Krikščiūnienė, Rūta

Tyrimo tikslas: įvertinti kaulų mineralinio tankio (KMT) ypatumus moterims su Ternerio sindromu (TS). Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti KMT moterims su TS. 2) Įvertinti KMT ryšį su gydymu pakaitine hormonų terapija lytiniais hormonais (PHT) ir augimo hormonu (AH), esant TS. 3) Įvertinti KMT ryšį su antropometriniais rodikliais ir gretutinėmis patologijomis moterims su TS. 4) Įvertinti KMT pokyčius 2 m. stebėjimo laikotarpiu moterims, kurioms diagnozuotas TS. Metodika: LSMUL KK Endokrinologijos klinikoje vykdytas stebėjimo tyrimas. 2014 – 2018 m. laikotarpiu tirtos pacientės (n = 58), 18 metų amžiaus ir vyresnės, kurioms genetiniais tyrimais patvirtintas TS ir kurioms buvo atliktas šlaunikaulio ir juosmens slankstelių KMT bei Z lygmens įvertinimas dvigubo rentgeno spindulių pluošto absorbciometrijos (DXA) tyrimu. Palyginti DXA rodikliai tarp gydomų PHT bei negydomų PHT, taip pat tarp gydytų AH ir negydytų AH pacienčių. Moterims su TS ištirti antropometriniai bei laboratoriniai parametrai ir įvertintas jų ryšys su DXA rodikliais. Toms pacientėms, kurios po pirminio ištyrimo reguliariai lankėsi Endokrinologijos klinikoje (n =18) buvo pakartotas DXA tyrimas, bei palyginti pirmojo ir antrojo tyrimų rodikliai. Tyrimo rezultatai: Mažesnis negu tikėtinas pagal amžių KMT pasireiškė 15 (25,9 proc.) pacienčių ir dažniau nustatytas juosmens slankstelių srityje nei šlaunikaulio srityje (12 (20,7 proc.) vs 6 (10,3 proc.)). KMT ir Z lygmens skirtumų tarp PHT gydytų ir negydytų moterų nenustatyta, bet negydytoms PHT moterims dažniau nei gydytoms PHT nustatytas mažesnis negu tikėtinas pagal amžių juosmens slankstelių KMT (9 (22 proc.) vs 4 (80 proc.), p = 0,018). Nenustatyta DXA rodiklių skirtumų tarp AH gydytų ir negydytų pacienčių, tačiau pacienčių gydytų PHT ir AH šlaunikaulio Z lygmuo buvo didesnis nei gydytų tik PHT (-1,1 (-2,9 - 2,1; -0,91) vs (-1,7 (-2,8 - 0,5; -1,46), p = 0,045). Antropometriniai rodikliai ir dislipidemija neturėjo įtakos DXA rodikliams. FSH silpnai neigiamai koreliavo su šlaunikaulio KMT (r = - 0,36, p = 0,008) bei Z lygmeniu (r = - 0,31, p = 0,024) ir juosmens slankstelių KMT (r = - 0,35, p = 0,008) bei Z lygmeniu (r = -0,34, p = 0,009). Per 1,89 ± 0,78 m. stebėjimo laikotarpį pacienčių su TS KMT ir Z lygmuo statistiškai reikšmingai nepakito. Išvados: 1) Mažesnis nei tikėtinas pagal amžių KMT nustatytas ketvirtadaliui visų tiriamųjų ir dažniau pasireiškė juosmens slankstelių srityje nei šlaunikaulio srityje. 2) Gydytų ir negydytų PHT moterų su TS DXA rodikliai nesiskyrė, tačiau negydytoms PHT tiriamosioms mažesnis negu tikėtinas pagal amžių KMT juosmens slankstelių srityje nustatytas dažniau nei negydytoms PHT (p = 0,018). 3) Gydytų ir negydytų AH moterų su TS DXA rodikliai nesiskyrė, tačiau AH skyrimas kartu su PHT lytiniais hormonais lėmė didesnį šlaunikaulio srities Z lygmenį nei gydymas tik PHT (p = 0,045). 4) Antropometriniai rodikliai ir angliavandenių apykaitos sutrikimas neturėjo įtakos moterų su TS KMT. Aukštos FSH koncentracijos turėjo neigiamą įtaką visiems vertintiems DXA rodikliams. 5) Stebėjimo laikotarpiu (1,89 ± 0,78 m.) moterų su Ternerio sindromu DXA rodikliai statistiškai reikšmingai nepakito.