Petereit, Rūta

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Pratarmė. Mieli studentai, Gastroenterologija yra viena įdomiausių ir greičiausiai besiplėtojančių medicinos sričių. Dėl mokslo ir technologijų pažangos XXI a. gastroenterologija apima vis platesnį kepenų ir virškinamojo kanalo ligų, gydymo metodų spektrą. Tai neabejotinai viena įvairiapusiškiausių specialybių, kur akivaizdi klinikinių įgūdžių, molekulinių ir ultragarsinių tyrimų bei sudėtingų endoskopinių intervencijų sąsaja. Uždegiminės žarnyno ligos, retos virškinamojo kanalo ligos, mikrobiotos ir kepenų transplantacija yra tik nedidelė dalis sričių, kurios yra patikėtos gydytojams gastroenterologams. Šis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Gastroenterologijos klinikos (toliau - Gastroenterologijos klinika) kolektyvo parengtas vadovėlis yra skirtas studentams, siekiantiems susipažinti su gastroenterologijos pagrindais. Jau beveik 30 metų Gastroenterologijos klinika aktyviai dalyvauja rengiant tarptautines diagnostikos ir gydymo gaires, yra prestižinių tarptautinių mokslo projektų ir konsorciumų dalyvė, o 2020 m. klinika tapo ir asocijuota Europos retų kepenų ligų tinklo nare. Mūsų klinikos mokslinių tyrimų rezultatai yra publikuojami prestižiniuose mokslo leidiniuose: Nature, Lancet, New England Journal of Medicine, Nature Genetics ir kituose. Rengdami šį vadovėlį stengėmės perteikti visą klinikos sukauptą ilgametę pedagoginę ir klinikinę patirtį bei naujausius mokslo pasiekimus. Tikimės, kad šis vadovėlis ne tik suteiks Jums pagrindinių žinių apie gastroenterologiją, bet ir paskatins rinktis šią specialybę rezidentūros studijose. Autorių vardu prof. Juozas Kupčinskas

Background and Objectives: The prevalence of GERD is increasing among individuals with obesity, and RYGB is an effective procedure to control GERD and obesity. However, some patients continue to have GERD after RYGB. The aim of this study was to investigate the prevalence and the risk factors for GERD after RYGB. Material and Methods: This prospective study included 180 RYGB patients followed for an average of 12.2 (0.6) years. In total, 126 (70%) patients agreed to participate and provided data on their weight, GERD symptoms, and filled the GERD-HRQL, TFEQ-18, and GSRS questionnaires. Results: The average age before surgery was 42.7 (10.5) years, and BMI was 45.2 (6.4) kg/m2. Moreover, 128 (71.1%) were females, and preoperative GERD was diagnosed in 74 (41.1%) patients. At the 12-year follow-up, the mean %EBMIL and %TWL was 60.37 and 25.73, respectively. The median %WR was 18.0 (39.0). Postoperative GERD was present in 30 (23.8%) patients, of whom 12 (40%) continued to have GERD symptoms and 18 (60%) developed de novo GERD. The GERD-HRQL score significantly decreased from 3.0 (9.0) at baseline to 2.0 (5.0) (p = 0.028) at 12 years. GSRS Diarrhea and Indigestion scores increased significantly from 1.33 (0.67) to 1.5 (2.42) (p < 0.001) and from 2.0 (1.25) to 2.25 (1.25) (p < 0.001), respectively. No change in the cognitive restraint score was observed. Uncontrolled eating and emotional eating scores decreased from 51.85 (22.22) to 40.74 (33.33) (p < 0.001) and from 44.44 (44.44) to 33.33 (22.22) (p < 0.001), respectively. In the multivariate analysis, %WR > 11 (OR = 3.22, p = 0.029) and GSRS Diarrhea score (OR = 3.21, p = 0.027) were significant predictors of GERD 12 years after RYGB. Conclusions: RYGB was an effective procedure to control GERD; however, 23.8% had persistent or de novo GERD after 12 years. The independent risk factors associated with GERD after RYGB were weight regain and GSRS Diarrhea score.

TEMOS AKTUALUMAS

Bariatrinė chirurgija - efektyvus nutukusių pacientų gydymo metodas, klinikinių tyrimų duomenimis leidžiantis pasiekti ~ 30 proc. svorio netekimą per pirmuosius 12 mėn. [1]. Vis dėlto, sveikatos priežiūros sektoriuje universalių spren- dimų, vadinamų „panacėjų", paieška dažnai lieka nesėkminga, ne išimtis ir nutukimo ilgalaikis gy- dymas. Svorio metimo nesėkmes po bariatrinės chirurgijos galima suskirstyti į dvi kategorijas: (i) nepakankamas svorio kritimas (blogas atsakas) ir (ii) numesto svorio neišlaikymas ar priaugimas [2]. Kaip pavyzdys, vieno tyrimo metu ~ 37 proc. pacientų priaugo 225 proc. numesto svorio pra- ėjus 7 m. po operacijos [3]. Lynch ir kt. teigia, kad greitas svorio netekimas įvyksta per pirmuo- sius 12-15 mėnesių po bariatrinės operacijos, šis laikotarpis literatūroje dar vadinamas „medaus mėnesiu" [2]. Manoma, kad tikrasis nutukimo gydymas prasideda bütent po „medaus mėnesio", šiuo metu itin svarbūs gyd. dietologo konsultavi- mas dėl pooperacinio mitybos režimo bei ilgalai- kė parama, psichologiniai veiksniai, individualūs asmenybės bruožai ir socialinė aplinka [4]. Kitaip tariant, nutukimo gydymo tikslas – ne tik suma- žinti kūno masę, bet ir išlaikyti pasiektą svorį, iš- ugdant sveikos mitybos įpročius.

Nutukimo etiologija yra daugialypė ir šios ligos vystymosi skatinamųjų veiksnių yra daug. Maisto produkto pasirinkimą lemiančių veiksnių yra daug: fiziologinis maisto poreikis, individualūs žmogaus poreikiai ir įpročiai, kurie priklauso nuo socialinės padėties, pajamų, išsilavinimo, žmogaus žinių, požiūrio, įsitikinimų, nuotaikos, taip pat svarbi produkto išvaizda, kvapas, prieinamumas, šeimos maisto ruošimo ir valgymo tradicijos, šalies ekonominė, geografinė padėtis ir kiti veiksniai. Visų šių veiksnių visuma, mūsų patirtys, išmoktas elgesys iš vaikystės apsprendžia, koks bus mūsų pasirinkimas. [...].

Senėjimas – biologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių kaupimasis didėjant amžiui. Atitolinti senėjimą gali vitaminų ir mineralinių medžiagų turinčių maisto produktų ar maisto papildų vartojimas atitinkamai pagal amžių rekomenduojamas normas. Pagyve-nusio amžiaus asmenys su maistu gauna mažiau vitaminų C, D, E, B1, B6, B12 ir minera-linių medžiagų: magnio, fosforo, kalio, kalcio, natrio, mangano, geležies, vario ir cinko. Vyresniems nei 85 metų amžiaus senoliams ypač trūksta B grupės vitaminų, labiausiai folio rūgšties. Vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumui įtaką daro ne tik netinkama mityba, bet ir kitos priežastys: Lietuva yra endeminėje zonoje, kurioje trūksta jodo. Pri-klausomai nuo regiono, skiriasi kai kurių maistinių medžiagų koncentracijos vandenyje (trūksta fluoro) ir dirvožemyje (seleno). Biologiškai aktyvių medžiagų suardymą daž-nai lemia netinkamas maisto laikymas arba terminis apdorojimas.

Tai pirmasis Lietuvos istorijoje dietologijos vadovėlis, apimantis visas medicinos sritis, tad svarbus tiek mūsų pačių, gydytojų dietologų, tiek visų kirų sričių specialistų darbo praktikai. Dietologija - tai itin plati klinikinė sritis, kuri gali būti pritaikoma kiekvieno specialisto darbo praktikoje. Svarbu nepamiršti, kad sveikatai palankus maitinimasis ne tik gydo, bet ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio ligų. Būtent toks ir yra šio vadovėlio tikslas - ne tik supažindinti su mitybos ir maitinimo aktualijomis, bet ir pateikti konkrečių praktinių rekomendacijų, kurios padės tiek specialistams, tiek pacientams atrasti dietoterapiją kaip vieną iš prevencijos ir gydymo sričių. Vadovėlis parengtas bendradarbiaujant su visos Lietuvos gydytojais dietologais, besispecializuojančiais tiek plačiojoje, tiek individualizuotoje dietoterapijoje, ir kitų sričių specialistais: fiziologais, gyd. anesteziologais-reanimatologais, endokrinologais, klinikiniais farmakologais, chirurgais. Knyga yra įvairiapusiška ir naudinga tiek kaip mokomoji, tiek kaip praktinė priemonė, Ji sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis apima žmogaus kūno fiziologinius procesus skirtingais žmogaus gyvenimo tarpsniais (pavyzdžiui, kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, suaugusio ir pagyvenusio amžiaus žmogaus gyvenimo etapuose), o antroji dalis apima virškinamojo trakto, endokrinines, chirurgines, psichologines, onkologines, neurologines ir kitas ligas, kritines būkles. Tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas medicinos studentams, gydytojams rezidentams, įvairių sričių gydytojams ir patiems pacientams bei paskatins praverti gydytojo dietologo kabineto duris ne tik susirgus, bet ir siekiant kuo ilgiau išlikti sveikiems ir besimėgaujantiems visaverčiu gyvenimu.

Algoritmas (lot. algorismus

Tai pirmasis Lietuvos istorijoje dietologijos vadovėlis, apimantis visas medicinos sritis, tad svarbus tiek mūsų pačių, gydytojų dietologų, tiek visų kirų sričių specialistų darbo praktikai. Dietologija - tai itin plati klinikinė sritis, kuri gali būti pritaikoma kiekvieno specialisto darbo praktikoje. Svarbu nepamiršti, kad sveikatai palankus maitinimasis ne tik gydo, bet ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio ligų. Būtent toks ir yra šio vadovėlio tikslas - ne tik supažindinti su mitybos ir maitinimo aktualijomis, bet ir pateikti konkrečių praktinių rekomendacijų, kurios padės tiek specialistams, tiek pacientams atrasti dietoterapiją kaip vieną iš prevencijos ir gydymo sričių. Vadovėlis parengtas bendradarbiaujant su visos Lietuvos gydytojais dietologais, besispecializuojančiais tiek plačiojoje, tiek individualizuotoje dietoterapijoje, ir kitų sričių specialistais: fiziologais, gyd. anesteziologais-reanimatologais, endokrinologais, klinikiniais farmakologais, chirurgais. Knyga yra įvairiapusiška ir naudinga tiek kaip mokomoji, tiek kaip praktinė priemonė, Ji sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis apima žmogaus kūno fiziologinius procesus skirtingais žmogaus gyvenimo tarpsniais (pavyzdžiui, kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, suaugusio ir pagyvenusio amžiaus žmogaus gyvenimo etapuose), o antroji dalis apima virškinamojo trakto, endokrinines, chirurgines, psichologines, onkologines, neurologines ir kitas ligas, kritines būkles. Tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas medicinos studentams, gydytojams rezidentams, įvairių sričių gydytojams ir patiems pacientams bei paskatins praverti gydytojo dietologo kabineto duris ne tik susirgus, bet ir siekiant kuo ilgiau išlikti sveikiems ir besimėgaujantiems visaverčiu gyvenimu.

Background Bariatric surgery is known as the most effective treatment for severe obesity and related chronic diseases. [1] Rouxen-Y gastric bypass (RYGB) is one of the most common procedures performed to achieve sustainable weight loss. However, studies with long-term follow-up after RYGB present a rather high percentage of weight regain (WR) [2]. Objective The aim of this study is to evaluate holistic approach: cognitive behavioral therapy (CBT), mindfulness approach with lifestyle modification, for WR therapy. Methods This study included 20 patients (age ≥ 18 years) who underwent RYGB surgery in 2010-2013 and experienced a significant %WR (62,71 (32,43)). Twelve weekly CBT, mindfulness sessions combined with lifestyle modification (diet, physical activity) were conducted for ten study participants. Intervention for the control group (n=10) was nutritional training and physical activity. Patients were asked about weight changes over the years, and the food frequency questionnaire (FFQ) as well as food addiction scale were used to evaluate eating behaviour. Results Average weight loss in CBT group (n=8) was 8,13 (4,19) kg, meanwhile in control group (n=6) - 3,5 (4,28) kg, p=0,066. CBT participants significantly reduced calorie amount: median from 2398,34 (1319,14 – 3589,93), (basal energy expenditure (BEE) median 1654,52 (1611,91 – 1877,27) kcal/d), up to 1185,03 (921,63 – 1494,68) kcal/d, p=0,02. Control group respectively from 1732,69 (1445,09 – 2230,59) (BEE – 1782,03 (1632,53 – 1947,90)) up to 1649,36 (1217,68 – 1971,47) kcal/d, p=0,54. There were 3 patients in CBT groups with severe food addiction: 1 participant did not finish the course, and 2 study participants’ scores decreased to mild food addiction, p=0,007. Conclusion There was no significant difference in weight loss between the groups, however, it was found that patients after CBT significantly reduced intake of calories. Thus, more extensive studies should be done to evaluate the long-term impact of CBT among patients with WR after RYGB.