Floreskul, Ignas

Takotsubo kardiomiopatija, dažnai išprovokuota emocinio ar fizinio streso, kelia specifinių iššūkių intensyviosios terapijos skyriuje. Klinikiniai požymiai dažnai primena ūminį miokardo infarktą, todėl gydymas įprastai pradedamas kaip esant ūminiam infarktui, kol atmetama vainikinių arterijų liga. Nesudėtingais atvejais dažniausiai pakanka palaikomosios terapijos – deguonies, skysčių valdymo, beta adrenoblokatorių. Esant komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, kardiogeninis šokas (esant kairiojo skilvelio ištekėjimo trakto obstrukcijai ar be jos), aritmijos ar tromboemboliniai įvykiai, taikomas pažangus ir tikslingas gydymas – inotropai, vazopresoriai, antikoaguliantai bei mechaninė kraujotakos pagalba. Laiku nustatyta diagnozė ir individualizuotas gydymas yra būtini geriems gydymo rezultatams pasiekti.

Introduction Idiopathic avascular necrosis (AVN) of the talus is a debilitating condition that causes severe ankle pain, reduced range of motion, gait impairment, and functional loss [1]. Because a large proportion of the talar surface is covered by articular cartilage and its vascular supply is limited, the talus is particularly susceptible to AVN. Multiple treatment options have been described for this condition [2]. In advanced cases with extensive bone loss, where other treatment modalities are not feasible, total talus replacement (TTR) may be indicated to alleviate pain and restore ankle function [3]. Case Presentation A 44-year-old man presented with progressively worsening left ankle pain that impaired function and ambulation, requiring crutches. There was no history of trauma. Plain radiographs, CT, and MRI of the left ankle demonstrated fragmentation of the talar trochlea with collapse of the articular surface, consistent with avascular necrosis of the talus. Following multidisciplinary consultation, total talar replacement with a custom-made 3D titanium implant was performed. 3D implant was designed based on the anatomical characteristics of the patient, utilizing computed tomography of the talus from the other. Postoperative imaging confirmed correct prosthesis positioning. The patient was maintained non–weight-bearing on the operated limb for 3 weeks and ambulated with crutches. Immobilization with an orthopedic splint was applied for 6 weeks. At the 3-week outpatient follow-up, the patient was allowed to begin weight-bearing and was referred for rehabilitation. Discussion TTR is an attractive surgical option for both patients and surgeons as it is the only operative method that preserves ankle range of motion [4]. Compared with arthrodesis using bone grafts, TTR allows faster rehabilitation and earlier return to daily activities [5]. Moreover, there is increasing evidence that the custom implant prevents degenerative changes in adjacent joints and evenly distributes the forces during ambulation, producing stability [6]. Conclusions TTR is a viable treatment option for AVN of the talus as a custom-made implant matches the patient’s native anatomy, restoring ankle integrity and function.

Sepsis yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Kai kurių autorių teigimu kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta apie 11 milijonų žmonių, tai sudaro apie 20% visų mirčių. Ilgą laiką nebuvo sutariama dėl tikslaus sepsio apibrėžimo. Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, sepsis apibrėžiamas kaip gyvybei grėsminga būklė, kuri vystosi dėl netinkamo organizmo atsako į infekciją. Neretai esant sepsiui pažeidžiamos kelios organų sistemos. Paskutinis sepsio progresavimo etapas yra dauginis organų nepakankamumo sindromas. Tikslas: apibendrinti ir pateikti naujausią informaciją apie dauginio organų nepakankamumo sindromo aktualumą, sergančiųjų klinikos, diagnostikos ir gydymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Metodika: atlikta literatūros paieška mokslinėse elektroninėse PubMed, ScienceDirect, UpToDate ir kitose duomenų bazėse. Analizei buvo naudojami visateksčiai straipsniai. Publikacijos atrinktos pagal raktinius žodžius: „sepsis“, „multiple organ dysfunction“, „multiple organ failure“. Rezultatai: tyrimo rezultatai atskleidė, kad vis dar nėra atrasta specifinio gydymo, o mirštamumas nuo sepsio išlieka didelis. Taip pat nustatyta, kad siekiama išsiaiškinti tikslesnį patogenetinį mechanizmą bei sukurti naujų terapinių prevencijos bei gydymo galimybių. Išvados: 1. Skirtingų organų sistemų pažeidimo įvertinimas yra individualus, todėl klasifikuojant pažeidimus padeda vertinimo skalės. Tiriant organų pažeidimus laikomasi atitinkamos organų sistemos diagnostikos principų. Tyrinėjami žymenys, kuriais remiantis būtų galima geriau prognozuoti sepsio eigą, tačiau klinikinėje praktikoje jie dar nėra taikomi. [...].

Dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė yra dažna priekinės dalies peties skausmo vieta. Sudėtinga anatominė padėtis dažnai lemia su rotatorių manžetės pažeidimais asocijuotus plyšimus. Šie pažeidimai reikalauja klinikinio įvertinimo ir adekvataus gydymo. Kai negalimas konservatyvus gydymas, renkamasi iš dviejų pagrindinių chirurginių: tenotomijos ir tenodezės. Abiem šiais metodais pasiekiami geri klinikiniai rezultatai, tačiau klinikinėje praktikoje vis dar išlieka dilema renkantis vieną iš jų. Tenodezė yra techniškai sudėtingesnė, reikalauja ilgesnės reabilitacijos, tačiau nesukelia kosmetinių defektų. Tenotomija yra paprastesnė, atliekama greičiau ir mažiau invazyvi, bet neretai pasitaiko Popeye deformacija. Tikslas: įvertinti tenodezės ir tenotomijos metodus, analizuojant klinikinius rezultatus. Metodai: literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: Pubmed, UpToDate, Medline bei ScienceDirect. Duomenų bazėse patalpintos publikacijos rastos pagal raktinius žodžius: „biceps“, „tenotomy“, „tenodesis“, „rotator cuff“, „long head of the biceps tendon“, „rotator cuff injuries“, „shoulder“. Buvo analizuojama naujausia literatūra, atitinkanti temą. Straipsnyje pateikiama išsami analizuotos literatūros apie bicepso ilgosios sausgyslės gydymo tenodezės ir tenotomijos metodais apžvalga. Išvados: 1. Didžiojoje apžvelgtos literatūros dalyje ASES, CMS ir VAS rezultatai nesiskiria tiek atlikus tenotomiją, tiek atlikus tenodezę. 2. Svarbiausias skirtumas yra Popeye deformacija, kuri visoje nagrinėtoje literatūroje statistiškai dažniau pasitaikydavo atlikus tenotomiją. 3. Dilbio lenkiamoji ir nugręžimo jėga didžiojoje tyrimų dalyje taip pat nesiskyrė tarp dviejų chirurginių gydymų rezultatų.

Varikozinės venos yra dažnai užčiuopiamos išsiplėtusios poodinės venos, su atbuline kraujo tėkme. Dažniausiai randamos kojose. Matomos kojose, dažnai besimptomės venos, stebimos kas trečiam populiacijoje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti dažniausiai taikomus venų varikozės diagnostikos ir gydymo metodus. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra moteriškoji lytis, vyresnis amžius, rasė, šeiminė anamnezė, nėštumas, ilgas stovėjimas, nutukimas, kraujagyslinės malformacijos ir hormonų terapija. Simptomai specifiški – edema, išsišokusios ir išsipūtusios varikozinės venos, skausmas kojose fizinio krūvio metu, odos cianozė, raudonis, hiperpigmentacija, lipodermatosklerozė, opos, gali būti stebima apskrita balkšva, nevaskuliarizuota, atrofinės odos zona, vadinama blyškioji atrofija (Atrophie blanche). Išvados. Auksinis diagnostikos standartas − klinikinis vaizdas kartu su duplex ultragarsiniu tyrimu. Simptominis gydymas yra chirurginis. Taikomi minimaliai invazyvūs endovaskuliniai gydymo metodai, tokie kaip endovaskulinė lazerio terapija, termoabliacija, cheminė skleroterapija, arba atvira operacija. Svarbiausias simptomų išnykimo veiksnys – visiška varikozinių venų sienelės obliteracija. Pooperacinį gijimą gerina komplikacijų išvengimas, kojos kompresinis gydymas.