Vanckavičienė, Aurika

Aušra Jakštonienė. Donorų motyvacija duoti kraują ir požiūris į kraujo donorystę. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė doc. Dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 60 p. Raktiniai žodžiai: Motyvacija, kraujo donorystė, donorai, kraujas. Darbo tikslas: ištirti kraujo donorų motyvaciją duoti kraują ir požiūrį į kraujo donorystę. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti kraujo donorų motyvacinius veiksnius duoti kraują ir požiūrį į donorystės skatinimo strategiją. 2. Identifikuoti kraujo donorystės kliūtis. 3. Nustatyti kraujo donorų požiūrio sąsajas tarp motyvacijos duoti kraują ir turimų žinių apie kraujo donorystę. Tyrimo metodika: Tyrimas vyko 2025 m. balandžio-rugpjūčio mėn. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 30.0“ ir Microsoft 365® kompiuterinę programą. Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrat (χ2) kriterijus su jo laisvės laipsnių skaičiumi (lls), poriniai palyginimai atlikti taikant z testą su Bonferroni korekcija. Dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų skirstiniai lyginti Mann-Whitney U testu. Požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas neparametrinis Spearman koreliacijos koeficientas (r). Tiriamieji: Tyrime dalyvavo 416 respondentų, kurie yra Nacionaliniame kraujo centro kraujo donorai. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad dažniausi asmeniniai motyvai duoti kraują buvo supratimas apie nuolatinį kraujo poreikį ar kraujo poreikį žmonėms po nelaimės, jaučiama moralinė pareiga suteikti pagalbą dovanojant kraują. Dovanoti kraują dažniausiai skatina priminimas, kad reikalingas kraujas bei tikėjimas, kad kraujo donorystė turės teigiamą poveikį paties donoro sveikatai. Donorų nuomone, geriausios strategijos, skatinančios dovanoti kraują, yra įmonių, įstaigų, mokyklų ir bendruomenių skatinimas vykdyti kraujo donorystės veiklą, siekiant pritraukti naujų donorų, o taip pat asmenų, aktyviai dalyvaujančių donorystėje, apdovanojimas skatinant teigiamą donorystės atmosferą. Nustatyta, kad donorų nuomone, dažniausios kliūtys donorystei yra silpnumo jausmas po donorystės, taip pat baimė apalpti bei adatų ir skausmo baimė. Nustatyta, kad beveik dviejų trečdalių respondentų žinios apie donorystę buvo pakankamos. Vyresni nei 50 metų donorai statistiškai reikšmingai dažniau donorystės kliūtimi laikė adatų ir skausmo baimę bei baimę užsikrėsti, lyginant su 18-35 metų ir 36-50 metų respondentais. Nustatyta, kad stipriau išreikšti asmeniniai donorystės motyvai, aiškesnis pritarimas donorystės paskatoms susiję su geresnėmis donorų žiniomis apie donorystę. Geresnes žinias apie donorystę turėjo nelaikantys kliūtimi nepatogiai pasiekiamos donacijos įstaigos bei tikimybės, kad kraujas gali būti parduotas.

SANTRAUKA

Ernesta Bagdonaitė. Slaugytojų žinios apie radiologinius tyrimus. Baigiamasis bakalauro darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; Darbo tikslas – Išanalizuoti slaugytojų žinias apie radiologinius tyrimus. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti slaugytojų teorines žinias apie dažniausiai atliekamus radiologinius tyrimus ir jų paskirtį.
2. Išanalizuoti slaugytojų žinias apie tinkamą paciento paruošimą radiologiniams tyrimams.
3. Palyginti slaugytojų žinias apie radiologinius tyrimus, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį ir socialines demografines charakteristikas. Tiriamieji: Slaugytojai, dirbantys terapinio ir chirurginio profilio skyriuose. Tyrimo metodika: Tyrimui atlikti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 107 slaugytojai, iš jų 55 buvo chirurginio profilio, 52 terapinio profilio slaugytojų. Išvados:

1. Atlikus išsamią slaugytojų žinių tyrimo analizę, galima daryti išvadą, kad slaugytojai žinių apie radiologinius diagnostinius tyrimus turi, tačiau yra sričių, kuriose buvo pastebėta spragų. Reikėtų atkreipti dėmesį į bendradarbiavimo svarbą su radiologijos specialistais, bei sklandesnę komunikaciją su pacientais. Savo žinias slaugytojai įvertino tarp patenkinamų ir vidutiniškų. Buvo pastebėta, kad didžioji dauguma atsakiusių slaugytojų suklydo ir pasirinko netinkamą kontrastinę medžiagą, taikomą magnetinio rezonanso metu.
2. Išanalizuoti duomenys parodė, kad slaugytojos žino, jog pacientas prieš pilvo ultragarsinį tyrimą turi nevalgyti mažiausiai 6h, geba užpildyti magnetinio rezonanso saugos klausimyną, nuimti visus metalinius daiktus, išsiaiškinti ar pacientas turi širdies stimuliatorių, bei kitų metalo svetimkūnių. Gali supažindinti pacientus su jam paskirto tyrimo eiga, tikslu ir galimais šalutiniais poveikiais. Geba tinkamai paruošti pacientą radiologiniam tyrimui. Tačiau nežino, kad pacientui leidžiama atsigerti vandens likus valandai iki ultragarso tyrimo.
3. Lyginant chirurginio ir terapinio profilio slaugytojų žinias apie diagnostinius radiologinius tyrimus, galima daryti išvadą, kad abiejų profilių slaugytojų žinios yra pakankamai panašios, tačiau slaugytojų, dirbančių chirurginio profilio skyriuose žinios yra geresnės apie magnetinio rezonanso kontraindikacijas, bei, kad stipriausią jonizuojančią spinduliuotę pacientas gauna kompiuterinės tomografijos metu.

Gabija Koviazinaitė. Slaugos specialistų požiūris į slaugos vadovų lyderystę organizacijoje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė doc. Dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2024; 64p. Raktiniai žodžiai: Lyderystė, organizacijos kultūra, įsipareigojimai, sąsajos Darbo tikslas: Atskleisti slaugos specialistų požiūrį į slaugos vadovų lyderystę organizacijoje. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti slaugos specialistų požiūrį į lyderio elgesio bruožus ir motyvaciją; 2) nustatyti ir palyginti slaugos specialistų požiūrį į organizacijos kultūrą ir lyderio veiklos perspektyvas; 3) nustatyti slaugos specialistų požiūrio sąsajas tarp lyderystės ir įsipareigojimų organizacijai. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas X ligoninėje, 2024m. lapkričio mėnesį. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas, kuris padėjo objektyviai įvertinti slaugos specialistų požiūrį į lyderystę. Kiekybinio tyrimo metodas buvo pasirinktas siekiant užtikrinti duomenų objektyvumą ir reprezentatyvumą. Kiekybiniai duomenys buvo surinkti naudojant standartizuotus klausimynus. Tiriamieji: X ligoninės, jos padaliniuose, dirbantys slaugytojai, radiologijos technologai, biomedicinos technologai. Tyrime dalyvavo 137 respondentai. Tyrimo rezultatai: Tiriamieji išskyrė skirtingus požiūrius į vadovų lyderystę, jos poveikį darbuotojų motyvacijai ir įsipareigojimui organizacijai tarp skirtingų profesinių grupių sveikatos priežiūros įstaigose. Rezultatai parodė, kad stipri ir aiški lyderystė, pagrįsta tuo, kad darbuotojai, kurie mato vadovus kaip pavyzdžius sprendimų priėmimo ir komandinio darbo srityse, yra labiau linkę jausti stipresnį įsipareigojimą organizacijai. Slaugytojai dažniau vertino lyderystę kaip esminį veiksnį, skatinantį motyvaciją ir gerinančią darbo kokybę, tuo tarpu radiologijos ir biomedicinos technologai dažniau pažymėjo vidutinius vertinimus. Šie skirtumai atitinka kitų tyrimų išvadas, kuriose pabrėžiama, kad skirtingos profesinės grupės turi skirtingus lūkesčius dėl lyderystės. Šio tyrimo rezultatai papildo kitų autorių tyrimus ir patvirtina vadovų lyderystės įtaką darbuotojų motyvacijai ir įsipareigojimui organizacijai. Stipri ir aiški lyderystė, pagrįsta pavyzdžio rodymu ir gebėjimu palaikyti organizacinę kultūrą, yra esminė, siekiant didesnio darbuotojų lojalumo ir motyvacijos.

Gabija Žmuidaitė. Slaugytojų, dirbančių skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, patiriami išgyvenimai, teikiant būtinąją pagalbą pacientams ūmių būklių metu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 41 p. Darbo tikslas- atskleisti slaugytojų, dirbančių skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, patiriamus išgyvenimus, teikiant būtinąją pagalbą ūmių būklių metu. Uždaviniai: išsiaiškinti, kokie yra slaugytojų patiriami išgyvenimai teikiant pagalbą ūmių būklių metu. Tyrimo metodika ir tiriamieji: tyrimo duomenys gauti vykdant pusiau struktūruotą interviu, kurio metu buvo apklausti 6 skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantys slaugytojai. Buvo taikyta kokybinė tyrimo analizė, išskirtos subkategorijos ir kategorijos. Visi interviu metu gauti duomenys buvo fiksuojami garso juostoje ir analizuojami. Išvados: Išanalizavus tyrimo metu gautą informaciją, galima teigti, jog pagrindiniai sun-kumai su kuriais susiduria skubios pagalbos skyriuje dirbantys slaugytojai, yra: • Slaugytojai savo darbe kasdien susiduria su begale emocijų, kurių dauguma yra neigiamos. Tokios kaip stresas, baimė, nežinomybės jausmas. • Komandinio darbo stoka lemia prastesnius slaugytojų darbo rezultatus ir savijautą bei neigiamai veikia emocinę atmosferą darbe • Prasta tarpusavio komunikacija, žinių trūkumas apie tam tikras situacijas veikia darbuotojų emocijas. • Negebėjimas atsiriboti nuo darbo, valdyti mintis ir emocijas gali sąlygoti sveikatos sutrikimus ar perdegimo sindromą.

Gailė Ieva Kaminskaitė. Slaugytojų žinios apie radiologinius diagnostinius tyrimus. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 53 p. Darbo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias apie radiologinius diagnostinius tyrimus. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti terapinio profilio skyrių slaugytojų žinias apie radiologinius diagnostinius tyrimus.
2. Nustatyti chirurginio profilio skyrių slaugytojų žinias apie radiologinius diagnostinius tyrimus.
3. Palyginti terapinio ir chirurginio profilio skyrių slaugytojų žinias apie radiologinius diagnostinius tyrimus. Tiriamieji – slaugytojai, dirbantys terapinio ir chirurginio profilių skyriuose. Tyrime iš viso dalyvavo 103 slaugytojai – 58 iš terapinių skyrių, ir 45 iš chirurginių skyrių. Tyrimo metodika – anoniminė anketinė apklausa, parengta darbo autorės. Duomenų statistinė analizė atlikta IBM SPSS 29.0.1.0 programoje. Išvados:
4. Bendrai terapinio profilio slaugytojai savo turimas žinias apie radiologinius tyrimus vertino patenkinamai. Didžioji dauguma terapinio profilio slaugytojų žinojo radiologinių tyrimų veikimo principus bei, kad jonizuojanti spinduliuotė kontraindikuotina nėštumo metu, tačiau pusė nežinojo svarbios informacijos apie naudojamas kontrastines medžiagas tyrimų metu bei pasiruošimą ultragarso tyrimui, o trečdalis nežinojo pagrindinių kontraindikacijų magnetinio rezonanso tyrimui. Dauguma terapinio profilio slaugytojų mano, kad jiems trūksta žinių apie radiologinius tyrimus.
5. Bendrai chirurginio profilio slaugytojai savo turimas žinias apie radiologinius tyrimus vertino vidutiniškai. Didžioji dauguma chirurginio profilio slaugytojų žinojo radiologinių tyrimų veikimo principus, bei pagrindines kontraindikacijas magnetinio rezonanso tyrimui, tačiau pusė nežinojo svarbios informacijos apie naudojamas kontrastines medžiagas tyrimų metu bei pasiruošimą ultragarso tyrimui. Slaugytojai sutiko, kad svarbu suteikti pacientui informaciją apie procedūros trukmę ir tikslą bei atsakyti į paciento klausimus bei dauguma slaugytojų norėtų turėti daugiau žinių apie radiologinius tyrimus.
6. Chirurginio profilio slaugytojų žinios apie radiologinius tyrimus geresnės nei terapinio profilio slaugytojų. Jie statiškai reikšmingai labiau žinojo pagrindines kontraindikacijas magnetinio rezonanso tyrimui bei, kad kompiuterinės tomografijos metu gaunama didžiausia apšvitos dozė, tačiau abiejų profilių slaugytojų žinios apie radiologinius tyrimus ir magnetinio rezonanso saugą panašios.

Aura Kurklietienė. Slaugytojos vaidmuo operacinės komandoje. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas. Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 72 p. Darbo tikslas: atskleisti slaugytojos vaidmenį operacinės komandoje. Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti slaugytojų požiūrį į jų atliekamas veiklas operacinės komandoje.
2. Atskleisti operacinės slaugytojų požiūrį į komandinį darbą.
3. Nustatyti slaugytojų požiūrį į komandinio darbo efektyvumo galimybes. Tyrimo metodika: Kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo instrumentas parengtas tyrimo autorės. Tyrime dalyvavo slaugytojos dirbančios Operaciniame skyriuje ir Dienos chirurgijos skyriuje. Buvo išdalintos 76 anketos. Teisingai užpildytos ir sugrąžintos buvo 76 anketos. Atsako dažnis 100 proc. Tyrimas buvo vykdomas 2022 12 12 iki 2023 03 01 VšĮ Panevėžio ligoninėje. Kiekybinis tyrimas buvo atliktas gavus Bioetikos centro pritarimą vykdyti tyrimą. Tiriamieji: slaugytojos dirbančios Operaciniame skyriuje ir Dienos chirurgijos skyriaus operacinėse. Išvados:
4. Slaugytojų požiūriu svarbiausios veiklos operacinėje užtikrinti sterilumą operacijos metu bei sklandų operacinės komandos darbą, mažiau svarbu jų požiūriu užtikrinti paciento saugą bei atlikti pavestas užduotis.
5. Slaugytojų požiūriu komandinio darbo svarbiausias tikslas – užtikrinti sklandų operacinės darbą. Dauguma slaugytojų mano, kad tarpusavio bendravimas bendradarbiavimas ir atsakomybė yra pagrindinis komandos bruožas. Svarbiausiu komandinio darbo aspektu laikoma – tikslo ir rezultatų pasiekimas.
6. Efektyvus komandinis darbas operacinės slaugytojų požiūriu užtikrina pacientų saugą, priimami efektyvūs sprendimai. Efektyvus komandinis darbas priklauso nuo komandos narių tarpusavio pasitikėjimo, atvirumo, komandos narių įgūdžių.

Rasa Dudavičienė. Slaugytojų požiūris į saugų vaistų administravimą stacionarinio gydymo metu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė lektorė dr. Aurika Vanckavičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2022; 68 p. Tikslas. Nustatyti slaugytojų požiūrį į saugų vaistų administravimą stacionarinio gydymo metu. Uždaviniai: 1. Nustatyti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų darbui stacionarinio gydymo metu. 2. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias vaistų administravimo klaidas ir jų priežastis. 3. Palyginti veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų darbui vaistų administravimo metu, atsižvelgiant į slaugytojų socialines demografines charakteristikas. 4. Įvertinti sąsajas tarp vaistų administravimo klaidų ir jas lemiančių veiksnių. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – anonimininė anketinė apklausa 2021 m. gegužės - birželio mėnesiais. Duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programos 24.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 92 X regiono ligoninės slaugytojai. Darbo išvados. 1. Klaidingas vaistų administravimo supratimas, išorinių aplinkos veiksnių poveikis ir žmogiškosios klaidos yra pagrindiniai veiksniai turintys įtakos slaugytojų darbui administruojant vaistus stacionarinio gydymo metu. 2. Slaugytojų požiūriu dažniausiai pasitaikančios vaistų administravimo klaidos yra susijusios su neteisinga vaisto doze, neteisingu laiku ir vaisto pateikimo ne tam pacientui, kuriam vaistas buvo paskirtas. Aplinkos sukelta įtampa, per didelis darbo krūvis, neaiškiai gydytojo užpildytas paciento vaistų paskyrimo lapas, slaugytojų nuomone, yra pagrindinės vaistų administravimo klaidų priežastys. 3. Nustatyta, kad kuo slaugytojų darbo patirtis mažesnė, arba išsilavinimas aukštesnis, tuo jie dažniau sutinka, kad jų darbui vaistų administravimo metu turi įtakos aiškių vaistų laikymo ir dalinimo nuorodų nebuvimas, aplinkos sukelta įtampa, problemos, susijusios su vaistų žymėjimu, neteisingu vaisto apskaičiavimu, žinių ir informacijos trūkumu. Didesnę darbo patirtį turintys slaugytojai dažniau sutinka, kad jų skyriuje vaistai laikomi pagal reikalavimus, jie yra susipažinę su vaistų skirstymo metodika, negu mažesnę darbo patirtį turintys slaugytojai. 4. Nustatytos sąsajos tarp vaistų administravimo klaidų ir slaugytojų žinių, patirties stokos, darbo krūvio, aplinkos įtampos, vaistų žymėjimo, ir aiškių vaistų laikymo ir dalijimo nuorodų nebuvimo. Stebima tendencija, kad kuo dažniau slaugytojai patikslina paciento duomenis ir paskyrimą prieš pateikdami vaistus, tuo rečiau pacientui paduodama neteisinga vaisto doze ir kuo dažniau slaugytojai yra susipažinę su vaistų dalijimo metodika, tuo rečiau pacientui paduodama neteisinga vaisto dozė, vaistas paduodamas ne tuo vartojimo laiku.