Bilskienė, Diana

Author: Yakov Perlov Author: Yakov Perlov Thesis title: Perioperative Management of Patients with Secondary Hypertension Undergoing Cranial Surgery Aim: To assess the issue of secondary hypertension in patients and how it is treated prior to, during, and following cranial surgeries.

Objectives:

1. To investigate the importance of blood pressure regulation in patients undergoing surgeries and cranial surgeries in particular.
2. Discuss the most common causes of secondary hypertension and its management, especially in neurosurgical patients, in order to reduce the risk of possible complications.
3. To assess intraoperative BP management strategies and their effectiveness in preventing complications such as intracranial hemorrhage, cerebral ischemia, and cerebral edema for neurosurgery patients undergoing cranial surgery.
4. To explore postoperative BP management after anesthesia for neurosurgery patients.

Methods: A literature review was conducted using the electronic medical database PubMed, NCBI, Elsevier, BMJ Journals, Wolters Kluwer, Springer and ClinicalKey databases, selecting publications which were relevant to the topic. Combination of the keywords: “Neuroanesthesia”, ”secondary hypertension”, ”perioperative hypertension management”, ”hypertension”, ”secondary hypertension treatment”, ”hypertension guidelines”, ”renal parenchymal disease”, “primary aldosteronism”, ”obstructive sleep apnea”, “renal artery stenosis”, “perioperative antihypertensive drugs”, “intraoperative hypertension”, “postoperative hypertension” were used. Filters were applied to narrow the selection of articles and research for this literature review; these include publications within the last 10 years, and only studies involving human subjects. During the conducted search, no studies specifically addressing the combination of cranial surgery patients requiring neuroanesthesia with those suffering from secondary hypertension were found. Therefore, the information was gathered separately on patients suffering from secondary hypertension and patients requiring non-cardiac/neuroanesthesia and then combine this information into a single master thesis.

Conclusion: This paper discusses the most common causes of secondary HTN among patients in the general population, including neurosurgical patients requiring surgery and anesthesia. The assessment of BP by anesthesiologist, particularly in the context of neurosurgical procedures, is critical to patient care and significantly affects outcomes, since multiple complications such as hemorrhage, hypoperfusion, brain edema or stroke, might occur. This topic should be investigated further on selected population.

Darbo autorius: Ieva Dereškevičiūtė Darbo vadovas: prof. Diana Bilskienė

Darbo pavadinimas: ,,Galvos smegenų oksigenacijos pokyčiai anestezijos metu, atliekant miego arterijos endarterektomijos operacijas neurochirurginiams pacientams“ Tikslas: Nustatyti galvos smegenų audinio oksigenacijos pokyčių ryšį anestezijos metu, atliekant miego arterijos endarterektomijos operacijas neurochirurginiams pacientams, su paciento hemodinamikos pokyčiais bei operacijos etapais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti smegenų audinio oksigenaciją artimojo infraraudoniesiems spinduliams diapazono spektroskopu (AISDS) neurochirurginiams pacientams, kuriems atliekamos miego arterijos endarterektomijos.
2. Įvertinti smegenų audinio oksigenacijos ryšį su viduriniu arteriniu spaudimu (VAS).
3. Įvertinti smegenų audinio oksigenacijos ir saturacijos (SpO2) ryšį.
4. Įvertinti smegenų audinio oksigenacijos ir iškvepiamo mišinio anglies dioksido (EtCO2) ryšį.
5. Įvertinti smegenų audinio desaturacijos epizodų dažnį ir galimus desaturacijos priežastinius veiksnius anestezijos metu neurochirurginiams pacientams atliekant miego arterijos endarterektomijos operacijas.

Metodika: Tyrimas atliktas LSMU KK Anesteziologijos klinikoje. Į tyrimą įtraukta 20 pacientų, kuriems buvo atlikta miego arterijos endarterektomija. Galvos smegenų audinio oksigenacijos artimojo infraraudoniesiems spinduliams diapazono spektroskopu (AISDS) matavimo duomenys neurochirurginiams pacientams, kuriems atliekamos miego arterijos endarterektomijos, fiksuoti pasirinktais anestezijos ir chirurginės intervencijos etapais: (1) po įvadinę anesteziją, (2) prieš chirurginį pjūvį, (3) užspaudus operuojamos pusės miego arteriją, (4) atstačius miego arterijos kraujotaką (nuėmus laikinąjį klipsą), (5) prieš ekstubaciją arba prieš iškeliant neekstubuotą pacientą į intensyvios terapijos skyrių (ITS). Visi pacientai operacijai buvo ruošiami pagal standartinį protokolą, papildomai prijungiami AISDS davikliai kaktos srityje. Visos operacijos metu buvo fiksuojami VAS, SpO2, EtCO2, rSO2. Rezultatai: Į tyrimą įtraukta 20 pacientų, kuriems buvo atliekama miego arterijos endarterektomija bei atliekama bendrinė anestezija. Tyrime pastebėtas silpnas ir statistiškai nereikšmingas ryšys tarp AISDS ir VAS. Tarp SpO2 ir AISDS nebuvo rasta koreliacija, bet vertinant ryšį su EtCO2, stebima koreliacija vidutiniškai stipri ir statistiškai reikšminga. Penktadaliui (N=4) visų tiriamų pacientų pasireiškė galvos smegenų desaturacijos epidozai. Didžioji dalis (N=3) nukrypimų buvo operuojant kairiąją miego arteriją.

Išvados:

1. Pacientams, kuriems atliekamos miego arterijos endarterektomijos bendrinės endotrachėjinės anestezijos metu ir AISDS, žemiausi AISDS rodmenys (mažiausios regioninės oksimetrijos reikšmės) rasti užspaudus operuojamos pusės miego arterijas.
2. Bendra koreliacija tarp smegenų audinio oksigenacijos ir vidurinio arterinio spaudimo (VAS) yra silpna ir statistiškai nereikšminga, tačiau detaliau vertinant ryšius skirtingais operacijos etapais yra nustatytas vidutinio stiprumo ryšys miego arterijos užspaudimo etape.
3. Regioninės smegenų audinio oksigenacijos (rSO2) ir deguonies saturacijos (SpO2) ryšys yra silpnas ir statistiškai nereikšmingas.
4. Bendra koreliacija tarp rSO2 ir iškvepiamo oro anglies dioksido (EtCO2) yra vidutiniškai stipri ir statistiškai reikšminga. Todėl galima būtų teigti, jog didėjant EtCO2 koncentracijai organizmas stengiasi apsaugoti galvos smegenis nuo galimos desaturacijos ir gerina smegenų audinio oksigenaciją.
5. Smegenų audinio desaturacijos epizodai galimi visais miego arterijos endarterektomijos operacijos etapais.

Tyrimo tikslas: įvertinti anesteziją už operacinės ribų atliekančio personalo darbo aplinkos saugumą, atsižvelgiant į demografinius, darbo patirties ir darbo aplinkos veiksnius. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose teikiančio personalo ypatumus, atsižvelgiant į demografinius ir darbo patirties veiksnius. 2) Įvertinti respondentų nuomonę apie anestezijos saugumą, atliekant anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose. 3) Nustatyti tiriamųjų demografinių, darbo patirties veiksnių ir nuomonės apie anestezijos saugumą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose sąsajas. Metodika: Kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Tyrime dalyvavo LSMUL KK Anesteziologijos klinikos gydytojai, gyd. rezidentai ir slaugytojai. Darbuotojai pildė elektroninę anketą, kurią sudarė demografiniai, darbo patirties, darbo aplinkos saugumo klausimai. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 90 LSMUL KK Anesteziologijos klinikos darbuotojų. Beveik pusė (44,4 proc.) apklaustųjų anestezijos MRT iš viso neatlieka. Dėl šios priežasties buvo vertinami tik atliekančių (n-50) anesteziją MRT respondentų atsakymų duomenys. Daugiau nei pusei (54 proc.) respondentų, atliekant anesteziją MRT tyrimui, užtenka laiko paciento apžiūrai ir anamnezės surinkimui, 72 proc. - paaiškinti apie procedūros atlikimo eigą. Dėl paciento būklės procedūros metu baiminasi 62 proc. respondentų. Didžiausią nerimą anestezijos MRT metu apklaustieji jaučia dėl kvėpavimo takų valdymo (laringinės kaukės pasislinkimo, hipoksijos). Dauguma respondentų baiminasi dėl sudėtingos prieigos prie pacientų ir anestezijos gylio. Pusė ar net mažiau respondentų sutiko su pateiktais teiginiais apie anestezijos/darbo aplinkos saugumą. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų didžiąją dalį darbo aplinkos veiksnių, vertino saugiais, lyginant su jaunesniais. Išvados: 1) Anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tyrimuose daugiausia atlieka 31-40 m. amžiaus moterys, turinčios mažiau nei 5 metų arba daugiau nei 21 metų darbo stažą, teikiantios anesteziją pacientams vienoje gydymo įstaigoje, dirbančios 1 etato darbo krūviu ir dauguma dažniau dirbančios dienos metu. 2) Atliekant anesteziją magnetinio rezonanso tyrimuose LSMUL KK personalui nėra užtikrinama pakankamai saugi darbo aplinka, nes tik pusė ar net mažiau respondentų dažniausiai sutiko su pateiktais teiginiais apie anestezijos/darbo saugumą. Taip pat buvo nurodoma, kad yra iš dalies nepatogi prieiga prie skubios pagalbos reikmenų (defibriliatoriaus, vaistų ar kitų reikmenų, skirtų gaivinimui), neišvystyta transportavimo sistema, kuri užtikrintų saugų pervežimą į poanestezinę palatą, ne visas personalas yra informuotas apie adekvatų evakuacinį išėjimą paciento kritinės būklės atveju. 3) Vyresni, dirbantys daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje, ir dirbantys LSMUL KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyriuje bei anesteziją atliekantys Neurologijos korpuse esančiame MRT statistiškai reikšmingai labiau teigiamai vertina savo darbo aplinkos saugumą.