Tamašauskaitė, Vita

Tyrimo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų taikomas nemigos gydymo taktikas Lietuvoje, išanalizuoti medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo pasirinkimą bei benzodiazepinų skyrimo ir nutraukimo ypatumus. Metodai. Atlikta anoniminė 138 šeimos gydytojų apklausa, duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS“, reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai ir išvados. Tyrimo duomenimis, nemiga dažnai diagnozuojama pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, tačiau gydytojai dažniau taiko medikamentinį, o ne nemedikamentinį gydymą. Dažniausiai pasirenkami Z grupės vaistai (pvz., zolpidemas), rečiau - benzodiazepinai. Nemedikamentinės priemonės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taikomos retai dėl riboto specialistų prieinamumo. Nors dauguma gydytojų nurodė taikantys laipsniško benzodiazepinų dozės mažinimo taktiką, apie trečdalis respondentų pripažino, kad vaistų vartojimas kartais nutraukiamas staiga, ypač jei pacientai nesikreipia pakartotinai. Tyrimas atskleidė būtinybę gerinti nemedikamentinio gydymo prieinamumą ir skatinti įrodymais grįstų metodų taikymą kasdienėje šeimos gydytojo praktikoje.