Švedienė, Ligija

Whole body vibration is a novel modality that has been proposed as a potentially useful adjunct to exercise to improve various aspects of musculoskeletal function. The purpose of this study was to determine the effect of adding whole body vibration to a conventional exercise program to improve balance in elderly independently living women. A total of 40 elderly women, randomly divided into two equal groups (exercise and vibration versus exercise only) participated in an 8-week physiotherapy program for falls prevention. Participants in both groups performed the same exercise program twice per week. The participants in the vibration group also performed exercises on a vertical vibration platform set at a 27 Hz frequency and 3 mm amplitude. Standard tests to assess balance were performed before and after the intervention to monitor changes. Performance on all balance tests was significantly improved for both groups after the intervention (P < 0.05), however there were no significant differences in improvement between groups.

Tyrimo pagrindimas ir hipotezė. Vaikų laikysenos sutrikimai yra viena svarbiausių sveikatos problemų Lietuvoje. Daugiausia pokyčių, galinčių sutrikdyti vaikų sveikatą, atsiranda jiems pradėjus lankyti mokyklą. Dienotvarkės pokyčiai dažnai yra kenksmingi ir gali sukelti sveikatos pablogėjimą. Laikysenos sutrikimus reikia koreguoti kaip galima anksčiau, kol jie netampa nuolatiniais. Kai kurių autorių teigimu, kaimo vietovėse gyvenantys vaikai yra fiziškai aktyvesni nei jų bendraamžiai, gyvenantys mieste, todėl įdomu, ar skiriasi mieste ir kaime gyvenančių moksleivių laikysena. Tikslas – įvertinti ir palyginti mieste ir kaime gyvenančių 7–10 metų vaikų laikyseną. Metodai. Įvertinta 248 (109 – miesto; 139 – kaimo) jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų laikysena. Pagal W. K. Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo metodiką vertinta 10 kūno segmentų frontalioje (galvos, pečių lanko, stuburo, dubens, kelių ir čiurnos) ir sagitalioje (kaklo ir viršutinės stuburo dalies, liemens, pilvo, apatinės stuburo dalies, kojos) plokštumoje. Rezultatai. Mergaičių (41,80 ± 6,87) ir berniukų (40,62 ± 7,13) laikysenos suminis balas nesiskyrė (p > 0,05). Kaimo vietovėje gyvenančių berniukų ir mergaičių laikysena buvo įvertinta reikšmingai (p < 0,05) aukštesniais balais nei jų bendraamžių, gyvenančių mieste. Aptarimas ir išvados. Reikšmingų skirtumų tarp bendros mergaičių ir berniukų laikysenos nenustatyta. Kaimo vietovėje gyvenančių vaikų laikysena buvo geresnė nei miesto vaikų nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.

Background. Large institutions are not the right place for young children to live for a long time according to the experts of Who. Rearing children in institutional care is characterized by profound sensory, cognitive linguistic, psychosocial deprivation that can be deleterious to their development. Institutional care can distub the normal development of tactile and other sensory systems. Objectives: 1. To determine the level and frequency of tactile over-responsivity in institutionalized children. 2. To establish and systematize problems in functioning of institutionalized children with tactile over-responsivity according to ICF. Methods: The research was executed at three public children home. The study included 142 (6-17 years) children who had no development disorders. There were 63,4% boys: 36,6% girls. "Touch Inventory for Elementary School-aged Children" (TIE) by C.B. Royeen (1990) was used to diagnose the level of tactile over-responsivity. The translations of the inventory from English to Lithuanian languages and vice versa were made by independant and qualificated specialists. Both versions were coincident mainly. The instrument was tested with a sample of 142 non-special needs children who live in public child home. The content and practical feasibility of the Lithuanian version of TIE was measured for its reliability and validity (Cronbach's alpha 0,809, Spearman-Brown coeficient 0,792). Originaly created for elementary school-aged children. TIE was used for children till 16 years old in our research. The estimation of Cronbach's alpha 0.766. [...].

Tyrimo tikslas – ištirti ergoterapijos poreikį kūdikių globos namuose. Tyrimas atliktas 2009 m. gruodžio – 2010 m. kovo mėnesiais Kauno vaikų raidos klinikos „Lopšelis“ kūdikių globos namų skyriuje. Tyrimo instrumentai: medicininių dokumentų analizės protokolas, Sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketa. Protokole buvo fi ksuojamas vaiko amžius, lytis, kiek laiko gyvena kūdikių namuose, diagnozė. Vaikų savarankiškumo įgūdžiai ir smulkiosios motorikos funkcijos įvertintos naudojant Vaiko raidos vertinimo skalę DISC (Diagnostic Inventory for Screening Children). Sensorinės integracijos sutrikimų anketą, kuri įvertina vaikų nuo gimimo iki 2 metų būklę, pildė kūdikių globos namų auklėtojos. Iš visų tirtų vaikų dvidešimt dviejų (57,9%) smulkiosios motorikos raida nebuvo sutrikusi, 13 vaikų (34,2%) – sulėtėjusi, trijų (7,9%) – atsilikusi. Savarankiškumo raida nebuvo sutrikusi 25 vaikams (65,8%), 12 vaikų (31,6%) – sulėtėjusi, vieno vaiko (2,6%) – atsilikusi. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyvena kūdikių globos namuose, tuo daugiau jo savarankiškumas ir smulkiosios motorikos raida atsilieka. Analizuojant Sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketos rezultatus buvo skaičiuojamas suminis 9 sričių balas. Jis siekė 55–95 balus (vidurkis 76,2 balo). Sensorinės integracijos sutrikimų įverčio (suminio balo) ir laiko, kurį vaikai praleido kūdikių globos namuose, koreliacijos koefi cientas r = 0,35, p = 0,08. Vadinasi, kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo sensorinės integracijos sutrikimai ryškesni. Išvados: 1. Daugumai kūdikių (42,1%), augančių globos namuose, nustatyta sutrikusi smulkiosios motorikos funkcijų raida: 34,2% nustatytas smulkiosios motorikos raidos sulėtėjimas, 7,9% – raidos atsilikimas. [...].

Skiriama aukštųjų mokyklų studentams bei visiems, kas domisi komandos organizacijoje formavimo, ugdymo bei vystymo klausimais.

Tyrimo tikslas - ištirti slaugytojų veiklą specialistų komandoje, teikiančioje paslaugas psichikos sutrikimus turintiems asmenims. Uždaviniai: 1. Ištirti specialistų komandos, teikiančios paslaugas psichikos sutikimus turintiems asmenims, vystymosi stadiją bei veiksnius, įtakojančius komandos darbo veiksmingumą. 2. Parengti rekomendacijas slaugytojo, dirbančio specialistų komandoje, teikiančioje paslaugas psichikos sutrikimus turintiems asmenims, veiklai gerinti. Tyrimo objektas - slaugytojo veikla specialistų komandoje, teikiančioje paslaugas psichikos sutrikimus turintiems asmenims. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudotas kiekybinis tyrimo metodas - anketinė apklausa. [...].

Ugdant studentus ligonių ir neįgaliųjų reabilitacijos dažniausiai taikomos verbalinės ugdymo priemonės yra nepakankamos šokio judesio terapijos dalyko įsisavinimui. Reikalingos specialios metodikos, apjungiančios tiek verbalines, tiek neverbalines reabilitacijos bei technikos ir skirtos studentų mokymuisi per savo pačių patirtį, didinant jų motyvaciją įsitraukti į praktinius užsiėmimus, saviraišką bei ugdant gebėjimus pastebėti savo fizinės, psichoemocinės ir socialinės būklės kitimus. Tikslas - įvertinti šokio judesio ekspresyviosios terapijos poveikį studijose dalyvavusių studentų fizinei, psichoemocinei bei socialinei būklei. Uždaviniai: 1) pateikti šokio judesio terapijos mokslinę apžvalgą, grįstą tyrimų įrodymais; 2) sukurti specialią šokio judesio terapijos reabilitacijoje dalyko praktinių užsiėmimų metodiką; 3) nustatyti koks šokio judesio terapijos poveikis dalyvavusių studentų fizinei psichoemocinei bei socialinei būklei, taikant sukurtą metodiką. [...].

Aim of this research is to estimate the experience of rehabilitation at home for old and elderly patients with stroke and the possibilities to optimise the services. Methods. 80 old and elderly patients after stroke participated in the research. The independence of patients in daily life activities was evaluated by Barthel index before the rehabilitation program, immediately after the rehabilitation and one year after the rehabilitation. The level of codnitive disorders was evaluated by Mini-Mental test. A specially adapted questionnaire was used to evaluate the information about the received means of rehabilitation and family members' attendance in the process of rehabilitation at home of patients with stroke during the year. The results of research show, that elderly and old patients after stroke have to continue rehabilitation program at home after leaving rehabilitation hospital or sanatorium. The duration of rehabilitation established by the state in Lithuania is not enough to achieve the maximal level of independence in daily established by the state in Lithuania is not enough to achieve the maximal level of independence in daily life. Education of patients and their family members is very important in all stages of rehabilitation. The main information must be provided in a written form and unclear questions have to be analyzed in every meeting.