in 2001 to the lowest of 16.70% in 2017 but increased to 60% in 2020. 24- 25 gestational weeks mortality rate decreased from its high of 91.70% in 2004 to 6.30% in 2014 but slightly increased to 18.80% in 2020. 26- 27 gestational weeks mortality rate was highest in 2004 at 33.30% and decreased to a low of 4.20% in 2020. 28- 31 gestational weeks mortality rate also decreased from 11.30% in 2001 to 1.40% in 2020. 32- 36 gestational weeks mortality rate also decreased from 1.90% in 2001 to 0.20% in 2020.
2. In the early neonatal period, preterm newborns' deaths were primarily due to congenital malformations, deformations, and chromosomal abnormalities coded Q00 – Q99 followed by disorders related to short gestation and low birth weight coded P07.
3. In the neonatal period, the overall mortality rate of preterm newborns followed an inconsistent pattern, the mortality rate had a gradual decline from 5.8% in 2001 to 1.6% in 2020 and the preterm newborns’ deaths were also mainly due to congenital malformations, deformations, and chromosomal abnormalities coded Q00 – Q99 followed by disorders related to short gestation and low birth weight coded P07.

Ugnė Balandžiūnaitė-Žilinskienė. Magistro baigiamasis darbas „Neišnešiotų naujagimių, gimusių 22-31 nėštumo savaitę, Kauno Perinataliniame centre 2001-2017 metais, mirtingumo analizė“. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių, gimusių 22-31 nėštumo savaitę, Kauno Perinataliniame centre (KPC) 2001-2017 metais mirtingumą. Tyrimo uždaviniai: Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių (gimusių KPC 2001-2017 metais): perinatalinį mirtingumą atskirose gestacinio amžiaus grupėse, ankstyvą neonatalinį mirtingumą ir jo struktūrą pagal pagrindinę mirties priežastį. Tyrimo metodai: Retrospektyvinis kohortinis tyrimas. Duomenys surinkti iš Gimimų medicininių duomenų leidinių, kurie viešai prieinami Higienos instituto internetiniame puslapyje. Surinkti duomenys buvo analizuojami naudojant Microsoft Office Excel 365. Tyrimo dalyviai: Tyrimo imtis – visi 16424 neišnešioti naujagimiai, gimę KPC 2001-2017 metais. Tyrimo rezultatai: KPC 2001-2017 metais perinatalinis mirtingumas sumažėjo (nuo 8,6 1000 gim. iki 5,5 1000 gim.). Atskirose gestacinio amžiaus (GA) grupėse perinatalinio mirtingumo (PM) pokyčiai nebuvo tolygūs: ryškiausias PM kritimas buvo 22-23 sav. (nuo 100 iki 50 proc.) ir 24-25 sav. (nuo 48,4 iki 33,3 proc.) GA naujagimių grupėse, o 26-27 sav. GA naujagimių tarpe PM pakilo (nuo 18,8 iki 21,2). Neišnešiotų naujagimių ankstyvas neonatalinis mirtingumas (ANM) sumažėjo nuo 2,3 1000 gyv. gim. 2001 metais iki 0,8 1000 gyv. gim. 2017 metais. Vertinant atskiras priežasčių, sukėlusių daugiausiai neišnešiotų naujagimių ANM, tendencijas matomas mirčių dėl kiekvienos jų mažėjimas. Ryškiausiai sumažėjo neišnešiotų naujagimių ANM dėl neišnešiotumo (nuo 12,6/1000 iki 1,2/1000), ĮFY (nuo 13,6/1000 iki 6,1/1000) ir perinatalinio laikotarpio kvėpavimo sutrikimų (nuo 4,4/1000 iki 0/1000). Mažiausia mirčių mažėjimo tendencija pasižymi intrauterinė hipoksija ir asfiksija gimstant (nuo 4,9/1000 iki 3,7/1000). Tyrimo išvados: Neišnešiotų naujagimių PM didžiausias buvo 22-23 sav. GA grupėje ir mažėjo didėjant GA (mažiausias tarp 28-31 sav.). PM mažėjimo tendencija stebėta tarp 22-25 ir 28-31 sav. GA naujagimių, o tarp 26-27 sav. gestacijos naujagimių fiksuota didėjančio PM tendencija. Neišnešiotų naujagimių ANM sumažėjo nuo 2,3 iki 0,8 tūkstančiui gyvų gimusių naujagimių. Dažniausios neišnešiotų naujagimių ANM priežastys buvo įgimtos formavimosi ydos (ĮFY), neišnešiotumas, perinatalinio laikotarpio kvėpavimo sutrikimai, intrauterinė hipoksija bei asfiksija gimstant ir ankstyvas neonatalinis sepsis bei kitos perinatalinio laikotarpio infekcijos. Trečdalį visų ANM neišnešiotų naujagimių tarpe sukėlė ĮFY.

Autorius: Beatričė Grundulaitė Darbo vadovas: Prof. dr. Dalia Stonienė Darbo pavadinimas: Neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų kitimas pirmaisiais koreguoto amžiaus metais. Darbo tikslas: Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių, gimusių ≤32 sav. gestacijos amžiaus, antropometrinių duomenų kitimą pirmaisiais gyvenimo metais iki donorinio motinos pieno banko įsteigimo ir po donorinio motinos pieno banko įsteigimo. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų (galvos apimties, ūgio, svorio) 3, 6, 9, 12 mėn. koreguoto amžiaus kitimą 2015 m. ir 2019 m., suskirsčius pagal dvi gestacijos amžiaus grupes: I grupė - ypač neišnešioti, II grupė - labai neišnešioti naujagimiai. 2. Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų 3, 6, 9, 12 mėn. koreguoto amžiaus kitimą 2015 m. ir 2019 m. ir palyginti suskirsčius pagal tris gimimo svorio grupes: I grupė - ypač mažo gimimo svorio, II grupė - labai mažo gimimo svorio ir III grupė - mažo gimimo svorio naujagimiai. Darbo metodika: Atliktas retrospektyvusis tyrimas, į kurį įtraukti visi naujagimiai, ≤32 savaičių gestacinio amžiaus, lankęsi LSMUL Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete 2015 m. ir 2019 m. Pirma grupė – 2015 metai lankęsi Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete prieš DMPB, antra grupė – 2019 metais po DMPB atidarymo. Tyrimui atrinktos 104 asmens ambulatorinės sveikatos istorijos. Buvo analizuotos asmens ambulatorinės sveikatos istorijos E025/a forma. Buvo vertinamas naujagimio gestacinis amžius, svoris, lytis, antropometriniai duomenys: ūgis, svoris, galvos apimtis 3, 6, 9 ir 12 KA mėnesiais. Tiriamieji pagal gestacinį amžių suskirstyti į dvi grupes: I grupė - ypač neišnešiotas naujagimis- gestacinis amžius <28 savaičių; II grupė – labai neišnešiotas naujagimis- gestacinis amžius 28 - 32 savaičių. Taip pat tiriamieji į grupes suskirstyti pagal gimimo svorį (GS) į 3 grupes: I grupė <1000 g ypač mažas gimimo svoris; II grupė 1000 g - 1499 g labai mažas gimimo svoris; III grupė- 1500 g – 2499 g mažas gimimo svoris. Tyrimo rezultatai: Tyrime iš viso analizuotos 104 ambulatorinės sveikatos istorijos E025/a forma. Iš tiriamųjų 47% (n = 49) vyriškos lyties naujagimiai ir 53 % (n = 55) moteriškos lyties naujagimiai, 34 naujagimiai buvo <1000 g gimimo svorio, 47 naujagimiai buvo 1000 - 1499 g gimimo svorio ir 23 naujagimiai buvo 2499 - 1500g gimimo svorio. Atliktame tyrime palyginti antropometriniai rodikliai, svorio, ūgio ir galvos apimties vidurkiai pirmaisiais koreguoto amžiaus metais suskirsčius naujagimius pagal gestacinio amžiaus ir gimimo svorio grupes. Statistiškai reikšmingai didesnis labai neišnešiotų naujagimių grupėje 2019 m. svorio vidurkis 9 mėnesį koreguoto amžiaus (9138,18 ± 1483,62) nei 2015 m. 9 mėnesį koreguoto amžiaus (8413,75 ± 1120,61), p = 0.03, ūgio vidurkis – 2019 m. 3 (61,38 ± 1,57) ir 6 (68,04 ± 2,26) mėnesiais koreguoto amžiaus, nei 2015 m. 3 (59,50 ± 2,92) ir 6 (66,72 ± 2,22) mėnesiais koreguoto amžiaus p = 0,02, galvos apimties vidurkis - 2019 m. 3 KA mėn. (41,33 ± 1,50) nei 2015 m. 3 KA mėn. (40,31 ± 1,46) mėnesio naujagimių, p = 0,01. Reikšmingai didesnis ypač mažo gimimo svorio naujagimių grupėje 2019 m. svorio vidurkis nustatytas 3 mėnesį koreguoto amžiaus (5678,18 ± 863,65), nei 2015 m. 3 mėn. KA (4923,63 ± 662,04), p = 0,02, ūgio vidurkis - 2019 m. 3 mėn. KA (58,77 ± 2,57), nei 3 mėn. KA 2015 m. (56,56 ± 2,45), p = 0,03. Labai mažo gimimo svorio naujagimių grupėje ūgio vidurkis reikšmingai didesnis 2019 m. 3 KA mėn. (61,22 ± 2,46) ir 6 mėn. KA (68,06 ± 2,12), nei 2015 m. 3 mėn. KA 2015 (58,78 ± 2,64) ir 6 mėn. KA (66,30 ± 1,66). Mažo gimimo svorio naujagimių grupėje svorio vidurkis reikšmingai didesnis 2019 m. 12 mėnesį koreguoto amžiaus (11427,1 ± 1314,30), nei 2015 m. 12 mėn. KA (9423 ± 1858,73), p = 0,03. Išvados: 1. Labai neišnešiotų naujagimių grupėje 2019 m. stebėtas reikšmingai didesnis negu 2015 m.: svorio vidurkis 9 mėn. KA, ūgio vidurkis 3 ir 6 mėn. KA bei galvos apimties vidurkis 3 KA mėn. 2. Ypač mažo gimimo svorio naujagimių grupėje 2019 m. stebėtas reikšmingai didesnis negu 2015 m. svorio vidurkis 3 mėn. KA. Labai mažo gimimo svorio naujagimių grupėje stebėtas reikšmingai didesnis ūgio vidurkis 3 ir 6 mėn. KA. Mažo gimimo svorio naujagimių grupėje stebėtas reikšmingai didesnis svorio vidurkis 12 mėn. KA. 3. Neišnešiotų naujagimių maitinimas tik savo motinos arba donoriniu motinos pienu turi teigiamos įtakos jų antropometriniams duomenims pirmais koreguoto amžiaus metais.

This research will analyze the neonatal mortality and early mortality in Kaunas Perinatal Center in 2001-2016 and compare the different data with other countries.My work will describe main pathologies causing neonatal deaths.