Zaborienė, Inga

Autorius – Simonas Noreika. Darbo pavadinimas – ,,Ankstyvosios pankreatito komplikacijos. KT diagnostika“ Ūmus pankreatitas yra sunki būklė, galinti sukelti sunkias vietines ir sistemines komplikacijas bei padidinti pacientų mirtingumo riziką. Laiku nustatytos komplikacijos leidžia tiksliau įvertinti ligos sunkumą, prognozuoti jos eigą ir pasirinkti tinkamą gydymo taktiką. Vienas svarbiausių vaizdinės diagnostikos metodų vertinant ūminį pankreatitą ir jo komplikacijas yra kontrastinė kompiuterinė tomografija (KT). Tikslas – išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ankstyvąsias pankreatito komplikacijas, vertinant kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo vaizdus. Nustatyti KT svarbą ankstyvų pankreatito komplikacijų diagnostikoje. Uždaviniai:

1. išanalizuoti pankreatito patogenezę ir galimas ankstyvąsias komplikacijas;
2. apžvelgti KT diagnostikos metodo svarbą ir taikymo galimybes pankreatito komplikacijų nustatyme;
3. įvertinti pagrindinius ankstyvų komplikacijų KT požymius. Tyrimo metodika ir tiriamieji: atlikta sisteminė mokslinės literatūros analizė, remiantis PRISMA rekomendacijomis. Literatūros paieška vykdyta „PubMed“ ir „Google Scholar“ duomenų bazėse, naudojant raktažodžius: „acute pancreatitis“, „computed tomography“, „early complications“, „pancreatic necrosis“, „acute necrotic collection“, „peripancreatic fluid“, „vascular complications“ ir jų derinius. Į analizę įtraukti anglų kalba publikuoti klinikiniai tyrimai, nagrinėjantys ūminio pankreatito komplikacijas ir KT diagnostiką. Galutinei analizei atrinktos 5 mokslinės publikacijos, kuriose iš viso analizuoti 4913 pacientų. Rezultatai: analizuotuose tyrimuose dažniausiai nustatytos vietinės komplikacijos buvo ūminės peripankreatinės skysčių sankaupos (APFC) ir ūminės nekrozinės sankaupos (ANC). Rečiau diagnozuotos pankreatinės pseudocistos, ribota pankreatinė nekrozė (WON) bei kraujagyslinės komplikacijos, tokios kaip pseudoaneurizmos ar trombozės. Tyrimų rezultatai parodė, kad kontrastinė KT leidžia tiksliai įvertinti kasos parenchimos pažeidimą, nekrozės išplitimą, skysčių sankaupų pobūdį bei kraujagyslinius pakitimus. Taip pat nustatyta, kad KT tyrimas yra svarbus vertinant ūminio pankreatito sunkumą, prognozuojant ligos eigą bei planuojant tolimesnį gydymą. Išvados: kontrastinė kompiuterinė tomografija yra vienas svarbiausių vaizdinės diagnostikos metodų nustatant ankstyvąsias ūminio pankreatito komplikacijas. KT leidžia diferencijuoti įvairias vietines komplikacijas, įvertinti jų išplitimą bei padeda prognozuoti ligos eigą ir galimas baigtis. Ankstyvas komplikacijų nustatymas yra svarbus siekiant sumažinti sunkių komplikacijų ir mirtingumo riziką pacientams, sergantiems ūminiu pankreatitu.

Pancreas divisum is a congenital anatomical anomaly caused by a malfusion between the ventral and dorsal pancreatic ducts in the early stages of gestational age. Recurrent acute pancreatitis, chronic pancreatitis or chronic abdominal pain are the main clinical syndromes at presentation and occur in only 5% of the patients with this congenital anomaly.

Lukas Riklikas Kasos latako anomalijos. Radiologinės diagnostikos galimybės. Darbo mokslinis vadovas – doc. dr. Inga Zaborienė. Darbo tikslas: apžvelgti ir aprašyti kasos latako anatomiją, supažindinti su galimomis kasos latako anomalijomis, jų dažniu, sąsaja su pankreatitu; susipažinti su radiologinės diagnostikos tyrimo metodais, objektyviais jų pasirinkimo kriterijais, tiksliai ir efektyviai diagnozuojant galimas kasos latako anomalijas. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su kasos latako anatomija, galimomis pagrindinėmis kasos latako anomalijomis bei įvertinti jų sąsają su pankreatitu 2. Susipažinti bei aprašyti skirtingus radiologinius diagnostikos metodus, jų privalumus bei trūkumus kasos latako anomalijoms diagnozuoti bei įvertinti. 3. Palyginti skirtingus radiologinius tyrimo metodus tarpusavyje. Darbo metodai: Rengiant šią mokslinės literatūros apžvalgą buvo laikomasi PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) reikalavimais. Straipsnių paieškai bei atrinkimui buvo panaudotos šios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prenumeruojamos duomenų bazės – ,,PubMed“ , ,,Wiley Online Library‘‘ ir „Cochrane Library“ bei viešai prieinama duomenų bazė - ,,Google Scholar“. Minėtose duomenų bazėse mokslinių straipsnių paieška atlikta naudojant šiuos raktinius žodžius bei jų sutrumpinimus ir sinonimus: „pancreatic duct anomalies”, „pancreatitis”, „ductus pancreaticus”, „Magnetic resonance cholangiopancreatography“, „Endoscopic retrograde cholangiopancreatography“ ir įvairius šių žodžių derinius. Pilna paieškos frazė buvo ,,(Pancreatic duct) AND (anomalies OR pancreas divisum OR ansa pancreatica OR annular pancreas OR congenital anomalies) AND (MRCP OR MRI OR Magnetic resonance cholangiopancreatography OR Magnetic resonance imaging OR ERCP OR Endoscopic retrograde cholangiopancreatography)“ Darbo rezultatai: į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukta 18 mokslinių straipsnių. Visuose tyrimuose buvo aprašyti radiologiniai tyrimai ir kasos latako anomalijos. Darbo išvados: 1. Dažniausia kasos latako anomalija yra pancreas divisum, o retesnės ansa pancreatica ir žiedinė kasa. Sąsaja su pankreatitu nėra pilnai aiški. 2. Pagrindiniai radiologiniai tyrimo metodai kasos latako anomalijoms diagnozuoti yra MRT su MRCP seka, ERCP ir EUG. 3. Tiksliausias tyrimas kasos latako anomalijoms nustatyti yra MRT su MRCP seka; tyrimo tikslumas skirtinguose literatūros šaltiniuose varijuoja nuo 85,7 proc. iki 99,8 proc., specifiškumas nuo 84,4 proc. iki 91,5 proc.

Tikslas: Įvertinti KT tyrimo reikšmę diagnozuojant paraduodeninį pankreatitą (PP) ir nustatyti šio radiologinio tyrimo diagnostines vertes. Uždaviniai: 1) Apskaičiuoti paraduodeninio (PD) tarpo vidutines tankio reikšmes skirtingose KT tyrimo fazėse, įvertinti ar jos statistiškai reikšmingai skiriasi tarp PP ir kasos latakų adenokarcinomos (PDAC) pacientų ir yra naudingos PP diferencinei diagnostikai. 2) Įvertinti KT tyrimo radiologinius požymius tarp histologiškai patvirtintų PP atvejų bei nustatyti kurie požymiai vertingiausi diagnozuojant šią ligą. 3) Apskaičiuoti KT tyrimo diagnostinės vertės rodiklius (jautrumą, specifiškumą, teigiamą ir neigiamą prognostines vertes) nustatant PP. Metodika ir dalyviai: Tyrimui retrospektyviai atrinkta 60 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) gydytų pacientų, kuriems per paskutinius 7 metus (nuo 2016m. iki 2023m.) buvo nustatyta PP arba PDAC diagnozė po pankreatoduodeninės rezekcijos ir histologinio gautos operacinės medžiagos ištyrimo. 33 pacientams patvirtinta PP diagnozė, o 27 – PDAC. Tyrimo metu išanalizuoti šių pacientų KT tyrimo vaizdai. Rezultatai: Natyvinės ir arterinės KT tyrimo fazių vidutiniai PD tarpo tankiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarp PP ir PDAC pacientų. Sergančiųjų PP vidutinis PD tarpo tankis natyvinėje fazėje buvo 35,97 ± 7,46 HU, o sergančiųjų PDAC 27,59 ± 9,02 HU (p<0,001). Arterinėje fazėje PD tarpo tankis tarp šių dviejų ligų skyrėsi mažiau – PP pacientų vidutiniškai buvo 52,94 ± 10,01, o PDAC pacientų 48,04 ± 15,58 (p=0,016). Vertinant 7 radiologinius KT tyrimo požymius, PP pacientams dažniau pasireiškė 5 požymiai – dvylikapirštės žarnos sienelės sustorėjimas (90,9 proc.), dvylikapirštės žarnos spindžio stenozė (69,7 proc.), cistinė degeneracija (51,5 proc.), kalcifikacija (48,5 proc.), penetruojančio latako požymis (30,3 proc.), o PDAC pacientams dažniau pasireiškė 2 požymiai – dvigubo latako simptomas (77,8 proc.) bei kasos latako „cut-off“ (81,5 proc.). Diagnozuojant PP, KT tyrimo jautrumas 63,6 proc., specifiškumas 74,1 proc., teigiama prognostinė vertė 78,3 proc., neigiama prognostinė vertė 61,7 proc. Išvados: 1) PD tarpo vidutinės tankio reikšmės statistiškai reikšmingai skiriasi tarp PP ir PDAC pacientų natyvinėje (p<0,001) ir arterinėje (p=0,016) KT tyrimo fazėse. 2) Dažniausiai stebėti PP KT tyrimo požymiai, kurie nebuvo būdingi PDAC – dvylikapirštės žarnos sienelės sustorėjimas (90,9 proc.) ir dvylikapirštės žarnos spindžio stenozė (69,7 proc.). 3) KT tyrimo diagnostinės vertės nustatant PP: jautrumas 63,6 proc., specifiškumas 74,1 proc., teigiama prognostinė vertė 78,3 proc., neigiama prognostinė vertė 61,7 proc.