Tamulionytė, Šarūnė

HANIYA JALEEL. The role of occupational therapy in feeding interventions for children with picky eating behaviours. Bachelor thesis. Supervisor Assist. Šarūnė Tamulionytė-Mikėnė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kaunas, 2024;53 p. Research aim. To evaluate the role of occupational therapists working with children with picky eating behaviours. Research objective. 1. To evaluate what developmental delays impact picky eating behaviours, from occupational therapist perspective. 2. Describe occupational therapy practitioners intervention working with children, with picky eating behaviours. 3. To compare occupational therapists’ intervention working with children with picky eating behaviours. Subjects. The research involves 86 occupational therapists worldwide. Research methods. A structured questionnaire that integrated qualitative and quantitative questions was conducted thus applying a mixed-method approach. Data were collected through google forms. Quantitative data were analysed using Microsoft excel, SPSS software while qualitative responses were subjected to thematic analysis. Results. Occupational therapists play a significant role in managing picky eating behaviours through individualized, child-focused, and family-oriented interventions. They play the following roles: identify developmental delays, sensory, motor, and behavioural difficulties, and applying diagnosis specific strategies. Interventions are goal-directed based on flexible clinical reasoning and holistic care, and tailored among developmental conditions to promote long-term functional outcomes in feeding and daily participation. Conclusion. 1. Picky eating is very strongly associated with neurodevelopmental delays especially in autism spectrum disorder and sensory processing disorder. Sensory sensitivities, oral-motor impairments, and behavioural rigidity were found to be core contributing factors which emphasised the necessity for multifactorial assessment and support. 2 Parent coaching, play-based feeding therapy, environmental modifications, and the sequential oral sensory approach were the most commonly used interventions. Involvement of caregivers and individualised planning were constantly found to be the crucial part to intervention success. 3 Sensory focused therapies like parent coaching and education, play based therapy, environmental modification was most used for autism spectrum disorder, sensory processing disorder and attention deficit hyperactivity disorder. Whereas oral motor interventions were notable more common in down syndrome and developmental coordination disorder. These findings emphasize the importance of clinical reasoning and individualized planning based on the developmental profile of each child.

Guoda Jasevičiūtė. Ergoterapija vaikams, turintiems patologinio prieštaravimo sindromo požymių. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Šarūnė Tamulionytė-Mikėnė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2025m.; 35 p. Darbo tikslas: įvertinti ergoterapeutų darbo metodus dirbant su vaikais, turinčiais patologinio prieštaravimo sindromo požymių. Uždaviniai: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą, aprašyti vaikų, turinčių patologinio prieštaravimo sindromo požymių, patiriamas dalyvumo problemas skirtingose veiklos srityse. 2. Ištirti ergoterapeutų dažniausiai pastebimus patologinio prieštaravimo sindromo bruožus. 3. Išanalizuoti ergoterapeutų taikomas intervencijas dirbant su vaikais, turinčiais patologinio prieštaravimo sindromo požymių. į Tyrimo metodika: Tyrimui sukurta anketinė apklausa, sudaryta iš 20 klausimų, suskirstytų keturias dalis: demografinius klausimus, bendruosius klausimus apie patologinį prieštaravimo sindromą, klausimus apie PPS požymius ir jų pasireiškimą ergoterapijos užsiėmimų metu. Paskutinė apklausos dalis skirta klausimams apie specialistų pastebimas vaikų, turinčių prieštaravimo požymių, patiriamas veiklos problemas ir taikomas intervencijas. Anonimine anketine apklausa buvo pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“ bei su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninio pašto naudotojais, ją dalyviai savanoriškai užpildė Google formų apklausų administravimo programoje. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 29.0.2 kompiuterine programa bei „Microsoft Excel“ programine įranga. Duomenims įvertinti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Tyrimo dalyviai: ergoterapeutai, dirbantys su vaikais ir turintys galiojančią licenciją. Darbo išvados: 1. Vaikai, turintys patologinio prieštaravimo sindromo požymių, susiduria su dalyvumo problemomis šiose veiklose – mokymosi, savipriežiūros, socializacijos, emocijų savireguliacijos, miego rutinos bei laisvalaikio. 2. Nustatyta, kad ergoterapeutai dažniausiai pastebi pasireiškiantį prieštaravimą visiems reikalavimams bei jų vengimą, emocinį labilumą ir impulsyvumą, vėluojančią kalbos raidą, sensorinės integracijos sunkumus kaip patologinio prieštaravimo sindromo požymius. 3. Nustatyta, kad ergoterapeutai, dirbdami su vaikais, turinčiais patologinio prieštaravimo sindromo požymių, daugiausiai taiko sensorinės integracijos metodus, intervencijas pagal nustatytą vaiko poreikį smulkiajai, stambiajai motorikai bei savarankiškumo įgūdžiams. Specialistai taip pat struktūrizuoja veiklas bei apmoko šeimos narius. Mažiausiai yra taikomos vykdomųjų funkcijų lavinimo intervencijos, nerimo bei streso įveikos strategijų mokymas ir namų aplinkos pritaikymas.

SANTRAUKA Ngai Fung Loong. Sensorinės integracijos veiklų efektyvumas ergoterapijoje, gerinant mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), dalyvavimą veikloje. Baigiamasis darbas. Vadovė – asistentė Šarūnė Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Kaunas, 2025. 49 p.

Tikslas: Įvertinti sensorinės integracijos veiklų poveikį gerinant ADHD vaikų dalyvavimą ergoterapijoje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti vaikų, turinčių ADHD, dalyvavimo sunkumus, kylančius dėl sensorinių sutrikimų.
2. Išanalizuoti sensorinės integracijos veiklas, taikomas ergoterapijoje su ADHD vaikais.
3. Palyginti taikomas sensorines veiklas skirtingose šalyse.

Metodika: Tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą – 32 klausimų anketą užpildė 32 tarptautiniai ergoterapeutai. Duomenys apdoroti SPSS ir Excel programomis, rezultatai pateikti diagramomis.

Išvados:

1. Norint įvertinti mokyklinio amžiaus vaikų, sergančių ADHD, dalyvavimo sunkumus, buvo sudarytos 8 pagrindinės sritys, įskaitant EF trūkumus, SP sunkumus, emocijų ir elgesio sutrikimus, dėmesio ir dėmesio problemas, akademinių rezultatų iššūkius, socialinio dalyvavimo problemas, motorinių įgūdžių sunkumus ir kasdienio gyvenimo įgūdžių problemas. Pagrindiniai iššūkiai yra nedėmesingumo problemos, EF trūkumai ir SP sunkumai.
2. Sensorinės veiklos laikomos veiksmingomis dalyvavimui ir simptomams gerinti. Dažniausiai naudojama – sėdėjimo klasėje priemonė.
3. Pasauliniu mastu populiariausia – fizinė veikla; plačiai taikomos – specialios sėdimos vietos ir suktukai; mažiausiai – virtualios realybės žaidimai.

SANTRAUKA Simona Kipšaitė. Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesio planavimo ir sensorinių dirgiklių toleravimo kaita, taikant sensorinės integracijos lavinimą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Asistentė Šarūnė Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2024; 45 lap. Tikslas: Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesių planavimo ir sensorinių dirgiklių toleravimo kaitą, taikant sensorinės integracijos lavinimą. Uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos sunkumus prieš ir po ergoterapijos. 2. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesių planavimą prieš ir po sensorinės integracijos lavinimo. 3. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesio planavimo ir sensorinės integracijos sunkumų sąsajas. Tyrimo metodai. 1. Sensorinis vertinimas. 2. Judesių planavimo vertinimas. 3. Autorės sukurta anketinė apklausa tėvams. 4. Statistinė duomenų analizė, atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės „SPSS 27“ programos paketą. Tiriamieji. Tyrimui buvo surinkta 7-10 metų amžiaus 10 vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos ir judesio planavimo sunkumų, duomenys prieš ir po sensorinės integracijos intervencijos taikymo. Išvados. 1. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, prieš intervenciją pasireiškė neadekvačios reakcijos į įvairius sensorinius dirgiklius, po taikytos sensorinės integracijos intervencijos pastebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05). 2. Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, prieš intervenciją pasireiškė judesio planavimo sunkumų, po taikytos sensorinės integracijos intervencijos statistiškai reikšmingai pagerėjo judesio planavimo ir pradėjimo, tinkamos jėgos panaudojimo, judesio atlikimo trukmės ir tikslumo bei sėkmingo judesio atlikimo sritys (p<0,05). 3. Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, judesio planavimo ir sensorinės integracijos sunkumų kaitos sąsajos nėra statistiškai reikšmingos, tačiau pastebimas vidutinio stiprumo ryšys tarp regimojo dėmesingumo ir propriocepcijos sistemų bei judesio tinkamos jėgos, trukmės ir tikslumo sričių.

Dovilė Marcinonytė. Ergoterapeutų poreikio vertinimas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Bakalauro darbas. Darbo vadovė – asist. Šarūnė Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos Klinika. Kaunas, 2024; 44 p. Darbo tikslas: Įvertinti ergoterapeutų poreikį Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagalbos vaikui specialistų požiūriu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir aprašyti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, patiriamus sunkumus mokyklose. 2. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir tyrimo rezultatus, aprašyti, kokie yra galimi pagalbos būdai vaikams, su specialiaisiais ugdymosi poreikiais bendrojo ugdymo mokyklose. 3. Išanalizavus mokslinę literatūrą, aprašyti ergoterapeutų darbo ypatumus mokyklose remiantis kitų šalių patirtimi. 4. Išanalizavus tyrimo rezultatus, aprašyti pagalbos vaikui specialistų požiūrį į ergoterapeutų įsitraukimą į pagalbos vaikui specialistų komandą. Tyrimo metodika: 1. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa. Ją sudarančios dalys: demografiniai duomenys; darbo su vaikais turinčiais raidos sutrikimų specifika; specialistų patiriami sunkumai; mokinių turinčių raidos sutrikimus sensorinė sistema, vizualinė motorinė integracija, rašymo įgūdžių vertinimas; mokinių patiriamų sunkumų vertinimas; techninių priemonių bei fizinės aplinkos pritaikymas; ergoterapeuto poreikis bendrojo ugdymo mokyklose. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS ir Microsoft Excel. Tyrimo dalyviai: 42 pagalbos vaikui specialistai (specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai), dirbantys Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Darbo išvados: 1. Vaikai, turintys raidos sutrikimų, sunkumų mokykloje gali patirti trijose veiklos srityse: laisvalaikio, kasdienėje ir produktyviojoje. Dažniausi sunkumai: rašymas, skaitymas, skaičiavimas; sensorinės integracijos sunkumai; vizualinė motorinė funkcija; judėjimas. 2. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai gauna spec. pedagogo, psichologo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbą. Tyrimo rezultatai rodo, jog ne visuomet šių specialistų pagalbos mokiniams užtenka. Todėl pagalbos vaikui komandą turėtų papildyti ir ergoterapeutas, kad būtų suteikta visa reikiama pagalba vaikams, kurios nesuteikia pedagogai, kad visi mokiniai galėtų gerai jaustis ir dalyvauti mokyklos veiklose. 3. Skirtingų šalių patirtys atskleidžia, kad ergoterapeutai padeda mokiniams visose veiklos srityse. Įvertina mokinių galias ir sunkumus, aplinkos aspektus, ugdo bei lavina įgūdžius, reikalingus akademinei sėkmei, konsultuoja mokinius, specialistus, vaikų tėvus. 4. Ergoterapeuto svarba ir nauda yra suprantama daugelio pagalbos vaikui specialistų, kurie pastebi, jog ergoterapeutas yra reikalingas mokyklos tarpdisciplininėje komandoje ir gali prisidėti prie mokinių, turinčių raidos sutrikimų, gerovės ir švietimo kokybės.

Febin Biju Joseph. Skirtumas tarp mokyklinės ergoterapijos Indijoje ir Lietuvoje. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovas- Asist. Šarūnė Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Kaunas, 2024;50p. Tikslas: Palyginti mokyklinę ergoterapiją Lietuvoje ir Indijoje. Tikslai: 1. Palyginti Indijos ir Lietuvos mokyklose taikomus OT metodus. 2. Palyginti Lietuvos ir Indijos OT problemas darbe. 3. Palyginti OT mokyklinio darbo organizacijose Indijoje ir Lietuvoje. Tiriamieji: Tyrime dalyvauja 18 ergoterapeutų iš Indijos ir Lietuvos. Tyrimo metodai: Tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimo instrumentai- klausimynas, skirtas analizuoti skirtumus tarp mokyklinės ergoterapijos Indijoje ir Lietuvoje. Duomenims analizuoti naudojama Microsoft Excel programa. Rezultatai: Indijoje ir Lietuvoje yra skirtumas tarp mokyklinės ergoterapijos. Lietuvos mokyklos yra atnaujintos mokyklinės ergoterapijos srityje. Indija turi tobulinti mokyklinės ergoterapijos įgyvendinimą. Išvados: 1. Indijos ir Lietuvos OT metodų palyginimas rodo, kad Lietuvos mokyklose naudojamos įvairios technikos, tokios kaip sensorinė integracija, smulkiosios motorikos užsiėmimai, vizualinė- motorinė integracija, ADL lavinimas, elgesio modifikavimas. Kita vertus, Indijos mokyklos dėl ribotų išteklių ir mokymo daugiausia dėmesio skiria pavienėms intervencijoms. Indija turi įvairinti savo SBOT metodus, tobulinti terapeutų mokymą ir didinti informuotumą apie holistinius metodus. Abi šalys turėtų teikti pirmenybę įvairių SBOT metodų integravimui į savo mokyklų sistemas. 2. Duomenų analizė rodo, kad ergoterapeutai Indijoje susiduria su iššūkiais, siekdami sukurti profesinį buvimą švietimo sistemoje, o tai pabrėžia geresnio pripažinimo ir paramos poreikį. Indiją ir Lietuvą sieja bendras iššūkis – nepaisant jo svarbos, trūksta tvirto SBOT pagrindo. Abi šalys turi sustiprinti SBOT statusą ir daugiau investuoti į jo įgyvendinimą. 3. Kalbant apie organizacinę struktūrą, Lietuvos mokykloms naudinga stipri administracinė parama, aiškios gairės, specializuotos priemonės ir profesinis ergoterapeutų pripažinimas. Indijos mokyklos kovoja su netinkama infrastruktūra, ribota administracine parama ir nepakankamu terapeutų pripažinimu. Siekdama tobulėti, Indija turėtų investuoti į infrastruktūrą, nustatyti aiškias SBOT gaires, sustiprinti administracinę paramą ir padidinti profesinio tobulėjimo galimybes. Abi šalys turi sutelkti dėmesį į geresnį SBOT integravimą į savo švietimo sistemas.

ABEL BABY SAJI. Relationship between stress level and job satisfaction among international occupational therapists.Bachelor thesis. Supervisor Asist. Šarūnė Tamulionytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kaunas, 2024;48p.

Research aim: To Investigate the relationship between stress levels and job satisfaction among international occupational therapists.

Research objective: 1. To evaluate International Occupational Therapist's stress levels at work. 2. To evaluate International Occupational Therapist's job satisfaction. 3. To compare relations between International Occupational Therapists stress level and job satisfaction.

Subjects: The research involves 37 occupational therapists worldwide.

Research methods: A quantitative research method was chosen for the research. The data is collected through Google Forms containing 40 questions. The collected data is analysed using Microsoft Excel.

Results: Stress levels and job satisfaction in occupational therapy are proportional. It is important to prioritise these things to enhance the quality of care of OT.

Conclusion: 1. International occupational therapists have been facing stress at work. OTs’stress levels vary according to reasons including heavy workloads, administrative tasks, and emotional involvement with clients. Insufficient resources and lack of supervisor support contribute to high stress. Strategic interventions like effective workload management, adequate staffing, and improved feedback mechanisms are needed to reduce stress. 2. Job satisfaction is a significant factor for occupational therapy, influencing the quality of care. Professional development opportunities, supportive work cultures, and meaningful colleague relationships enhance job satisfaction. Supportive cultures, recognition, rewards, and empowerment can boost OTs’ job satisfaction. 3. Stress level and job satisfaction have a direct connection in the lives of OT. Addressing factors contributing to stress levels among OT is significant for enhancing job satisfaction, thereby boosting workforce performance, improving care quality, and fostering overall development in occupational therapy interventions.

Ansu Chanda Pillai. School based occupational therapy intervention on children with developmental delays to promote academic and cognitive skills. Bachelor thesis. Supervisor:Asist. Šarūnė Tamulionytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kauno Specialioji Mokykla, Kaunas, 2022;49p. The Aim: To evaluate the effectiveness of school based Occupational therapy interventions on children with developmental delays to promote academic and cognitive skills. Objectives: 1. To evaluate children with developmental delays, cognitive and academic skills beginning and end of school based Occupational therapy. 2. To compare the changes of cognitive and academic skills of children with developmental delays. 3. To evaluate the relation between cognitive abilities and academic skills. Subjects: The study involves 10 children with developmental delays, 7-10 years old. Research methods: The quantitative research method was chosen for the study. Research instruments –a make-up questionnaire for analysing academic and cognitive problems. Cognitive skills were assessed by Berry Visual –Motor Integration, writing skills were assessed by School Functional Assessment, reading and counting skills were assessed by selfcreated form. Results: After school based OT, children‟s scores of cognitive and academic skill were significantly higher than at the beginning. We found change was statistically significant (p<0.05), except for reading. Conclusions: 1.At the beginning of school based occupational therapy, among cognitive process, majority of the children have difficulty in integrating and coordinating visual-motor activities and in academic process, most children cannot read, subtract numbers, choose numbers from smallest to largest and multiply independently. At the end of school based occupational therapy, improvement in all visual-motor activities and academic tasks. 2. At the end, after evaluating the children‟s cognitive, writing and counting skills, a positive statistically significant change. Comparing the children‟s reading skills; no statistically significant change was found. 3. A strong linear and statistically significant relationship was arisen between cognitive, writing and reading skills, a moderate linear and non-statistically significant relationship between cognitive and counting skills.