Kimtys, Algimantas

Aleksandras Kriščiūnas gimė 1945 m. kovo 28 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. Tėvas – inžinierius hidrologas, mama – medicinos sesuo, šeimoje augo šeši vaikai. Seneliai – ūkininkai, vėliau - tremtiniai. Po vidurinės mokyklos baigimo 1962 metais Aleksandras Kriščiūnas įstojo į Kauno medicinos instituto Gydomąjį fakultetą, kurį baigė 1968 m. ir įgijo gydytojo specialybę. Institutą baigė su pagyrimu, todėl buvo paliktas dirbti Kauno medicinos institute asistentu. 1968 m. vedė, žmona Violeta – tarnautoja, vaikai – Gintaras, gimęs 1969 m. – vadybininkas, duktė Indrė, gimusi 1973 m. – farmacininkė. 1970 m. Aleksandras Kriščiūnas įstojo į aspirantūrą, kurią sėkmingai baigė 1972 m. ir pradėjo dirbti Širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1973 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją tema “Invalidumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų Kauno mieste”.[...].

Šios metodinės rekomendacijos skirtos LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto jungtinės studijų programos „Dailės terapija“ studentams, kurie magistro studijų programoje rengia baigiamąjį darbą. Magistro studijų baigiamąjį darbą studentai rašo savarankiškai, vadovaujant darbo vadovui, kuris skiriamas pagal šioje metodinėje priemonėje nurodytus reikalavimus. Pirmojoje šių metodinių rekomendacijų dalyje išdėstytos bendrosios nuostatos, antrojoje – pagrindinės sąvokos, studentų ir darbo vadovų funkcijos bei atsakomybė, trečiojoje – baigiamojo darbo rengimo ir gynimo tvarka, ketvirtojoje – pateikiami priedai, kuriuose yra titulinio lapo, turinio, literatūros sąrašo pavyzdžiai ir kiti dokumentai, reikalingi baigiamojo darbo rengimo kokybei ir parengimui užtikrinti. Tikimės, kad ši metodinė priemonė taps naudinga ir dažnai skaitoma, atsakys į daugelį studentams kylančių klausimų bei padės rasti tinkamus sprendimus rengiant baigiamąjį darbą.

Application of arts therapy started in the USA, Australia and European countries in the middle of the 20th century. Specific professions were developed, musical therapy, art therapy, drama therapy and dance and movement therapy were formed. At present, there are about 1500 art therapists in the United Kingdom. Art therapists work in health care institutions, educational programmes for children with developmental disorders or special needs. An arts therapist is competent in arts and therapy, aware of the potential of this psychotherapeutic method, is able to apply different arts means as the main communication approach and to use the creative process of art for therapeutic purposes. The needs analysis for art therapy specialists in Lithuania started a few years ago; data from 110 health care and social service institutions were obtained, some 230 persons were interviewed. In most of the surveyed institutions, art therapy is applied or is planned to be applied in the future. This is done by social workers, nurses, psychologists or arts teachers who have been trained abroad. Lithuania has not had programmes for training art therapeutists. So far, the requirements for professional qualification and competence have not been regulated yet, although there is a prepared project. To fill in the gap, the Lithuanian University of Health Sciences and Vilnius Art Academy have signed an agreement of cooperation. After consultations with the Ministry of Health Care, a joint Master’s degree programme “Art Therapy” has been developed, which will train Masters in medicine and health care able to apply art therapy in practice. The programme has been accredited for three years by the Centre for Quality Assessment in Higher Education. An art therapeutist, even though he/she is a specialist in health care, must have artistic skills. The applicants have to present their visual art collection. They may be Bachelors of Arts or have a Bachelor’s degree in certain fields of he

Šios metodinės rekomendacijos skirtos LSMU medicinos akademijos Slaugos fakulteto studentams, magistro studijų programoje rengiantiems baigiamąjį darbą. Bakalauro studijų baigiamąjį darbą studentai rašo savarankiškai, vadovaujant darbo vadovui, kuris skiriamas pagal šioje metodinėje priemonėje nurodytus reikalavimus. Pirmojoje šių metodinių rekomendaciijų dalyje išdėstytos bendrosios nuostatos, antrojoje – pagrindinės sąvokos, studentų ir darbo vadovų funkcijos bei atsakomybė, trečiojoje – baigiamojo darbo rengimo ir gynimo tvarka, ketvirtojoje – pateikiami priedai, kuriuose yra titulinio lapo, turinio, literatūros sąrašo pavyzdžiai ir kiti dokumentai, reikalingi baigiamojo darbo rengimo kokybei ir parengimui užtikrinti. Tikimės, kad ši metodinė priemonė taps naudinga ir dažnai skaitoma, atsakys į daugelį studentams kylančių klausimų bei padės rasti tinkamus sprendimus rengiant baigiamąjį darbą. Dėkojame visiems kolegoms ir ekspertams, kurie padėjo parengti šias metodines rekomendacijas.

Šios metodinės rekomendacijos skirtos LSMU medicinos akademijos Slaugos fakulteto studentams, bakalauro studijų programoje rengiantiems baigiamąjį darbą. Bakalauro studijų baigiamąjį darbą studentai rašo savarankiškai, vadovaujant darbo vadovui, kuris skiriamas pagal šioje metodinėje priemonėje nurodytus reikalavimus. Pirmojoje šių metodinių rekomendaciijų dalyje išdėstytos bendrosios nuostatos, antrojoje – pagrindinės sąvokos, studentų ir darbo vadovų funkcijos bei atsakomybė, trečiojoje – baigiamojo darbo rengimo ir gynimo tvarka, ketvirtojoje – pateikiami priedai, kuriuose yra titulinio lapo, turinio, literatūros sąrašo pavyzdžiai ir kiti dokumentai, reikalingi baigiamojo darbo rengimo kokybei ir parengimui užtikrinti. Tikimės, kad ši metodinė priemonė taps naudinga ir dažnai skaitoma, atsakys į daugelį studentams kylančių klausimų bei padės rasti tinkamus sprendimus rengiant baigiamąjį darbą. Dėkojame visiems kolegoms ir ekspertams, kurie padėjo parengti šias metodines rekomendacijas.

Kineziterapeutus Lietuvoje rengia jau penki universitetai ir penkios kolegijos. Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitete - LSMU) kineziterapeutų rengimas prasidėjo 2002 m., kai buvo užregistruota pagrindinių studijų (dabar - pirmosios pakopos) studijų programa "Kineziterapija". Po to sekė vienos, vėliau - kitos magistrantūros studijų programos kūrimas. Pastarosios programos kūrimo patirtis buvo nauja, įdomi ir naudinga, kadangi darabas vyko dalyvaujant kelių Europos šalių universitetams ir remiant Europos Komisijos Erasmus programai. [...].

Krūties vėžys - vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų ir jo pasireiškimo atvejų kasmet daugėja. Per metus nuo krūties vėžio miršta apie 600 moterų, t.y. maždaug 11 moterų kiekvieną savaitę. Taikant chirurginį krūties vėžio gydymą, pacienčių išgyvenamumas padidėja, tačiau gydymo pasekmės ir komplikacijos sukelia pažeistos pusės rankos apimties padidėjimą - limfostazę ir rankos judesių amplitudės sumažėjimą. Kineziterapija yra būtina šioms pacientėms ne tik kaip reabilitacijos dalis, kadangi padeda išlaikyti savarankiškumą ir mobilumą po gydymo, bet ir kaip limfoztazės prevencinė priemonė. Darbo tikslas - nustatyti kineziterapijos efektyvumą pacientėms, kurioms buvo taikytas chirurginis krūties vėžio gydymas. Darbo uždaviniai - įvertinti pacienčių operuotos pusės rankos judesių amplitudę peties sąnaryje ir rankos apimtį kineziterapijos pradžioje ir pabaigoje, esant skirtingoms krūties vėžio stadijoms. Tyrimo metodika. Vienoje Kauno m. ligoninių buvo ištirta 30 pacienčių po chirurginio krūties vėžio gydymo. Pacientės buvo padalintos į dvi grupes, atsižvelgiant į ligos stadiją. Pirmą grupę sudarė 15 pacienčių, kurioms buvo diagnozuotas I arba II stadijos krūties vėžys, antrą grupę sudarė 15 pacienčių, kurioms buvo diagnozuotas III arba IV stadijos krūties vėžys. [...].

Nugaros skausmas yra viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Bent kartą gyvenime jį patiria 80-90% žmonių [1]. Išsivysčiusiose šalyse iki 7% visų apsilankymų pas bendrosios praktikos gydytoją dažniausia priežastis - stuburo skausmas. Nugaros juosmeninės dalies skausmas yra labai paplitęs sutrikimas, kuris paveikia visus gyventojus, bet dažniausiai šis sutrikimas nustatomas asmenims nuo 30 iki 50 metų amžiaus, ir tai yra vienas svarbiausių įrodymų, jog dėl šios priežasties yra prarandamos darbo dienos [10]. Todėl šios problemos sprendimo priemonės labai reikšmingos [5]. Manoma, kad 90% atvejų juosmens skausmas būna vertebrogeninis [6]. pajutus nugaros juosmeninės dalies skausmą labai svarbu laiku pradėti taikyti fizinius pratimus ir palaipsniui didinti fizinį krūvį [9]. Tyrimo tikslas - nustatyti kineziterapijos efektyvumą esant nugaros juosmeninės dalies skausmui. [...].

An objective of the study was to specify the factors influencing the recovery of cognitive functions in subjects with moderate or severe traumatic brain injury (TBI) in the early stage of rehabilitation. One hundred and thirty-one patients with moderate or severe TBI have been studied. The early rehabilitation comprised two phases: acute and subacute. Cognitive dysfunction and its recovery at the end of early rehabilitation as well as efficacy of rehabilitation have been assessed using the Functional Independence Measure. According to this test, patients were assigned into 3 groups: high efficacy, moderate efficacy and no significant efficacy of rehabilitation. Subjects with moderate or severe TBI had significant cognitive dysfunction at the beginning of the acute period of TBI: these patients required maximum assistance in understanding and memorizing of the tasks. The assessment of cognitive functions at the end of early rehabilitation revealed that most of patients with moderate or severe TBI were independent, although they still needed assistance to understand, memorize and express their thoughts, and some patients required minimum assistance in the actions related to cognitive functions. The assessment of recovery of cognitive functions at this period showed that 41,3% of patients performed independently the actions related to cognitive functions, 17,5% could perform in the presence of other people, 41,3% needed help from others. Speech and perceptions disorders, sleep disorders, brain injury localized in the temporal areas were significantly associated (p < 0,05) with low efficacy of rehabilitation.