Klėgėris, Tautvydas

Background and Objectives: Non-invasive biomarkers reflecting neurodegeneration are increasingly important in multiple sclerosis (MS). Optical coherence tomography (OCT) provides quantitative measures of retinal structure, most commonly peripapillary retinal nerve fiber layer (pRNFL) thickness. However, the potential clinical relevance of optic nerve head morphology, including cup-to-disc ratio (CDR), remains insufficiently explored. We investigated associations between OCT-derived parameters, subjective visual vertical (SVV), and disability in MS. Materials and Methods: In this retrospective study, 100 patients with MS were included. OCT parameters (pRNFL thickness and area-based CDR) were analyzed at baseline and follow-up. Clinical disability was assessed using the Expanded Disability Status Scale (EDSS). Detailed optic neuritis history was not consistently available in the retrospective clinical records and therefore could not be systematically accounted for in the analyses. SVV was evaluated in 37 patients using a virtual reality–based protocol. Associations were assessed using Spearman correlation and linear regression analyses. Multivariable regression models were adjusted for age, sex, and follow-up duration. Results: pRNFL thickness was not associated with baseline EDSS (rho = −0.06, p = 0.55) or annualized EDSS change. Baseline CDR correlated with both baseline EDSS (rho = 0.30, p = 0.0065) and follow-up EDSS (rho = 0.46, p < 0.0001). In univariable regression analysis, baseline CDR was associated with follow-up EDSS (B = 3.33, R2 = 0.23, p < 0.0001), remaining significant after adjustment for age, sex, and follow-up duration (B = 2.59, 95% CI 1.26–3.92, p = 0.0002). No significant associations were observed between OCT parameters and SVV measures. Conclusions: Higher CDR values, but not pRNFL thickness, were associated with disability measures in this exploratory MS cohort. However, these findings should be interpreted cautiously because optic neuritis history could not be systematically accounted for and physiological optic disc variability may substantially influence CDR measurements.

Introduction Dynamic subjective visual vertical (SVV) testing evaluates visual - vestibular interaction and visual dependence by measuring perceived verticality during moving visual stimulation [1,2]. In multiple sclerosis (MS), impaired central vestibular processing may increase susceptibility to visually induced verticality errors [3]. However, there is no consensus regarding the optimal visual stimulus velocity for dynamic SVV testing. Aim To evaluate how different visual stimulus rotation velocities affect dynamic SVV performance and diagnostic accuracy in patients with MS. Methods A cross-sectional observational study included 31 patients with relapsing–remitting MS and dizziness, and 32 age- and sex-matched healthy controls. Static and dynamic SVV were assessed using a virtual reality system [4]. Dynamic stimuli consisted of rotating spheres presented at velocities of 10°/s, 30°/s, and 60°/s. Median SVV deviations, visual dependence (VD), and visually induced dizziness were compared between groups. Receiver operating characteristic (ROC) analysis was used to evaluate discriminatory performance. Results MS patients demonstrated significantly greater SVV deviations than controls during static and all dynamic conditions. Median dynamic SVV deviations in the MS group were 4.3° at 10°/s, 6.2° at 30°/s, and 5.6° at 60°/s, compared to 2.1°, 3.7°, and 3.8° in controls, respectively (p < 0.05). The 10°/s stimulus yielded the highest diagnostic accuracy for differentiating MS patients from controls (AUC = 0.897; p < 0.001). VD discriminatory performance was also greatest at 10°/s (AUC = 0.828; p < 0.001). Higher stimulus velocities induced significantly greater dizziness in both groups. Differences in SVV deviations between 30°/s and 60°/s were not significant in the MS group. Conclusions Lower visual stimulus rotation velocity during dynamic SVV testing demonstrated superior discriminatory performance and reduced test - induced dizziness compared with stronger stimuli. A velocity of 10°/s may represent the most clinically applicable parameter for assessing altered verticality perception and visual dependence in MS.

Įvadas. Nekompensuotas vestibulinės funkcijos susilpnėjimas arba išnykimas, kitaip tariant, nekompensuota vestibulopatija, gali sukelti galvos svaigimą, žvilgsnio ir eisenos nestabilumą, sutrikusią orientaciją erdvėje. Dėl to gali prastėti žmogaus gyvenimo kokybė, mažėti gebėjimas atlikti kasdienes veiklas, vairuoti ir dirbti. Manoma, kad net trečdaliui suaugusiųjų pasireiškia vestibulinės funkcijos sutrikimai, o jų dažnis didėja su amžiumi. Yra tvirtų įrodymų, patvirtinančių, kad vestibulinė kineziterapija šiems asmenims mažina svaigimo simptomus ir gerina žvilgsnio bei laikysenos stabilumą. Šio siūlomo pratimų rinkinio tikslas - gerinti asmenų, sergančių ūmine, poūme ir lėtine vienpuse arba abipuse vestibulopatija, savijautą, priežiūros kokybę ir gydymo rezultatus. Pratimai atrinkti vadovaujantis tarptautinėmis, moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis. Taip pat yra tvirtų įrodymų, kad vestibulinė kineziterapija teikia aiškią ir didelę naudą asmenims, sergantiems vienpuse ir abipuse vestibulopatija.

Įvadas. Išsėtine sklerozė (IS) – lėtinė neurodegeneracinė centrinę nervų sistemą pažeidžianti liga, išliekanti tarp dažniausių neurologinio neįgalumo priežasčių jauniems suaugusiems. Pusiausvyros sutrikimai yra dažna sergančiųjų IS problema, bloginanti pacientų funkcinę būklę ir gyvenimo kokybę. Studijos rodo, kad klaidinga gravitacinės vertikalės reprezentacija centrinėje nervų sistemoje gali būti viena iš pablogėjusios koordinacijos priežasčių IS pacientams. Tikslas. Įvertinti sergančiųjų IS vertikalumo suvokimo pokyčius bei jų priklausomybę nuo vaizdinio dirgiklio panaudojant virtualios realybės (VR) stimulą. Metodai. Statinis ir dinaminis subjektyvios regos vertikalės (SRV) tyrimai buvo atlikti 31 IS sergančiam pacientui bei 32 sveikiems savanoriams. Dinaminis SRV tyrimas buvo atliktas keturių intensyvumų stimulais: 10°/sek., 30°/sek., 60°/sek. bei 10°/sek. su padidintu regimojo lauko užpildymu. Tyrimams atlikti panaudota LSMU ir KTU mokslininkų sukurta VR aplikacija VIRVEST, kuri aprobuota naudoti klinikinėje praktikoje. Palygintas SRV nuokrypis laipsniais nuo tikrosios gravitacinės vertikalės abiejose grupėse, vertinta dinaminio vaizdinio dirgiklio įtaka vertikalumo suvokimui bei identifikuotas optimalus vaizdinio dirgiklio intensyvumas grupių diferenciacijai. Dinaminio tyrimo metu patiriamas diskomfortas įvertintas vaizdine analogų skale. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. IS pacientų grupėje rasti reikšmingai didesni SRV nuokrypiai nei kontrolinėje grupėje statinio ir dinaminių testų metu. Didesnio intensyvumo dinaminiai vaizdiniai dirgikliai lėmė ryškesnius SRV nuokrypius abiejose tiriamųjų grupėse. Silpniausio intensyvumo vaizdinis stimulas (10°/sek.) geriausiai išdiferencijavo tiriamųjų grupes bei sukėlė statistiškai reikšmingai silpnesnį diskomfortą tyrimo metu. Išvados. Sergant IS pakinta centrinės nervų sistemos gebėjimas tiksliai identifikuoti gravitacinę vertikalę bei paryškėja jautrumas vaizdinam dirgikliui – klaidinančio regimo dirgiklio nulemtas netikslus vertikalios ašies interpretavimas. Subjektyvios regos vertikalės tyrimas panaudojant virtualios realybės stimulą yra greitas, pigus ir gerai toleruojamas metodas šių pokyčių įvertinimui. Atliekant dinaminį SRV tyrimą, rekomenduojama rinktis santykinai nedidelio intensyvumo vaizdinį dirgiklį dėl geresnės tyrimo diskriminacinės gebos bei mažesnio sukeliamo diskomforto.

Šiuolaikinėje visuomenėje gan sparčiai keičiasi nėščių moterų demografiniai rodikliai, gretutinės ligos, gyvenimo būdas ir akušerinės būklės, kartu keičiasi ir vaistų vartojimas nėštumo metu. Kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys, per pastaruosius 3-4 dešimtmečius tiek receptinių, tiek nereceptinių vaistų vartojimas nėštumo metu stabiliai auga. Literatūroje nurodoma, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vidutinis nėščių moterų vartojamų vaistų skaičius padidėjo net 68 procentais. Bent vieną vaistą nėštumo metu vartojo net 80 proc. moterų, o pirmąjį trimestrą - iki 33,7 proc. pacienčių. Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. nėščiųjų vartojo galimai žalingus, 4 proc. - neabejotinai žalingus vaistus. Nesaugių vaistų vartojimas gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi, pavyzdžiui, 20 dienų po apvaisinimo skiriami tokie vaistai gali sukelti embriono žūtį, nuo 20 iki 56 dienos po apvaisinimo - savaiminį persileidimą, didelį subletalų anatominį defektą, slaptąją embriopatiją, padidinti vaikų vėžio riziką arba neturėti išmatuojamo poveikio. Vėliau, antrąjį ir trečiąjį trimestrą, skiriami nesaugūs vaistai gali keisti normaliai susiformavusių vaisiaus organų ir audinių augimą, funkciją. Sunku nustatyti bendrą apsigimimų, kuriuos sukelia gydomieji preparatai, dažnį, tačiau iki šiol atliktais tyrimais nustatyta, kad iki 1 proc. apsigimimo atvejų galėjo būti siejami su nesaugiu vaistų vartojimu. Dėl otorinolaringologinių (ORL) ligų ar būklių nėščios moterys į gydytojus kreipiasi gana dažnai. Dažniausios priežastys - gastroezofaginis refliuksas (iki 75 proc.), sloga ar sinusitas, ryklės skausmai dėl ūminio faringito ar faringotonzilito (iki 20 proc.), išorinės ar vidurinės ausies uždegimas (iki 15 proc.), kraujavimas iš nosies ar staigus klausos sutrikimas (iki 5 proc.). Dalis pacienčių skundžiasi galvos svaigimu, nedidelei daliai pasireiškia sunkios ryklės, nosies ar gerklės ligų komplikacijos, kurioms reikia skubaus chirurginio gydymo. Nors tema jautri ir aktuali klinikiniame darbe, Lietuvoje ir visame pasaulyje trūksta įrodymais pagrįstų saugaus vaistų vartojimo nėštumo metu gairių ir informacijos. Iki šiol Lietuvoje nėra išleista nė vienos metodinės priemonės apie saugų vaistų vartojimą nėštumo metu gydant ORL patologijas. Šioje mokomojoje knygoje apžvelgiamas dažniausių ORL ligų pasireiškimas nėštumo metu, pateikiamos klinikinės šių ligų gydymo rekomendacijos, kurios remiasi patikimiausiais žinomais mokslo šaltiniais. Svarbiausia prisiminti, kad daugumą apsigimimų lemia vaistų vartojimas būtent pirmąjį nėštumo trimestrą. Todėl pirmojo trimestro metu moteris neturėtų būti skiepijama gyvų virusų vakcinomis, taip pat turėtų vengti bet kokių vaistų, nebent jie būtini jos sveikatai apsaugoti.

Background and Objectives: Decreased balance function in multiple sclerosis (MS) patients is influenced by impaired gravity perception, which can be measured by the subjective visual vertical (SVV) test. The value of this test can be increased by executing it in a moving visual background (i.e., dynamic SVV). However, clinicians and researchers use varying dynamic stimulus properties due to the lack of consensus on optimal parameters for reliably distinguishing between health and disease. Materials and Methods: To evaluate how dynamic visual stimulus intensity affects the perception of verticality in patients with MS and healthy individuals. Materials and Methods: We assessed static and dynamic SVV in 31 MS patients with dizziness and 32 age- and sex-matched controls using the virtual reality application VIRVEST. We evaluated the effects of modifying two parameters in dynamic SVV testing: rotation velocity (10°/s, 30°/s, and 60°/s) and visual field coverage (small vs. large). Results: The median of static SVV deviations was significantly greater in the MS group (1.8° vs. 0.9°). The mildest dynamic stimulus intensity of 10°/s, with a small visual field coverage, yielded the greatest discriminatory capacity to differentiate between the groups (AUC = 0.897; p < 0.001). This stimulus elicited a median SVV deviation of 4.3° in the MS group and 2.1° in the control group (p < 0.001) while also inducing significantly lower test-induced dizziness compared with stronger stimuli. Median visual dependence values measured at 10°/s with a small visual field coverage were 4.2 in the MS group and 2.02 in the control group (p < 0.001), also yielding the greatest AUC values compared to stronger stimuli (AUC = 0.828; p < 0.001). Conclusions: Our results support the use of relatively mild dynamic stimulus intensity. Future studies are encouraged to evaluate different dynamic stimulus parameters and patient populations.

Background and Objectives: Early-onset MS (EOMS) and late-onset MS (LOMS) differ in terms of symptom presentation, disease progression, and disability outcomes. This study aims to evaluate the clinical characteristics of patients with EOMS and LOMS in Lithuania. Materials and Methods: A retrospective analysis of patients’ medical records was conducted at the Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics Department of Neurology. This study included 97 patients with multiple sclerosis, of which 34 were diagnosed with EOMS and 63 with LOMS. Results: The female/male ratio did not differ significantly in the EOMS group (1.26:1), while in the LOMS group, the female-to-male ratio was 2:1. All EOMS patients were diagnosed with relapsing–remitting multiple sclerosis (RRMS), while in the LOMS group, RRMS was observed in 55.6%, secondary progressive multiple sclerosis (SPMS) was observed in 27%, and primary progressive multiple sclerosis (PPMS) was observed in 17.4% of patients (p < 0.001). The most common initial symptoms in the EOMS group were brainstem dysfunction (50%), and sensory (38.2%) and visual (26.5%) disorders, whereas LOMS patients predominantly experienced brainstem dysfunction (50.8%) and motor impairments (47.6%). The EOMS group experienced more clinical relapses in the first year after diagnosis, along with more frequent radiological signs of disease activity compared to LOMS (p < 0.001). Both groups demonstrated a significant increase in Expanded Disability Status Scale (EDSS) score at the last follow-up visit compared to the baseline, while the LOMS group had higher EDSS scores both at the baseline and at the last follow-up compared to the EOMS group (p < 0.001). Only LOMS patients had an increase in Multiple Sclerosis Severity Score (MSSS) at the last follow-up compared to the baseline (p = 0.028), and MSSS was higher than in EOMS patients both at the baseline (p = 0.004) and the last follow-up (p < 0.001). Conclusions: There was no significant gender difference in the EOMS group, whereas in the LOMS group, females were predominant. Both groups had RRMS as the most common disease course. At the onset of MS, brainstem dysfunction was the most common symptom in both patient groups. EOMS patients had a more active disease course, in contrast to LOMS patients, who exhibited higher levels of disability, suggesting a progressive disease.

Dizziness and balance disturbances are common in patients with MS. Subjective visual vertical (SVV) is a test of vestibular perception that allows clinicians to evaluate the integration of multiple sensory inputs for spatial orientation in the CNS. We hypothesize that central vestibular impairment caused by active MS lesions may be reflected in the modified SVV testing.

Vestibuliniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas (vertigo), nestabilumo pojūtis, koordinacijos sutrikimas, yra dažna skubios medicinos pagalbos poreikio priežastis. Tokių nusiskundimų kilmė yra labai įvairi, įskaitant neurologines, otorinolaringologines ir sistemines ligas. Siekiant atskirti nemalonias, tačiau mažai pavojingas būkles nuo gyvybei grėsmingų patologijų būtina kvalifikuotai, tikslingai ir sistemingai surinkti anamnezę ir atlikti fizinį ištyrimų. Straipsnyje aptariamos svarbiausios ūminio vestibulinio sindromo diagnostikos strategijos.

Introduction Diffuse large B-cell lymphoma (DLBCL) is the most common subtype of non-Hodgkin lymphoma, accounting for approximately 30% of all cases in adults [1]. This aggressive malignancy arises from the clonal expansion of large B-cells, often presenting rapid progression and diverse clinical manifestations [2-3]. We present a rare case of primary diffuse large B-cell lymphoma of the left lateral nasal wall. [...].