Laukutė, Monika

Tyrimas buvo atliktas 2024–2025 m. LSMU Dr. L. Kriaučeliūno Smulkiųjų Gyvūnų Klinikoje. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo įvertinti išmatų mikrobiotos transplantacijos efektyvumą šunims, sergantiems disbioze ir virškinamojo trakto sutrikimais. Į tyrimą retrospektyviai buvo įtraukti 29 šunys, kuriems buvo nustatyta disbiozė ir taikytas gydymas išmatų mikrobiotos transplantacija. Vertinta klinikinė būklė, kūno masė, išmatų konsistencija, gastrointestinalinis klinikinis balas, žarnyno būklės balas ir išmatų biomarkeriai. FMT buvo taikyta dviem būdais: naudojant nazoduodenalinį zondą arba kapsules. Tiriamojoje imtyje šiek tiek dominavo patinai, o dažniausia klinikinė diagnozė buvo lėtinis viduriavimas. Rečiau nustatyta įtariama uždegiminė žarnyno liga ir plonojo žarnyno bakterijų išvešėjimas. Daliai šunų FMT buvo taikyta zondu, kitai daliai - kapsulėmis. Vertinant klinikinius rodiklius nustatyta, kad po gydymo sumažėjo gastrointestinalinis klinikinis balas, pagerėjo išmatų konsistencija, padidėjo žarnyno būklės balas ir kūno masė. Šie pokyčiai parodė bendrą tirtų šunų klinikinės būklės pagerėjimą po taikyto gydymo. Biomarkerių analizė taip pat parodė palankius pokyčius po išmatų mikrobiotos transplantacijos. Po gydymo sumažėjo kalprotektino ir α1-antitripsino koncentracijos, o imunoglobulino A ir kasos elastazės koncentracijos padidėjo. Šie rezultatai rodo sumažėjusį žarnyno uždegiminį aktyvumą ir pagerėjusią žarnyno funkcijos būklę. Nustatyta, kad nei pasirinktas FMT taikymo būdas, nei seansų skaičius neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos klinikinių rodiklių pokyčiams.

The aim of this study was to investigate clinico - pathological findings and serological patterns associated with T.gondii infection in dogs and cats presented to a small animal clinic, with particular focus on the associations between infection status, demographic factors, risk factors, and routine laboratory parameters. This cross-sectional study included 83 animals (41 dogs and 42 cats) and showed that acute or recent infection was significantly associated with elevated inflammatory markers, namely C-reactive protein (CRP) in dogs and serum amyloid A( SAA)in cats, as well as significant increased liver enzymes activities including total bilirubin concentrations. Additionally, a neutrophilic leucocytosis also showed significant association with acute infection. The association between clinical signs and infection status approached but did not reach statistical significance(p=0.066). However, descriptive patterns suggested that animals with acute recent infection frequently present with fever and neurological signs, whereas animals with past exposure were predominantly asymptomatic. Age was significantly associated with IgG seropositivity in dogs (p=0.023), which may reflect cumulative exposure over time, whereas no association was found with IgM in either species. No statistically significant associations were found between seropositivity and the evaluated risk factors: sex, dietary preferences in dogs, lifestyle in cats, neuter status, and immunosuppression(p=0.873). These findings suggest that acute or recent T.gondii infection is associated with inflammatory and hepatobiliary laboratory abnormalities, whereas demographic and lifestyle-related factors were not significantly associated with seropositivity in this study. Serological interpretation remains important for distinguishing infection stages.

This study investigated the association between a raw food diet and gastrointestinal (GI) wall thickness, measured by ultrasound in Lithuanian Hounds. Feeding a raw diet has over the years become increasingly popular and it is known to affect both the intestinal microbiota, nutrient absorption and canine overall health. Its potential structural effects on the gastrointestinal tract, however, remain insufficiently studied. A retrospective analysis was conducted using clinical records from 90 clinically healthy Lithuanian Hounds. The dogs were divided into a RAW-fed (n=59) and non-RAW-fed (n=31) group. Ultrasound measurements of the stomach, pylorus, duodenum, jejunum and ileum wall layers (mucosa, submucosa, muscularis, serosa) were all summarized and statistically analysed. Complete blood count (CBC) parameters were analysed in 83 dogs (reticulocyte indices in 64). The statistical analyses included independent samples t-tests, two-way ANOVA (age group × diet), and Spearman correlation. RAW-fed dogs had significantly thicker gastrointestinal (GI) wall layers across all organs, compared to non-RAW-fed dogs (p<0.001). These differences remained significant after adjusting for age, although age as well had a significant effect, with wall thickness increasing in older dogs. Among the CBC parameters, only mean platelet volume (MPV) was of significant difference between the diet groups, being lower in the RAW-fed group. The findings of the study indicate that a raw food diet is associated with increased gastrointestinal wall thickness in Lithuanian Hounds, while the diet effects on hematological parameters appear limited.

Tyrimas buvo atliktas 2024 – 2025 m. smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Darbo apimtis - 41 puslapių, kuriuose pateikta 20 paveikslų, 6 lentelės ir 40 literatūros šaltinių. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo įvertinti kačių hepatobiliarinės sistemos ultragarsinius pakitimus ir jų sąsajas su kraujo biocheminiais rodikliais. Į tyrimą buvo įtrauktos 50 įvairaus amžiaus, skirtingų veislių bei lyčių kačių, kurių ligos istorijų duomenys buvo analizuojami retrospektyviai. Tyrimo metu vertinti anamnezės duomenys, klinikinio tyrimo rezultatai, hepatobiliarinės sistemos ultragarsinio tyrimo radiniai, kraujo biocheminiai rodikliai bei citologinio tyrimo duomenys. Visoms į tyrimą įtrauktoms katėms buvo atliktas hepatobiliarinės sistemos ultragarsinis, kraujo biocheminis ir citologinis tyrimai. Ultragarsinio tyrimo metu vertintas kepenų parenchimos echogeniškumas ir echostruktūra, židininiai pakitimai, tulžies pūslės sienelės storis ir turinys, akmenų ir mukocelės buvimas bei bendrojo tulžies latako skersmuo. Biocheminiame kraujo tyrime analizuoti ALT, AST, ALP, GGT ir TBIL rodikliai. Citologinio tyrimo rezultatai suskirstyti į keturias grupes: be pakitimų, degeneracinius, uždegiminius ir navikinius. Vertinant kraujo biocheminius rodiklius nustatyta, kad didžiausi pokyčiai buvo ALP, GGT ir TBIL rodikliuose. Tulžies pūslės nuosėdos, padidėjęs pūslės sienelės storis ir ultragarsinių pakitimų suminis balas statistiškai reikšmingai siejosi su šių rodiklių didėjimu (p < 0,05). Tulžies pūslės nuosėdos nustatytos tik toms katėms, kurioms bent vienas iš minėtų rodiklių viršijo normos ribas. Tarp citologinių diagnozių grupių ALP, GGT ir TBIL rodikliai taip pat skyrėsi statistiškai reikšmingai, didžiausios jų reikšmės buvo nustatytos uždegiminių pakitimų grupėje (p < 0,05).

Inkstų funkcijos nepakankamumas yra kliniškai reikšmingas ir potencialiai gyvybei pavojingas sindromas šunims ir katėms, kurio ankstyva diagnostika yra itin svarbi siekiant lėtinti ligos progresavimą. Šio darbo tikslas – įvertinti specifinių inkstų žymenų (NGAL, cistatino C ir SDMA) jautrumą, specifiškumą bei jų sąsajas su ultragarsinio tyrimo metu nustatomais struktūriniais inkstų pokyčiais. Tai retrospektyvus tyrimas, kuriame įtraukti 78 pacientai (60 šunų ir 18 kačių). Vertinti specifinių inkstų žymenų tyrimų rezultatai, biocheminiai kraujo ir šlapimo tyrimai bei ultragarsinio tyrimo metu nustatyti struktūriniai inkstų pokyčiai. Nustatyta, kad padidėjusios šunų NGAL, cistatino C, SDMA ir kačių cistatino C koncentracijos statistiškai reikšmingai susijusios su didesniu ultragarsu nustatomų struktūrinių inkstų pokyčių skaičiumi. Nustatyta, kad žievės echogeniškumas bei žievės ir šerdies santykio pokyčiai statistiškai reikšmingai susiję su šių žymenų koncentracijos normų viršijimu. Nustatyta, kad šlapimo tyrimai statistiškai reikšmingai su žymenų koncentracijos pokyčių nesusiję, o biocheminių kraujo tyrimų pokyčiai statistiškai reikšmingai susiję tik su šunų SDMA koncentracijos pakilimu. Nustatyta, kad didžiausias jautrumas nustatant bent vieną ir daugiau ultragarsinių pokyčių buvo šunų NGAL grupėje, o didžiausias Specifiškumas nustatytas šunų SDMA ir kačių cistatino C grupėse. Apibendrinant, specifiniai inkstų žymenys, šunų NGAL, cistatinas C ir SDMA gali būti naudingi ankstyvai inkstų pažaidos diagnostikai ir kartu su ultragarsiniu tyrimu padeda tiksliau įvertinti inkstų būklę.

Šiame darbe buvo tiriamas Toxoplasma gondii paplitimas Lietuvių skalikų šunų tarpe, akcentuojant, kaip jų šėrimo įpročiai, elgesys medžioklėje ir kontaktas su katėmis veikia Toxoplasma spp. pasireiškimą. Tyrimo metu, kuriame dalyvavo 90 šunų, nustatytas bendras seroprevalencijos rodiklis buvo 29,2%, medžiokliniai šunys parodė didesnį teigiamų atvejų procentą (36,4%) lyginant su nemedžiojančiais šunimis (21,7%), tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. IgG antikūnų buvimas buvo stipriai susijęs su teigiamais ELISA rezultatais (p < 0.001), kas rodo patikimus poveikio rodiklius, tuo tarpu IgM antikūnai nurodė neseniai įvykusias infekcijas. Nustatyta, kad nėra reikšmingo ryšio tarp žalių maisto produktų šėrimo ir seropozityvumo, taip pat tarp kraujo parametrų ir serologinių rezultatų. Tyrimas padaro išvadą, kad nors medžioklė gali būti susijusi su didesniu paplitimu, tai nėra stiprus rizikos veiksnys. Rekomendacijos apima šunų savininkų švietimą apie toksoplazmozę, reguliarių veterinarinių patikrinimų skatinimą ir tolesnių tyrimų vykdymą su didesnėmis populiacijomis, siekiant geriau suprasti T. gondii paplitimą šunims.

Magistro baigiamojo darbo tyrimas buvo atliktas retrospektyviai pagal 2023 – 2024 m. smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikos ultragarso aparate saugomų diagnostikos nuotraukų ir gyvūnų registracijos programos duomenis. Darbo apimtis – 39 puslapiai, kuriuose 28 paveikslėliai, 3 lentelės ir 34 literatūros šaltiniai.
Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas buvo nustatyti tulžies pūslės sienelės storio ir cistinio latako pločio priklausomybę nuo šėrimo laiko. Į tyrimą įtraukti 100 gyvūnų, iš kurių 60 sudarė šunys ir 40 katės, įvairių veislių, amžiaus, svorio ir lyties, kuriems buvo atliktas ultragarsinis pilvo ertmės organų tyrimas, kurio metu buvo užfiksuota tulžies pūslė ir cistinis latakas bei nebuvo diagnozuota hepatobiliarinės sistemos ligų. Kačių grupę sudarė 8 skirtingų veislių katės, iš kurių daugiausiai buvo mišrūnės (62,50 proc.), patinai (52,50 proc.), amžiaus vidurkis buvo 7,70 m., svorio vidurkis buvo 4,45 kg. Šunų grupę sudarė 24 skirtingų veislių šunys, iš kurių daugiausiai buvo mišrūnai (30 proc.), patelės (55,00 proc.), amžiaus vidurkis buvo 7,02 m., svorio vidurkis buvo 9,71 kg. Šertų kačių vidutinis tulžies pūslės sienelės storis buvo 0,11 cm., o nešertų 0,11 cm. Šertų kačių vidutinis cistinio latako plotis buvo 0,14 cm., o nešertų 0,24 cm. Šertų šunų vidutinis tulžies pūslės sienelės storis buvo 0,15 cm., o nešertų 0,12 cm. Šertų šunų vidutinis cistinio latako plotis buvo 0,11 cm., o nešertų 0,20 cm. Kačių grupėje nustatyta, kad tulžies pūslės sienelės storis nesiskiria statistiškai reikšmingai tarp šertų ir nešertų kačių (p>0,05), tačiau nustatytas statistiškai reikšmingas cistinio latako pločio skirtumas (p<0,05). Šunų grupėje nustatyta, kad tulžies pūslės sienelės storis ir cistinio latako plotis skiriasi statistiškai reikšmingai tarp šertų ir nešertų šunų (p<0,05). Kačių grupėje nustatyta amžiaus įtaka tulžies pūslės sienelės storiui (p<0,05), svorio, lyties ir veislės įtaka nenustatyta (p>0,05). Svorio įtaka nustatyta cistinio latako pločiui (p<0,05), amžiaus, lyties ir veislės įtaka nenustatyta (p>0,05). Šunų grupėje nustatyta svorio įtaka tulžies pūslės sienelės storiui (p<0,05), amžiaus, lyties ir veislės įtaka nenustatyta (p>0,05). Amžiaus ir svorio įtaka nustatyta cistinio latako pločiui (p<0,05), lyties ir veislės įtaka nenustatyta (p>0,05).

Tyrimas buvo atliktas LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Imtį sudarė 54 pacientai: 36 šunys ir 18 kačių. Magistro baigiamojo darbo tikslas – įvertinti ultragarsinio ir rentgenologinio tyrimų efektyvumą diagnozuojant aspiracinę pneumoniją laiko atžvilgiu. Gyvūnai buvo atrinkti pagal šiuos klinikinius simptomus: vėmimo epizodai, kvėpavimo sutrikimai, kosulys, dusulys, karščiavimas, sumažėjęs apetitas, letargija bei plaučių auskultacijos metu girdimas traškesio garsas. Rezultatai parodė, kad tiek šunims, tiek katėms pagrindiniai predisponuojantys veiksniai buvo vėmimas, priverstinis maitinimas, neurologiniai sutrikimai ir aspiracija anestezijos ar kitų procedūrų metu. Ultragarsinio tyrimo metu nustatyta, kad plaučių konsolidacija ir „B“ linijų artefaktai buvo būdingi visiems pacientams (100 proc.), ir šie pokyčiai dažniausiai pasireiškė ankstyvoje ligos stadijoje, t.y. iškart atvykus į kliniką arba praėjus mažiau nei 12 valandų (p < 0,001). Pleuros paviršiaus nelygumai buvo nustatyti (61 proc.) šunų ir (89 proc.) kačių po 12–24 val. nuo aspiracijos (p < 0,05). Pleuros efuzija buvo nustatyta 12–24 ir 24–48 valandų laikotarpiu atitinkamai (39 proc.) šunų ir (67 proc.) kačių (p < 0,05). Rentgeninio tyrimo metu dažniausiai stebėti alveoliniai infiltratai nustatyti (83 proc.) šunų ir (78 proc.) kačių (p < 0,001). Alveoliniai infiltratai dažniausiai pasireiškė ligai progresuojant, 24–48 valandų laikotarpiu, ir buvo užfiksuoti (80 proc.) pacientų (p < 0,001). Plaučių oringumo sumažėjimas buvo dažniau nustatomas šunims (61 proc.) nei katėms (11 proc.). Šis požymis dažniausiai pasireiškė 24–48 valandų laikotarpiu ir 48–72 valandų laikotarpiu (p < 0,001). Oro bronchogramos rentgenogramose buvo nustatytos (33 proc.) šunims ir (44 proc.) kačių, dažniausiai po 48–72 valandų nuo aspiracijos ir 24–48 valandų laikotarpiu (p < 0,001). Pleuros efuzija buvo diagnozuota (39 proc.) šunų ir (67 proc.) kačių, visais atvejais nustatyta 48–72 valandų laikotarpiu po aspiracijos ir yra statistiškai reikšmingi duomenys (p < 0,001).

Tyrimas buvo atliktas 2022 – 2025 m. smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Darbo apimtis: 50 puslapių, kuriuose išdėstyti 26 paveikslai, 7 lentelės ir 39 literatūros šaltiniai. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti ultragarsinio tyrimo metu išmatuotų inkstų žievės storio ir aortos skersmens, bei inkstų ilgio ir aortos skersmens santykių diagnostinę vertę, nustatant šunų ūminį ir lėtinį inkstų nepakankamumą, bei palyginti ryšį su morfologiniais ir biocheminiais kraujo tyrimų rodikliais. Į tyrimą buvo įtrauktas 81 šuo, kuriems buvo surinkta anamnezė, atlikti kraujo tyrimai bei ultragarsinis tyrimas. Remiantis anamnezės ir tyrimų duomenimis visi šunys buvo suskirstyti į 3 grupes: sveiki, ūminiu bei lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantys pacientai, taip pat remiantis IRIS gairėmis lėtiniu nepakankamumu sergantys pacientai suskirstyti į II, III ir IV nepakankamumo stadijas. Ultragarsinio tyrimo metu buvo matuojamas inkstų ilgis, žievės storis ir pilvinės aortos skersmuo. Skaičiuojami inkstų ilgio ir aortos skersmens bei inkstų žievės storio ir aortos skersmens santykių vidurkiai ir lyginami tarp sveikų, ūminiu bei lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų. Nustatyta, kad lėtiniu nepakankamumu sergančių šunų RCT/Ao ir IL/Ao sumažėja, o ūminiu nepakankamumu sergančių šunų - padidėja (p<0,05). Vertinant inkstų RCT/Ao ir IL/Ao ryšį su morfologinio ir biocheminio kraujo tyrimų rezultatais, nustatyta, kad LIFN atveju, didėjant kreatinino, šlapalo, fosforo koncentracijai kraujyje inkstų ilgis ir žievės storis mažėja (p<0,05) , mažėjant RBC ir hemoglobino kiekiui kraujyje, inkstų ilgis ir žievės storis taip pat mažėja (p<0,05). O ŪIFN atveju statistiškai reikšmingų ir moksliškai pagrįstų ryšių tarp RCT/Ao ir IL/Ao su kraujo tyrimų rodikliais nenustatyta.

Tyrimas buvo atliktas 2022 – 2025 m. smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Darbo apimtis: 49 puslapiai, kuriuose išdėstyti 36 paveikslai, 4 lentelės ir 60 literatūros šaltinių. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo nustatyti ultragarsinio tyrimo efektyvumą, diagnozuojant šunų ir kačių inkstų struktūrinius pokyčius, sergant inkstų ligomis. Į tyrimą buvo įtraukti įvairaus amžiaus ir veislių 44 šunys ir 53 katės, kurių ligos istorijos duomenys rinkti retrospektyviai. Įvertinta pateikta anamnezė, klinikinio, ultragarsinio bei kraujo tyrimų rezultatai. Inkstų ultragarsinis tyrimas atliktas visiems tiriamiems gyvūnams. Į tyrimą įtraukti tik pacientai, sergantys ŪIN, LIN, akmenlige, policistoze, pielonefritu, hidronefroze ar limfoma. Įvertintos šios inkstų charakteristikos: dydis, simetrija, šerdies ir žievės storis, echogeniškumas bei echostruktūra, kortikomeduliarinė jungtis, kortikomeduliarinis santykis, geldelės būklė ir židininiai pažeidimai. Biocheminis kraujo tyrimas atliktas visiems tiriamiesiems, skaitinėmis vertėmis įvertinti CREA ir UREA kiekiai kraujyje. Didžiausiu UPS pasižymėjo pacientai, sergantys hidronefroze, policistoze bei pielonefritu, o mažiausiu – akmenlige katėms ir ŪIN šunims. Žievės ir šerdies echogeniškumas bei homogeniškumas, geldelės būklė ir inksto simetrija reikšmingai siejosi su diagnozėmis abiejose rūšyse, o kortikomeduliarinis santykis bei kačių inkstų dydis neturėjo reikšmingo ryšio su nustatytomis ligomis. Nustatyta priklausomybė tarp tirtų rodiklių – neigiamai koreliavo tiriamųjų UPS ir RBC kiekis kraujyje. Daugiau nenustatyta jokių statistiškai reikšmingų koreliacijų su UPS – nei su klinikiniais simptomais, nei su kraujo rodikliais.