Mickė, Aušra

Introduction Non-carious cervical lesions (NCCLs) are defects of dental hard tissues in the cervical region with a multifactorial background. Patient-related factors, including dietary habits, oral hygiene practices, parafunctional activity, and general health conditions, may contribute to their development and progression [1,2]. Structured questionnaire assessment may help characterize these exposure patterns [3]. Aim To characterize self-reported dietary, oral hygiene, parafunctional, and chronic diseaserelated exposure factors in patients with non-carious cervical lesions. Methods A cross-sectional questionnaire-based analysis was performed in 25 patients with clinically diagnosed premolar NCCLs; each patient had at least two defects, 1–2 mm in depth. Participants completed a self-administered questionnaire adapted from Zuza et al. [3]. Selected items were grouped into four binary exposure domains: dietary acid exposure, oral hygiene-related factors, parafunctional habits, and chronic disease-related factors. Data were summarized as percentages with exact binomial 95% confidence intervals. An exploratory exposure-burden score was calculated to describe the number of coexisting domains, and hierarchical cluster analysis was applied to explore patient exposure profiles. Ethical approval was obtained from the Kaunas Regional Biomedical Research Ethics Committee (No. BE-2-59, 18 May 2024). Results Dietary acid exposure was the most prominent domain: frequent acidic food intake was reported by 80.0% of participants, and acidic drink intake at least once weekly by 44.0%. A brushing technique with a horizontal component was reported by 72.0%, indicating a possible brushing-related abrasive component. Parafunctional habits were reported by 44.0% of participants, with object chewing being the most frequently recorded habit (20.0%). Chronic disease-related factors were present in 52.0% of patients, including gastrointestinal/reflux-related conditions in 16.0%. The median exposure-burden score was 3 domains (range 1–4), with 60.0% of patients presenting three or more coexisting domains. All four exposure domains were present simultaneously in 20.0% of patients. Hierarchical cluster analysis identified three exploratory exposure profiles: a predominantly dietary acid exposure/oral hygiene-related profile, a profile additionally involving chronic disease-related factors, and a higher-burden profile characterized by the co-occurrence of parafunctional and chronic disease-related factors. Conclusions Frequent acidic food intake was the dominant exposure in patients with NCCLs. A brushing technique with a horizontal component and parafunctional habits suggested possible abrasive and biomechanical contributions. Identified exposure profiles may support individualized preventive counselling.

Palatogingival Grooves (PGG) constitute developmental anatomical irregularities primarily situated along the palatal aspects of the roots of maxillary incisors. Literature is sparse on diagnostic approaches of PGG. Our study aimed to alleviate clinicians the process of recognizing anomaly. Systematic electronic searches of scientific literature without publication date or language restriction were undertaken in 2023.11.03 research was conducted in PubMed, Willey Online Library, Science Direct and Medline Ovid. Using specific keywords 54 articles with 67 cases were included in our study according to inclusion and exclusion criteria. Pre-made Cochrane data extraction templates were used for frequency evaluation, nonparametric Spearman’s, Kendall rank correlation coefficients, Mann-Whitney U Test and Odds ratio was assessed by statistic to evaluate significant correlations. Most quantitively expressed symptoms of PGG included increased tooth mobility, appearance of purulent discharge, sinus tract and periodontal pocket with an average mean of 9,14 ± 2,30 mm along with painful vertical per-cussion. However, statistical assessment showed inverse correlation between in-creased mobility and painful percussion. Furthermore, quantitively, deeper perio-dontal pockets were accompanied by more prominent gingival alterations, however only one opposing significant correlation was noted between the depth of per-iodontal pocket and existence of additional root. Frequency evaluation revealed that IPR was the main diagnostic tool used in majority of cases. Deeper periodontal pocket was assessed by conjunction of two or three tools. CBCT was used most with deeper periodontal pocket averaging 9,75 ± 1,02 mm. In conclusion, quantita-tive data suggest that periodontal pockets averaging 9,14 ± 2,30 mm, I or II-degree mobility, painful percussion and purulent discharge are the main PGG characteristics, with sparce significant correlations between them. IPR was noted as the main roentgenological modality as should be used firstly when suspecting PGG, yet both quantitative and statistical data suggest that CBCT is ought to be used to alleviate the assessment.

Introduction Palatogingival groove (PGG) is an uncommon developmental anomaly that typically starts near the cingulum of the maxillary incisors, frequently lateral, and extends along the roots at varying lengths and depths.(1–3) Severe grooves extend to the root apex and lead to complex combined periodontal-endodontic lesions.(4,5) Affected teeth are difficult to diagnose, treat, and save as it is often overlooked and results in endodontic - periodontal treatment failure. Hence the accurate diagnosis of PGG is a must for favorable long-term outcomes. (6–8) Aim To conduct a systematic review on methods used for diagnosing palatogingival groove. Methods This article follows the Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analysis (PRISMA) statement. The literature search was performed in PubMed, Wiley Online Library and ScienceDirect databases. Articles were published between 2017 and 2022 in English language. After screening 9 publications were identified as relevant to the topic considering inclusion and exclusion criteria. Case reports or case series of thoroughly described PGG diagnostic methods in maxilla incisors were included. Quality was assessed using JBI critical appraisal tools for case reports and case series. (9) Studies were analyzed by the authors. Results Clinically patients with PGG complain of dull intermittent or acute pain, tooth mobility, pain on percussion, discharge of pus along with sinus tract formation, swelling of gingiva or periodontal pocket formation along the groove and a breakdown of the periodontal attachment. (10–18) PGG should be suspected when mentioned symptoms appear in nonvital maxillary anterior teeth bereft signs of caries, crack, and traumatic dental injury. (19) Two-dimensional radiographs are used for initial evaluation, as teardrop or line-like radiolucency can be observed. (8,10,11) However, they do not allow accurate examination due to PGG being able to present as C-shaped root canal, root invagination, mesial/distal accessory root canal, or vertical root fracture (VRF). (11–13,15) Three-dimensional (3-D) imaging modalities were used for explication as axial view allowed to confirm the presence of PGG while sagittal view - the extent of groove. (8,13,19,20) Elevation of the periodontal flap can also accommodate confirmation of PGG diagnosis as it can be confused with a purely periodontal or endodontic lesion. (11,12,14,15,17) Diagnosis of other dental anomalies must be declined along with the presence of local plaque retention and traumatic factors as they might cause similar symptoms. (10–13) Consequently, both clinical and radiological evaluation is crucial for diagnosing PGG. (21) Conclusions Primarily PGG presents as a local plaque retention site with gingiva swelling in the region of maxillary incisors that eventually evolves to palatal periodontal pocket with breakdown of periodontal attachment and later advances to localized periodontitis with or without pulpal pathosis. Identifying and differentiating PGG is challenging, therefore, additional usage of radiological assessment in early stages can alleviate its’ recognition and is essential to save affected teeth. However, in consideration of the radiation exposure that the patients receive, the use of CBCT should be limited to cases in which conventional imaging fails to provide adequate information.

It all starts with strategy Problem statement: Various factors determine consumer behavior when choosing a dental clinic. This is related to both the personal qualities of the consumer and the processes going on in the dental clinic. In the healthcare sector, there is a marked difference between patients in public and private institutions. Purpose: To evaluate consumer behavior when choosing between private and public dental sectors. Methods: An instant observation study was conducted using an anonymous questionnaire survey. Thestudy included patients from both private and public dental sectors who visited clinics during the studyperiod and agreed to participate in the study. A total of 314 questionnaires were used for data analysis.Statistical analysis was performed using SPSS for Windows 22.00 software. Results: The private dental sector was in most cases chosen by patients under the age of 40 (70.3%), from urban areas (91.5%), with higher education (67.3%), and with an income above 630 euros per month (68,3%). The public sector was more often attended by patients over the age of 40 (63.8%), with lower education (77.2%), and with lower incomes (42.1%). Important factors in choosing a dental clinic were the cost of dental services (94.9%) and the clinical skills of the specialist (87.6%). However in the private sector, respondents were statistically significantly more likely to say that additionally, the location of the clinic (69.7%), services offered (92.1%), skills of the specialist (98.2%), and the recommendations about the specialist (93.9%) were important. In the public sector, advertising through email was important (32.9%), while for private sector clinics, websites (69.7%), advertising in search engines (63.6%), and social networking (52.1%) were considered more important. Factors that led to the choice of dental clinic were: service cost (65.0%), clinic location (48.4%), and offered services (47.8%). Inthe private sector, the choice was more often determined by the location of the clinic (57.0%), clinicalskills of specialist (42.4%), and recommendations from family members or friends (40.6%). In the publicsector, the main factor determining choice was the cost of services (79.2%). Conclusion: To compete when dental services are expanding, each clinic has to take additional measures to attract new consumers. The most important thing is to determine the target group and choose the right marketing methods: location selection, pricing, social network advertising, and good professionals working in the clinic. IRB approval: Bioethics center at LUHS. Nr. BEC-VSV(M)-11.

Mokesčių taikymas yra ekonomiškai efektyviausia priemonė, skirta mažinti bendrą tabako gaminių vartojimą. Tuo tarpu Lietuvoje parduodamų cigarečių kainos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Būtent neteisėtos prekybos augimo grėsmė pasitelkiama tabako gaminių apmokestinimo ir kitų veiksmingų rūkymo mažinimo priemonių diskreditavimui. Dėl savo geografinės padėties, nedidelės rinkos ir gana žemo tabako apmokestinimo Lietuva dažniausiai yra nelegalių tabako gaminių tranzito valstybė ir tik palyginti nedideli neteisėti cigarečių srautai pasiekia ją kaip paskirties valstybę. Iki šiol Lietuvoje nebuvo atliktų nepriklausomų (valstybės, o ne tabako pramonės lėšomis atliktų) neapskaitytų tabako gaminių dalies vertinimų. Taigi mokslinis indėlis, įvairiais aspektais tyrinėjant neteisėtų tabako gaminių vartojimo problemą, yra labai reikalingas ir savalaikis. Projekto tikslas – sukurti neapskaityto tabako gaminių vartojimo vertinimo metodiką ir atlikti bandomąjį neapskaitytų tabako gaminių vartojimo vertinimą Lietuvoje. Metodai. Neapskaitytų tabako gaminių dalies rinkoje ir jų vartojimo paplitimo bandomajam vertinimui Lietuvoje pasirinkta taikyti du vienas kitą papildančius tiesioginius metodus – 1) pakelių apžiūra, apklausiant rūkančiuosius, ir 2) tuščių cigarečių pakelių tyrimas. Abu metodai paremti pakelių apžiūra, kadangi tokio tipo metodai laikomi pačiais patikimiausiais. Pakelių apžiūra, apklausiant rūkančiuosius. Atliktas analitinis momentinis tyrimas, atliekant asmeninį interviu rūkančių respondentų namuose ir apžiūrint paskutinį respondento įsigytą tabako gaminių pakelį. Apklausos metu apklausta 1 050 rūkančių 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Apklausa atlikta 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Nelegalios tabako gaminių pakuotės identifikuotos, remiantis respondentų, kurie sutiko leisti apžiūrėti ar patys apibūdino paskutinę įsigytą tabako gaminių pakuotę, pateikta informacija. Pakuotės laikytos nelegaliomis, jei atitiko bent vieną iš šių kriterijų: 1) netinkami įspėjimai apie žalą; 2) netinkama banderolė; 3) kaina 70 proc. mažesnė nei vidutinė pigiausių cigarečių kaina; 4) pakelis įsigytas nelegaliais būdais. Tuščių cigarečių pakelių tyrimas. Tyrimas atliktas 30-yje Lietuvos miestų ir 35-iuose miesteliuose. Pakeliai rinkti 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėn., 2020 m. vasario–kovo mėn. ir 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. Tyrimo metu einant iš anksto parengtais 3 km ilgio maršrutais, sudarytais pagal rinkimų apylinkių ribas, buvo renkami tušti cigarečių pakeliai. Informacija apie surinktus pakelius buvo suvesta į duomenų bazę. Pakeliai, kurie neturėjo lietuviškų banderolių, o ant jų pateikti įspėjimai ar kitas tekstas buvo ne lietuvių kalba, laikyti neapskaitytais. Rezultatai. Rūkančių 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, didesnė dalis moterų nei vyrų nurodė niekada nepirkusios nelegalių tabako gaminių. Nelegalius tabako gaminius nurodė nuolatos pirkę daugiau 45 metų ir vyresnių, žemesnį išsilavinimą turinčių, gaunančių mažesnes pajamas, miestuose ir kaimuose gyvenančių rūkalių. 10,7 proc. surūkytų cigarečių Lietuvoje galėjo būti nelegalios. Vidutinė legalių cigarečių pakelio kaina buvo 3,77 Eur ± 0,39, o nelegalių cigarečių – 2,12 Eur ±0,92. Didesnė surūkytų nelegalių cigarečių dalis buvo būdinga vyrams, vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinusiems, turintiems mažesnes pajamas, gyvenantiems miestuose bei kaimuose ir intensyviau rūkantiems asmenims. Paskutinio įsigyto cigarečių pakelio apžiūros duomenimis, 9,7 proc. cigarečių pakelių buvo nelegalūs. Didžiausia dalis apklaustų rūkančiųjų nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą vertino neigiamai, tačiau teigė suprantą, kodėl žmonės taip elgiasi. Taigi rūkalių apklausa su pakelių apžiūra atskleidė, kad beveik dešimtadalis jų vartoja nelegalias cigaretes ir kas ketvirtas nemato tame nieko blogo. Lietuvoje atlikus tuščių cigarečių pakelių tyrimą iš viso buvo surinkta 6 517 įvairių tabako gaminių pakelių, iš kurių 88 proc. – įprastų cigarečių pakeliai. Iš visų surinktų tabako gaminių pakelių 27,3 proc. buvo neapskaityti. Neapskaitytų įprastų cigarečių pakelių dalis Lietuvoje siekė 31,5 proc. Daugiausiai neapskaitytų cigarečių pakelių rasta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse. Lietuvos pasienio savivaldybėse neapskaitytų pakelių dalis buvo statistiškai reikšmingai didesnė. Gardino tabako fabrike Neman gaminamos Premier, Minsk, Fest ir NZ prekės ženklų cigaretės sudarė didžiąją dalį (81,8 proc.) visų neapskaitytų cigarečių pakelių.

Taxation policies are the most cost-effective measure to reduce overall tobacco consumption. However, cigarettes in Lithuania are among the cheapest in the European Union. The threat of the illicit trade is often used to compromise evidence-based policies, pricing policies particularly. The aim of this study was to determine the extent of illicit cigarette consumption in Lithuania and identify the main characteristics of illicit cigarette smokers. The national cross-sectional survey with direct observation of the latest purchased pack of cigarettes was conducted between August and September 2019. In total, 1050 smokers aged ≥18 were interviewed face-to-face. The illicit share of the total consumption of cigarettes per year was 10.7% with 9.7% of smokers showing or describing illicit cigarette packs compared to 17% reported by industry-funded studies. Older smokers, smokers with lower education and heavy smokers were more likely to regularly purchase illicit cigarettes. The average price of an illicit pack was almost two times lower than licit. Although the illicit trade of tobacco products is a serious policy challenge, the threat of an increase in illicit trade should not delay tobacco taxation improvements.

Introduction. A significant loss of dental structures during endodontic treatment increases the probability of tooth cracks, fractures or even tooth loss. The objective of this systematic review was to assess the influence of temporary filling material on dental cracks and fractures during endodontic treatment. Materials and methods. The literature was digitally searched for in vivo and in vitro studies using Pubmed, ScienceDirect and Wiley Online Library databases. A total of 38 potentially relevant records were identified in the literature search after duplicates were removed. After screening, full-text analysis of selected studies was done. Two reviewers independently selected the studies, extracted the data which was structured and summarized. Results. Five publications met the selection criteria. Ten temporary filling materials were evaluated in this review. The analysis demonstrated that non-eugenol chemically hardening temporary filling materials significantly increase filling and dental fractures and have the lowest fracture and tooth fracture resistance. Glass ionomer cements (GIC) presented the higher hermetic, tightness and fracture resistance features. Conclusions. A temporary filling material during endodontic treatment may influence dental cracks and fractures. Highest impact for dental cracks and fractures has ready-to-use, eugenolfree temporary filling materials, whereas the least impact has GIC.

Didelis priešinės liaukos vėžio ligos paplitimas yra susijęs su išlaidomis, kurias gydymosi metu patiria sergantys priešinės liaukos vėžiu. Pacientams tenkančios išlaidos, kurios susiję su jų sveikatos priežiūra, sergant priešinės liaukos vėžiu yra nemaža finansinė našta net ir tose valstybėse, kuriose sveikatos priežiūros sistema finansuojama iš mokesčių. Populiacinis vienmomentinis stebėjimo tyrimas Lietuvoje buvo atliekamas naudojant anoniminį užklijuojamą voke klausimyną, kurio metu buvo apklausti vyrai, sergantys priešinės liaukos vėžiu. Klinikiniams, socioekonominiams bei demografiniams duomenims aprašyti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Imties, pajamų bei išlaidų charakteristikoms aprašyti buvo naudojami dažniai. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 69 metai, kurių didžioji dalis (83,1 proc.) turėjo partnerį, gyveno mieste (70,2 proc.) bei sirgo liga ilgiau nei vienerius metus. 82,6 proc. sudarė pensinio amžiaus tiriamieji. Vidutinės tiriamųjų pajamos sudarė 3797.4€ per metus, o vidutinės išlaidos priešinės liaukos vėžio gydymui sudarė 986.1€ per metus. Nors respondent asmeninės išlaidos skirtingai svyravo ligos stadijos, taikomo gydymo metodo ir ligos trukmės grupėse, tačiau tarp ligos stadijos ir patiriamų paciento išlaidų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Didžiąją išlaidų dalį sudarė kitos išlaidos, pvz., mokėjimai asmenims už jų priežiūrą namuose, papildomos išlaidos už sveikatos priežiūros paslaugas, transporto išlaidos, padėkos ir dovanos medicinos personalui. Asmeninės tiriamųjų išlaidos, susiję su priešinės liaukos vėžio gydymu, sudarė trečdalį jų gaunamų pajamų. Šios išlaidos skirtingai svyravo ligos stadijos, gydymo metodo ir ligos trukmės grupėse, tačiau didžiausią jų dalį sudarė kelionės bei kitos išlaidos..[...].

Storosios žarnos vėžys (SŽV) yra viena pirmaujančių ligų pagal paplitimą ir mirtingumo rodiklius tarp visų vėžio rūšių. SŽV išgyvenamumas tiesiogiai susijęs su stadija, kurioje liga diagnozuojama, todėl ankstyva diagnostika tampa ypač svarbi. Todėl pasaulyje, o nuo 2009 m. ir Lietuvoje, vykdomos ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos programos. Užsienio mokslininkų duomenimis, asmenų dalyvavimas šioje programoje tiesiogiai susijęs su jų turimomis žiniomis, nuostatomis bei informuotumu. Kadangi Lietuvoje stebimas apie ketvirtadalis tikslinės populiacijos asmenų dalyvavimas šioje prevencinėje programoje, todėl šio darbo metu buvo siekiama išsiaiškinti tikslinės grupės respondentų turimas žinias, jų informuotumą bei nuomonę šios programos atžvilgiu, siekiant padidinti šioje programoje dalyvaujančių asmenų skaičių. Stebėjimo momentinis tyrimas buvo atliekamas naudojant anoniminę anketinę apklausą, apklausiant 327 tikslinės grupės (50-74 m. amžiaus) respondentus, kas sudarė 85,5 proc. tyrimo atsako dažnį. Statistinei duomenų analizei buvo taikyti neparametriniai statistinio vertinimo metodai, naudoti aprašomosios statistikos metodai, jų sisteminimas. Statistinių charakteristikų skaičiavimas buvo atliekamas naudojant vidurkius. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis buvo 58,4 ± 6,5 metų. Didžiąją tiriamųjų dalį sudarė moterys (65,7 proc.), 50 - 60 metų amžiaus (67,0 proc.), gyvenantys mieste (73,4 proc.), dirbantys (73,1 proc.), turintys partnerį (68,2 proc.) bei neturintys aukštojo išsilavinimo (67,6 proc.) tiriamieji. Didžioji dalis tiriamųjų (87,7 proc.) nurodė žinantys kas yra ankstyvoji SŽV diagnostikos programa, kaip ji atliekama (88,1 proc.), kaip atliekamas kolonoskopinis tyrimas (60,9 proc.) bei kad slapto kraujavimo testas yra nemokamas (87,5 proc.). Beveik keturi penktadaliai (79,5 proc.) tiriamųjų nurodė, jo.[...].

Šis leidinys yra metodinė priemonė projektui, būtent, 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto "Mokymasis visa gyvenimą" VP1-2,2-ŠMM-04-V priemonės "Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas" – įgyvendinti. Šis leidinys taip pat skirtas visuomenės sveikatos specialistams, kurie dirba bendruomenėse, planuoja ir įgyvendina profilaktikos programas, domisi profilaktikos programų efektyvumu, ieško moksliškai pagrįstų profilaktikos priemonių ir programų. Manome, kad visuomenės sveikatos specialistus, dirbantis bendruomenėje, neturėtų būti vien tik užduočių, profilaktikos programų, projektų ar tyrimų vykdytojas – jo darbas neatsiejamas nuo kryptingų pokyčių įgyvendinimo ir epidemiologinės situacijos stebėjimo bendruomenėse. Tai glaudžiai siejasi ir su specialisto gebėjimu taikyti mokslo – tiriamojo darbo principus kasdieninio darbo praktikoje. Visuomenės sveikatos specialisto moksliniai tyrimai glaudžiai siejasi su tikrovės ar esamos situacijos pažinimu, įvertinimu. Tokiu būdu čia svarbiausia – išsiugdyti gebėjimą atpažinti bendruomenėse egzistuojančias problemas ir jų sprendimui pritaikyti deramus tyrimo metodus. Šioje priemonėje rasite atsakymus į tokius klausimus: • Kokios yra mokslo įrodymais grįstos profilaktikos intervencijos? Kaip jos taikomos bendruomenėse? • Kaip atsirinkti ir prioritetizuoti sveikatos problemas bendruomenėse? • Kaip prinkti joms tinkamas intervencijas? Įvertinti jų efektyvumą? • Kokie galimi mokslinio tyrimo metodai? Kaip juos pritaikyti sveikatos problemų ir intervencijų poveikiui vertinti? • Kaip suplanuoti ir įgyvendinti profilaktikos programos vertinimą? Kaip nustatyti jos poveikį sveikatai ir ekonominį efektą įgyvendinus? • Kaip viešinti mokslinius įrodymus? Taip pat šiame leidinyje pateikiami kontroliniai klausimai ir užduotys mokymų dalyviams.