Rekešiūtė, Audronė

Darbo tikslas: išanalizuoti karvių rektinės temperatūros monitoringo praktinę reikšmę reprodukcinių ligų diagnostikoje ir įvertinti gydymo efektyvumo, ir kitų veiksnių įtaką postpartum periodu. Atliktas retrospektyvus 80 melžiamų karvių tyrimas X ūkyje. Visoms karvėms pirmosiomis penkiomis dienomis po apsiveršiavimo buvo registruojama rektinė temperatūra. Temperatūra suskirstyta į normalią iki 39,2 °C ir padidėjusią ≥39,3 °C. Karvės buvo suskirstytos pagal laktacijų skaičių į I ir ≥ II laktacijos grupes, pagal apsiveršiavimo sezoną, iš kiekvieno sezono atrenkant po 20 tiriamųjų, ir pagal sveikatingumą – į sirgusias metritu (n = 12) bei nesirgusias metritu (n = 68). Nustatyta, kad pirmosiomis penkiomis dienomis po apsiveršiavimo vidutinė rektinė temperatūra didėjo: vidurkis pakilo nuo 38,61 °C iki 38,98 °C, o padidėjusios temperatūros dažnis – nuo 2,5 proc. iki 40,0 proc. Didžiausias padidėjusios temperatūros dažnis nustatytas ketvirtąją (38,8 proc.) ir penktąją (40 proc.) dienomis po apsiveršiavimo, (p < 0,001). Metų laikas turėjo įtaką rektinės temperatūros pokyčiams: padidėjusi temperatūra dažniausiai nustatyta vasarą (36 proc. ), rečiausiai – žiemą (20 proc.), (p < 0,05). I laktacijos karvėms padidėjusi rektinė temperatūra ankstyvuoju poatvediminiu laikotarpiu pasireiškė anksčiau (nuo antros dienos (32 proc.)) nei ≥ II laktacijos karvėms (8 proc.): reikšmingas skirtumas nustatytas antrąją dieną po apsiveršiavimo (p < 0,05). Dažniausia metrito priežastis buvo užsilaikiusios nuovalos – 75,0 proc. atvejų (p < 0,05). Laktacija nustatyta kaip metritą predisponuojantis veiksnys, nes metritas I laktacijos grupėje nustatytas dažniau nei ≥ II laktacijos karvėms – 40,9 proc. ir 5,2 proc. atitinkamai (p < 0,001). Geriausias gydymo efektyvumas nustatytas taikant antibiotikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir papildų derinį, tačiau statistiškai nereikšmingas (p > 0,05). Gauti rezultatai rodo, kad rektinės temperatūros stebėsena pirmosiomis dienomis po apsiveršiavimo gali būti naudinga ankstyvajam karvių sveikatingumo pokyčių vertinimui.

Veršelių sveikatingumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pieninių galvijų ūkių produktyvumą, bandos plėtrą ir ekonominį efektyvumą. Nepakankamas veršelių pasyvaus imuniteto susiformavimas ūkiuose nustatomas vis dažniau, net ir vadovaujantis mokslinėmis priešpienio girdymo rekomendacijomis. Šio darbo tikslas – įvertinti skirtingų priešpienio kiekių ir kokybės įtaką veršelių sveikatingumui. Tyrimas buvo atliktas pieninių galvijų ūkyje Lietuvoje, kuriame laikomi 1200 Holšteinų veislės galvijai. Analizei buvo naudojami 125 veršeliai, gimę tyrimo atlikimo laikotarpiu – nuo 2024 m. spalio mėn iki 2025 m. gruodžio mėn. Tyrimo metu buvo vertinama priešpienio kokybė, kuri buvo nustatoma Brix refraktometru, taip pat analizuojama, kaip veršelių sveikatingumą lemia sugirdyto priešpienio kiekis ir kokybė. Vertinta kaip priešpienio kokybę lemia karvės laktacijos skaičius ir laikas nuo veršiavimosi iki priešpienio mėginio paėmimo. Veršelių sveikatingumas buvo vertinamas pagal sergamumo rodiklius pirmąsias 30 gyvenimo dienų. Šiame tyrime sudarytos tiramosios grupės. Veršeliai (pagal sugirdyta priešpienio kiekį), kurie gavo <2 l priešpienio (n = 6), nuo 2 iki 3 l (n = 53), nuo 3 iki 4 l (n = 59). Karvės buvo suskirstytos pagal laktacijos skaičių į tris grupes: pirmos laktacijos, antros laktacijos, trečios ir daugiau laktacijų. Priešpienio mėginiai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal laiką nuo veršiavimosi iki mėginio paėmimo: <2 val., 2–4 val., 4–6 val. ir >6 val. po veršiavimosi. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis sugirdyto priešpienio kiekis buvo susijęs su mažesniu veršelių sergamumu – mažiausias sergamumas nustatytas veršeliams, gavusiems 3–4 l priešpienio (32,2 proc.), o didžiausias – gavusiems <2 l (66,7 proc.). Priešpienio kokybė, vertinta pagal Brix ir IgG rodiklius, neturėjo aiškios įtakos veršelių sveikatingumui. Nustatyta, kad didėjant karvės laktacijos skaičiui IgG koncentracija didėjo, o ilgesnis laikas nuo veršiavimosi iki priešpienio paėmimo buvo susijęs su mažesne IgG koncentracija.

Kumelių vaisą lemia daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių visuma, todėl jų kompleksinis vertinimas yra svarbus praktiniam reprodukcijos valdymui. Šio tyrimo tikslas – įvertinti kumelių vaisos rodiklius, analizuojant amžiaus, sėklinimo laikotarpio, kumeliuko buvimo ir gimdos procedūrų sąveiką. Tyrimas buvo atliktas 2024–2025 m. laikotarpiu. Į tyrimą įtrauktos 52 kliniškai sveikos kumelės, suskirstytos į dvi amžiaus grupes (≤13m. ir ≥14m.). Buvo vertinti reprodukciniai rodikliai: gimdos edemos laipsnis (0 – 5 balai), ovuliacinio folikulo dydis (mm), ovuliacijos laikas po sėklinimo (<12 val., 12-24 val., >24val.) ir kumelingumas. Nustatyta, kad nei kumelių amžius, nei sėklinimo laikotarpis, nei taikytos gimdos procedūros neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos kumelingumui (p>0,05). Bendras kumelingumo rodiklis siekė 67,3 proc. Vis dėlto kumelingumo rodiklis buvo mažesnis vėlyvos vasaros laikotarpiu (54,5 proc.) nei pavasario (75,0 proc.), tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Kumelėms, kurios tyrimo metu buvo su kumeliuku, nustatytas didesnis kumelingumo rodiklis nei kumelėms be kumeliuko, atitinkamai 71,4 proc. ir 58,3 proc., tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Gimdos procedūrų taikymas nebuvo susijęs su didesniu kumelingumo rodikliu, tačiau kumelėms, kurioms jos buvo atliktos, ovuliacija dažniau nustatyta praėjus daugiau kaip 24 val. po sėklinimo. Gauti rezultatai rodo, kad analizuoti veiksniai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos kumelių vaisai.

Kiaulių veislės įtaka jų reprodukcinėms savybėms

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijs akademija, Veterinarijos fakultetas, Stambiųjų gyvūnų klinika, Tilžės g. 18, Kaunas. Magistro baigiamasis darbas išdėstytas 42 puslapiuose, jame yra 5 paveikslai, 6 lentelės. Literatūros apžvalgoje nurodyti 72 šaltiniai. Darbo tikslas: apžvelgti, kaip skirtingos hibridizuotos kiaulių veislės įtakoja reprodukcines savybes ir jų produktyvumą, atliekant dviejų pasirinktų kiaulių veislių reprodukcinių savybių palyginimą. Apžvalgos objektai: dvi hibridizuotos kiaulių veislės, viso 40 kiaulių: TN70 ir TZZZ. Šios veislės buvo lyginamos ir analizuojamos tarpusavyje pagal jų reprodukcinius rodiklius pasirinkto ūkio aplinkoje. Pagrindinis analizės dėmesys skirtas paršelių skaičiui vadoje, atjunkytų paršelių skaičiaus ir sėklinimo amžiaus palyginimui tarp hibridizuotų kiaulių veislių. Rezultatai ir išvados: Atlikus TN70 ir TZZZZ veislių kiaulių reprodukcinių rodiklių analizę pasirinkto ūkio sąlygomis, nustatyta, kad TN70 veislė pasižymi geresnėmis reprodukcinėmis savybėmis. Pirmoje vadoje TN70 paršavedės vidutiniškai atsivedė daugiau paršelių ir atjunkė jų daugiau nei TZZZZ veislės kiaulės.Statistiškai reikšmingi skirtumai tarp veislių buvo nustatyti tik pirmosios vados metu.Taip pat pastebėta, kad TN70 paršavedės dažniau buvo sėklintos jaunesniame, iki 8 mėnesių, amžiuje, kas galėjo turėti įtakos ankstyvesniam produktyvumo pasireiškimui. Šie rezultatai leidžia teigti, kad TN70 veislė yra tinkamesnė didesniam reprodukciniam efektyvumui pasiekti, bent jau vertinant šio tyrimo metu analizuoto ūkio sąlygomis. Raktiniai žodžiai: kiaulė, hibridizuotos kiaulių veislės, reprodukciniai rodikliai, vaisingumo rodiklis.

Magistrinio darbo tikslas įvertinti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką embrionų persodinimo (EP) sėkmei arklių reprodukcijoje, analizuojant embrionų kokybę, donorių kumelių amžių, spermos tipą ir persodinimo laiką recipientės ovuliacijos atžvilgiu. Tyrimas atliktas retrospektyviai, įvertinant 46 EP procedūras, atliktas 23 kumelėms donorinėms viename specializuotame arklių reprodukcijos centre Švedijoje 2024 m. veisimosi sezono metu. Embrionai vertinti pagal Tarptautinės embrionų persodinimo draugijos (IETS) klasifikaciją (1–4 kokybės laipsniai), kumelingumas nustatytas 14 dieną po persodinimo. Su 1 kokybės laipsnio embrionais nustatytas kumelingumas siekė 73,33 % ir sudarė 95,7 % visų sėkmingų kumelingumų, nors statistinis reikšmingumas nenustatytas (p = 0,06). Didžiausias embrionų išgavimas nustatytas tarp 6–10 metų kumelių (33,3 %), tačiau amžiaus įtaka rezultatams statistinės reikšmės neturėjo (p = 0,9). Naudojant šviežią spermą, embrionai buvo išgaunami dažniau (45,65 %), nei naudojant šaldytą (19,57 %), skirtumas taip pat nebuvo reikšmingas (p = 0,35). Didžiausi kumelingumo rezultatai nustatyti, kai embrionai buvo persodinami 5-ą dieną po recipientės ovuliacijos (43,33 %), reikšmingų skirtumų tarp laikotarpių nenustatyta (p = 0,15). Nors nė vienas iš kintamųjų nepasiekė statistinio reikšmingumo, embriono kokybė ir perkėlimo laikas, atsižvelgiant į recipiento ovuliaciją, išryškėjo kaip kliniškai svarbiausi veiksniai, darantys įtaką nėštumo sėkmei. Šie duomenys suteikia vertingų praktinių įžvalgų, padėsiančių priimti sprendimus ir pagerinti reprodukcinius rezultatus arklių embrionų perkėlimo programose

Sinchronizacijos programų naudojimas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje galvijų ūkiuose dėl jų pagalbos gerinant reprodukcijos valdymo efektyvumą. Gali būti taikomi sinchronizacijos programų pakeitimai, kurie atlieptų ir atitiktų ūkių poreikius nuolat gerinant jų produktyvumą. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti telyčių apsivaisinimo rezultatus, po daugkartinio intravaginalinio progesteroną išskiriančio sistemos panaudojimo 5 dienų sinchronizacijos programoje (Co-Synch). Į tyrimą įtraukta 30 pieninių telyčių, kurios buvo suskirstytos į 3 grupes, kurioms buvo taikyta sinchronizacijos programa: A grupė pirmą kartą naudojo intravaginalinę progesteroną išskiriančią sistemą, B grupė – antrą kartą ir C grupė – trečią kartą. Tyrimui buvo paimti kraujo mėginiai, progesterono ir kortizolio koncentracijų nustatymui bei kad būtų galima duomenis palyginti tarp grupių. Folikulai ir CL buvo išmatuoti ultragarsu programos pradžioje. Programos pabaigoje telyčios buvo sėklinamos ir po 32 d. atliktas vaikingumo nustatymas. Rezultatai rodo, kad A grupėje didžiausias P4 koncentracijos padidėjimas – 5,3096 ± 7,94 ng/ml (p>0,05), mažiausiai – B grupėje – 2,734 ± 3,06 ng/ml (p<0,05), o C grupėje – 4,944 ± 7,94 ng/ml (p>0,05). Nors 2 grupėse buvo reikšmingų pokyčių, lyginant tarpusavyje, skirtumai tarp grupių nebuvo reikšmingi. Kortizolio koncentracija vienoje iš grupių – B grupėje – reikšmingai pakito – sumažėjo 32,236 ± 26,87 ng/ml (p<0,05). Tačiau, lyginant su kitomis grupėmis, skirtumai tarp grupių nebuvo reikšmingi (p>0,05). Folikulų dydžiai, reikšmingai skiriasi tarp grupių (p<0,05). CL dydžiai grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Apvaisinimo dažnis didėjo kiekvieną kartą, kai buvo naudojamas P4 įrenginys, nors ir nebuvo reikšmingų pokyčių (p>0.05). Nebuvo pastebėta jokios reikšmingos koreliacijos tarp P4 ir pastojimo arba tarp kortizolio ir pastojimo arba tarp kiaušidžių struktūrų ir pastojimo (p>0.05).

This study examines and analysis the effect of twin births in dairy cows during the early postpartum period. A retrospective cohort study was conducted on 83 dairy cows (Lithuanian Black and White, 1st till 4th lactation) with rectal temperature monitored daily for five days postpartum (n=58), and blood serum macroelement levels (Ca, Mg, Na, P, K) assessed at days 0, 7, and 14 (n=25). The study identified different early postpartum diseases, including retained fetal membranes (50%), metritis (28.85%), mastitis (5.77%), ketosis (11.54%) and hypocalcemia (3.80%) in the first five days of the postpartum period. Inflammatory conditions revealed a significantly higher rectal temperature compared to metabolic diseases on all five days measured. Especially, Day 2 postpartum showed a significant increase in rectal temperature in animals suffering from an inflammatory disease in comparison to animals who got diagnosed with a metabolic disease (p<0.001). Blood serum analysis on day 0 postpartum showed frequent hypocalcemia (28.8%), hypernatremia (68%), hypophosphatemia (72%) and hyperkalemia (41%). A significant trend of increasing calcium and phosphorus from day 0 to day 14 postpartum was detected (p<0.05). No difference in blood calcium levels could be detected on day 7 and day 14 between animals who received calcium supplementation on the day of parturition and the animals who did not. A statistically significant positive correlation could be detected between Mg and K, Mg and Na, Ca and P (p<0.05). The analysis revealed significant seasonal effects, indicating that retained fetal membranes were more prevalent in the winter and summer months (p<0.05). Additionally, no correlation was observed between the sex of twin calves and disease prevalence. This study determines and analyses rectal temperature changes in twin-bearing cows who are affected by different early postpartum period diseases. It shows the necessity for regular temperature monitoring for the early detection and differentiation of postpartum diseases. Additionally, the study reveals that blood macroelement imbalances strongly exist in twin-bearing cows in the early postpartum period and that some parameters (Ca, P) are stabilizing during the first two weeks postpartum.

Mastitis, an infection of the mammary glands, is one of the costliest diseases for the dairy industry. It reduces milk production, affects milk quality and causes pain and discomfort in animals. Current strategies to control mastitis include the use of antibiotics and environmental management, but these measures are usually not enough to control the disease, due to antibiotic resistances and poor management in farms.

This study aimed to evaluate the effectiveness of a specific vaccine for the control of mastitis in dairy cows. The main hypothesis was that vaccinated cows would acquire immunity to the disease.

Sixty-two cows from a single farm participated in the study. The cows were randomly divided into two groups: a treatment group (n=28) that received the vaccine and a control group (n=34) that did not receive the vaccine. Somatic cell count (SCC), a key mastitis indicator, was monitored in both groups for eight months.

The results of the study revealed that while the vaccine did not completely prevent the occurrence of clinical mastitis in vaccinated cows, the statistical analysis revealed a significant reduction (p<0.05) in average SCC in vaccinated cows compared to control cows.

This suggests that the vaccine could have a potential role in the management of mastitis by reducing the severity of mammary gland inflammation and therefore improving animal welfare and milk quality. Further research with a larger number of animals and long-term follow-up is needed to confirm these findings and further explore the efficacy of the vaccine in controlling mastitis in dairy cows.

Pieninių galvijų reprodukcijos tyrimas atliktas „X“ ūkyje. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti amžiaus ir produktyvumo įtaką karvių veršingumui, jo priklausomybę nuo produktyvumo rodiklių ir kiaušidžių darinių sėklinimo dieną. Tyrimui atlikti buvo atrinktos 160 natūralia ruja rujojančių, įvairių veislių karvės, kurios buvo suskirstytos į pirmaveršių (n=95) ir vyresnių karvių (n=65) grupes. Šios grupės buvo suskirstytos į dar po du pogrupius: į karves, kurios buvo gydytos po paskutinio apsiveršiavimo (pirmaveršių grupėje n=45, vyresnių karvių n=20) ir į tas, kurios nebuvo gydytos (pirmaveršių grupėje n=50, vyresnių karvių n=45). Abiejose grupėse buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujyje, progesterono kiekis piene ir paros primilžis sėklinimo dieną. Tiriant amžiaus įtaką veršingumui pastebėta, kad veršingų pirmaveršių buvo 19,6 proc. daugiau, nei neveršingų (p<0,05). Veršingumo pasireiškimas buvo didesnis negydytų karvių pogrupyje (89,5 proc.) (p<0,05). Gydytų karvių pogrupyje apsivaisinimo pasireiškimas buvo mažesnis pirmaveršių grupėje (69,9 proc.) (p<0,05). Nerasta veršingumo priklausomybės nuo gliukozės kiekio kraujyje. Pirmos laktacijos karvių gliukozės kiekio vidurkis kraujyje buvo 3,4 mmol/l, o vyresnių – 3,56 mmol/l. 2-6 laktacijos karvių gliukozės kiekis kraujyje buvo aukštesnis 4,71 proc. (p>0,05). Neveršingų karvių gliukozės vidurkis kraujyje buvo 3,4±0,66 mmol/l, o veršingų buvo 3,47±0,58 mmol/l. Veršingų karvių gliukozės kiekis kraujyje buvo aukštesnis 2,06 proc. (p>0,05). Abiejų grupių primilžio vidurkiai buvo panašūs – pirmaveršių vidurkis 27 l/dieną, o 2 – 6 laktacijos karvių buvo 27,05 l/dieną. Didesnės laktacijos karvių primilžis sėklinimo dieną buvo 0,19 proc. aukštesnis. Lyginant veršingas ir neveršingas karves, vidurkiai skiriasi 11,55 proc. Veršingų karvių primilžis siekia 27,7 l/dieną, o neveršingų – 24,5 l/dieną (p<0,05). Neveršingų karvių progesterono kiekio vidurkis buvo 1,19±0,65 ng/ml, o veršingų buvo 0,47±0,19 ng/ml. Neveršingų grupėje progesterono kiekio vidurkis buvo 152,62 proc. didesnis (p<0,001). Veršingumo tikimybė buvo didesnė kuomet kiaušidės ir folikulai buvo didesni. Veršingų karvių kiaušidės buvo 16,32 proc. didesnės nei neveršingų (p<0,001), o veršingų galvijų folikulai – 48,26 proc. didesni nei neveršingų (p<0,001). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad apsivaisinimas dažniau pasireiškia karvėms, kurios yra pirmaveršės, negydytos postpartum periodu, pieno primilžis sėklinimo metu buvo aukštesnis, progesterono kiekis piene žemas, o kiaušidžių ir folikulų diametras sėklinimo dieną – didesnis, nei kitų galvijų.

Darbo tikslas buvo ištirti ir palyginti skirtingo amžiaus kumelių rujos ir ovuliacijos rodiklius bei lytinių hormonų kaitą skirtingais reprodukcijos tarpsniais. Buvo atrinkta 30 skirtingo amžiaus kumelių, kurios suskirstytos į dvi tiriamąsias grupes – iki 10 metų ir virš. Nustačius rujos pradžią, kraujo mėginiai rinkti keturis kartus – rujos pradžioje, prieš ovuliaciją, po ovuliacijos ir kumelingumo patvirtinimo metu. Folikulų matmenų ir gimdos edemos laipsnio nustatymas atliktas naudojant transrektinį ultragarsinį tyrimą. Kraujo mėginiai tirti – progesterono (P4), estradiolio (E2) ir kortizolio ažvilgiu. Duomenys apdoroti naudojant Microsoft Excel ir SPSS skaičiavimo programas.