Briedė, Kamilija

Aim: To present a literature review covering the association between atopic dermatitis and cardiovascular disease. Objectives: 1. To review the prevalence and incidence of cardiovascular disease in patients with atopic dermatitis. 2. To analyze the risk factors of patients with atopic dermatitis and cardiovascular disease. 3. To review the shared pathogenesis of atopic dermatitis and cardiovascular disease. Methodology: A search for the articles were made using PubMed electronic database with the keywords “Atopic dermatitis” AND “Cardiovascular disease”. Out of 629 studies found, 10 studies fit the inclusion criteria and the rest was excluded. The systematic reviews were reported with PRISMA set. Research results: The review consisted of 2 cross-sectional studies, 2 experimental studies, 5 cohort studies and 1 case-control study. 3 studies investigated the prevalence of cardiovascular disease (CVD) in AD were the prevalence correlated with AD severity. 3 studies investigated the incidence of CVD in AD were incidence were greater in AD group, conflicting results in aspect of AD severity correlation. 6 studies investigated cardiovascular risk factors in AD, an association between hyperlipidemia, hypertension (HT), smoking, overweight or obese and AD was found. Conflicting results between DM and AD. 2 studies investigated AD pathophysiology, were AD suggests to be pro-atherogenic and a systemic inflammatory disease.
Conclusions: Increased patient information and education about lifestyle modification should be a part of AD treatment, as AD was associated with several cardiovascular risk factors and increased incidence and prevalence of certain CVDs. Overall, the exact relationship between AD and CVD remains unclear, thus future studies have to be conducted in order to establish new treatments which can target common underlying pathways.

Rasa Bliūdžiūtė. Suaugusiųjų sunkaus atopinio dermatito sisteminio gydymo tradiciniais ir biologiniais vaistais klinikinės išeitys 2021 – 2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Odos ir venerinių ligų klinika. Tyrimo tikslas. Nustatyti 2021 – 2022 m. LSMUL Kauno klinikų pacientų, sergančių sunkiu atopiniu dermatitu (AD), gydymo tradiciniais sisteminiais ir biologiniais vaistais klinikines išeitis. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti pacientų, sergančių sunkiu AD, demografinius ir antropometrinius rodiklius bei klinikinius požymius. 2. Nustatyti sergančiųjų sunkiu AD ligos trukmę bei gretutines ligas. 3. Apžvelgti pacientų, sergančių sunkiu AD, gydymui skirtų tradicinių sisteminių ir biologinių vaistų spektrą, gydymo trukmę ir šalutinį poveikį. 4. Įvertinti tiriamųjų kiekybines ir kokybines skales bei odos bėrimų sumažėjimą, priklausomai nuo skiriamų tradicinių sisteminių ir biologinių vaistų rūšies, gydymo trukmės. Metodai. Retrospektyviniame tyrime išanalizuoti 16 sunkiu AD sergančių pacientų, gydytų sisteminiais vaistais 2021 – 2022 m. LSMUL KK OVLK, ligos istorijų duomenys. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai: pacientų amžius ne mažiau 18 m., SCORAD įvertinimas ne mažesnis nei 50, skirtas gydymas bent vienu sisteminiu vaistu (sisteminiais kortikosteroidais (SCS), ciklosporinu A (CsA), metotreksatu (MTX), dupilumabu). Tyrimo metu vertinti pacientų demografiniai, socialiniai, sveikatos duomenys, AD gydymas bei jo išeitys. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais jei p mažiau už 0,05. Rezultatai. Iš viso tirti 7 vyrai (43,7%) bei 9 (56,3%) moterys, kurių amžiaus vidurkis 44 m. (SN 15,9). 53,3% pacientų KMI buvo normalus, 33,3% – per didelis. Dažniausi bėrimo elementai prieš sisteminį gydymą buvo lichenifikacija (82,1%), pleiskanos (78,6%), eritema (64,3%) bei odos sausumas (64,3%) rankų (75%) bei kojų (67,9%) lenkiamuosiuose paviršiuose. 11 (68,8%) pacientų buvo hospitalizuoti bent 1 kartą, vidutinė stacionarizavimo trukmė buvo 7,73 d. (SN 2,45). Vertinant gydymo efektyvumą pagal SCORAD po 12, 16 bei 32 savaičių didžiausias vidutinis SCORAD sumažėjimas stebėtas gydant CsA – atitinkamai 34,7 (SN 21,7), 31,8 (SN 25,3) ir 33,33 (SN 25,3) balais. Vertinant gydymą pagal DGKI po 12 bei 16 savaičių geriausias rezultatas rastas gydant dupilumabu – po 12 savaičių stebėtas sumažėjimas 9,6 balais (SN 4,6), po 16 savaičių – 6,17 balais (SN 3,9). Stebint VAS skalės vidutinį balų sumažėjimą, geresnis efektas taip pat stebėtas gydant dupilumabu – 2,6 balais (SN 2,5) po 12 savaičių bei 4,3 balais (SN 2,9) po 16 savaičių. Dėl neišlaikytos remisijos ir nepageidaujamo poveikio, CsA nutrauktas statistiškai reikšmingai dažniau, nei dupilumabas (p mažiau už 0,05). Išvados. 1. 16 sunkiu AD sergančių ir gydomų pacientų pasiskirstymas tarp lyčių buvo panašus, amžiaus vidurkis – 44 metai. Prieš gydymą odoje dominavo pleiskanos ir lichenifikacija lenkiamuosiuose galūnių paviršiuose. 2. Vidutinė ligos trukmė – 33 metai. Dauguma tiriamųjų sirgo bronchine astma, kitomis odos ligomis bei turėjo alergiją maistui. 3. Nustatyta, jog dažniausiai pacientams skirti vaistai buvo CsA bei dupilumabas. Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos pasireikšdavo vartojant CsA. 4. Dupilumabas bei CsA statistiškai reikšmingai sumažino SCORAD balų skaičių po 12, 16 ir 32 savaičių (p mažiau už 0,05), o MTX po 12 bei 16 savaičių (p mažiau už 0,05). Vertinant vaistų efektą pagal kiekybines (SCORAD, DGKI, VAS niežėjimo, VAS miego) ir kokybines (bėrimo elementų, bėrimų lokalizacijos) skales rasta, jog gydymas buvo efektyvus, bet reikšmingai tarpusavyje nesiskyrė (p daugiau už 0,05).