Ivanauskienė, Rugilė

Gyvensenos medicina UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE DIRBANČIŲ SLAUGYTOJŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ IR FIZINĖS SVEIKATOS SĄSAJOS SU PAMAININIU DARBU Aistė Juozapavičiūtė Mokslinis vadovas lekt. dr. Rugilė Ivanauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2026, 88 psl. Darbo tikslas. Nustatyti skirtingų darbo pamainų sąsajas su universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročiais ir fizine sveikata. Uždaviniai. 1. Ištirti universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročius. 2. Nustatyti skirtingų darbo pamainų sąsajas su universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų gyvensenos įpročiais. 3. Įvertinti skirtingų darbo pamainų ir universitetinėje ligoninėje dirbančių slaugytojų subjektyviai įvertintos fizinės sveikatos ryšius. Metodika. Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas, kuris vyko internetinės apklausos būdu. 2025 m. spalio – lapkričio mėnesiais LSMU Kauno klinikose naudojant Kauno klinikų vidinę sistemą (https://intranet.kaunoklinikos.lt/). Apklausos anketa buvo išsiųsta visoms (-iems) Kauno klinikose dirbančioms (-iems) slaugytojoms (-ams) elektroniniu paštu, paskelbus viešą kvietimą dalyvauti. Iš viso anketą pildė 331 respondentai. 2 respondentai neatsakė į daugumą anketos klausimų. Pašalinus šiuos respondentus, liko 329 respondentai. 4,0 proc. tyrimo respondentų sudarė vyrai, o 95,4 proc. – moterys, o 0,6 proc. nenurodė lyties. Klausimynas sudarytas iš 34 klausimų, buvo sukurtas remiantis literatūros šaltiniais ir dviem standartizuotais klausimynais. Duomenų analizei buvo panaudota aprašomoji ir analitinė statistika. Tikrinant kategorinių kintamųjų priklausomybę naudotas chi-kvadrato (χ2 ) testas. Lyginant vidutinius rangus tarp grupių buvo taikytas Kruskal-Wallis testas. Ieškant ryšių tarp darbo krūvio ir fizinės sveikatos bei miego kokybės buvo naudojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojų gyvensenos įpročiai buvo iš dalies nepalankūs sveikatai ir reikšmingai siejosi su darbo pamainų pobūdžiu. Nustatyta, kad tik 15,5 proc. tiriamųjų pasiekė rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį. Net 35,3 proc. maitinosi nereguliariai, o 33,4 proc. iš trijų pagrindinių valgymų dažniausiai praleido pusryčius. Sveikos mitybos rekomendacijų, susijusių su augalinių produktų vartojimu, laikėsi tik 34,3 proc. respondentų. Tuo tarpu, 58,0 proc. 2-3 kartus per savaitę ar dažniau vartojo daug sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų, o 36,8 proc. rečiau nei kartą per savaitę vartojo žuvį ir/ar jos produktus. Taip pat nustatyta, kad 50,5 proc. slaugytojų prieš miegą visada naudojosi elektroniniais įrenginiais. Analizuojant gyvensenos įpročių sąsajas su darbo pamainomis nustatyta, kad dieninėmis pamainomis dirbantys slaugytojai pasižymėjo palankesniais mitybos įpročiais ir reguliariais dienos režimo ypatumais, tuo tarpu, naktinės ir mišrios pamainos siejosi su nereguliaria mityba, dažnesniu sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimu bei sutrikusiu dienos ritmu (p<0,05). Be to, nustatyta, kad dieninėmis pamainomis dirbantys slaugytojai pasižymėjo geresne miego kokybe, o mišriomis pamainomis dirbantys – prasčiausia (p<0,05). Didesnis darbo krūvis, ypač naktinių pamainų skaičius ir papildomos darbo valandos, siejosi su prastesne miego kokybe bei blogesniu subjektyviu fizinės sveikatos vertinimu (p<0,05). Išvados. Daliai slaugytojų būdingi sveikatai nepalankūs gyvensenos įpročiai – nepakankamas fizinis aktyvumas, nereguliari mityba ir prastesnė miego higiena. Darbo pamainų pobūdis, ypač naktinės ir mišrios pamainos bei didesnis darbo krūvis, buvo susiję su prastesne miego kokybe ir blogesniu fizinės sveikatos vertinimu.

Gyvensenos medicina SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ ŽINIŲ APIE FIZINĮ AKTYVUMĄ IR FIZINIO AKTYVUMO TARPUSAVIO RYŠIO TYRIMAS Ilona Gurnienė. Mokslinis vadovas Doc. Dr. Rugilė Ivanauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 55 puslapiai. Darbo tikslas: Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų žinias apie fizinį aktyvumą ir nustatyti fizinio aktyvumo bei žinių tarpusavio ryšį. Uždaviniai: 1. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų fizinio aktyvumo sąsajas su sociodemografi-niais rodikliais: amžiumi, lytimi, pareigomis ir darbo stažu. 2. Įvertinti sveikatos priežiūros specialis-tų žinių apie fizinį aktyvumą sąsajas su jų pačių fizinio aktyvumo lygiu. 3. Įvertinti sveikatos priežiū-ros specialistų žinias apie fizinio aktyvumo rekomendacijas, naudą sveikatai, fizinio krūvio intensy-vumą bei taikymą praktikoje ir nustatyti šių sričių sąsajas su jų fizinio akytumo lygiu. Metodika: Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas. Duomenys buvo renkami 2026 m. kovo-balandžio mėnesiais, naudojant anoniminės anketinės apklausos būdą. Tyrimo instrumentai – du klausimynai:1. Žinių apie fizinį aktyvumą klausimynas. Autorės sudarytas klausimynas, skirtas sveikatos priežiūros specialistų žinioms apie fizinį aktyvumą įvertinti, parengta remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo ir sėdimo elgesio gairėmis bei mokslinėje literatūroje taikomais fizinio aktyvumo žinių vertinimo principais. Klausimynas nėra anksčiau validuotas, tačiau jo turinys grindžiamas tarptautinėmis gairėmis ir moksliškai pagrįstomis fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Klausimyno vidiniam suderinamumui įvertinti buvo apskaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. 2. Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas IPAQ (trumpoji versija). Respondentų fizinio aktyvumo lygis buvo suskirstytas į kategorijas pagal Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno, trumposios versijos gautus rezultatus (mažo ir vidutinio fizinio aktyvumo), pagal vertinimo kriterijus, o jų pasiskirstymas įvertintas naudojant dažnių analizę. Analizės metu taikyti aprašomosios ir inferencinės statistikos metodai. Tiriamoji populiacija – Medicinos įstaigoje dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai (gydytojai, slaugytojai/akušeriai, kineziterapeutai ir kt. specialistai). Įsitraukimo kriterijai – dirbantys sveikatos priežiūros specialistai savanoriškai sutinkantys dalyvauti tyrime. Numatoma imtis – 120 tiriamųjų Rezultatai: Tyrime dalyvavo 92 sveikatos priežiūros specialistai. Nustatyta, kad jaunesni respondentai dažniau pasižymėjo vidutiniu fiziniu aktyvumu nei vyresni (p=0,031), tačiau bendras žinių apie fizinį aktyvumą lygis buvo panašus visose demografinėse grupėse. Respondentų žinios apie fizinio aktyvumo rekomendacijas buvo nepakankamos. Geriausiai išmanytos raumenų stiprinimo ir vaikų bei paauglių fizinio aktyvumo trukmės rekomendacijos, o silpniausiai – didelio intensyvumo fizinis aktyvumas. Nustatyta, kad respondentų žinios apie fizinio aktyvumo intensyvumą ir sąvokas yra vidutinio lygio (teisingų atsakymų vidurkis 65-86 proc.). Nors stebėta tendencija, kad vidutinio fizinio aktyvumo grupei priklausantys respondentai dažniau atsakė teisingai, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (p>0.05). Vertinant praktinio žinių taikymo sritį nustatyta, kad respondentų žinios yra aukštos (89,8 proc. iki 100 proc.), o statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių taip pat nenustatyta (p>0.05). Išvados: 1. Fizinio aktyvumo lygis labiausiai susijęs su amžiumi, tuo tarpu lytis ir pareigos statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0.05), o darbo stažas parodė tik tendencinį ryšį. 2. Respondentų žinių lygis apie fizinį aktyvumą nepriklauso nuo jų pačių fizinio aktyvumo lygio (p>0,05). Fiziškai aktyvesni asmenys neturi daugiau teorinių žinių nei mažiau fiziškai aktyvūs respondentai, tačiau bendras žinojimo lygis respondentų, turinčių mažą ir vidutinį fizinį aktyvumą, yra pakankamai aukštas. 3.Respondentų žinios apie fizinio aktyvumo rekomendacijas, naudą sveikatai, fizinio krūvio intensyvumą bei taikymą praktikoje, nepriklauso nuo jų fizinio aktyvumo lygio, nes statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mažo ir vidutinio fizinio aktyvumo grupių nenustatyta (p>0,05). Nors kai kuriose srityse buvo stebimos nedidelės tendencijos, vidutinio fizinio aktyvumo grupės respondentai dažniau teisingai atsakė į klausimus, tačiau šie skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, žinios apie fizinį aktyvumą.

Rybakovaitė R. Sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių X miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, subjektyvios sveikatos sąsajų su pagrindiniais gyvensenos įpročiais, siejamais su onkologinių ligų rizika, vertinimas: Visuomenės sveikatos pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2025. – 52p. Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti darbuotojų, dirbančių X miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, subjektyvią sveikatos būklę, pagrindinius gyvensenos įpročius, siejamus su onkologinių ligų rizika, bei subjektyvios sveikatos sąsajas su pagrindiniais gyvensenos įpročiais, siejamais su onkologinių ligų rizika.
Uždaviniai. 1. Įvertinti X miesto PASPĮ darbuotojų subjektyvią sveikatos būklę. 2. Įvertinti sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių X miesto PASPĮ, pagrindinius gyvensenos įpročius, siejamus su onkologinių ligų rizika. 3. Atskleisti X miesto PASPĮ darbuotojų subjektyvios sveikatos ir pagrindinių gyvensenos įpročių, siejamų su onkologinių ligų rizika, sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekama 2025 m. sausio 20 - vasario 20 dienomis, X miesto PASPĮ. Buvo atliekamas kiekybinis stebėjimo momentinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo naudojamas klausimynas. Apskaičiuotas minimalus imties dydis – 208 darbuotojai. Surinkta tinkamų tyrimui anketų 223 – atsako dažnis 49,6 proc. Potencialiems tyrimo dalyviams buvo išsiųsta internetinės anoniminės apklausos nuoroda. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS statistinės analizės paketą (versija SPSS 30.0.). Požymių priklausomybė buvo tikrinama naudojantis chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais, statistinis ryšio stiprumas buvo vertinamas taikant Spearman’o koreliacijos koeficientą. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Dauguma, tyrime dalyvavusių dalyvių, savo sveikatos būklę vertino gerai (52,9 proc.). Dauguma respondentų šviežius vaisius ir daržoves valgo kasdien, kelis kartus per dieną. 86,5 proc. nurodė, kad nevartoja tabako gaminių. Energinga fizine veikla, trunkančia ne trumpiau 30 min., dauguma užsiima 2-3 dienas per savaitę (44,0 proc.). Kuo dažniau valgo šviežių vaisių, daržovių, tuo geriau vertina savo sveikatą (p<0,001). Kuo dažniau užsiima energinga fizine veikla, trunkančia nemažiau 30 min., tuo geriau vertina savo sveikatą (p<0,001). Išvados. Tyrime dalyvavusių PASPĮ darbuotojų sveikata gera. Dauguma apklaustųjų valgo 3-4 kartus per dieną t.y. nepakankamai. Didelė dalis respondentų nevartoja tabako gaminių. Kuo darbuotojai dažniau sveikai maitinosi, užsiėmė energinga fizine, tuo geriau vertino savo sveikatą.

Darbo tikslas. Įvertinti Kupiškio rajono 40-60 m. amžiaus moterų žinias apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programą ir rizikos veiksnius, bei nustatyti nedalyvavimo programoje priežastis.Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimas vyko Kupiškio rajono savivaldybėje, 2014 metų liepos – gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 367 moterys. Atsako dažnis - 85,78 proc. Kiekybiniams dydžiams vertinti buvo skaičiuotas vidurkis, standartinis nuokrypis. Vertinant ryšį tarp dviejų kintamųjų buvo taikomi statistinio patikimumo testai: Chi kvadrato kriterijus (χ2) ir Z-kriterijus. Taip pat ryšiai tarp skirtingų veiksnių buvo vertinami naudojant vienaveiksmę ir daugiaveiksmę logistinę regresinę analizę.Rezultatai. Trečdaliui (30,2 proc.) tyrimo dalyvių nebuvo atliktas PAP testas per visą gyvenimą. Beveik pusė (37,9 proc.) moterų žinojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, penktadalis (19,3proc.) pademonstravo geras žinias apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius. Nustatyta, kad didesnius šansus nesitikrinti turi miesto moterys, turinčios žemesnį išsilavinimą, nesilankiusios pas šeimos gydytoją bei asmeniškai neinformuotos apie patikros programą. Tyrimo dalyvių nuomone nedalyvavimo gimdos kaklelio prevencinėje programoje priežastys: 57,2 proc. baimė, kad gali būti rasti pakitimai gimdos kaklelyje, 42,2 proc. nerimas dėl nemalonių pojūčių procedūros metu, 38,7 proc., gera savijauta ir poreikio apsilankyti pas gydytoją nejautimas, 35,7 proc. apsilankymai pas specialistą gydytoją ginekologą ne pagal programą, 31,9 proc. nepakvietimas dalyvauti patikros programoje, 31,6 proc., 30 proc. ilgos eilės pas gydytojus bei negalėjimas pasirinkti gydytojo lyties.Išvados. Moterų nedalyvavimui patikros programoje didžiausią įtaką turi gyvenamą vieta, išsilavinimas, lankymasis pas šeimos gydytojus, asmeninis pakvietimas, informuotumas apie patikros programą, bei žinojimas, kaip dažnai reikia tikrintis profilaktiškai.

Tikslas – įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimą piktybinių navikų atrankinėse patikros programose ir gimdos kaklelio vėžio patikros programos organizacines problemas. Metodika: Kiekybinėje tyrimo dalyje taikėme Chi-kvadrato (χ2) testą ir Spirmeno koreliacijos koeficientą (r) bei atlikome logistinę regresiją. Organizacinėms pakvietimo modelio problemoms tiriamųjų požiūrių išsiaiškinti taikėme struktūruoto interviu metodą. Trečioje dalyje atlikome programos SSGG analizė. Rezultatai: Nurodžiusių, kad per paskutiniuosius 3 metus dalyvavo GKV atrankinės patikros programoje, dalis svyravo nuo 60 iki 74,2 proc. (p<0,001), per paskutiniuosius 2 metus dalyvavusių KV programoje – nuo 15,1 iki 45,3 proc. (p<0,001). Didžiausios galimybės pasitikrinti dėl GKV buvo 35-44 m. amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, didžiųjų miestų, ištekėjusioms arba gyvenančioms kartu nesusituokus, pas gydytojus 3 ir daugiau kartų per paskutiniuosius metus apsilankiusioms ir daugiau nei kartą per savaitę laisvalaikio metu atliekančioms mankštą moterims (p<0,05). Pasitikrinti dėl KV – 56-60 m., aukštojo išsilavinimo, didžiuosiuose miestuose gyvenančioms, pas gydytojus 3 ir daugiau kartų per paskutiniuosius metus apsilankiusioms, 3 ir daugiau kartų per savaitę vartojančioms daržoves, mankštą dažniau nei kartą per savaitę atliekančioms moterims (p<0,05). Pagrindines programos problemos: neatnaujinti pacienčių gyvenamosios vietos adresai, informacijos pasimetimas, pacienčių užimtumas, atsitiktinis pasitikrinimas dėl GKV. Išvados: 2004-2014 m. daugėjo moterų, atsakiusių, jog jos tikrinosi dėl GKV ir KV. Nustatėme, jog pagrindinės pasitikrinimų sąsajos buvo su moterų amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta, apsilankymais pas gydytojus, ir mankšta laisvalaikio metu. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, kad daugiau moterų į programą būtų galima įtraukti, užtikrinant patikimų kontaktinių duomenų patekimą į pakvietimų IS bei suteikiant argumentuotą ir lakonišką informaciją apie pasitikrinimų naudą.