Padervinskienė, Lina

Abstract This master’s thesis aimed to comprehensively review and compare current radiological imaging modalities used in the diagnosis of cardiac tumors, with particular emphasis on diagnostic accuracy, clinical utility, and recent technological advancements. The specific objectives were to: (1) describe the principal imaging techniques—transthoracic and transesophageal echocardiography (TTE/TEE), computed tomography (CT), cardiac magnetic resonance imaging (CMR), and positron emission tomography/computed tomography (PET/CT); (2) evaluate the strengths and limitations of each modality based on recent literature; (3) compare their sensitivity, specificity, and practical applications; and (4) explore emerging methods such as hybrid PET/MRI, radiomics, and artificial intelligence (AI) that may enhance non-invasive tumor characterization.

A systematic literature review was conducted across PubMed, ScienceDirect, and other academic databases, prioritizing peer-reviewed English-language articles published within the last ten years. The “participants” for this review consisted of the patients and clinical cases reported in these studies; no new primary data were collected.

Key findings include:

Echocardiography (TTE/TEE) remains the indispensable first-line tool, offering 80–90% sensitivity for intracardiac masses larger than 1 cm, with TEE improving visualization of posterior or small lesions. CT provides high-resolution anatomical mapping and detection of calcified or fatty tumor components (sensitivity 75–90% for masses >3 cm), but is limited by ionizing radiation exposure and lower soft-tissue contrast. CMR achieves the highest tissue-characterization accuracy (sensitivity >95%, specificity ~90%) via multiparametric sequences (T1/T2 mapping, cine imaging, late gadolinium enhancement), though scan duration and contraindications may restrict its use. FDG-PET/CT adds a metabolic dimension, confirming malignancy (sensitivity ~89%, specificity ~83%) and identifying occult metastases in 25–30% of cases, provided rigorous patient preparation to suppress normal myocardial uptake. Hybrid PET/MRI and radiomics/AI approaches show early promise—combining metabolic and soft-tissue imaging in a single exam and extracting quantitative “virtual histology” features with >90% accuracy in pilot studies. Conclusions underscore that no single modality suffices for definitive diagnosis; a structured, stepwise, multimodal imaging pathway maximizes diagnostic confidence and impacts management decisions. Practical recommendations include the development of standardized departmental protocols for escalating from echo to advanced imaging, investment in hybrid and AI-driven technologies, multidisciplinary case review meetings, and ongoing specialist training. Future directions call for large-scale multicenter trials, centralized registries, and cost-effectiveness analyses to validate and refine multimodal imaging strategies in cardiac oncology.

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti ultragarsinio tyrimo vertę vaikų ūmaus pilvo diagnostikoje skubios pagalbos skyriuje 2021-2022 metų duomenimis. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenis, pagal kuriuos skiriami skubūs ultragarsiniai tyrimai (UG) vaikų skubios pagalbos skyriuje (VSPS), įtariant ūmų pilvą. 2) Įvertinti pagrindinius UG radinius, įtariant ūmų pilvą, VSPS. 3) Įvertinti UG koreliaciją su galutine diagnoze bei gydymo planu, vaikų ūmaus pilvo diagnostikoje. 4) Įvertinti pakartotinai atliekamų UG dažnį, palyginti patologijų pokytį, VSPS, tiriant vaikus su ūmaus pilvo simptomais. Tyrimo metodika: Retrospektyvi 199 pacientų analizė, kuriems 2021-2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMU KK) buvo atliktas UG. Tyrime analizuotos atrinktų pacientų ligos istorijas. Rinkti bendri tiriamųjų demografiniai duomenys, klinikiniai simptomai, gretutinės ligos. Tiriamųjų amžius nuo 1 iki 18 metų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį „IBM SPSS 29.0.0.0“ paketą. Rezultatai: Viso tyrime dalyvavo 199 tiriamieji, kuriems pasireiškė ūmaus pilvo simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, karščiavimas, vėmimas ar viduriavimas ir, kuriems atliktas pilvo srities UG. 55,3 proc. (N = 110) tiriamųjų sudarė moteriškos lyties atstovės, 44,7 proc. (N = 89) - vyriškos, vidutinis pacientų amžius - 9 metai. Iš viso UG atliktas 245 kartus (iš kurių 46 tyrimai atlikti pakartotinai). Prieš atliekant UG 87,9 proc. pacientų buvo palikti stebėjimui, kitiems buvo numatytas operacinis gydymas, skirta antibiotikoterapija ar skubiai taikyta tiesiosios žarnos (TŽ) klizma. Po atlikto UG didžiausia dalis pacientų (62,8 proc.) buvo išrašyti, kiti (24,1 proc.) buvo palikti stebėjimui ar (13,1 proc.) buvo stacionarizuoti. Skirtumas tarp taikyto gydymo prieš atliekant UG ir taikyto gydymo po UG buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Išvados: 1) Įvertinus klinikinius simptomus ir laboratorinių tyrimų duomenis, pastebėta, kad nėra aiškių indikacijų, kuriomis remiantis, LSMU KK VSPS, skiriami skubūs UG. 2) Įtariant ūmų pilvą, LSMU KK VSPS didžiausiai daliai pacientų (50,8 proc.) nebuvo stebimi patologiniai pakitimai, kitiems (30,7 proc.) stebėti mezadenito, (10,1 proc.) apendicito, (4,0 proc,) invaginato požymiai, šlapimo takų infekcijos (ŠTI) vaizdas, laisvo skysčio ruoželiai, ginekologinės problemos ir konkrementai tulžies pūslėje. Šis atvejų pasiskirstymas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). 3) Diagnozės ir gydymo taktikos po atlikto UG statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo diagnozių ir gydymo taktikų taikytų prieš atliekant UG (p<0,05). 4) Beveik ketvirtadaliui (23,2 proc.) pacientų buvo atliktas pakartotinis UG, kurio metu pusei pacientų stebėti pokyčiai. Rekomendacijos: Siekiant suskirstyti vaikus, atvykusius su ūmaus pilvo simptomais, į mažos, vidutinės bei didelės rizikos pacientus, ir atskirti pacientus, kuriems reikia atlikti UG, rekomenduojama naudotis pediatrine apendicito skale (PAS) ir Alvarado skale (ALS). Rūšiuojant pacientus pagal šias vertinimo sistemas galima greičiau nustatyti tikslią diagnozę bei pradėti atitinkamą gydymą. Naudojantis šiomis ar kitomis vertinimo sistemomis galima sumažinti atliekamų UG kiekį, taip sumažinant pacientų, kuriems reikalinga skubi pagalba, laukimo trukmę bei ligoninės kaštus.

Darbo tikslas. įvertinti atsitiktinių ekstravertebrinių radinių dažnį ir išeitis LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje, atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą. Uždaviniai.

1. Apskaičiuoti atsitiktinių ekstravertebrinių radinių, nustatytų atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą LSMUL KK skubios pagalbos skyriuje, dažnį.
2. Nustatyti, kuriuose organuose ar organų sistemose atsitiktiniai radiniai, atliekant kompiuterinę tomografiją LSMUL KK skubios pagalbos skyriuje, aptikti dažniausiai.
3. Įvertinti atsitiktinių ekstravertebrinių radinių, nustatytų atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą LSMUL KK skubios pagalbos skyriuje, išeitis.
4. Išanalizuoti, kokia dalis atsitiktinių ekstavertebrinių radinių galėjo paaiškinti pacientų nusiskundimus, bet skyrėsi nuo pirminės įtariamos patologijos. Tyrimo metodika. Prospektyviai praplėstas tiriamosios stuburo dalies skenavimo langas, norint įvertitni ekstravertebrinius radinius. Peržiūrėti pacientų, kuriems 2021-2023 m. LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje buvo atliktas stuburo KT tyrimas, tyrimų vaizdai, iš jų išrinkti ir susisteminti visi vaizduose rasti atsitiktiniai radiniai, kurie neturėjo ryšio su pagrindine tyrimo indikacija. Duomenų analizė atlikta Microsoft Excel 2010 programa. Peržiūrėjus pacientų duomenis ir atrinkus kliniškai reikšmingus atsitiktinius radinius, vertinta, ar radiniai buvo paminėti tyrimo aprašyme, ir jei taip, ar buvo atliktas reikalingas papildomas ištyrimas ar sekimas, siekiant maksimalios naudos pacientui. Rezultatai. Iš 85 tyrimo metu analizuotų pacientų, kuriems LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje buvo atliktas skubus stuburo KT tyrimas, 65 vaizduose buvo rasti atsitiktiniai ekstravertebriniai radiniai. Dažniausiai atsitiktiniai radiniai (AR) buvo aprašomi urogenitalinėje sistemoje (35,3 proc.), parenchiminiuose organuose (kasoje, kepenyse, blužnyje) (31,8 proc.) ir širdies - kraujagyslių sistemoje (24,7 proc.). Dažniausiai aptinkamas AR aortos ir šakų kalcifikacija (23,5 proc.; n=20), parapelvinės cistos (22,4 proc.; n=19), cistiniai dariniai kepenyse (7,1 proc.; n=6), tulžies pūslės konkrementai/akmenligė (7,1 proc.; n=6). Rasti atsitiktiniai radiniai ar kita patologija, nesusijusi su tiesiogine tyrimo indikacija, buvo paminėta tik 23,5 proc. visų tyrimo aprašų. 4,7 proc. pacientų, kuriems rasti patologiniai atsitiktiniai radiniai, buvo sekami pagal pasaulines rekomendacijas. Išvados.
5. Daugiau nei dviem trečdaliams pacientų, kuriems LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje atliktas stuburo KT buvo rasti atsitiktiniai radiniai, iš kurių beveik trečdalis reikalavo tolimesnio ištyrimo ir sekimo.
6. Didžiausia dalis atsitiktinių radinių buvo aptikta urogenitalinėje sistemoje, antroje vietoje buvo parenchiminiai organai (kasa/kepenys/blužnis), trečioje vietoje buvo širdies ir kraujagyslių sistema.
7. Kliniškai reikšmingi dariniai rasti beveik trečdaliui pacientų, o toliau sekami buvo tik 4,7 proc. pacientų.
8. Tyrimu nustatyta, kad 3 pacientams (3,5 proc.) atsitiktinai rasta ekstravertebrinė patologija galėjo paaiškinti nusiskundimus, bet skyrėsi nuo pirminės įtariamos patologijos.

Autorius: Sima Trepenaitytė Darbo pavadinimas: Ūmios plaučių trombinės embolijos klinikinio įvertinimo reikšmė atliekant plaučių kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo tikslas: Nustatyti ir įvertinti ūmios plaučių embolijos (PE) klinikinio ištyrimo svarbą, atliekant plaučių kompiuterinės tomografijos angiografijos (KTA) tyrimą LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus pacientų, siųstų plaučių KTA tyrimui, demografinius ir klinikinius duomenis.
2. Įvertinti LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus pacientų, siųstų plaučių KTA tyrimui, rizikos veiksnius.
3. Įvertinti LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus pacientų, siųstų plaučių KTA tyrimui, Wells ir Geneva rizikos skales.
4. Nustatyti LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus pacientų, siųstų plaučių KTA tyrimui, D-dimerų sąsają su rizikos skalėmis, įtariant PE. Medžiaga ir metodai: nuasmeninti retrospektyviniai LSMUL KK Skubios pagalbos skyriuje gydytų pacientų duomenys, surinkti ir užkoduoti vykdant biomedicininį tyrimą pagal Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą Nr. BEC – MF – 52. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 27.0 (Statistical Package for the Social Science programa). Statistiškai reikšmingais skirtumais laikyti duomenys, kai p<0,05). Tyrimo rezultatai: moksliniame tiriamajame darbe analizuoti 200 LSMUL KK pacientų, kuriems buvo atliktas KTA tyrimas įtariant ūmią PE. Iš jų 110 (55 proc.) moterų ir 90 (45 proc.) vyrų. Pacientų, kuriems KTA tyrimu patvirtinta ūmi PE, ir tiriamųjų, kuriems KTA tyrimu ūmios PE diagnozė atmesta, gyvybinių parametrų (AKS, ŠSD, KD, SpO2, sąmonės būklė) pokyčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė p>0,094. PE nustatyta 23 tiriamiesiems, iš jų 13,5 proc. (n=7) pacientų, sergančių onkologine liga, 2,4 proc. (n=1) esant lėtinei plaučių ligai, 9,8 proc. (n=9) esant širdies nepakankamumui, 20,7 proc. (n=6) anksčiau sirgus PE ar giliųjų venų tromboze (GVT) ir 28,6 proc. (n=2) patyrusių operacijas ar kaulų lūžius per paskutinį mėnesį. Nustatyta, kad pacientai, kurie skundėsi kraujingu sekretu kosint, reikšmingai dažniau sirgo ūmia PE (p<0,001). Vertinant pacientus pagal Wells (r=0,329, p<0,001) ir Geneva (r=0,154, p=0,028) skales nustatyta, kad jos tiesiogiai reikšmingai koreliavo su ūmios PE sergamumu. Taip pat pastebėta, kad sergančių ūmia PE pacientų D-dimerų koncentracija kraujyje buvo reikšmingai didesnė (p<0,001).
5. Tyrimo išvados: 1) LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus pacientų, siųstų plaučių KTA tyrimui, demografiniai, klinikiniai duomenys tarp pacientų, kuriems diagnozuota PE ir tų, kuriems ji atmesta, statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2) LSMUL KK Skubios pagalbos skyriaus pacientų, siųstų plaučių KTA tyrimui, kuriems diagnozuota PE dažniau stebėtas kraujo atkosėjimas (42,9 proc. vs 4,5 proc., p<0,001), kiti rizikos veiksniai reikšmingai tarp grupių nesiskyrė. 3) Įvertinus Wells rizikos skalę, nustatyta, kad didžiajai daliai pacientų (84,7 proc.), kuriems PE diagnozė atmesta atlikus KT tyrimą, nustatyta maža rizika, o likusiai daliai (15,3 proc.) vidutinė rizika, tuo tarpu pacientams, kuriems diagnozuota PE maža rizika nustatyta 43 proc. (n=10), o vidutinė 56,5 proc. (n=13) pacientų. Didelės rizikos tiriamųjų pagal Wells prognostinę skalę nebuvo. 4) Įvertinus Geneva rizikos skalę, nustatyta, kad vidutinė rizika sirgti PE nustatyta panašiam kiekiui pacientų, kuriems PE diagnozuota ir PE atmesta (69,6 proc. vs 66,1 proc., p=0,37), maža (17,4 proc. vs 32,8 proc., p=0,06), didelė (13 proc., vs 1,1 proc., p<0,001). Jeigu Geneva rizikos skalės metu nustatoma didelė rizika, šansų santykis diagnozuoti PE 13,125 [2,068-83,309]. 5) D-dimerų koncentracija tiesiogiai koreliuoja su Wells ir Geneva rizikos skale mažos, vidutinės ir didelės pacientų rizikos grupėse. Nustatyta, kad mažos rizikos tiriamųjų grupėje pagal Wells, D-dimerų koncentracija buvo reikšmingai didesnė tų pacientų, kuriems diagnozuota PE (p=0,018). Vidutinės rizikos grupėje pagal Geneva D-dimerų koncentracija buvo reikšmingai didesnė tų pacientų, kuriems diagnozuota PE (p<0,001). Praktinės rekomendacijos: 1) Skiriant plaučių KTA tyrimą, įtariant PE, rekomenduojame vadovautis Wells ir Geneva prognostinėmis skalėmis bei D-dimerų koncentracija. Jeigu pacientui nustatoma maža ar vidutinė PE rizika pagal Wells ir Geneva skales ir D-dimerai <0,05 mg/l, tuomet KTA daryti netikslinga. 2) Tikslinga įtarti PE, visiems pacientams, kurie skundžiasi kraujingo sekreto atkosėjimu. 3) Mažos ir vidutinės rizikos pagal Wells ir Geneva prognostines skales pacientams pirmiausia turėtų būti atliktas D-dimerų koncentracijos įvertinimas, o didelės rizikos pacientams - KTA tyrimas.