Šalčiūnaitė-Nikonovė, Laura

Baronaitė, A. (2025). Vaikystėje patirto smurto sąsajos su sensorinio apdorojimo jautrumo tarp suaugusiųjų (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Darbo vadovė: lekt. dokt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. - 44 p. Problema. Vaikystėje patirtas smurtas (VPS) yra plačiai paplitęs reiškinys įvairiose kultūrose, galintis lemti ilgalaikes pasekmes fizinei ir psichologinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad smurtą vaikystėje patyrę žmonės gali pasižymėti aukštesniu sensorinio apdorojimo jautrumu (SAJ) – asmenybės bruožu, pasižyminčiu gilesniu sensorinės informacijos apdorojimu, didesniu emociniu reaktyvumu ir empatija, tačiau dar nėra žinoma, kaip šie reiškiniai sąveikauja. Metodai. Tyrime dalyvavo 458 tiriamųjų, iš kurių 68,8 proc. buvo moterys. Amžius svyravo nuo 19 iki 77 metų (M (SN) = 45,9 (14,4)). Tyrimo duomenų rinkimas buvo atliktas atsitiktinės atrankos būdu Kauno miesto ir rajono įmonėse bei įstaigose. SAJ buvo vertinamas itin jautraus žmogaus skale (angl. Highly sensitive person scale, santr. HSPS) (Aron ir Aron, 1997), o vaikystėje patirtas smurtas buvo vertinamas vaikystės patirčių klausimynu (VPK-S) (Gervinskaitė-Paulaitienė ir Barkauskienė, 2018). Rezultatai. Dažniausiai tiriamieji nurodė patyrę psichologinį smurtą (51,2 proc.), emocinę nepriežiūrą (34,7 proc.). Fizinį smurtą patyrė 30,8 proc., fizinę nepriežiūrą patyrė 14,8 proc. tiriamųjų, o seksualinį smurtą – 7,7 proc. Tiriamųjų SAJ vidurkis buvo 111 (SN = 24,34). Vertinant SAJ ir VPS sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis patirtų smurto formų skaičius buvo susijęs su aukštesniu SAJ (ρ = 0,213, p < 0,001), o aukštesniu SAJ pasižymėjo tiriamieji vaikystėje patyrę emocinę nepriežiūrą (t = -4.32; p < 0,001), psichologinį smurtą (t=-4,153; p<0,001) bei fizinę nepriežiūrą (t=-2,44; p=0,015). Tuo tarpu statistiškai reikšmingas ryšys nebuvo nustatytas tarp SAJ ir fizinio smurto (t=-1,87; p=0,062) bei seksualinio smurto (t=-1,23; p=0,218). Išvada. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai patiriamas smurtas vaikystėje buvo psichologinis smurtas ir emocinė nepriežiūra. Smurtiniai patyrimai vaikystėje buvo susiję su aukštesniu SAJ - kuo daugiau smurto formų žmogus buvo patyręs vaikystėje, tuo aukštesnis buvo jų SAJ suaugus. Aukštesniu SAJ pasižymėjo asmenys, vaikystėje patyrę psichologinį smurtą, emocinę ar fizinę nepriežiūrą.

Tyrimo problema: Sensorinio apdorojimo jautrumas (SAJ) yra asmens savybė, susijusi su gilesniu ir intensyvesniu emociniu reagavimu į vidinius bei išorinius dirgiklius, tačiau nėra aišku, ar SAJ yra susijęs su platesniu asmenybės bruožų modeliu. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip sensorinis apdorojimo jautrumas koreliuoja su asmenybės bruožais pagal didžiojo penketo (DP) asmenybės bruožų teoriją. Metodai: Tyrime dalyvavo 441 respondentas iš Kauno miesto ir rajono. Tyrimo dalyvių amžius svyravo nuo 19 iki 74. Duomenys rinkti atsitiktinės atrankos būdu, pasitelkiant popierinę anketą, kurią sudarė ,,Itin jautraus asmens klausimynas“ (angl. Highly Sensitive Person Scale, str. HSPS), skirtas įvertinti sensorinio apdorojimo jautrumą ir ,,Dešimties teiginių asmenybės klausimynas“ (angl. Ten – Item Personality Inventory, strp. TIPI), skirtas įvertinti asmenybės bruožų išreikštumą. Tiriamųjų duomenys buvo analizuojami pasitelkiant vienmatę ir dvimatę analizę. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, jog SAJ buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis tarp jaunesnių nei 47 metų dalyvių, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir moterų. Asmenybės bruožų analizė atskleidė, jog sąmoningumas buvo daugiausiai, o ekstraversija – mažiausiai išreikštas asmenybės bruožas. Vyresni nei 47 m. tiriamieji buvo labiau sutarūs, lyginant su jaunesniais. Vyrai pasižymėjo mažesniu sutarumu ir atvirumu patirčiai, tačiau didesniu emociniu stabilumu nei moterys. Stipriau išreikštas sąmoningumas buvo susijęs su aukštąjį išsilavinimą turinčiais respondentais. Tarp SAJ ir asmenybės bruožų nustatyti silpni, tačiau statistiškai reikšmingi neigiami ryšiai su ekstraversija, sąmoningumu ir emociniu stabilumu.
Išvados: Statistiškai reikšmingos, silpnos koreliacijos, rastos tarp SAJ ir DP, leidžia daryti prielaidą, kad tai yra susiję, tačiau labiau atskiri psichologiniai konstruktai. Todėl rekomenduojama SAJ nagrinėti kaip savitą psichologinį konstruktą, nepriskiriant asmenybės modeliams.

Background. In recent years more data emerged showing links between heightened sensory processing sensitivity and various personality and psychological factors such as neuroticism or depression, which could potentially impact an individual's life satisfaction. In this study the correlation between sensory processing sensitivity and life satisfaction is explored. Methods. Data was collected from 61 males and 143 females (n=204), aged between 18 and 45 (mean=25) via questionnaires shared online and through social media outlets, using Highly Sensitive Person Scale (HSPS) and Satisfaction with Life scaled (SWLS). Results. The findings show that females had greater sensory processing sensitivity (M=121.5) than do males (M=104.4), and that individuals who reported being single had higher sensitivity than those who claimed to be in a relationship (P=0.013). Additionally, the study found that sensory processing sensitivity positively correlated with life satisfaction in female study participants (P=.030). No relation between sensory processing sensitivity and life satisfaction was detected. Conclusions. It is concluded that higher sensory processing sensitivity may be related to higher life satisfaction within female population, but not correlate at all within male population.

Briedytė, S. (2024). Migreninio tipo galvos skausmus patiriančių žmonių emocijų reguliacijos ir psichologinės gerovės sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas).Mokslinis vadovas: lekt. Laura Šalčiūnaitė – Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 50 p. Problema. Dažniausiai migreninio tipo galvos skausmai kontroliuojami farmakologiškai, tačiau šis būdas yra ribotas, sukeliantis šalutinių efektų. Tyrinėjant psichologinius migrenos veiksnius, galima ne tik geriau suprasti skausmo mechanizmus, tačiau ir numatyti kryptis alternatyviai pagalbai - psichologinėms intervencijoms. Visgi, trūksta mokslinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojama MTGS patiriančių žmonių psichologiniai veiksniai. Metodai. Tyrime dalyvavo MTGS patiriantys dalyviai (n = 155), iš kurių į tyrimo analizę buvo įtraukti (n = 135). Tyrimo instrumentas – elektroninė anketa, kuri buvo sudaryta iš 5 dalių: 4 klausimai, skirti nustatyti sociodemografinius rodiklius, 5 klausimai skirti nustatyti MTGS rodiklius, 5 klausimai, skirti įvertinti MTGS simptomatiką, 16 klausimų, skirtų nustatyti emocijų reguliacijos sunkumams, 10 klausimų, skirtų nustatyti dalyvių psichologinę gerovę. Aprašomojoje analizėje buvo skaičiuojami dažniai, procentai, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, medianos, min. maks. Reikšmės. Dvimatėje analizėje buvo naudojami Mano – Vitnio U kriterijus, Kruskal – Wallis H kriterijus, Pearson koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Dalyvių vidutinis emocijų reguliacijos sunkumų balas buvo 41, skalėje nuo 16 iki 80. Vyrai patyrė daugiau emocijų reguliavimo sunkumų emocijų aiškumo (p = 0,015) ir impulsų kontrolės (p = 0,003) subskalėse. Dalyviai iki 25 metų amžiaus daugiau patyrė sunkumų į tikslą orientuotame elgesyje (p = 0,041) ir emocijų reguliavimo strategijų naudojime (p = 0,002), nei vyresni dalyviai. Tiriamieji, kurie neturėjo partnerio, nurodė didesnius sunkumus emocijų aiškume (p = 0,028) ir strategijų naudojime (p = 0,043), nei dalyviai, turintys santykius. Stiprų skausmą patiriantys tiriamieji nurodė didesnius emocijų reguliavimo sunkumus aiškumo (p = 0,012), tikslų (p = 0,014), strategijų (p = 0,013) ir nepriėmimo (p = 0,031) dimensijose. Tiriamųjų vidutinis psichologinės gerovės įvertis buvo 34 balo iš 50. Vyrai nurodė žemesnę psichologinę gerovę, nei moterys (p =<0,001). Žemesne psichologine gerove pasižymėjo tiriamieji, kurie nebuvo santykiuose (p = 0,002). Tiriant psichologinės gerovės sąsajas su emocijų reguliacija, buvo nustatyta neigiama koreliacija su bendru emocijų reguliacijos sunkumų balu (p =<0,001) ir emocijų reguliavimo subskalėmis: Aiškumas (p =<0,001), strategijos (p =<0,001), impulsai (p =<0,001), tikslai (p =0,010), nepriėmimas (p =<0,001). Išvados. Emocijų reguliacijos sunkumų skalės vidurkis imtyje siekė 41 balą. Dažnesni bendrieji emocijų reguliacijos sunkumai buvo susiję su jaunesniu tiriamųjų amžiumi, o emocijų atpažinimo ir impulsų valdymo sunkumus dažniau patyrė vyrai. Vidutinis psichologinės gerovės skalės įvertis buvo 34. Geresne psichologine gerove pasižymėjo moterys ir santykiuose esantys tiriamieji. Stipriau išreikšti emocijų reguliacijos sunkumai buvo reikšmingai susiję su žemesne psichologine gerove.

Brazdauskytė, M. (2024). Trumpojo „Instagram reels“ turinio įtaka profesionalių sportininkų dėmesio funkcijoms (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė, konsultantas: lekt. Linas Leonas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 46 psl. Tyrimo problema: Socialinėse medijose kuriamas trumpasis vaizdo turinys, toks kaip „Instagram reels“, tampa vis dažnesne žmonių, tuo tarpu ir sportininkų, laiko praleidimo dalimi. Vis tik nėra iki galo žinoma, kaip šio turinio naudojimas veikia žmonių dėmesio funkcijas, todėl šiuo tyrimu siekta išanalizuoti poveikį specifinėje, profesionalių sportininkų imtyje. Tyrimo metodai: Atliktas „grupės viduje“ dizaino eksperimentas su atsvaromis. Jame dalyvavo 20 profesionalių sportininkų (55 proc. vyrų, amžiaus mediana 22), tarp kurių 85 proc. buvo komandinio sporto atstovai. Eksperimente kiekvienam tiriamajam taikytos dvi intervencijos: tiriamoji (trumpojo „Instagram reels“ turinio žiūrėjimas) ir kontrolinė (kryžiažodžio sprendimas). Prieš ir po intervencijų, Stroop užduotimi, vertintos tiriamųjų dėmesio funkcijos. Tiriamųjų socialinių medijų naudojimo įpročiai vertinti Bergeno socialinių medijų priklausomybės skale. Analizuojant rezultatus taikyta vienmatė ir dvimatė statistinė analizė, pasirenkant 95 procentų pasikliautinumo lygmenį. Rezultatai: Vidutinis sportininkų reakcijos laikas buvo 1831 ms. Kiek mažiau nei pusė atletų (45 proc.) nepasižymėjo probleminiu socialinių medijų naudojimu. Po „Instagram reels“ turinio žiūrėjimo, tiriamųjų vidutinis reakcijos laikas, statistiškai reikšmingai, pagreitėjo per 133 ms (p=0,034), tačiau užduotyje daromų klaidų skaičius reikšmingai nepakito. Po kryžiažodžio sprendimo, lyginant su baziniu dėmesio įverčiu, reakcijos laikas taip pat reikšmingai pagerėjo per 33 ms (p=0,022), o daromų klaidų skaičius reikšmingai sumažėjo (p=0,022). Tiriamieji, kurie dažniau aktyviai naudojo socialines medijas (p=0,023), nesėkmingai bandė sumažinti socialinių medijų naudojimą (p=0,004) ar rinko aukštesnius bendrus, socialinių medijų priklausomybės skalės, įverčius (p=0,027) nepatyrė žymaus reakcijos laiko pagreitėjimo po tiriamosios intervencijos. Tuo tarpu dalyviai, kurie dažniau nesėkmingai bandė sumažinti socialinių medijų naudojimą (p=0,005), jautė neigiamą socialinių medijų poveikį jų studijoms/darbams (p=0,033) ar rinko aukštesnius bendrus skalės įverčius (p=0,044) padarė daugiau klaidų po kryžiažodžio sprendimo, nei po „Instagram reels“ žiūrėjimo. Išvados: Trumpojo „Instagram reels“ turinio žiūrėjimas pagerino profesionalių sportininkų reakcijos laiką ir sumažino klaidų darymo atvejus. Raktiniai žodžiai: „Instagram reels“, dėmesys, Stroop, profesionalūs sportininkai, socialinės medijos.

Venckutė, K. (2023). Gyvenimas su migreninio tipo galvos skausmais: jaunų dirbančių moterų patirtys (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. Tyrimo problema: Migreninio tipo galvos skausmus dvigubai dažniau patiria moterys darbingo amžiaus laikotarpyje. Lietuvoje ir visame pasaulyje trūksta kokybinių tyrimų, analizuojančių moterų patirtys gyvenant su migreninio tipo galvos skausmais ir plačiau aiškinančių apie šios ligos poveikį žmonių gyvenimui. Migrena paveikia ne tik žmonių sveikatą, tačiau ši problema paliečia daugelį gyvenimo sferų: šeimą, tarpasmeninius santykius, karjerą, darbą ir finansus. Be to, migreniniai tipo galvos skausmai iki šių dienų nėra pakankamai diagnozuojami ir visiškai išgydomi. Tyrimo tikslas: atskleisti jaunų dirbančių moterų patirtis gyvenant su migreninio tipo galvos skausmais. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 7 dirbančios moterys, kurių amžiaus vidurkis siekė 35 metus ir mažiausiai pastaruosius 10 metų gyvena su migreninio tipo galvos skausmais. Tyrimo metodai: Šiam baigiamajam darbui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo modelis. Šis tyrimas buvo vykdytas 2022 m. gruodžio – 2023 m. sausio mėnesiais. Migreninio tipo galvos skausmų patyrimas, kaip atrankos kriterijus, buvo vertinamas Kauno migrenos testu (angl. Kaunas Migraine Screening Test, str. KAMST) (Vaitkus ir kt., 2019) diferenciacijai nuo kitų galvos skausmų. Gauti duomenys buvo analizuojami pagal indukcinę teminę analizę pagal Braun ir Clarke (2006) laikantis šių autorių rekomenduojamų 6 pagrindinių analizės žingsnių. Rezultatai: Atlikus indukcinę teminę analizę išryškėjo 6 pagrindinės temos: 1) Iki skausmo pradžios, 2) Skirtingi skausmo veidai, 3) Psichologinis migrenos priepuolio kismas, 4) Gyvenimo kontrolės praradimas, 5) Ambivalentiškos gydymo patirtys, 6) Nemedikamentinės pagalbos svarba, Išvada: Migreninų galvos skausmų patirtims yra būdingos šios ypatybės: fizinių aplinkos dirgiklių, intensyvaus fizinio krūvio, patiriamo streso darbe ir poilsio įtaka; skausmo prilyginimas plaktuko smūgiui, skausmo dinamika laike, biologiniai skausmo pojūčiai ir poveikis visam kūnui; emociškai jautri skausmo pradžia, neviltis skausmo metu, išsekimas esant skausmui ir džiaugsmas skausmui praėjus; priepuolio nenuspėjamumas, įprastos kasdienybės praradimas, sumažėjęs darbo našumas, neįgyvendintos svajonės karjeroje, poreikis atsiriboti nuo aplinkinių; ilgas gydymo paieškų kelias, komunikacijos svarba su sveikatos priežiūros specialistais, vaistų įvairiapusis vartojimas ir jų raiška; psichologinės įtampos kontrolė, rūpinimasis kūnu, dienos režimo pagalba, supratingumo darbo aplinkoje svarba, bendrystės su „migrenininkais“ svarba, nesėkmingas gydymas.

Juodytė, M. (2023). Sensorinio apdorojimo jautrumo ir atsako į sukeltą kognityvinį stresą sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: lekt. Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 51 p. Įvadas. Sensorinio apdorojimo jautrumas- asmenybės bruožas, kuris pasižymi padidėjusiu centrinės nervų sistemos jautrumu bei gilesniu fizinių, socialinių ir emocinių dirgiklių kognityvinu apdorojimu. Aukštą šio bruožo išreikštumą turintys asmenys kitaip reaguoja tiek į neigiamą, tiek į teigiamą aplinkos poveikį, nei mažiau jautrūs asmenys. Nepaisant to, kad keliama hipotezė, jog sensorinio apdorojimo jautrumas gali turėti įtakos individo reakcijai į stresą, pastarąjį dešimtmetį šia tema atliktų empirinių tyrimų rezultatai yra prieštaringi, o tyrimų, nagrinėjančių streso ir SPS ryšį kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje, trūksta. Tikslas. Ištirti sensorinio apdorojimo jautrumo poveikį atsakui į sukeltą kognityvinį stresą. Metodai. Šiame kvazi- eksperimente, kuris buvo atliekamas „grupės viduje“ dizaino pagrindu, dalyvavo 20 tiriamųjų. Buvo taikomi du tiriamieji poveikiai: Stroop užduoties atlikimas be laiko matavimo (palyginamasis poveikis) ir Stroop užduoties atlikimas per laiką (streso poveikis). Eksperimentui taip pat buvo taikomos atsvaros. Kiekvieno poveikio metu buvo vertinami tiriamųjų atsako į stresą rodikliai – širdies susitraukimų dažnis, subjektyvus streso lygio vertinimas ir pačios Stroop užduoties atlikimo produktyvumas. Rezultatai. Eksperimento metu nebuvo nustatyta, kad sensorinio apdorojimo jautrumas būtų statistiškai reikšmingai susijęs su širdies susitraukimų dažniu ir subjektyviu streso vertinimu. Tačiau sensorinio apdorojimo jautrumas buvo iš dalies susijęs su Stroop užduoties atlikimu, nes asmenys, turintys aukštesnį sensorinio apdorojimo jautrumą, padarė mažiau klaidų palyginimo ir streso poveikio metu (p=<0,05). Sensorinio apdorojimo jautrumo sąsajos su vidutiniu reakcijos laiku ir nespėjimų pas skaičiumi nepasiekė reikšmingumo. Išvada. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad SPS iš dalies yra susijęs su reakcija į sukeltą kognityvinį stresą. Nors tyrimo metu nepastebėti ryšiai tarp SPS ir širdies susitraukimų dažnio ar subjektyviai suvokto streso, jo metu nustatytos sąsajos su užduočių produktyvumu kognityvinio streso metu.