Gružauskas, Romas

Organinių rūgščių panaudojimo efektyvumas viščiukų broilerių mityboje priklauso nuo daugelio rodiklių, tokių, kaip paukščių fiziologinio stovio, naudojamų organinių rūgščių sudėties, cheminių junginių formos, jų įterpimo kiekio į lesalus, lesalo higieninių parametrų, viščiukų broilerių auginimo sąlygų, lesalų gamybos technologinių procesų. Todėl darbo tikslas yra išanalizuoti heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio įtaką viščiukų broilerių virškinimo fiziologiniams procesams ir jų produktyvumui. Lesinimo bandymas, kuris truko 35 dienas, buvo atliktas su Ross 308 linijų derinio viščiukais broileriais. Bandyme buvo 3 grupės, kuriose buvo po 200 viščiukų broilerių, kiekvienoje grupėje buvo 4 pogrupės, po 50 viščiukų kiekvienoje pogrupėje. Kontrolinės grupės viščiukai buvo lesinami standartiniu kombinuotuoju lesalu. Į tiriamųjų grupių standartinį kombinuotąjį lesalą įterpta heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio 0,5 - 1,0 kg/t lesalo. Tyrimo metu nustatyta sausųjų medžiagų ir pH koncentracijos atskiruose virškinimo trakto dalyse, išanalizuotas vidaus organų bei žarnyno išsivystymas, lakiųjų riebalų rūgščių kiekis akluosiuose maišuose bei ištirti kraujo morfologiniai ir biocheminiai rodikliai, atlikti klubinės ir aklosios žarnos histomorfometriniai ir kasos bei kepenų histopatologiniai tyrimai. Šių tyrimų atlikimui buvo naudota efektyviosios skysčių chromatografijos metodai (Varian Pro Star), pH vertė nustatyta pH-metru “Inolab 730”, kraujo rodikliai tirti naudojant analizatorių INTEGRA 400/700/800, histologinių preparatų tyrimui buvo naudojamas „Olympus BX63“ mikroskopas, „Olympus DP72“ vaizdo kamera ir kompiuterinės „Image Pro Plus“ programos (Olympus) sistema. Duomenų statistinė analizė atlikta statistiniu paketu SPSS 15.0. Naudoti organinių rūgščių priedai didino sausųjų medžiagų kiekį 4,66 – 9,78 proc. (p<0,05) virškinamajame trakte, kraujo serume šarminės fosfatazės ir šlapimo rūgšties 1,4 – 9,78 proc. (p<0,05) ir mažino pH koncentraciją atskirose tiriamųjų viščiukų broilerių virškinamojo trakto dalyse 0,32 – 0,99 mol/l (p<0,05), pagerino klubinės ir aklosios žarnų kriptų ir gaurelių išsivystymą 10,94 – 61,34 proc. (p<0,05). Viščiukų broilerių produktyvumui bei jų išsaugojimui esminės įtakos neturėjo (p<0,05).

Darbo tikslas: ištirti ekstruduotų sojų pupelių ir rapsų sėklų bei pupų mišinio įtaką viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir paukštienos kokybei Tyrimo medžiagos ir metodai: Buvo atliktas lesinimo bandymas su 1–35 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio, 400 viščiukais broileriais. Į kontrolinės grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 5 proc. ekstruduotų sojos pupelių. Į tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus buvo įterpta 5 proc. rapsų sėklų ir pupų mišinio (rapsų sėklų 30 proc., pupų 70 proc.). Bandymo metu buvo tirti fiziologiniai rodikliai - viščiukų broilerių žarnų turinio pH ir sausųjų medžiagų kiekiai, virškinamojo trakto organų ilgiai ir svoriai, kaulų tvirtumas. Taip pat nustatyta įtaka paukštienos technologiniams parametrams - biogeninių aminų susidarymui, MDA, riebalų rūgštys. Tyrimuose buvo tiriama viščiukų broilerių svorio dinamika, lesalų konversija ir viščiukų išsaugojimas per visą bandymo laikotarpį. Tyrimo rezultatai: Viščiukų broilerių lesaluose, pilno riebumo sojos pupelių pakeitimas 5 proc. rapsų sėklomis tiriamųjų augimo intensyvumui, lesalų konversijai bei išsaugojimui esminės įtakos neturėjo. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių rezultatų buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). Taip pat įtakos nenustatyta fizinėms bei cheminėms savybėms. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad viščiukų broilerių krūtinės raumenyse feniletilamino sumažėjo 8,13 proc. lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Viščiukų broilerių lesalus, vietoje pilno riebumo sojos pupelių, siūlome papildyti 5proc. ekstruduotomis rapsų sėklomis (rapsų sėklų 30 proc., pupų 70 proc.). apskaičiuojant lesalo kokybinius rodiklius pagal viščiukų broilerių lesinimo rekomendacijas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti įtaką viščiukų broilerių žarnyno ir vidaus organų išsivystymui, pH bei sausųjų medžiagų koncentraciją virškinimo trakto dalyse bei žarnyno ir vidaus organų išsivystymui. 2. Išanalizuoti ekstruduotų sojų pupelių ir rapsų sėklų bei pupų mišinio įtaką viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sudėčiai ir paukštienos kokybei. 3. Išanalizuoti ekstruduotų sojų pupelių ir rapsų sėklų bei pupų mišinio įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų konversijai bei jų išsaugojimui

Kombinuotųjų lesalų papildymas ekstruduotomis rapsų sėklomis viščiukų broilerių augimo intensyvumui neturėjo įtakos, bet tiriamojoje grupėje buvo 1% efektyvesnis lyginant su kontroline (p≥0,05). Kraiko sausųjų medžiagų kiekis tiriamojoje grupėje visą tiriamąjį laikotarpį buvo didesnis lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių žarnyno pH koncentracija skirtingose virškinamojo trakto dalyse buvo nevienoda (p≤0,05). Fiziko-cheminės savybės parodė, kad kietumas 26% kontrolinėje, o virimo nuostoliai 25% labiau išreikšti tiriamojoje grupėje, o cholesterolio kiekis tiriamojoje grupėje buvo 6% mažesnis. Krūtinėlių spalvos charakteristikos parodė, kad paukštienos šviesumas L* buvo labiau išreikštas kontrolinėje grupėje, o raudonumas a* buvo panašus abiejose grupėse, bet gelsvumas b* labiausiai išsiskyrė kontrolinėje grupėje ir jis buvo 14% didesnis. Suminis biogeninių aminų kiekis po 6 mėnesių sandėliavimo buvo 29% mažesnis tiriamojoje grupėje. Didesnis kiekis grupėse buvo rastas FEN, o KAD ir PUT nedideli kiekiai. Statistiškai reikšmingi duomenys nustatyti tik SPRMD po 3 mėnesių sandėliavimo (p≤0,05) tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių. Sočiųjų riebalų rūgščių kontrolinės grupės paukštienoje nustatyta 5% mažiau nei tiriamosios grupės paukštienoje. Mononesočiųjų riebalų rūgščių tiriamosios grupės paukštienoje buvo 2% daugiau nei kontrolinės grupės paukštienoje. Omega 6 riebalų rūgščių tiriamosios grupės paukštienoje buvo 9% mažiau lyginant su kontroline.

Bandymui naudojant lesalus, kuriuose ekstruduotos rapsų sėklos sudarė 3,5% vištų dėjimo intensyvumas ir kiaušinio svoris atitinkamai padidėjo 1% (p≥0,05), lesalų konversija pagerėjo 2% (p≤0,05), taip pat ekstruduotų rapsų sėklų priedas pagerino baltymo aukštį (8%), trynio spalvos intensyvumą - geltonumą, lyginant su kontroline grupe. Vertinant kiaušinių trynio riebalų rūgščių sudėtį švieţiuose kiaušiniuose sumaţėjo SRR 15% (p≤0,05), o PNRR 16% ir MNRR 6%, (p≤0,05), o 28 dienas sandėliuotuose kiaušiniuose SRR maţėjo 17% (p≤0,05), PNRR padidėjo - 6%, o MNRR - 8% (p≤0,05). Tiriamojoje grupėje sumaţėjo aterogeniškumo (30%) bei trombogeniškumo (25%) indeksai. Sandėliavimas 28 dienų kiaušinių tiriamosios grupės kiaušinių trynyje 8% (p≤0,05) sumaţintas malondialdehido kiekis, o cholesterolio kiekis - 29%, (p≤0,05). Taip pat nustatyta, kad tiriamąjai grupei ekstruduotų rapsų sėklų priedas turėjo įtakos lakiųjų organinių junginių koncentracijos padidėjimui, lyginant su kontroline grupe.daugumai lakiųjų organinių junginių koncentracijos padidėjimui, lyginant su kontroline grupe.

Darbo tikslas: atlikti skirtingų linijų derinių X ir Y viščiukų broilerių mėsos kokybės palyginamąją analizę. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti skirtingų linijų derinių X ir Y viščiukų broilerių skerdenos morfologinę sudėtį. 2. Nustatyti ir palyginti skirtingų linijų derinių X ir Y viščiukų broilerių mėsos juslines savybes. 3. Įvertinti ir palyginti skirtingų linijų derinių X ir Y viščiukų broilerių mėsos virimo nuostolius, žalios ir virtos mėsos spalvos charakteristikas, mėsos tekstūros savybes. 4. Įvertinti ir palyginti skirtingų linijų derinių X ir Y viščiukų broilerių raumenų histomorfometriją. Gauti rezultatai ir išvados: Išanalizavus ir palyginus skirtingų linijų derinių X ir Y vištaičių ir gaidžiukų skerdenos morfologinę sudėtį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Vertinant skirtingų linijų derinių X ir Y mėginius jusliškai, nustatyta, kad gaidžiukų ir vištaičių krūtinėlių raumenų mėsos kvapui linijų derinys įtakos neturėjo (p>0,05). X ir Y linijų derinio gaidžiukų šlaunų mėsos mėginiuose kvapo ir skonio savybės buvo panašios tik kietumas, pluoštiškumas, susikramtymas ir grugždumas Y linijų derinio gaidžiukų buvo didesnis. Mėsos tekstūros parametrai gaidžiukų ir vištaičių žalios ir virtos krūtinės mėsos statistiškai reikšmingai nesiskyrė. X linijų derinio viščiukų broilerių tiek virta tiek žalia mėsa buvo gelsvesne, lyginant su Y linijų derinio viščiukais broileriais.. Linijų derinys neturėjo reikšmingos įtakos mėsos kietumui, rišlumui, tamprumui ir stangrumui. X ir Y linijų derinių vištaičių ir gaidžiukų krūtinės raumens virimo nuostoliai kito nuo 21,22 proc. iki 24,20 proc., o šlaunies raumens mėginių nuo 20,71 proc. iki 27,16 proc. (p>0,05). X linijų derinio vištaičių ir gaidžiukų raumens skaidulų skersinio pjūvio plotai didesni atitinkamai 9 ir 16 proc., lyginant su Y linijų derinio vištaitėmis ir gaidžiukais (p>0,05).

Darbo tikslas: ištirti lesalų, papildytų vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštimis, emulsikliu ir sangvinarinu, įtaką vištų dedeklių fiziologinei būklei, produktyvumui ir kiaušinių kokybei. Tyrimo metodika ir organizavimas. Bandymas atliktas su 30 vnt. Lohman Brown vištomis ir truko 56d. Tirta: vištų kraujo serumo rodikliai, dvylikapirštės žarnos kriptų gylis ir gaurelių ilgis, žarnų turinio sausųjų medžiagų ir vandenilio jonų koncentracijos vištų virškinamojo trakto segmentuose, trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija plonojoje ir aklojoje žarnose, kiaušinių dėjimo intensyvumas, kiaušinių masės dinamika, lesalų konversija bei kiaušinių kokybinių parametrų reikšmės. Duomenų analizė buvo atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 22.0 Skirtumai nustatyti naudojant Duncan testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05. Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų grupių vištų lesalus, papildžius VGRR, LIP ir S, nustatytas dvylikapirštės žarnos gaurelių padidėjimas 12,3 ir 17,8 proc. (p<0,05). Tiriamųjų vištų lesalus papildžius VGRR ir LIP plonojoje žarnoje padidėjo n-heptano rūgšties koncentracija 4,8 proc. (p<0,01), o papildomai pridėjus ir S- acto 26,3 proc., isovalerijono 8 proc., pentano 24,2 proc., izokaproines 3,7 proc. bei n-heptano 8,5 proc. rūgščių koncentracijos (p<0,05). Tiriamųjų grupių vištų aklojoje žarnoje acto rūgšties padidėjo atitinkamai 18,2–13, 2 proc. (p<0,05–p<0,01), o butano rūgšties 11,6–25,3 proc. (p<0,01–p<0,05). Tiriamosios grupės vištų lesaluose papildžius VGRR, LIP ir S lesalų konversija pagerėjo 4,26 proc. (p<0,05).Vištų išsaugojimas per visą bandymo laikotarpį 100 proc. Per visą bandymo laikotarpį tiriamosiose grupėse vidutinė kiaušinių masė padidėjo 1,9–2,2 proc. (p<0,05). Tiriamųjų grupių vištų kiaušinių kokybiniai rodikliai kaip baltymo aukštis ir Hafo vienetas mažėjo atitinkamai 13,4–6,5 proc. (p<0,05–p<0,01) – 8,1–3,5 proc. (p<0,05–p<0,01), o padidėjo trynio svoris 9,5–4,5 proc. (p<0,05–p<0,01).

Tyrimas buvo atliktas LSMU Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto. Paukščiai buvo laikomi pilnai kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje temperatūra buvo palaikoma 20 iki 22 °C, šviesos režimas padidintas nuo 18 savaitės 12 h / dieną iki 14,5 h / dieną, šviesos režimą pakeliant po 1h per savaitę. Lesinimo bandymas truko 56 dienas ir atliktas su 30 savaičių amžiaus Isa Brown linijų derinio 36 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje po 12 vištų. Tyrimui buvo pasirinkta pienarūgštę bakteriją produkuojanti padermė Pediococcus acidilactici., I grupėje buvo terpiama 6 proc. fermentuoto pašarinio priedo, o II grupėje – 8 proc. Dedeklėms vanduo buvo tiekiamas stacionariose talpose, tarp narvelių pertvaros, užtikrinančios, kad gretimos grupės dedeklės nelestų lesalų. Kiaušinių surinkimas ant juostų, taip pat buvo atskirtas tarp narvų. Tyrimo metu kas 14 dienų fiksuojami lesalų sudėties tyrimai, taip pat dedeklių svoris, dėslumo intensyvumas, lesalų konversija, kiaušinio dydis, kiaušinio lukšto kokybė. Tai pat lyginami kontrolinės ir tiriamų grupių rodikliai. Atliktų tyrimų rezultatais galime daryti išvadas, kad didesnio fermentuotos pašarinės žaliavos kiekio lesaluose turėjo įtakos vištų dėslumui ir kiaušinių kokybei: 1. Fermentuota pašarinė žaliava esminės įtakos vištų išsaugojimui neturėjo. 2. Fermentuota pašarinė žaliava mažino tiriamųjų vištų kūno svorį 5–7 proc., lyginat su kontroline grupe (p<0,05). 3. Fermentuota pašarinė žaliava , kurios įterpimas vištų lesaluose sudarė 6 proc., mažino vištų dėslumą 2 proc., lesalų konversiją gerino 1 proc. ir pagerino švarių kiaušinių išeigą 1 proc. (p>0,05). 4. Fermentuota pašarinė žaliava, kurios įterpimas vištų lesaluose sudarė 8 proc. padidino vištų dėslumą 2 proc, lesalų konversiją pagerino 1 proc. sumažino 1 proc. nešvarių kiaušinių, taip pat ir dūžio kiekį 2 proc. (p>0,05). 5. Fermentuotos pašarinės žaliavos terpimas I grupėje sumažino kiaušinių svorį, lukšto storį bei stiprumą vidutiniškai 1 proc., tačiau įtakos trynio spalvos pigmentacijai neturėjo (p>0,05).

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės technologijos fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijos institutas. Bei AB „Kauno Grūdai. Darbo tikslas: Išanalizuoti mineralinių pašarinių žaliavų įtaką kombinuotųjų lesalų kokybei, paukščių produktyvumui ir sveikatingumui. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti AB „Kauno Grūdai“ naudojamų mineralinių pašarinių žaliavų kokybę;
2. Įvertinti mineralinių pašarinių žaliavų sandėliavimo sąlygas;
3. Išanalizuoti mineralinių pašarinių žaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus technologiją;
4. Išanalizuoti mineralinių žaliavų įterpimo į kombinuotuosius lesalus kiekybinius duomenis;
5. Išanalizuoti mineralinių medžiagų kombinuotuosiuose lesaluose kokybinius duomenis. Tyrimo metodika: Mineralinių pašarinių žaliavų įtakos kombinuotųjų lesalų kokybės nustatymui buvo atliekami kombinuotųjų lesalų, skirtų viščiukams broileriams (augimo prestarto, augimo pradžios, augimo vidurio, augimo pabaigos) cheminiai tyrimai. Pirmame tyrimo etape yra atlikta AB „Kauno Grūdai“ kombinuotųjų lesalų gamybai naudojamų mineralinių pašarinių žaliavų kokybės charakteristika, jų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei bei mineralinių medžiagų kiekiui lesaluose. Mineralinių žaliavų kokybė vertinta pagal atliktus cheminius tyrimus ir kokybės pažymėjimuose deklaruojamus duomenis. Antrame tyrimo etape įvertinta mineralinių žaliavų, įterpimo technologija, kuri taikoma AB „Kauno Grūdai“. Mineralinių pašarinių žaliavų įterpimo kiekių analizei pasirinkta AB „Kauno Grūdai“ gaminamų kombinuotųjų lesalų viščiukams broileriams (auginimo prestarto, augimo pradžios, augimo vidurio, augimo pabaigos), mineralinių pašarinių žaliavų įterpimo normos. Mineralinių pašarinių žaliavų įtaka kombinuotųjų lesalų kokybei nustatyta pagal mineralinių medžiagų kiekius ir kitimą lesaluose. Mineralinių medžiagų kiekis lesaluose nustatytas atlikus lesalų cheminius kalcio, fosforo ir druskos tyrimus. Atliekant tyrimą, kiekvieną savaitę buvo paimami paukščių lesalų mėginiai. Lesalų mėginiai imti gamybos metu. Gauti tyrimo rezultatai palyginti su receptūrose nustatytomis normomis, paskaičiuota paklaida. Tyrimo rezultatai ir išvados:
6. Lesalų gamyboje naudojamas kalcio karbonatas R1, kuriame kalcio masės dalis yra 36,87 ir kalcio karbonatas R3, kuriame kalcio masės dalis – 37,10 proc. Įmonės naudojamame monokalcio fosfate fosforo masės dalis deklaruojama 22,7 proc., kalcio – 16,1 proc. Natrio sulfate natrio masės dalis deklaruojama 32,0 proc.
7. Analizuoto kalcio karbonato R1 kalcio masės dalis yra 38,4 proc. arba 1,53 proc. daugiau nei deklaruojamo kokybės pažymėjime. Kalcio karbonate R3 kalcio gauta 36,5 proc. arba 0,6 proc. mažiau lyginant su deklaruojamu. Monokalcio fosfate kalcio gauta 15,5 proc. arba 0,4 proc. mažiau, fosforo – 22,6 proc. arba 0,1 proc. mažiau nei nurodoma kokybės pažymėjime.
8. Sandėliavimo sąlygos atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus tai, kad ne visos mineralinės žaliavos laikomos ant medinių padėklų ir joms saugoti nepakanka sandėliavimo patalpų.
9. Dozavimo sistemoje į svarstykles nepatenka reikiamas kiekis mineralinės žaliavos. Sudėtingas priėjimas prie dozavimo svarstyklių – sunku tinkamai išvalyti, vykdyti patikrą.
10. Į broilerių augimo prestarto lesalus kalcio karbonato įterpiama 1,53 proc. arba 0,03 proc. daugiau nei į augimo starto lesalus, atitinkamai 0,35 proc. daugiau nei į augimo vidutio, 0,39 proc. daugiau nei į augimo pabaigos. Monokalcio fosfato į augimo prestarto lesalus įterpiama 1,34 proc. arba 0,39 proc. daugiau nei į augimo starto, atitinkamai 0,30 proc. daugiau nei į augimo vidurio, 0,82 proc. daugiau nei į augimo pabaigos. Natrio sulfato į augimo prestarto lesalus įterpiama 0,03 proc. daugiau nei į augimo starto lesalus, atitinkamai 0,01 proc. daugiau nei į augimo vidurio, 0,05 proc. daugiau nei į augimo pabaigos lesalus.
11. Vidutinis pokytis 2014-2015 metais rodo, kad kalcio karbonato įterpimo kiekis į broilerių augimo prestarto lesalus padidėjo 0,011 proc., atitinkamai į augimo starto – 0,002 proc. Augimo vidurio lesaluose 0,027 proc. kiekis sumažėjo, atitinkamai augimo pabaigos – 0,012 proc. (p<0,05). Monokalcio fosfato įterpimo kiekis augimo preastarto lesaluose padidėjo 0,053 proc. (p<0,001), atitinkamai augimo starto ir vidurio padidėjo po 0,010 proc. Augimo pabaigos lesaluose sumažėjo 0,012 proc. (p<0,05). Natrio sulfato įterpimo kiekiai neženkliai sumažėjo, atitinkamai augimo prestarto lesaluose – 0,009 proc., augimo starto – 0,02 proc., augimo vidurio – 0,006 proc. Augimo pabaigos lesaluose sumažėjo 0,001 proc.
12. Mineralinių medžiagų kiekiai tirtuose lesaluose skyrėsi neženkliai. Didžiausias kalcio trūkumas nustatytas broilerių prestarto lesaluose – 0,07 proc. Augimo pabaigos lesaluose nustatytas per didelis kiekis – 0,06 proc. Didžiausias fosforo trūkumas nustatytas augimo vidurio lesaluose – 0,07 proc. Druskos didžiausias trūkumas gautas augimo pabaigos lesaluose – 0,08 proc. (p<0,05).
13. 2014-2015 metų laikotarpyje kalcio kiekis broilerių augimo prestarto, starto ir vidurio lesaluose vidutiniškai sumažėjo po 0,01 proc. Augimo pabaigos lesaluose padidėjo 0,02 proc. Fosforo kiekis augimo prestarto lesaluose padidėjo 0,01 proc., atitinkamai augimo starto lesaluose – 0,02 proc. Augimo vidurio ir augimo pabaigos lesaluose sumažėjo 0,01 proc. Druskos vidutinis kiekis augimo prestarto ir augimo vidurio lesaluose sumažėjo po 0,03 proc., atitinkamai augimo pabaigos – 0,04 proc. Augimo starto lesaluose kiekis padidėjo 0,01 proc.

Šio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti prebiotikų mananooligosacharidų (MOS) ir β-gliukanų įtaką viščiukų broilerių kraujo serumo cholesterolio, MTL-cholesterolio, DTL-cholesterolio koncentracijoms, virškinamojo trakto ir vidaus organų išsivystymui, virškinamojo trakto turinio pH ir sausųjų mežiagų (SM) kiekiui, kraiko SM kiekiui, blauzdikaulio išsivystymui, augimo intensyvumui, lesalų konversijai, broilerių išsaugojimui, produktyvumui, mėsos pH, spalvinėms, bei juslinėms charakteristikoms. Ross 308 linijų derinio 400 viščiukų broileriai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę ir tiriamąją. Kontrolinės grupės viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais, į kuriuos įterpta 15 proc. kvietrugių, o į tiriamosios grupės standartinius kombinuotuosius lesalus įterpta 15 proc. kvietrugių ir 2 g/kg prebiotinio preparato. Viščiukai broileriai auginti iki 35 dienų amžiaus, tada paskersti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, bei poįstatyminių aktų, Europos Sąjungos (ES) Direktyvų ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijų. Bandymo metu buvo nustatinėjama visų viščiukų kūno masė, lesalų sąnaudos, paukščių išsaugojimas, kraiko SM kiekis įvairiais bandymo laikotarpiais, o atsitiktinai atrinkus po 5 paukščius iš kontrolinės ir tiriamosios grupių ir juos paskerdus buvo įvertinta: kraujo serumo rodikliai, žarnų ir vidaus organų išsivystymas, žarnų turinio pH vertė, žarnų turinio SM kiekis, blauzdikaulio išsivystymas, skerdenos morfologinė sudėtis, mėsos spalvinės ir juslinės charakteristikos. Tyrimų rezultatai parodė, kad MOS ir β-gliukanų priedai teigiamai veikia viščiukų broilerių fiziologinę būklę, nes 6 proc. sumažėjo bendrojo cholesterolio, 2 proc. padidėjo DTL-cholesterolio ir 16 proc. trigliceridų koncentracijos kraujo serume (p>0,05), padidėjo žarnyno svoris su turiniu 4 proc., žarnyno svoris be turinio 10 proc., žarnyno ilgis 5 proc., kasos svoris 5 proc. ir raumeninio skrandžio svoris 2 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Taip pat MOS ir β-gliukanų priedai tiriamųjų viščiukų storosios žarnos turinio pH sumažino 1 proc. (p>0,05) ir plonosiose žarnose padidino SM kiekį 0,45 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe. MOS ir β-gliukanų priedai sąlygojo geresnę kraiko kokybę ir 35 bandymo dieną SM kiekis kraike tiriamojoje grupėje buvo 10,89 proc. didesnis, lyginant su kontrolinės grupės kraiku (p<0,05). MOS ir β-gliukanų mišinys esminės įtakos viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų konversijai ir išsaugojimui neturėjo (p>0,05), tiriamųjų viščiukų masė buvo tik 1 proc. mažesnė, lesalų konversija 1 proc. geresnė, išsaugojimas 3 proc. mažesnis, palyginus su kontroline grupe. Tiriamųjų viščiukų skerdenos morfologinei sudėčiai, krūtinės ir šlaunų raumenų pH koncentracijai, virimo nuostoliams, žalios ir virtos mėsos spalvos charakteristikoms, mėsos tekstūros bei kvapo ir skonio savybėms statistiškai reikšmingos įtakos MOS ir β-gliukanai neturėjo (p>0,05).

Darbo atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, gyvulininkystės technologijos fakultetas, gyvūnų auginimo technologijos institutas, AB „Vilniaus paukštynas“. Darbo tikslas: Įvertinti fitobiotinio lesalų priedo ir organinio – neorganinio seleno įtaką veislinių tėvinių mėsinių vištų pulkų produktyvumui ir inkubacinių kiaušinių kokybei. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamųjų pulkų I dėjimo periodo (20-35 sav. amžiaus) produktyvumą ir reprodukciją, naudojant fitobiotinį lesalų priedą „Sangrovit WS“.
2. Įvertinti tiriamųjų pulkų II dėjimo periodo (35-60 sav. amžiaus) produktyvumą ir reprodukciją įterpiant į lesalą metionino hidroksianalogo seleną.
3. Įvertinti bendrą produktyvumą ir reprodukciją viso auginimo metu nuo 20 iki 60 amžiaus savaitės.
4. Įvertinti seleno įtaką inkubacinių kiaušinių kokybei
5. Įvertinti seleno kiekį kiaušiniuose
6. Įvertinti gaidžių spermos morfologinius pakitimus Tyrimų metodika: Tyrimai buvo atlikti AB „Vilniaus paukštynas“ veislinių paukščių padalinyje. Pasirinkti du to paties amžiaus tėviniai paukščių pulkai, kurie auginami identiškomis sąlygomis. Paukščių pulkai auginti remiantis Ross 308 tėvinių paukščių pulkų auginimo rekomendacijomis. Abu pulkai nuo 20 iki 35 amžiaus savaitės buvo lesinami tos pačios receptūros lesalais. Paukštidė Nr. 34 pasirinkta kaip kontrolinė, o paukštidė Nr. 35 – tiriamoji. Šiam pulkui nuo 20 iki 35 amžiaus savaitės buvo skiriamas fitobiotinis lesalų papildas „Sangrovit WS“ 70 gramų 1000 litrų geriamojo vandens. Pulkui buvo skiriama 200 gramų preparato su geriamuoju vandeniu per dieną. Po 35 amžiaus savaičių abu pulkai buvo vertinami. Iš kiekvieno paukščių pulko po 35 savaitės amžiaus tris savaites buvo atrenkama po 20 inkubacinių kiaušinių per savaitę. Buvo tiriama inkubacinių kiaušinių kokybiniai parametrai. Abiejuose pulkuose po 40 savaitės amžiaus buvo atrinktas tam tikras kiekis gaidžių, kurie laikyti atskirai nuo vištų. Gaidžiai buvo masažuojami ir surenkama sperma, ji toliau gabenama į laboratoriją spermos morfologijos tyrimams.

Tyrimų rezultatai ir išvados: • Naudojant fitobiotinį lesalų papildą „Sangrovit WS“ nustatėme 0,93 proc. geresnį apvaisinimą, 0,89 proc. geresnę išeigą, surinkta 1490 vnt. daugiau kiaušinių, nustatytas 1,89 karto mažesnis gaidžių kritimo procentas per savaitę lyginant su kontroline grupe. • Papildžius lesalus organiniu selenu iki 0,5 proc., nustatėme 0,07 proc. didesnė vištų kritimo procentą per savaitę, 0,33 proc. didesnį kiaušinio svorį ir surinkta 2,0 proc. daugiau inkubacinių kiaušinių. Taip pat gautas 2,99 proc. didesnė išeiga ir 3,02 proc. geresnis apvaisinimas lyginant su kontroline grupe. • Papildžius paukščių lesalus 0,5 proc. organiniu selenu nustatytas reikšmingai (p<0,05) 1,33 karto didesnis vištų kritimo procentas per savaitę lyginant su kontroline grupe. • Įvertinus inkubacinių kiaušinių kokybę nustatėme, reikšmingai (p<0,05) mažesnį kiaušinio baltymo h ir reikšmingai (p<0,05) 3,3 proc. didesnį kiaušinio svorį, nei kontrolinės grupės. Reikšmingų pokyčių Hafo vienetui ir lukšto stiprumui nenustatyta. • Nustatytas 6,13 proc. didesnis seleno kiekis tiriamosios grupės kiaušiniuose lyginant su kontroline grupe. • Reikšmingų pokyčių gaidžių spermos morfologinėje sudėtyje nenustatyta.