Žemaitienė, Reda
Item type:Publication, [Relationship Between Myopia Progression with Functional and Morphological Changes in Ocular Parameters and Genetic Markers during Treatment with Low–Concentration Atropine Eye Drops]doctoral thesis[2025][R1][M001][157]; ; ; ; ; Trumparegystė yra greičiausiai plintanti refrakcijos yda, kuri per pastaruosius dešimtmečius tapo reikšminga visuomenės sveikatos problema. Didėjantis trumparegystės paplitimas pabrėžia būtinybę gilinti žinias apie šios ligos rizikos veiksnius ir progresavimo kontrolės metodus. Atropino akių lašai yra plačiausiai pasaulyje vartojama farmakologinė priemonė trumparegystės progresavimui stabdyti. Tyrimo tikslas – nustatyti trumparegystės progresavimo sąsajas su akies funkciniais ir morfologiniais pokyčiais bei genetiniais žymenimis, gydant mažos koncentracijos atropino akių lašais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti trumparegių vaikų akių klinikinę refrakciją ir morfologinius parametrus bei jų pokyčius 1 metų laikotarpiu, gydant mažos koncentracijos (0,01 proc. arba 0,03 proc.) atropino akių lašais. 2. Nustatyti trumparegių vaikų regos sutrikimų ir skundų dėl akių diskomforto sąsajas su ilgalaikiu mažos koncentracijos (0,01 proc. arba 0,03 proc.) atropino akių lašų vartojimu 1 metų laikotarpiu. 3. Nustatyti akių ligomis nesergantiems ir trumparegiams vaikams vieno nukleotido variantus COL1A1 (rs2075555, rs2269336, rs1107946) ir APLP2 (rs7127037) bei įvertinti jų sąsajas su trumparegystės atsiradimu ir progresavimu. 4. Nustatyti trumparegių vaikų akių klinikinės refrakcijos ir morfologinių akių parametrų bei jų pokyčių sąsajas su gyvensenos veiksniais, gydant mažos koncentracijos (0,01 proc. arba 0,03 proc.) atropino akių lašais.
45 Item type:ETD, [Efficacy of Endothelial Keratoplasty: Long-Term Follow-Up]Autorius: Aušrinė Monika Januškevičiūtė Darbo pavadinimas: Endotelinės keratoplastikos efektyvumo vertinimas ilgalaikės stebėsenos laikotarpiu. Tyrimo tikslas: Įvertinti endotelinių keratoplastikų efektyvumą atsižvelgiant į pacientų geriausią koreguotą regos aštrumą, intraokulinį spaudimą, ragenos morfologinius parametrus ir komplikacijas po operacijos. Uždaviniai: 1) Įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, indikacijas operacijai, gretutines ligas. 2) Įvertinti tiriamųjų regos aštrumą iki operacijos ir pooperaciniu ilgalaikės stebėsenos laikotarpiu. 3) Įvertinti tiriamųjų ragenos bei transplantato storius ir ragenos endotelio ląstelių tankį pooperaciniu ilgalaikės stebėsenos laikotarpiu. 4) Išanalizuoti tiriamųjų pooperacines komplikacijas. 5) Įvertinti geriausio koreguoto regos aštrumo, intraokulinio spaudimo, ragenos morfologinių parametrų ir pooperacinių komplikacijų sąsajas ilgalaikės stebėsenos laikotarpiu. Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos Akių ligų klinikoje. Į retrospektyvinį tyrimą įtraukti 49 atvejai. Tiriamiesiems nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikta Descemeto membranos, stromos ruoželio automatinė endotelinė keratoplastika (DSAEK). Iš pacientų ligos istorijų surinkti demografiniai duomenys bei atliktų ikioperacinių ir pooperacinių tyrimų rezultatai. Atlikta pooperacinių komplikacijų analizė. Regos aštrumas vertintas dešimtainėje skalėje. Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus mediana – 71 m. (min. 28, maks. 89), 55,10% tiriamųjų buvo moterys. Dažniausiai endotelinė keratoplastika (EK) tiriamiesiems buvo atlikta dėl Fuchso endotelinės distrofijos (FED) (55,10%) ir pūslinės keratopatijos (PK) (38,80%). Geriausio koreguoto regos aštrumo (GKRA) mediana iki operacijos siekė 0,06 (min. 0,01, maks. 0,50). Pooperaciniu laikotarpiu didžiausio pasiekto visų tiriamųjų GKRA mediana buvo 0,60 (min. 0,04, maks. 1,00), o tiriamųjų be gretutinių akių ligų – 0,80 (min. 0,50, maks. 1,00). Tiriamiesiems, kuriems atlikta EK ir kataraktos fakoemulsifikacija, skirtumas tarp tikslinės ir pooperacinės refrakcijos siekė +1,39±0,99 D. Pirmą parą po EK vidutinis išmatuotas ragenos storis – 773,33±93,38 μm, o transplantato storis –197,15±51,53 μm. Praėjus 12 mėn. po DSAEK vidutinis ragenos storis – 640,67±101,52 μm, o vidutinis transplantato storis – 140,13±40,12 µm. Donorinės ragenos endotelio ląstelių tankio (ELT) prieš operaciją mediana buvo 2596 ląst./mm2 (min. 2242, maks. 3625). Per 12 mėn. po operacijos ELT vidutiniškai sumažėjo 36,76±6,12%. Dažniausia pooperacinė komplikacija – intraokulinio spaudimo (IOS) padidėjimas, nustatytas 16 (32,65%) pacientų. Vidutinis visų tiriamųjų IOS iki operacijos siekė 14,71±5,41 mm Hg, ir buvo reikšmingai aukštesnis glaukoma sergančiųjų grupėje (p=0,004). 12 mėn. pooperaciniu laikotarpiu vidutinis visų tiriamųjų IOS buvo 14,53±4,59 mm Hg. Nustatyta reikšminga koreliacija tarp GKRA ir ELT praėjus 12 mėn. po EK (p=0,021). Pacientai, sirgę glaukoma prieš operaciją, 12 mėn. laikotarpiu po operacijos turėjo statistiškai reikšmingai aukštesnį IOS, lyginant su pacientais, kurie glaukoma nesirgo (p=0,009). Išvados: Dažniausia indikacija atlikti EK buvo FED. Po EK arba kombinuotos operacijos GKRA į tolį reikšmingai padidėjo. Ilgalaikiu pooperaciniu laikotarpiu stebimas reikšmingas ragenos bei transplantato storių ir ELT mažėjimas. IOS padidėjimas buvo dažniausia pooperacinė komplikacija, pasireiškusi 32,65% tiriamųjų. Rekomendacijos: Pacientams, kuriems yra neoperuota katarakta, rekomenduojama kartu su DSAEK atlikti ir kataraktos fakoemulsifikacijos operaciją. Tokios operacijos metu, renkantis implantuojamo intraokulinio lęšio stirpumą, tikslinę refrakciją rekomenduojama pasirinkti apie -1,50 D. Šiame tyrime aptarta DSAEK yra efektyvi ir saugi net ir sudėtingos būklės akims. Dažniausia komplikacija po EK – IOS padidėjimas, todėl pacientams po EK yra būtinas reguliarus intraokulinio spaudimo sekimas.
20 Item type:ETD, [Cystoid Macular Edema after Cataract Surgery: Etiopathogenesis, Risk Factors, Prevention and Treatment]Darbo tikslas: Išanalizuoti ir apibendrinti cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos etiopatogenezę, rizikos veiksnius, profilaktikos ir gydymo metodus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir aptarti cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos epidemiologiją, etiopatogenezę ir klinikinius simptomus. 2. Išanalizuoti oftalmologinių ir sisteminių rizikos veiksnių reikšmę PCME vystymuisi. 3. Aptarti šiuolaikines cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos gydymo galimybes. 4. Išanalizuoti ir aptarti cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos profilaktikos priemones sveikiems ir rizikos veiksnių turintiems pacientams. Darbo metodika: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga laikantis PRISMA atrankos sistemos protokolo. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2023-BEC2-133). Mokslinių publikacijų paieška vykdyta PubMed, Cochrane bibliotekos ir Elsevier (ClinicalKey) duomenų bazėse, į analizę įtrauktos publikacijos ne senesnės negu 10 metų. Paskutinė mokslinių publikacijų paieška atlikta 2024.04.16. Tyrimo rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 16 mokslinių publikacijų. 4 publikacijos nagrinėjo oftalmologinių ir sisteminių rizikos veiksnių reikšmę PCME vystymuisi, 4 publikacijos – išsivysčiusios ūminės arba lėtinės PCME gydymo galimybes, 4 publikacijos – PCME profilaktikos priemones mažos rizikos pacientams ir 6 publikacijos – PCME profilaktikos priemones didelės rizikos pacientams. Bendras tiriamųjų skaičius – apie 3,25 milijono akių. Išvados: 1. Atlikus 2014-2024 metų laikotarpio mokslinės literatūros analizę, rastas PCME dažnis bendroje populiacijoje svyruoja tarp 0,8 – 4,2%. Pagrindiniu PCME etiologiniu veiksniu laikomas akies audinių uždegimas po intraokulinės intervencijos. Didžioji dalis PCME yra besimptomės, tačiau daliai pacientų išryškėja neskausmingas regos aštrumo mažėjimas. 2. Pagrindiniai PCME formavimosi rizikos veiksniai: CD, ypač komplikuotas DR ar ankstesne DME, uveitas, CTVO ir ERM. Esant bet kokiam rizikos veiksniui, PCME dažnis padidėja bent du kartus. Perioperacinio PGA svarba PCME išsivystymui neįrodyta. 3. Ūminės PCME gydymas pradedamas vietinių NVNU ir GKK preparatų deriniais. Užsitęsusiai, standartiniam gydymui atspariai PCME gali būti naudingas dažnesnis GKK lašų skyrimas arba vietinės periokulines ir intravitrealines GKK injekcijos. Lėtinės PCME gydyme pranašumą turi ilgo atpalaidavimo GKK sistemų implantavimas į stiklakūnį. 4. PCME profilaktika priklauso nuo paciento rizikos veiksnių – mažos rizikos pacientams įprastai pakanka GKK monoterapijos arba NVNU ir GKK lašų derinių, o daliai didelės rizikos pacientų gali prireikti invazyvesnių priemonių – intravitrealinių GKK ar anti-KEAF injekcijų ar ilgo-atpalaidavimo GKK implantų. Intravitrealinių anti-KEAF injekcijų veiksmingumas PCME gydyme ir profilaktikoje vis dar išlieka diskutuotinas, tačiau kartais gali būti gera alternatyva, ypač sergantiesiems CD. Ilgo veikimo GKK injekcijos po jungine operacijos pabaigoje gali būti naudingos tiek mažos, tiek didelės rizikos profilaktinio režimo nesilaikantiems pacientams. 5. Atlikus sisteminę literatūros analizę, stebimas aukštos kokybės didelių imčių randomizuotų ilgalaikių prospektyvinių tyrimų, vertinančių skirtingų preparatų gydomąjį ir profilaktinį poveikį, trūkumas.
63 3 Item type:ETD, [Efficacy of Toric Intraocular Lenses]Autorius: Almina Stramkauskaitė Darbo pavadinimas: Torinių intraokulinių lęšių efektyvumo vertinimas Tyrimo tikslas: Įvertinti torinių intraokulinių lęšių (IOL) efektyvumą, atsižvelgiant į regos aštrumą, ikioperacinio rageninio (keratometrinio) astigmatizmo koregavimą ir gyvenimo kokybę ilgalaikės stebėsenos laikotarpiu po kataraktos operacijos. Uždaviniai: Įvertinti pacientų demografinius, biometrinius, keratometrijos ir refraktometrijos duomenis iki operacijos ir implantuotų torinių IOL charakteristikas. Nustatyti tirtų pacientų regos aštrumą į tolį prieš ir po operacijos, pooperacinį bendrąjį (refrakcinį) ir rageninį (keratometrinį) astigmatizmą, torinio IOL padėties duomenis bei jų tarpusavio ryšį. Įvertinti ikioperacinio rageninio (keratometrinio) astigmatizmo koregavimą vektorinės analizės metodu. Įvertinti tiriamųjų po operacijos gyvenimo kokybę, susijusią su regėjimu, bei ryšį su pooperaciniu regos aštrumu, likusiu bendruoju (refrakciniu) astigmatizmu ir IOL ašies deviacija. Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) Akių ligų klinikoje. Į prospektyvųjį tyrimą įtraukti 27 tiriamieji (37 akys), kuriems nuo 2017 m. iki 2021 m. buvo atlikta kataraktos fakoemulfisikacija ir implantuotas torinis IOL ragenos astigmatizmo koregavimui (Alcon AcrySof® IQ SN6Atx). Tiriamiesiems atlikta autorefraktometrija bei optinė biometrija, vertintas regos aštrumas. Plyšine lempa, retroiliuminacijos apšvietimo sąlygomis, vertinta IOL ašis (laipsn.) ir nuokrypis nuo planuotos IOL ašies prieš operaciją. Tiriamieji pildė regos funkcijos klausimyną (VFQ–25). Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus vidurkis 68,78±12,08 m. Prieš operaciją rageninio (keratometrinio) astigmatizmo vidurkis – 2,27±0,94 D, po operacijos – 2,15±1,16 D (p=0,12), vidutinis bendrasis (refrakcinis) astigmatizmas prieš operaciją 2,09±1,19 D, po operacijos – 0,99±0,60 D (p=0,001). Nekoreguoto regos aštrumo (NRA) vidurkis prieš ir po operacijos 0,21±0,16 ir 0,80±0,24, atitinkamai (p=0,001), o geriausio koreguoto regos aštrumo (GKRA) – 0,32±0,23 ir 0,91±0,16, atitinkamai (p=0,001). Vidutinis torinio IOL ašies nuokrypis 2,54±2,06 laipsniai. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp IOL ašies nuokrypio ir NRA po operacijos (r=-0,54, p=0,001). Astigmatizmo korekcijos indeksas – 1,06±0,93 D. Rasta reikšminga koreliacija tarp gyvenimo kokybės, susijusios su regėjimu, po operacijos ir NRA į tolį (r=0,52, p=0,001). Išvados: NRA ir GKRA į tolį po kataraktos operacijos ir torinio IOL implantacijos reikšmingai padidėjo. Bendrasis (refrakcinis) astigmatizmas po operacijos reikšmingai sumažėjo, o rageninis (keratometrinis) beveik nekito. Apskaičiuotas rageninio astigmatizmo korekcijos indekso vidurkis artimas idealiam. Nustatytas atvirkštinis ryšys tarp IOL ašies nuokrypio ir NRA į tolį bei tiesioginis ryšys tarp tiriamųjų gyvenimo kokybės, susijusios su regėjimu, po operacijos ir NRA į tolį.
59 5 Item type:ETD, [Analysis of Endophthalmitis Etiology, Clinical Characteristics, Treatment and Outcomes]Autorius: Miglė Vidrinskaitė Darbo pavadinimas: Endoftalmitų etiologijos, klinikinių charakteristikų, gydymo ir išeičių analizė. Tikslas: Įvertinti endoftalmitų etiologiją, klinikines charakteristikas, taikytas gydymo metodikas ir išeitis. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų endoftalmitais demografinius rodiklius, gretutines ligas ir išanalizuoti endoftalmitų kilmę. 2. Įvertinti pooperacinių endoftalmitų išsivystymo laiką, atliktas intervencijas, klinikines išraiškas, taikytą gydymą ir išeitis. 3. Išanalizuoti potrauminių endoftalmitų atvejų traumos pobūdį, klinikines charakteristikas, taikytą gydymą ir išeitis. 4. Įvertinti endogeninio endoftalmito infekcijos kilmę, etiologiją, taikytą gydymą ir išeitis. Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas pacientų, sirgusių endoftalmitu, retrospektyvusis tyrimas. Nagrinėtos suaugusiųjų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose Akių ligų klinikoje 2018-2019 metais, ligos istorijos. Buvo analizuoti demografiniai duomenys, vertinta endoftalmitų etiologija, išsivystymo laikas, klinikinės charakteristikos, gydymas ir išeitys. Rezultatai: Ištirti 35 pacientai (36 akys), iš kurių 54,3 proc. vyrai. Pooperacinis endoftalmitas nustatytas 60 proc. atvejų, potrauminis ir endogeninis po 20 proc. Pacientų, sirgusių pooperaciniu endoftalmitu, amžiaus mediana buvo 75 metai, potrauminiu – 46 metai, p<0,05. Pooperacinis ir endogeninis endoftalmitas pasireiškė 57,1 proc. moterų, o potrauminis – tik vyrams, p<0,05. Iš visų tirtų atvejų, glaukoma sirgo 31,4 proc. pacientų, arterine hipertenzija – 22,9 proc. Pooperacinis endoftalmitas 52,4 proc. atvejų pasireiškė po kataraktos operacijos (ūminis 72,7 proc.), 33,3 proc. po endotelio augimo faktorių inhibitorių injekcijų į stiklakūnį (visais atvejais ūminis), 14,3 proc. – po pars plana vitrektomijos (PPV) (67,7 proc. lėtinis). Ūminio endoftalmito pasireiškimo laiko mediana - 4 dienos, o lėtinio – 180 dienų, p<0,01. Diagnozavus endoftalmitą, antibiotikai į stiklakūnį suleisti 95,2 proc. atvejų, 33,3 proc. iškart atliekant PPV, 19 proc. atvejų PPV atlikta vėliau. Pacientų, kurių pradinis regėjimo aštrumas buvo mažiau arba lygu rankos judesiams, PPV atlikta dažniau, p<0,05. Regos aštrumas gydymo eigoje pagerėjo 57,1 proc. atvejų, p<0,05. Pradinis regėjimo aštrumas tiesiogiai koreliavo su galutiniu regėjimo aštrumu (r=0,598, p=0,004). Potrauminiu endoftalmitu sirgusiems pacientams 85,7 proc. atvejų nustatyta penetruojanti žaizda (83,3 proc. ragenos), 14,3 proc. akies plyšimas. Intraokulinis svetimkūnis rastas 57,1 proc. atvejų, vidinių akies audinių iškritimas - 57,1 proc., lęšiuko pažeidimas – 83,3 proc. Visiems pacientams, kuriems pasireiškė endoftalmito požymiai, per pirmas 24 val. nuo stacionarizavimo atliktas pirminis žaizdos sutvarkymas kartu su PPV ir antibiotikų (vankomicino ir ceftazidimo) suleidimu į stiklakūnį bei skirta vietinė ir sisteminė antibiotikoterapija ir gliukokortikoidai. Sužalotų akių regos aštrumas atvykus: 16,7 proc. pacientų galėjo skaičiuoti pirštus, 42,9 proc. matė rankos judesius, 42,9 proc. skyrė šviesą nuo tamsos. Endogeniniu endoftalmitu sirgusiems pacientams, 71,4 proc. atvejų buvo nustatyta infekcijos į akį patekimo šaltinis. Antibiotikų suleidimas į stiklakūnį atliktas 85,7 proc. atvejų, PPV- 14,3 proc. Pasėliuose 33,3 proc. atvejų išaugo Klebsiella pneumoniae, p<0,05. Regos aštrumas gydymo eigoje pagerėjo 66,7 proc. atvejų, p<0,05. Pradinis regėjimo aštrumas tiesiogiai koreliavo su galutiniu regėjimo aštrumu (r=0,874, p=0,023). Išvados: Pacientai, sirgę potrauminiu endoftalmitu, buvo jauniausi, o sirgę pooperaciniu – vyriausi. Pooperaciniu ir endogeniniu endoftalmitu dažniau sirgo moterys, potrauminiu sirgo tik vyrai. PPV buvo atlikta dažniau pacientams, sirgusiems pooperaciniu endoftalmitu, kurių pradinis regėjimo aštrumas buvo mažiau arba lygu rankos judesiams. Nustatytas reikšmingas regos aštrumo pagerėjimas 57,1 proc. pooperacinio endoftalmito atvejų ir tiesioginis ryšys tarp regos aštrumo prieš ir po endoftalmito gydymo. Pacientų, sirgusių potrauminiu endoftalmitu, regos aštrumas gydymo eigoje pagerėjo 28,6 proc., tačiau visais atvejais išliko mažesnis negu 0,04. Klebsiella pneumoniae endogeninį endoftalmitą sukėlė dažniausiai. Pacientams, sirgusiems endogeniniu endoftalmitu, nustatytas reikšmingas regos aštrumo pagerėjimas 66,7 proc. atvejų ir tiesioginis ryšys tarp regos aštrumo prieš ir po endoftalmito gydymo.
39 Item type:ETD, [Ocular Surface Changes in Patients with Obstructive Sleep Apnea]Autorius: Laura Kapitanovaitė Darbo pavadinimas: Akių paviršiaus pokyčiai sergant miego apnėja Tyrimo tikslas: Įvertinti akių paviršiaus pokyčius pacientams, sergantiems miego apnėja. Uždaviniai: Įvertinti tirtų pacientų charakteristikas: demografinius duomenis, miego apnėjos pasireiškimą ir gretutines ligas. Įvertinti ir palyginti ašarų sekreciją bei gyvenimo kokybę, remiantis akių paviršiaus ligų klausimynu (OSDI), sergantiems ir nesergantiems miego apnėja tiriamiesiems. Nustatyti ryšį tarp sergančiųjų miego apnėja ašarų sekrecijos ir miego apnėjos sunkumo laipsnio bei gretutinių ligų. Nustatyti ryšį tarp sergančiųjų miego apnėja gyvenimo kokybės, vertintos akių paviršiaus ligų klausimynu (OSDI) ir miego apnėjos sunkumo laipsnio. Metodai ir tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 43 pacientai, kuriems polisomnografijos tyrimo metu buvo nustatyta miego apnėjos diagnozė ir 10 pacientų, kuriems tyrimo metu buvo atmesta ši diagnozė. Iš ligos istorijų buvo vertintas pacientų apnėjos–hipopnėjos indeksas (AHI) ir renkami duomenys apie jų gretutines ligas. Stacionare tiriamieji pildė akių paviršiaus ligų klausimyną (OSDI) ir jiems buvo atliktas Širmerio mėginys. Rezultatai: 20,9% tiriamųjų nustatyta lengvo laipsnio miego apnėja, 32,6% vidutinio ir 46,5% sunkaus laipsnio miego apnėja. Sergančiųjų apnėja (46,5% moterų ir 53,5% vyrų) amžiaus vidurkis – 57,26±1,8 metai, o kontrolinės grupės (50% moterų ir vyrų) – 51,9±4,2 metai (p>0,05). Sergančiųjų moterų AHI mediana – 24,85 (9,4¬–109,3), vyrų – 34,7 (5–125) (p=0,63). 73,5% sergančiųjų miego apnėja ir 40% kontrolinės grupės pacientų buvo nutukę. Rastas tiesioginis ryšys tarp gretutinių ligų skaičiaus ir miego apnėjos sunkumo (r=0,511, p=0,001). Ryšio tarp ašarų sekrecijos ir gretutinių ligų nerasta (p>0,05). Sergančiųjų miego apnėja ašarų sekrecijos mediana buvo 7,5 (2–35) mm, o nesergančiųjų – 15,5 (3–25) mm (p=0,019). Rastas ryšys tarp tiriamųjų ašarų sekrecijos ir AHI (r=-0,33, p=0,02). Kontrolinės grupės pacientų OSDI balų mediana buvo 17,7 (2,1–60), o sergančių apnėja – 38,8 (2,1–87,5) (p=0,086). Rastas koreliacinis ryšys tarp tiriamųjų OSDI balo rezultatų ir AHI (r=0,29, p=0,03). Išvados: Tiriamųjų grupės pagal amžių ir lytį nesiskyrė. Sergantiesiems miego apnėja dažniausiai pasireiškė sunkaus laipsnio liga. Nutukimas buvo dažniausia gretutinė liga ir rastas tiesioginis ryšys tarp gretutinių ligų skaičiaus ir miego apnėjos sunkumo. Pacientams, sergantiems miego apnėja, nustatyta mažesnė ašarų sekrecija lyginant su nesergančiais ir nustatyta tendencija, kad sergančiųjų gyvenimo kokybė, buvo prastesnė lyginant su nesergančiais. Nustatytas atvirkštinis ryšys tarp miego apnėjos sunkumo laipsnio ir ašarų sekrecijos, tačiau ryšio tarp tiriamųjų ašarų sekrecijos ir gretutinių ligų nenustatyta. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp miego apnėjos sunkumo laipsnio ir tiriamųjų akių paviršiaus ligų klausimyno (OSDI) balo rezultatų, t.y. sergantieji sunkesne miego apnėjos forma turėjo blogesnę gyvenimo kokybę.
3 49 Item type:ETD, [Clinical characteristics and surgery outcomes of pediatric cataract]Autorius: Lina Požėraitė Darbo pavadinimas: Kataraktos vaikų amžiuje klinikiniai ypatumai ir chirurginio gydymo rezultatai. Tikslas: Įvertinti kataraktos vaikų amžiuje klinikinius ypatumus ir chirurginio gydymo rezultatus. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų lytį, šeiminę anamnezę, kataraktos laterališkumą ir morfologiją. 2. Įvertinti vaikų amžių diagnozės nustatymo ir chirurginio gydymo metu. 3. Įvertinti taikytus operacijos metodus ir jų gydymo rezultatus. 4. Įvertinti pooperacinių komplikacijų – antrinės glaukomos, antrinės kataraktos dažnį, išsivystymo laiką ir jų gydymo būdus. Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas retrospektyvusis tyrimas pacientų, kuriems operuota katarakta vaikų amžiuje. Nagrinėtos vaikų, gydytų dėl kataraktos 2006 – 2015 metais Lietuvos sveikatos mosklų ligoninėje Kauno Klinikose Akių ligų klinikoje, ligos istorijos ir ambulatorinės kortelės. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai: Ištirta 104 pacientai (147 akys), iš kurių 52,9 proc. berniukų. Abipusė katarakta nustatyta 54,8 proc. vaikų, jie dažniau turėjo šeiminę įgimtos kataraktos anamnezę, p<0,05. Dažniausia vienpusės kataraktos morfologija – pilna (23,4 proc.), abipusės – branduolinė (27 proc.). Katarakta pirmą kartą dažniausiai nustatyta 3 mėn. amžiuje vienpusės ir 6 mėn. abipusės kataraktos atvejais, p>0,05. Operacija atlikta 52 mėn. vienpusės ir 61 mėn. abipusės kataraktos atvejais, p>0,05. Dažniausiai atlikta operacija – ekstrakapsulinė kataraktos ekstrakcija (EKKE) ir intraokulinio lęšio (IOL) implantacija – 36,2 proc. vienpusių ir 62 proc. abipusių kataraktų atvejais. Ši operacija buvo atliekama vyresnio amžiaus vaikams, p<0,001. Paskutinio apsilankymo metu nustatytas geriausias koreguotas regos aštrumas (GKRA) didesnis abipusių kataraktų atvejais, p<0,001. Antrinė katarakta (54,5 proc), dažniau išsivystė pacientams, kuomet nebuvo atlikta užpakalinė kapsulotomija, p<0,001. Laikas, per kurį išsivystė antrinė katarakta – 14,5 mėn. Lazerinė kapsulotomija taikyta 54,5 proc. atvejų. Antrinė glaukoma išsivystė 16,5 proc. atvejų praėjus 18 mėn. po operacijos, kuomet nebuvo implantuotas IOL. Išvados: Ištirtiems vaikams dažniau nustatyta abipusė katarakta, šie pacientai dažniau turėjo įgimtos kataraktos šeiminę anamnezę. EKKE ir IOL implantacija – dažniausiai atlikta operacija. Didesnis GKRA pasiektas abipusių kataraktų atvejais. Dažniausia pooperacinė komplikacija – antrinė katarakta (54,5 proc.), dažniau išsivystė pacientams, kuomet operuojant kataraktą neatlikta užpakalinė kapsulotomija. Antrinė glaukoma nustatyta 16,5 proc. pacientų, kuomet nebuvo implantuotas IOL.
29 4