Pranskūnienė, Živilė

D. Urbonaitės magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Živilė Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas. Darbo tikslas: įvertinti Šiaulių apskrityje išlikusias etnofarmacines žinias apie odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais naudojamas natūralios kilmės medžiagas. Darbo uždaviniai: įvertinti odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais naudojamų vaistinių augalų, jų šeimų bei ruošiamų farmacinių formų paplitimą tiriamojoje teritorijoje; nustatyti natūralios kilmės medžiagų naudojimą pagal odos ligų indikacijas ir kosmetinius poreikius tiriamojoje teritorijoje; įvertinti, kiek respondentų konsultuojasi su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl natūralios kilmės medžiagų naudojimo odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais; įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės medžiagų vartojimo indikacijų atitikimą EVA monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms. Metodai: tyrimas atliktas 2025 m. birželio–spalio mėnesiais Šiaulių apskrityje. Tyrimo duomenys buvo renkami pusiau struktūrizuoto interviu metodu. Tyrimo dalyviai buvo atrinkti taikant „sniego gniūžtės“ metodą. Tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis tarptautinės etnobiologijos organizacijos etikos principais (Code of Ethics of the International Society of Ethnobiology). Rezultatai: tyrimo metu apklausti 36 respondentai (32 moterys ir 4 vyrai). Iš viso užfiksuotos 76 augalų rūšys, priklausančios 41 augalų šeimai, 13 gyvūninės kilmės medžiagų ir 14 rūšių kitos natūralios kilmės medžiagų, naudojamų odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais. Etnofarmacinės žinios dažniausiai perduodamos iš kartos į kartą – 59,2 proc. respondentų nurodė žinias gavę iš tėvų ir senelių. Dažniausiai naudojamos augalų dalys buvo lapai, žiedai ir antžeminė augalo dalis. Išvados: odos ligoms gydyti dažniausiai naudojamas Aloe vera (L.) Burm.f. ir Plantago major, nurodyti 35 (97,2 proc.) respondentų. Kosmetiniais tikslais – Aloe vera (L.) Burm.f. nurodė 28 (77,8 proc.) respondentai. Augalinės kilmės žaliavos dažniausiai naudotos odos žaizdoms gydyti (24,5 proc.), odos uždegimui (16,3 proc.) ir nudegimams (12,1 proc.) gydyti. Kosmetiniais tikslais – sausai odai (23,6 proc.). Populiariausias paruošimo būdas odos ligoms – vietinė aplikacija (32,4 proc.), kosmetiniais tikslais – nuoviras (38,5 proc.). Asteraceae šeimos augalai buvo minimi dažniausiai. Su sveikatos priežiūros specialistais konsultuojasi 3 (8,3 proc.) respondentai. Iš 76 užfiksuotų vaistinių augalų rūšių, 41 (53,9 proc.) nebuvo įtraukta į EVA monografijas ir tik 15 rūšių buvo (42,9 proc.) naudojamos laikantis patvirtintų medicininių indikacijų.

K.Stankevičiūtės magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Ž. Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Farmacinių technologijų institutas – Kaunas. Darbo tikslas: įvertinti Marijampolės rajono apylinkėse išlikusias etnofarmacines žinias apie odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais naudojamas natūralios kilmės medžiagas. Darbo uždaviniai: įvertinti odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais naudojamų vaistinių augalų, jų šeimų bei ruošiamų farmacinių formų paplitimą tiriamojoje teritorijoje; nustatyti natūralios kilmės medžiagų naudojimą pagal odos ligų indikacijas ir kosmetinius poreikius tiriamojoje teritorijoje; įvertinti, kiek respondentų konsultuojasi su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl natūralios kilmės medžiagų naudojimo odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais; įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės medžiagų vartojimo indikacijų atitikimą su EVA monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms. Metodai: tyrimas atliktas nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų rugsėjo, Marijampolės regione, Lietuvoje. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūrizuotą interviu. Tiriamųjų atrankai buvo naudojamas „sniego gniūžtės“ metodas. Vykdant tyrimą buvo laikomasi Tarptautinės etnobiologijos draugijos etikos kodekso, visi tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo tikslus, metodus bei anonimiškumo ir konfidencialumo užtikrinimą. Taip pat užtikrinti tyrimo etiškumą gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr.2024-BEC2-034), (4 priedas). Rezultatai: tyrimo metu apklausta 40 respondentų (34 moterys ir 6 vyrai). Gauti tyrimo rezultatai susisteminti „Microsoft Excel 2022“ programa. Tyrimo metu užfiksuotos 62 augalų rūšys, priklausančios 32 augalų šeimoms ir 16 rūšių natūralios kilmės medžiagų naudojamų odos ligoms ir kosmetikai. Dažniausiai cituoti vaistiniai augalai odos ligoms gydyti ir kosmetiniams tikslams yra vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) – 65 proc. didžioji ugniažolė (Chelidonium majus L.) – 62,5 proc., didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) – 57,5 proc. Šios augalinės ir kitos natūralios kilmės medžiagos dažniausiai buvo naudojamos uždegimams (15,4 proc.) ir žaizdoms (14,5 proc.) gydyti bei kosmetiniams tikslams – sausos odos priežiūrai (18,4 proc.). Populiariausias augalinių žaliavų paruošimo būdas – nuoviras (odos ligų gydymui - 35 proc., kosmetikai – 8 proc.). Išvados: Marijampolės rajone atlikto etnofarmacinio tyrimo metu nustatyta, kad iš 62 apklaustųjų nurodytų augalinės kilmės medžiagų, 30 yra aprašytos EVA vaistinių augalų monografijose ir 16 iš jų sutampa su respondentų nurodytomis vartojimo indikacijomis. Likę vaistiniai augalai vartojami be EVA patvirtintų indikacijų, remiantis tik liaudies medicinos žiniomis.

Background. Skin diseases in Norway is an important topic to analyze because despite incidence and prevalence of skin diseases in Norway, ethnobotanical research is scarce. The analysis of archival sources can help to find possible trends in new herbal medicine recipes for skin diseases and for development of cosmetic products. The study aim: to collect and evaluate the ethnobotanical knowledge regarding the skin diseases and for cosmetic purposes in Norwegian communities. Methods. Two populations were surveyed with a semi structured interview using a questionnaire. The indications for skin diseases identified in the study were compared with the European Union herbal monographs published by EMA. The analysis encompassed both descriptive statistics and qualitative data analysis. The archival source was analyzed, and the medicinal plants indicated for the treatment of skin diseases and cosmetics were identified and compared with monographs presented in the European Medicines Agency assessment. The collected information was analyzed, and the data was processed using the "Microsoft Excel 2020" program. Results. The field work took place between June 2022 and September 2023. The two samples consist of 65 individuals from Bodø and 26 individuals from other Norwegian communities, who use substances of natural origin for the treatment of skin diseases and for cosmetic purposes. Conclusions. 42 plant species belonging to 22 families were recorded. Calendula officinalis L.17.32% (22), Plantago major L. 9.45% (12) and Matricaria recutita L. 6.30% (8) were the most cited plant species used to treat skin diseases. The most frequently cited indication is skin irritation with 18.09%. 94,51% (86) of the respondents did not consult a healthcare professional. More than half of the plant species (65,38%) were used without EMA approved medical indications. In terms of public safety, the safety of self-treatment for skin diseases is an important research object in the future ethnobotanical studies. 9 of the 71 herbal medicinal raw materials identified in the archival source had indications for use corresponding to the EMA recommendations.

T. Budriko magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Ž. Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universteto Farmacijos fakulteto Farmacinių technologijų institutas – Kaunas. Darbo tikslas – atlikti farmacinių produktų, skirtų virškinimo sistemos funkcijai gerinti, receptūrų paiešką, taikant etnofarmacinius tyrimo metodus Kauno mieste. Darbo uždaviniai: Įvertinti virškinimo sistemos funkcijai gerinti skirtas receptūras, vaistinės augalinės bei kitos kilmės žaliavų, ruošiamų farmacinių formų paplitimą Kauno mieste. Įvertinti, kiek respondentų konsultuojasi su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl natūralios kilmės medžiagų naudojimo virškinimo sistemos sutrikimo tikslais. Įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės medžiagų vartojimo indikacijų atitikimą Europos vaistų agentūros monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms. Palyginti tyrimo metu gautus duomenis su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Šimkūnaitės archyvo šaltinių duomenimis. Tyrimas vykdytas nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio Kauno mieste. Vykdant tyrimą, laikytasi Tarptautinės etnobiologijos draugijos etikos kodekso, kuris pabrėžia etinę atsakomybę ir pagarbą tyrimo dalyviams, jų kultūrai bei tradicijoms. Siekiant užtikrinti tyrimo etiškumą ir jo metodologijos tinkamumą, buvo gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr. BEC – FF – 06). Kauno mieste atliekamam tyrimui pasirinktas kokybinis pusiau struktūrizuoto interviu metodas. Tyrimo duomenų apdorojimui naudota „Microsoft Excel, 2023“ programa. Apklausti 26 respondentai. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 42 iki 58 ir daugiau metų. Kauno mieste etnofarmaciniame tyrime dažniausiai virškinimo sutrikimo gydymui naudojamas paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), kiaulpienė (Taraxacum officinale L.), krapai (Anethum graveolens L.), o dažniausia naudojimo indikacija – virškinimo gerinimas.

Ernestos Prusevičiūtės „Varėnos ir Lazdijų rajonų ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų gydymui naudojamų natūralios kilmės medžiagų etnofarmacinis tyrimas“ magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė docentė dr. Živilė Pranskūnienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas - įvertinti Varėnos ir Lazdijų rajonų apylinkėse išlikusias etnofarmacines žinias, skirtas ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų gydymui. Darbo uždaviniai - nustatyti vaistinių augalų rūšis bei kitos kilmės natūralias medžiagas, dažniausiai vartojamas ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų gydymui ir profilaktikai, nustatyti dažniausias natūralios kilmės medžiagų, vartojamų ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų gydymui, indikacijas tiriamojoje teritorijoje, įvertinti, kiek respondentų konsultuojasi su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl tradicinės medicinos vartojimo ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų gydymui, įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės priemonių vartojimo indikacijų atitikimą EVA monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms, palyginti tyrimo metu gautus duomenis su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvinių šaltinių duomenimis. Etnofarmacinis tyrimas, analizuojantis natūralios kilmės priemones ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų gydyme Lietuvoje dar nebuvo atliktas, tai pirmasis etnofarmacinis tyrimas, kuris susistemina informaciją būtent šia tema. Ginekologinių ir šlapimo sistemos ligų, kurios gydomos natūralios kilmės medžiagomis, etnofarmacinis tyrimas buvo atliekamas Varėnos ir Lazdijų rajuonuose, Dzūkijos etnografiniame regione, Lietuvoje. Tyrimui atlikti pritarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras (leidimas Nr. BEC-FF-35 (žr. 2 priedas). Tyrimo metodas struktūrizuotas interviu, tiriamųjų atranka „sniego gniūžtės“ metodu. Tyrime dalyvavo 32 respondentai, iš kurių 23 buvo moterys ir 9 vyrai. Tyrime jauniausias apklaustasis buvo 49 metų, vyriausias 88 metų. Amžiaus vidurkis tarp respondentų buvo 72 metai.. Surinkta informacija buvo išanalizuota, duomenys apdoroti „Microsoft Excel 2020“ programa. Tyrimo metu buvo identifikuotos 69 augalų rūšys, kurios priklauso 34 augalų šeimoms. Dažniausiai cituojami augalai – paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos L.) (93.75%), bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) (50%), kopūstas (Brassica oleracea L.) (46.88%), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) (31.25%). Dažniausiai pasitaikanti gydymo indikacija buvo cistitas (98 citavimai – 29,34%). Atliktas augalų palyginimas su EVA monografijomis, iš 69 augalų rūšių, monografijas turėjo 29 augalų rūšys (42,02%). Palyginus vartojimo indikacijas nustatytas tyrimo metu su EVA monografijose nurodytomis vartojimo indikacijomis, sutapo 12 augalų rūšių (41,38%) vartojimo indikacijos. Iš 60 augalų rūšių minimų archyviniuose duomenyse, 13 augalų rūšių (21,66%) sutapo su tyrimo metu užfiksuotais vaistiniais augalais.

Darbo tikslas: ištirti Pasvalio rajono apylinkėse išlikusias etnofarmacines žinias apie kvėpavimo sistemos ligų gydymui ir profilaktikai naudojamas natūralios kilmės medžiagas. Tyrimo uždaviniai: įvertinti kvėpavimo sistemos ligų gydymui ir profilaktikai naudojamų vaistinių augalų, jų šeimų bei ruošiamų farmacinių formų paplitimą tiriamoje teritorijoje; nustatyti, kokios natūralios kilmės medžiagos naudojamos kvėpavimo sistemos ligų gydymui ir profilaktikai pagal indikacijas; įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės medžiagų vartojimo indikacijų atitikimą su Europos Sąjungos vaistinių augalų monografijomis, pateiktomis Europos vaistų agentūros vertinime; palyginti tyrimo metu gautus duomenis su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus E. Šimkūnaitės archyvų šaltinių duomenimis. Tyrimas buvo atliekamas 2021 metais gegužės – spalio mėnesiais Pasvalio rajone. Tyrimui atlikti gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr. BEC-FF-80). Prieš pradedant tyrimą buvo atlikta mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Norint surinkti etnofarmacinę medžiagą vykdoma tiriamųjų apklausa struktūrizuoto interviu metodu pagal iš anksto sudarytą klausimyną. Tyrime dalyvavo 30 respondentų, kuriuos buvo lengviau rasti pasitelkiant „sniego gniūžtės“ metodą, taip pat atlikta surinktos etnofarmacinės medžiagos analizė. Tyrimo duomenys apdoroti naudojantis „Microsoft Excel 2010“ programa. Gauti Pasvalio rajono tyrimo rezultatai palyginti su nepublikuotu E. Šimkūnaitės archyviniu šaltiniu (1925 – 1947 m. duomenys). Palyginti buvo vaistiniai augalai, jų dalys, šeimos, vartojimo indikacijos, paruošimo būdai. Pasvalio rajone atliktame tyrime nustatyta 60 augalų rūšių, priklausančių 29 šeimoms, o archyviniame šaltinyje – 69 augalų rūšys, kurios priklauso 27 šeimoms. Pasvalio rajono tyrime daugiausiai kartų paminėtos vaistinių augalų šeimos: notreliniai (Lamiaceae) (devynios augalų rūšys), astriniai (Compositae) (aštuonios augalų rūšys), erškėtiniai (Rosaceae) (penkios augalų rūšys). Dažniausiai vartojami vaistiniai augalai: vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) minėta 22 kartus, vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) – 19, mažalapė liepa (Tilia cordata L.) – 17, paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) – 14. Populiariausi paruošimo būdai yra arbata – 45,5 proc. ir nuoviras – 17,9 proc. Iš 60 respondentų naudojamų augalinės kilmės žaliavų 32 yra aprašytos EVA vertinime, likusios 28 naudojamos be EVA pateiktų vartojimo rekomendacijų, remiantis tradicinės medicinos žiniomis.

R. Grišiūtės magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Ž. Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Farmacinių technologijų institutas – Kaunas. Darbo tikslas: įvertinti Šiaulių rajono apylinkėse išlikusias etnofarmacines žinias, skirtas odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais naudojamas natūralios kilmės medžiagas COVID – 19 pandemijos metu. Darbo uždaviniai: nustatyti vaistinių augalų rūšis dažniausiai naudojamas odos ligų gydymui ir profilaktikai bei kosmetiniais tikslais; nustatyti natūralios kilmės medžiagų, naudojamų odos ligų gydymui indikacijas ir kosmetiniais tikslais naudojamas natūralias medžiagas tiriamoje teritorijoje; įvertinti, kiek respondentų konsultuojasi su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl tradicinės medicinos vartojimo odos ligų gydymui ir kosmetikos tikslais; įvertinti tyrimo metu nustatytų augalinės kilmės medžiagų vartojimo indikacijų atitikimą EVA monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms; palyginti tyrimo metu gautus duomenis su archyvinių šaltinių duomenimis – Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų bylomis (1921–1928 m., 1931 – 1932 m., 1936 m., 1937 – 1939 m.) Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, skirtas išskirtinai odos ligoms ir kosmetiniais tikslais naudojamoms etnofarmacinėms priemonėms, ir pirmasis tyrimas, analizuojantis etnofarmaciją kaip reiškinį Lietuvoje COVID–19 pandemijos metu. Tyrimas atliktas pagal tarptautinės etnobiologijos draugijos etikos kodeksą (the Code of Ethics of the International Society of Ethnobiology). Tyrimas patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimu (Nr. BEC – FF– 30, 6 priedas). Leidimas atlikti tyrimą gautas iš vietos bendruomenės vadovų, kurie nurodė tikslinės grupės respondentus, kurie etnofarmakologiją naudojo odos ligoms ir kosmetikai. Tiriamųjų atrankai buvo naudojamas „sniego gniūžtės“ metodas. Tyrimo metodas buvo struktūrizuotas interviu. Tyrimo metu surinkti duomenys apdoroti, naudojantis „Microsoft Excel 2016“ programa. Apklausta 50 respondentų: 9 vyrai ir 41 moteris. Respondentų amžius svyravo nuo 23–94 metų. Žinios apie etnofarmacinių priemonių naudojimą odos ligų gydymui ir kosmetiniais tikslais buvo gaunamos daugiausiai iš tėvų, senelių, artimųjų (90 proc. visų apklaustųjų). Dažniausiai minimi vaistiniai augalai odos ligoms ir kosmetiniams tikslams yra plačialapis gyslotis (Plantago major L.), tikrasis alavijas (Aloe vera Mill.), didžioji ugniažolė (Chelidonium majus L.), valgomasis svogūnas (Allium cepa L.). Dažniausia odos ligų indikacija – žaizdų gydymas (39 proc.), o kosmetiniais tikslais – sausa oda (9 proc.) visų augalų.

Darbo tikslas: surinkti ir įvertinti Tauragės rajono namų darželiuose auginamų vaistinių augalų etnobotanines žinias. Tyrimo uždaviniai: įvertinti namų darželiuose auginamų vaistinių augalų, jų šeimų, ruošiamų farmacinių formų ir vartojimo indikacijų paplitimą tiriamojoje Tauragės rajono teritorijoje; nustatyti vaistinių augalų rūšis, kurių paskirtis namų darželiuose yra ir maistui bei dekorui; įvertinti tyrimo metu nustatytų namų darželiuose auginamų vaistinių augalų vartojimo indikacijų atitikimą su Europos vaistų agentūros vertinimu; palyginti tyrimo metu gautus duomenis su neskelbtu E. Šimkūnaitės darbu, paruoštu 1948 m. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 metų liepos iki 2020 spalio mėnesio Tauragės rajone. Tyrimui atlikti gautas pritarimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (Nr. BEC-FF-17). Ruošiantis tyrimui atlikta mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Etnobotaninė informacija surinkta taikant struktūrizuoto interviu metodą, naudojant iš anksto sudarytą klausimyną. Tiriamoji grupė suformuota pasitelkiant vedlį, taikant ,,sniego gniūžtės‘‘ metodą. Atlikta surinktos etnobotaninės medžiagos analizė. Tyrime dalyvavo 27 respondentai. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių yra gana tolygus, vyresni nei 50 m. sudarė 41 %. Dažniausiai tradicinės liaudies medicinos žinios respondentų gaunamos iš tėvų, senelių (48% ), kaimynų ar pažįstamų (25%), knygų ir laikraščių (12%). Tyrimo metu užfiksuota 100 augalų rūšių, augintų medicininiais ir/arba maistiniais tikslais ir priklausantys 36 augalų šeimoms. Išskirtos populiariausios šeimos Lamiaceae - 15 augalų rūšių, Rosaceae - 12, Asteraceae - 11. Dažniausiai vartojami vaistiniai augalai yra paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale L.) minėta 26 kartus, vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) - 26, vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) - 25, paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) - 24, pipirinė mėta (Mentha x piperita L.) - 23, mėlynė (Vaccinium myrtillus L.) - 22, kartusis kietis (Artemisia absinthium L.) - 21, vaistinė ramunė (Matricaria racutita L.) - 21, tikroji levanda (Lavandula angustifolia L.) - 20. Vaistinės augalinės žaliavos dažniausiai vartojamos tokioms indikacijoms kaip virškinimo sistemos (18% bendro citavimų dažnio), kvėpavimo sistemos (17%), lyties ir šlapimo sistemos (9%) ligos ir sutrikimai. Nustatyta, kad iš 100 respondentų naudojamų augalinės kilmės žaliavų, tik 37 aprašytos EVA vertinime, likusios 63 augalinės kilmės žaliavos respondentų naudojamos be moksliškai pagrįstų rekomendacijų, remiantis tradicinės liaudies medicinos patirtimi. Gauti duomenys palyginti su E. Šimkūnaitės 1948 m. archyviniais duomenimis ir lyginta kiek nustatyta auginamų vaistinių augalų, jų šeimų, ruošiamų farmacinių formų ir vartojimo indikacijų. Šiame tyrime nustatyta 100 augalų rūšių, priklausančių 38 šeimoms. Archyviniuose duomenyse aprašytos 76 rūšys, priklausančios 38 šeimoms. 2019 m. dažniausiai vaistinės žaliavos vartojamos arbatų pavidalu, minėtos 140 kartų, o 1948 m. daugiausiai paminėti nuovirai - 99 kartus. Pagrindinės vartojimo indikacijos nustatytos kvėpavimo sistemos (2019 m. sudarė 17%, 1948 m. - 22%) ir virškinimo sistemos ligos (2019 m. - 18%, 1948 m. - 17%).

R. Dauliūtės magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė lekt. dr. Ž. Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas. Darbo tikslas: surinkti ir susisteminti Telšių rajone išlikusias etnofarmacines žinias. Darbo uždaviniai: nustatyti dažniausiai gydymui vartojamus vaistinius augalus, gyvūnus, grybų rūšis ir mineralinės kilmės medžiagas; nustatyti, kokios kilmės vaistingųjų medžiagų tiriamojoje teritorijoje vartojama daugiausia; nustatyti dažniausias vaistinių augalų vartojimo indikacijas tiriamojoje teritorijoje; įvertinti tyrimo metu surinktų augalinės kilmės priemonių vartojimo indikacijų atitikimą PSO monografijose pateiktoms vaistinių augalinių žaliavų vartojimo rekomendacijoms. Tyrimo metu naudoti metodai: teorinis, empirinis ir turinio analizės. Teorinis – mokslinės ir dalykinės literatūros analizė. Empirinis – informacijos gavimas, vykdant gyventojų apklausą ir struktūrizuotą interviu. Duomenys rinkti Telšių rajone 2017 metų gegužės – rugsėjo mėnesiais. Turinio analizės metodas – surinktos etnofarmacinės informacijos grupavimas į kategorijas ir jos analizavimas. Tyrimo metu surinkti duomenys apdoroti, naudojantis „Microsoft Excel“ programa. Tyrimo metu buvo apklausta 30 vietinių gyventojų, iš kurių bendrauti sutiko 28. Tyrimo dalyviai buvo pasirenkami naudojantis vedliu ir „sniego gniūžtės“ metodo principu, kai apklaustasis po interviu pasiūlo kitą asmenį. Tyrimo metu dėmesys buvo skiriamas apklausos dalyvių demografiniams rodikliams ir liaudies medicinos žinių gavimo šaltiniams. 50% respondentų sudarė pagyvenusio amžiaus asmenys nuo 60 iki 74 metų, daugiau nei trečdalis tyrimo dalyvių (35,7%) turi vidurinį išsilavinimą, daugiau nei pusė respondentų (52%) liaudies medicinos žinias nurodė įgiję iš tėvų ir senelių. Telšių rajone vykdyto tyrimo metu buvo užfiksuotos 140 natūralios kilmės medžiagos, vartojamos gydymosi tikslais, iš kurių didžiausią dalį – 89,29% – sudaro augalinės kilmės medžiagos, mažesnę dalį – gyvūninės kilmės medžiagos – 6,43% ir mažiausią dalį sudaro grybai ir mineralinės medžiagos – po 2,14%. Telšių rajone tyrimo metu užfiksuotos 125 vaistinės augalinės kilmės žaliavos, priklausančios 58 vaistinių augalų šeimoms. Dažniausiai kartų respondentų cituota buvo Asteraceae šeima su 147 citavimų kartais (16,6%), antroje vietoje su 128 citavimais (14,5%) buvo Lamiaceae šeima. Trečioje vietoje pagal citavimų dažnumą atsidūrė Rosaceae šeima, kuri buvo paminėta 108 kartus (12,2%). Dažniausiai Telšių rajono gyventojai gydymui vartojo šiuos vaistinius augalus: paprastoji avietė (Rubus idaeus L.) (100%), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) (96,4%), vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.) (92,9%) ir mažalapė liepa (Tilia cordata L.) (92,9%). Nustatyta, kad tiriamosios vietovės gyventojai dažniausiai vaistinius augalus vartoja pasireiškus virškinimo sistemos ligoms – 19,3%, antroje vietoje pagal citavimų dažnumą išsidėstė lyties ir šlapimo sistemos ligos, kurios sudarė 14,0%, trečioje vietoje – kvėpavimo sistemos ligos – 13,4%. Tyrimo metu nustatyta, kad iš 125 apklausoje užfiksuotų vaistinių augalų rūšių, PSO monografijose aprašytos tik 26. Likusias 99 vaistines augalines žaliavas respondentai vartoja be patvirtintų PSO rekomendacijų, kliaudamiesi liaudies medicinos žiniomis. Dažniausiai apklaustieji gydymui naudoja visą antžeminę augalo dalį – žolę (23,7%). Tyrimo metu nustatyta, jos pats populiariausias augalinės žaliavos paruošimas vartojimui Telšių rajone yra užpiltinė su etanoliu (30,5%). Tyrimo dalyvių dažniausiai vartojamas gyvūnas – pilkoji rupūžė (Bufo bufo) (89%); dažniausiai vartojama grybo rūšis – paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) (69%); dažniausiai vartojama mineralinė medžiaga – smėlis (50%).

Ratkevičiūtės magistro baigiamasis darbas/ Mokslinė vadovė lektorė dr. Živilė Pranskūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.- Kaunas. Darbo tikslas - surinkti ir susisteminti Kaišiadorių rajone išlikusias etnofarmacines žinias. Darbo uždaviniai: nustatyti, kokios vaistinės augalinės žaliavos yra dažniausiai vartojamos tiriamojoje teritorijoje; nustatyti, kokios ne augalinės kilmės priemonės dažniausiai vartojamos Kaišiadorių rajone; nustatyti, kokioms indikacijoms dažniausiai Kaišiadorių rajone yra vartojami vaistiniai augalai; palyginti tyrimo metu surinktų augalinės kilmės žaliavų paruošimo būdus, vartojimo indikacijas, su PSO monografijose pateikiamomis rekomendacijomis. Tyrimas atliktas 2016 metų liepos – 2017 metų spalio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 25 respondentai. Etnofarmacinio tyrimo Kaišiadorių rajone metu nustatytos 134 įvairios kilmės tradicinės liaudies medicinos gydymo ir profilaktikos priemonės. Tyrimo metu užfiksuota 120 augalinės kilmės žaliavų, naudojamų gydymo ir profilaktikos tikslais, priklausančios 51 vaistinių augalų šeimai.