Pečeliūnienė, Jūratė

Administration mode of patient-reported outcome measures (PROMs) may influence responses. We assessed if Patient Health Questionnaire-9 (PHQ-9), Edinburgh Postnatal Depression Scale (EPDS) and Hospital Anxiety and Depression Scale - Depression subscale (HADS-D) item responses and scores were associated with administration mode. We compared (1) self-administration versus interview-administration; within self-administration (2) research or medical setting versus private; and (3) pen-and-paper versus electronic; and within interview-administration (4) in-person versus phone. We analysed individual participant data meta-analysis datasets with item-level data for the PHQ-9 (N = 34,529), EPDS (N = 16,813), and HADS-D (N = 16,768). We used multiple indicator multiple cause models to assess differential item functioning (DIF) by administration mode. We found statistically significant DIF for most items on all measures due to large samples, but influence on total scores was negligible. In 10 comparisons conducted across the PHQ-9, EPDS, and HADS-D, Pearson's correlations and intraclass correlation coefficients between latent depression symptom scores from models that did or did not account for DIF were between 0.995 and 1.000. Total PHQ-9, EPDS, and HADS-D scores did not differ materially across administration modes. Researcher and clinicians who evaluate depression symptoms with these questionnaires can select administration methods based on patient preferences, feasibility, or cost.

Endometriozė yra dažna ginekologinė liga, sutrikdanti įvairių organų sistemų funkcijas. [...].

Algoritmas (lot. algorismus

Daugumoje pasaulio šalių metabolinis sindromas (MetS) tapo pagrindiniu šiuolaikinio pasaulio pavojumi sveikatai. Tai liga, turinti daugybę rizikos veiksnių, atsirandančių dėl atsparumo insulinui, sąlygojančio nenormalų riebalų kaupimąsi ir funkciją. Abdominalinis nutukimas - labiausiai paplitęs MetS rizikos veiksnys - yra „disfunkcinio riebalinio audinio“ žymuo, kuris labai svarbus klinikinėje diagnostikoje. Pasaulio sveikatos organizacija šį sindromą apibrėžia kaip patologinę būklę, kuriai būdingas abdominalinis nutukimas, atsparumas insulinui, arterinė hipertenzija ir hiperlipidemija. Taip pat daugėja įrodymų, kad MetS susijęs ir su kitomis būklėmis, tokiomis kaip padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, hiperurikemija ir kiti sutrikimai. Ankstyva MetS diagnostika ir ankstyvos intervencijos yra svarbios, siekiant pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto prevenciją. Pagrindinį vaidmenį, atpažįstant šį sindromą, atlieka šeimos medicinos gydytojai. Kiekvienam pacientui, sergančiam MetS, reikia patarti keisti gyvenimo būdą ir daugeliu atvejų taikyti medi¬kamentinį gydymą.

Metabolinis sindromas (MetS), kurio paplitimas visame pasaulyje didėja, yra dažnas medžiagų apykaitos sutrikimas, atsirandantis dėl didėjančio nutukimo paplitimo. Ši klinikinė būklė susideda iš komponentų, tokių kaip atsparumas insulinui, sutrikusi gliukozės tolerancija, pilvinis nutukimas, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL), padidėjęs trigliceridų kiekis kraujo serume ir arterinė hipertenzija. Taip pat MetS susijęs su daugeliu kitų klinikinių sutrikimų. Nesveikas, sėslus gyvenimo būdas, perteklinė mityba, fizinio aktyvumo stygius - plačiai paplitę šiuolaikiniame pasaulyje ir turi didžiulę įtaką MetS vystymuisi. Ankstyva MetS diagnostika ir intervencijos yra svarbios, siekiant pagerinti su sindromu susijusių ligų prevenciją. Šeimos medicinos gydytojai atlieka pagrindinį vaidmenį, atpažįstant MetS. Diagnostika remiasi anamneze, fizine apžiūra, kraujospūdžio matavimu ir keletu paprastų laboratorinių tyrimų, vis dėlto šis sindromas dažnai lieka nediagnozuotas. Straipsnyje apžvelgiamos naujausios MetS rekomendacijos, diagnostikos bei gydymo principai.

Įvadas: Nutukimui tampant pandemine problema, vis labiau augantys vyrų nevaisingumo skaičiai, leidžia manyti, jog metabolinių sutrikimų bei gyvenimo būdo nulemtos lėtinės neinfekcinės ligos, gali turėti įtakos vyrų reprodukcinei sveikatai, nepaaiškintos priežasties nevaisingumui. Tyrimo tikslas: įvertinti nevaisingų vyrų 2 tipo cukrinio diabeto (CD) rizikos, vertinamos pagal FINDRISK, spermogramos parametrų ir erekcijos sutrikimų sąsajas. Metodika: Tyrime dalyvavo 18 vyrų, kuriems diagnozuotas neaiškios kilmės nevaisingumas. Pacientai pildė FINDRISK klausimyną, sociodemografinių duomenų anketą, įvertinti jų spermogramos (judrumas, formos normalumas) rezultatai. Rezultatai: Apskaičiavus FINDRISK rezultatus nustatyta, kad 4 pacientai (22,2 proc.) neturėjo rizikos susirgti CD. Maža rizika (FINDRISK < 7) nustatyta 5 pacientams (27,8 proc.), padidėjusi (7 – 11 balų) – 3 pacientams (16,7 proc.), vidutinė (12 – 14 balų) – 4 pacientams ir didelė (15 – 20 balų) – 2 pacientams (11,1 proc.). FINDRISK koreliacija su spermogramos parametrais - kuo aukštesni FINDRISK rezultatai, tuo mažesnis spermatozoidų Judrumas A. Skirtingų FINDRISK parametrų sąsajos su spermogramos rezultatais – sportuojančių/aktyviai judančių pacientų normalios formos spermatozoidų vidutinis procentas – 17 proc., nesportuojančių/nejudrių – 5 proc. Daržoves, vaisius valgančių vidutinis normalios formos spermatozoidų vidutinis procentas – 17 proc., jų nevalgančių – 5 proc. Neturintys šeimoje sergančių CD turėjo didesnį Judrumą A, didesnį Judrumą B, didesnį Judrumą C, didesnis kiekis spermatozoidų buvo normalios formos. Patiriantys erekcijos sutrikimus turėdavo didesnius FINDRISK balus ir mažesnius Judrumo A įverčius. Išvados: Vertinant pagal FINDRISK klausimyną, vyrai, turintys didesnę 2 tipo CD riziką, turi labiau išreikštus spermogramos parametrų pokyčius bei erekcijos sutrikimus. Reikalingi išsamesni tyrimai, kad įvertinti ar FINDRISK galėtų būti tinkamas diagnostinis metodas ankstyvajai nevaisingumo rizikos diagnostikai.

Cukrinis diabetas – viena aktualiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Tai – išplitusi, plintanti ir klastinga liga. Lietuvoje šiuo metu registruota daugiau nei 120 000 sergančių šia liga. Taigi 2-jo tipo cukriniu diabetu serga beveik kas 20-tas mūsų šalies gyventojas. Jei nieko nedarysime, greitai gali susirgti kas 10-tas Lietuvos gyventojas. Manoma, kad šiuo metu yra dar beveik tiek pat pacientų, kurie nežino, kad serga šia liga, nes ji dažnai turi taip vadinamą „nebylų“ pobūdį, kai pacientas neturi aiškių simptomų arba jie būna nespecifiniai: nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, svorio mažėjimas, blogai gyjančios žaizdos, blogas matymas, niežulys, neleidžia laiku pastebėti šios ligos. Pavėluota šios ligos diagnostika arba blogai gydoma liga lemia diabetines komplikacijas – inkstų, akių, nervų sistemas, širdies, galvos smegenų, galūnių, ypač kojų, pakenkimus ir jų funkcijų sutrikimus. Tuo pasireiškia šios ligos klasta. Pacientui, sužinojus apie įtarimą arba nustačius šią ligą, iškyla visa eilė klausimų: kas dabar bus? Ar turėsiu visą gyvenimą leistis insuliną ir su savimi nešiotis švirkštų, kaip toliau gyvensiu, ar galėsiu dirbti, kaip pasikeis mano gyvenimas visumoje, ar teks atsisakyti mėgstamo ir skanaus maisto, kaip turėsiu elgtis, kad liga neprogresuotų, kasdieninėse situacijose, draugų, ir kolegų rate, ir daugelis kt. Šis leidinys „Aš ir mano diabetas“ skiriamas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir jų artimiesiems, ieškantiems patarimų sąmoningam gyvenimui su liga. Jame pateikiama daug informacijos apie cukrinio diabeto tipus, ligos diagnostiką, ligos kontrolę, jos kriterijus, gydymo būdus, šiuolaikinius vaistus, apie galimybę išvengti diabetinių komplikacijų, išlikti darbingam, mėgautis gyvenant su diabetu.

Prediabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, pagrįstas glikemijos rodikliais, viršijančiais normą, tačiau nesiekiančiais cukrinio diabeto ribų. Jis dar vadinamas tarpine hiperglikemija ir siejamas su makrokraujagysline ateroskleroze bei su tuo susijusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, didina diabetinės retinopatijos ir nefropatijos riziką. Pastaraisiais dešimtmečiais prediabeto paplitimas pasaulyje didėja, tačiau tikslūs globalaus prediabeto plitimo duomenys nėra žinomi. Prognozuojama, kad 2030 m. juo gali sirgti daugiau 470 milijonų žmonių. LSMU Endokrinologijos instituto mokslininkų tyrimo duomenimis, viename Lietuvos rajone prediabetas diagnozuotas daugiau nei 32 proc. populiacijos. Tarptautinės diabeto federacijos 2019 m. duomenimis, gliukozės tolerancijos sutrikimas nustatomas 7,5 proc. 18-99 metų amžiaus žmonių, ir apie pusę jų jaunesni nei 50 metų. Leidinyje pateikiama prediabeto patofiziologija, rizikos veiksniai, diagnostika, aptariamos prediabeto sąsajos su periferine nervų sistema, mikro- ir makrokraujagyslių pokyčiais, hipertenzija, širdies nepakankamumu, akių ir inkstų ligomis, aprašomas prediabetas ir hemostazė, vyrų lytinių hormonų pusiausvyros ir erekcijos trikimai prediabeto atvejais, prediabeto problemos vaikų amžiuje, pateikiama duomenų apie pirminę diabeto sukeltą komplikacijų prevenciją ir kt. klausimai.

Aim: To evaluate the complaints of periodontal disease, oral hygiene and care related conditions, knowledge of diabetes control and lifestyle in diabetes mellitus patients with periodontal pathology (DP). Methods: 44 DP patients were enrolled into the pilot study. Subjects were divided into two groups by periodontal status: slight periodontal status (loss of <= two teeth, N=24) and severe periodontal status (SPS) (loss of >= three teeth, N=18). Results: Major complaints about periodontal disease were bleeding (95.5%), pain (40.9%). Most patients reported brushing twice a day (47.7%), for one minute (53.5%), using the floss less than every other day (63.6%), and having professional oral hygiene at least once a year (56.8%). 59% patients did not know the result of their blood glucose test for diabetes control. Most of the subjects had vocational education (40.9%) and income of 201-400 euros per month (47.7%). SPS was related with lower income these patients could buy less of expensive dental care items (such as dental rinse aid) or seek for professional oral hygiene. Conclusions: Evaluation of subjective patient data showed that the control of diabetes mellitus in DP patients is poor. This can lead to an increased gum bleeding or tooth loss. In order to improve the treatment of such patients, targeted training of diabetes and periodontitis interdisciplinary management is needed for family doctors, endocrinologists and dentists. The SPS may be related with lower income, expensive dental care and unaffordable professional oral hygiene. Therefore, systematic prevention programs are needed for those patients, who are at this risk.