Gudaitytė, Rita
Item type:ETD, [Treatment of Obesity with Single-Anastomosis Plication Ileal Bypass: Analysis of Long-Term Outcomes and Efficacy]master thesis[2025][M001]Godliauskaitė, GintarėNutukimo gydymas Vienos jungties skrandžio didžiosios kreivės įvertinimo operacija: atokiųjų rezultatų analizė Tyrimo tikslas: Ištirti ir įvertinti ilgalaikį svorio mažėjimą, gretutinių ligų kontrolę po laparaskopinės vienos jungties skrandžio didžiosios kreivės įvertimo operacijos gydant pacientus su morbidiniu nutukimu. Uždaviniai: Įvertinti gretutinių ligų kontrolę po skrandžio didžiosios kreivės įvertimo ir gastroenterostomijos operacijos. Įvertinti svorio kontrolę po skrandžio didžiosios kreivės įvertimo ir gastroenterostomijos operacijos praėjus 1, 3 ir 5 metams po operacijos. Įvertinti operacijos saugumą ir efektyvumą. Metodai: Retrospektyvinio tyrimo metu buvo surinkti nuasmeninti pacientų ligos istorijų ir ambulatorinių apsilankymų bei anketinių apklausų duomenys. Vertintas svorio pokytis, gretutinių ligų kontrolė, komplikacijos ir %PKMIS. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 23 ir 28 programas, reikšmingumo lygmuo – p < 0,05. Tyrimo imtis: 138 pacientai (19 - 68 m.) 2019-2023 metais gydytų LSMUL KK Chirurgijos klinikoje, kurių KMI buvo ≥ 40 kg/m2 arba ≥ 35 kg/m2 su nustatytomis su nutukimu susijusiomis gretutinėmis ligomis, bei atlikta VJSDKĮO. Rezultatai: Iš viso į tyrimą buvo įtraukta 138 pacientai (amžiaus vidurkis 43,28 ± 11,54 m., KMI vidurkis 42,92 ± 4,82 kg/m2). Vienerių metų stebėsenos duomenys buvo gauti iš 124 pacientų ( 89,86 %), trejų metų iš 101 paciento (84,87 %), penkerių metų iš 50 pacientų (83,33 %). Operacijos trukmės mediana – 95 min. Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 14 atvejų (10,1%). %PKMIS po 1 m. 75,71 ± 27,29, po 3 m.- 65,49 ± 27,15, po 5 m.- 51,39 ± 25,63. AH remisija siekė 35,64 %, CD – atitinkamai 42,86%. Po operacijos 33,33 % pacientų naujai diagnozuota GERL. Išvados: Vienos jungties skrandžio didžiosios kreivės įvertimo operacija pasižymi gera trumpalaike gretutinių ligų kontrole ir svorio mažėjimu, tačiau po trejų metų stebima svorio didėjimo tendencija. Operacija laikoma saugia, nors gali pasireikšti vėlyvos virškinamojo trakto komplikacijos, todėl būtina ilgalaikė pacientų stebėsena.
17 Item type:ETD, [Characteristics and Survival Analysis of Esophageal Malignancies]Autorius: Laura Volkovskaja Darbo vadovas: Dr. Rita Gudaitytė Pavadinimas: Stemplės piktybinių navikų charakteristikų ir išgyvenamumo analizė Tikslas: Įvertinti stemplės piktybiniais navikais sergančių pacientų, gydytų 2018 – 2023 metais LSMUL Kauno klinikose, klinikinę charakteristiką, gydymo galimybes ir išgyvenamumą. Uždaviniai: 1.Įvertinti stemplės piktybiniais navikais sergančių pacientų, gydytų 2018 – 2023 metais LSMUL Kauno klinikose, pasiskirstymą pagal demografinius rodiklius 2.Įvertinti piktybiniais stemplės navikais sergantiems pacientams taikytus gydymo metodus 3.Įvertinti piktybinių stemplės navikų charakteristikos, bei gydymo būdų įtaką išgyvenamumui. Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas – rinkti pacientų, gydytų 2018 – 2023 metais LSMUL Kauno klinikose, dėl stemplės vėžio, duomenys, kurie gauti iš LSMUL Kauno klinikų elektroninės sistemos eHealth. Rezultatai: Vertinta 254 pacientų ligos istorijų duomenys, iš jų 83,1% (n=211) vyrai ir 16,9% (n=43) moterys. Stemplės plokščialąstelinė karcinoma diagnozuota 89% (n=207), adenokarcinoma – 10,2% (n=26) ir 0,8% (n=2) kiti navikų tipai. Trečios stadijos navikas diagnozuotas 71,4% (n=108), G2 diferenciacijos laipsnis 75,2% (n=191), pirminės apžiūros metu išplitęs navikas su metastazėmis diagnozuotas 31,3% (n=79) pacientų. Chirurginis gydymas taikytas 30,3% (n=77), iš jų 71,4% (n=55) jungtis formuota krūtinėje. Chemospindulinis gydymas taikytas 50,9% (n=115) pacientų, sergančių plokščialąsteline karcinoma, ir 50% (n=13) adenokarcinoma. 34,6% (n=9) pacientams, kuriems nustatyta adenokarcinoma taikyta chemoterapija. Ilgiausias išgyvenamumas stebėtas pacientams, kuriems navikas nustatytas viduriniame stemplės trečdalyje (χ2=6,98; p= 0,031). Chemospindulinė terapija reikšmingai pagerino išgyvenamumą pacientams, kuriems buvo diagnozuota plokščialąstelinė karcinoma (χ2=175,4; p<0,001). Vertinant pacientus, kuriems diagnozuota adenokarcinoma, statistiškai reikšmingo išgyvenamumo skirtumo tarp gydymo metodų nebuvo (χ2=2,8; p= 0,417), tačiau buvo pastebėtas geresnis gydymo efektyvumas taikant vien chemoterapiją (lyginant su plokščialąsteline karcinoma χ2=10,6; p= 0,005). Išvados: 1.Piktybiniai stemplės navikai dažniau diagnozuojami vyrams ir dažniau nustatomi trečioje stadijoje. Dominuojantis histologinis tipas – plokščialąstelinė karcinoma, viduriname stemplės trečdalyje, G2 diferenciacijos laipsnio. 2. Chemospindulinis gydymas taikytas 50,4% pacientų, trečdalis pacientų (30,3%) buvo operuoti. 3. Ilgiausia išgyvenamumo trukmė nustatyta pacientams, kurių navikas lokalizavosi viduriniame stemplės trečdalyje. Plokščialąstelinei karcinomai efektyviausias buvo chemospindulinis gydymas, o adenokarcinomai – chemospindulinė terapija ir chemoterapija.
17