Vokietytė-Vilėniškė, Giedrė

Žirgo nugara - viena svarbiausių struktūrų, ne tik užtikrinanti žirgo balansą, bet ir palaikanti raitelio svorį. Itin dažnai sportiniai žirgai baigia savo karjerą dėl patologinių pokyčių nugaros srityje, sukeliančių nuolatinį skausmą ir diskomfortą jojimo metu. Magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti vibracinės ir impulsinės elektromagnetinio lauko terapijos efektyvumą nugaros funkcionalumui, remiantis nocicepcinio slenksčio verčių pokyčiu, tiriant algometru. Tyrime dalyvavo 40 kliniškai sveikų žirgų, naudojamų laisvalaikio jojimui arba jojimo mokykloje (n = 40). Tyrimas algometru buvo atliktas remiantis K. K. Haussler, Erb ir Varcoe-Cocks et al. metodika balno aplikavimo srityje. Prieš terapijos aplikavimą nocicepcinio slenksčio vertės varijavo nuo 5,77 kg/cm2 iki 15,7 kg/cm2, nepriklausomai nuo tirto anatominio taško. Naudojant vibracinę terapiją, nocicepcinio slenksčio vertės vidutiniškai pakilo nuo 1,25 iki 2,15 kg/cm2, naudojant impulsinę elektromagnetinio lauko terapiją, nuo 1,55 iki 2,53 kg/cm2 (p ≤ 0,05). Impulsinės elektromagnetinio lauko terapijos eksperimentinėje grupėje nocicepcinio slenksčio vertės padidėjo 71,43 proc., o vibracinės terapijos eksperimentinėje grupėje - 50 proc. matuotų anatominių taškų. Nustatyta, kad impulsinė elektromagnetinio lauko terapija buvo efektyvesnė už vibracinę terapiją 43 proc. matuotų taškų. Ir tik 14 proc. matuotų taškų vibracinė terapija nocicepcinį slenkstį padidino efektyviau. Remiantis tyrimo rezultatais, impulsinė elektromagnetinio lauko terapija yra efektyvesnė nei vibracinė nugaros funkcionalumui gerinti, remiantis nocicepcinio slenksčio verčių pokyčiu, tyrimą atliekant algometru.

Pasaulyje manualinės terapijos vis dažniau tampa pirminio gydymo pasirinkimu gyvūnams, kuriems reikalingas reabilitacinis gydymas po traumų, pooperaciniu laikotarpiu, taip pat naudojamos kaip prevencinė priemonė, norint išvengti traumų. Magistrinio darbo tyrimo tikslas – įvertinti osteopatinės manualinės terapijos įtaką autonominei ir imuninei nervų sistemoms, taip pat PHA-ašiai pagal pasirinktus biožymenis (serumo kortizolio kiekis, baltieji kraujo kūneliai, širdies darbo dažnis, kvėpavimo dažnis, temperatūra). Iš viso tyrime dalyvavo 30 (n=30) kliniškai sveikų žirgų, kurie buvo išskirstyti į tiriamąją (n=15) ir kontrolinę (n=15) grupes. Duomenys buvo renkami 3 kartus: prieš osteopatinę manualinę terapiją, iš karto po jos ir praėjus valandai. Tyrimo metodika ir minėtieji biožymenys pasirinkti remiantis skaityta moksline literatūra ir anksčiau atliktais tyrimais. Atlikus tyrimą nustatyta, jog osteopatinė manualinė terapija aktyvina PHA-ašį didindama kortizolio kiekį kraujyje. Iš karto po procedūros tiriamosios grupės žirgams šis rodiklis padidėjo 0,94 µg/dL. Taip pat tirta terapija turi įtakos imuninei sistemai – sumažėjo tiriamosios grupės žirgų leukocitų kiekis kraujyje iš karto po procedūros 0,57 x109/l. Paveikiama autonominė nervų sistema – skatinamas parasimpatinės nervų sistemos aktyvavimas.

Kiekviena jojimo disciplina žirgo nugarą veikia skirtingai. Magistro darbo tyrimo tikslas – nustatyti ir ištirti, kaip jojimo sporto šaka veikia žirgo nugaros skausmingumą, įvertinti lyties, nugaros pusės, treniruočių įtaką skausmingumo skirtumams, remiantis algometriniais matavimais. Buvo tiriami 26 kliniškai sveiki ir intensyviai sportuojantys dailiojo jojimo ir konkūriniai žirgai (n = 26). Algometru buvo vertinama abiejų disciplinų žirgų, M. longissimus dorsi ir M. gluteus medius, funkcinė būklė prieš ir po treniruotės. Tiriamieji buvo suskirstyto pagal discipliną, lytį, amžių bei KMI. Algometrinis tyrimas buvo atliktas remiantis W. Back ir kt. parengta metodika bei literatūra. Ištyrus abiejų disciplinų nugaros skausmingumą algometru, nustatyta, kad dailiojo jojimo žirgų algometriniai matavimai varijavo tarp 2,12 – 8,14 kg/cm3, o konkūrinių – tarp 1,77 – 15,7 kg/cm3. Abiejų disciplinų žirgams lytis turėjo įtakos nugaros skausmingumo stiprumui – kumelių nugaros buvo jautresnės skausmui nei patinų (p ≤ 0,01). Taip pat buvo pastebėta neryški asimetrija tarp nugaros pusių skausmingumo, kairės ir dešinės pusės algometriniai matavimai skyrėsi: prieš treniruotę kairė pusė buvo mažiau skausminga už dešinę 0,13 kg/cm3, o po treniruotės – 0,27 kg/cm3 (p > 0,05). Dailiojo jojimo žirgų nugaros skausmingumas buvo didesnis nei konkūrinių žirgų, atliekant algometrinius matavimus prieš ir po treniruotės. Skirtumas tarp disciplinų vidutiniškai buvo 2,21 kg/cm3 (p < 0,01).

Tyrimas atliktas VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2018 spalio iki 2019 rugsėjo mėnesio. Tyrimo objektas – sergantys arkliai, tirti ir gydyti klinikų stacionare ir ambulatorinių išvykų metu. Darbo tikslas: ištirti arklių chirurginio gydymo atvejus, įvairių veiksnių įtaką arklių sergamumui ir ligų baigtis. Tikslui pasiekti iškelti, tokie uždaviniai: nustatyti sritį, kurioje dažniausiai indikuotinas chirurginis gydymas, išanalizuoti veiksnius darančius įtaką arklių sergamumui ir chirurginio gydymo metodo pasirinkimui, apibendrinti ir įvertinti ligų baigtis taikant chirurginį gydymą. Atvejų analizei informacija rinkta betarpiškai dalyvaujant operacijose (stebint arba asistuojant) stambiųjų gyvūnų klinikoje, ambulatorinių išvykų metu, o dalis duomenų surinkta iš VA SGK GYKIS sistemos. Arkliams atliktas bendrasis klinikinis tyrimas ir specialieji (rentgeninis, ultragarsinis) tyrimai pagal poreikį. Chirurginiai pacientai buvo suskirstyti į tokias chirurgijos sritis: ortopedija, odontologija, pilvo chirurgija, lytinių organų chirurgija, minkštųjų audinių chirurgija ir onkologija. Gauti tyrimo duomenys statistiškai apdoroti Microsoft Office Excel MAC 2011 programa. Išanalizavę 226 chirurginio gydymo atvejus nustatėme, kad dažniausias chirurginio gydymo sritis: ortopedija – 39 proc., odontologija 34 proc. Lytinių organų chirurgijoje (13 proc.) dominuoja vyriškos lyties individai – 93 proc. Bendras chirurginio gydymo efektyvumas siekia 78 proc.

A retrospective study

Žirgui reikalinga stipri nugara, kad jis galėtų nešti raitelį. Šio darbo tikslas – nustatyti arkių nugaros funkcinę būklę ir įvertinti manualine priemonę – osteopatiją, kaip gydymo ir profilaktikos metodą, nugaros skausmo atsiradimo užkirtimui ir mažinimui . Ištirti 29 sveiki ir nugaros funkcinius sutrikimus turintys žirgai kurie jaučia skausmą, nugaros funkcinė būklė įvertinta algometru. Išskirtos žirgų grupės suskirstytos pagal lytį, amžių, kmi, skausmo išraišką ir nugaros funkcinę būklę. Nugaros funkcinės būklės tyrimas algometru atliktas pagal K.K Haussler, Phebe De Heus, Gerry Oossanen ir Willem Back metodikas.

LSMU VA “Stambiųjų gyvūnų klinikoje” atliktas retrospektyvus analitinis tyrimas, kurio metu analizuojami 2013 metų gegužę – 2018 metų lapkritį gydyti kumeliukai. Tyrimo metu tirti 92 gyvūnai, 6 iš jų per pirmus gyvenimo metus buvo gydyti daugiau nei vieną kartą, todėl tirti kaip atskiri atvejai. Tarp tirtų atvejų buvo 56 eržiliukai ir 36 kumelaitės, kuriems buvo nustatytos 104 pasitaikiusios ligos (p>0,05). Pavienės ligos buvo suskirstytos į bendras patologijų grupes. Dažniausiai pasitaikė galūnių ligos, iš jų daugiausiai kojų kaulų lūžiai; minkštųjų audinių pažeidimai – žaizdos; virškinamojo trakto sutrikimai – mekonijaus užsilaikymas; išvaržos - bambos išvarža. Todėl galima teikti, kad kumeliukai dažniausiai buvo gydyti dėl trauminės kilmės ligų ir jaunikliams būdingų ligų. Gydyti kumeliukai buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes: I – 1 dienos – 7 dienų amžiaus; II – 8 dienų – 30 dienų amžiaus; III – 1 mėn. – 5,9 mėn. amžiaus; IV – 6,0 mėn. – 12 mėn. amžiaus. Dažniau buvo gydomi III, II ir I amžiaus grupių kumeliukai, rečiau II amžiaus grupės (p<0,05). I amžiaus grupėse dažniausiai kumeliukai buvo gydomi dėl išvaržų, mekonijaus užsilaikymo, rečiau galūnių ligų (p>0,05), II grupėje – dažniausiai pasitaikė galūnių ligos ir išvaržos (p<0,05), III-IV grupėje – galūnių ligos ir minkštųjų audinių pažeidimai. (III grupė – p<0,05; IV grupė – p>0,05) Kumeliukų lytis ir amžius buvo statistiškai prasmingi rodikliai, nuo kurių priklausė bendras ligų pasireiškimas (p<0,05), tuo tarpu nuo kumeliukų veislės nepriklausė nuo to kokia patologija būdavo diagnozuojama (p>0,05). Per 2013-2018 metus 80,04 proc. visų gydytų kumeliukų pasveiko, vis dėlto 19,56 proc. buvo eutanazuoti (n=15) arba krito (n=3), (p>0,05). Tačiau kumeliukų lytis, ir veislė statistinės reikšmės, nuo kurios priklausytų ligos baigtis (p>0,05).