Vajauskas, Donatas

Ridas Barčius. Skydliaukės hiperfunkcinių būklių gydymo radiojodu atsako predikciniai veiksniai. Baigiamasis magistro darbas. Prof. dr. Donatas Vajauskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas. Kaunas, 2024; 32 Tikslas: Išsiaiškinti skydliaukės hiperfunkcinių būklių gydymo radiojodu atsako predikcinius veiksnius Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pacientų sergančių skydliaukės hiperfunkcinėm būklėm gaunančių standartinę radiojodo dozę atsako predikcinius veiksnius. 2. Išsiaiškinti pacientų sergančių skydliaukės hiperfunkcinėm būklėm gaunančių mažesnę nei standartinę radiojodo dozę atsako predikcinius veiksnius. 3. Nustatyti kokia mažiausia radiojodo dozė dar sukelia reikšmingą atsaką gydant skydliaukės hiperfunkcines būkles. Metodika: Retrospektyvinis tyrimas apėmė 72 pacientus, gydytus LSMU Radiologijos klinikoje 2024 m. sausio – birželio mėn. Vertinti hormonų rodikliai, skydliaukės masė, 131 J kaupimas, technecio aktyvumas ir radiojodo dozės. Duomenys analizuoti SPSS programa taikant ROC analizę, kryžminę analizę bei Precision ir Recall rodiklius. Rezultatai: Vertintos trys pagrindinės terapijos išeitys: eutirozė, hipotirozė, hipertirozė. Graves’o ligos grupėje eutirozė pasiekta 40 % pacientų, hipotirozė – 25 %, hipertirozė išliko 35 %. Autonominės adenomos grupėje eutirozė – 77,3 %, hipertirozė – 22,7 %, hipotirozės nebuvo. Mazginės hiperfunkcijos grupėje eutirozė – 73,3 %, hipertirozė – 26,7 %, hipotirozės – nebuvo. Vidutinė paskirta dozė buvo 286,58±98,48 MBq. Skydliaukės masė prieš terapiją: autonominės adenomos grupėje – 11,37±9,55 g, Graves’o – 30,18±20,80 g, mazginės hiperfunkcijos – 38,81±22,31 g. Technecio kaupimas: 2,02±0,92 %, 4,07±2,63 % ir 3,23±2,55 % atitinkamai. Jodo kaupimas po 24 h: 38,66±10,99 %, 56,54±14,39 %, 55,29±16,44 % atitinkamai. ROC analizės duomenimis, skydliaukės masė ≥10,57 g prognozavo hipertirozės išlikimą, o <7,55 g – hipotirozę. Technecio aktyvumo slenkstinė vertė – 1,225 % – turėjo 93,8 % jautrumą ir 96,8 % tikslumą, kad pacientas turės aktyvią skydliaukę. Išvados: 1) Atsakas į radiojodo terapiją buvo susijęs su skydliaukės mase ir paskirta radiojodo doze. Pacientams su didesne skydliaukės mase (≥10,57 g) buvo didesnė hipertirozės išlikimo tikimybė, o paskirta dozė ≥131,5 Gy buvo susijusi su aukštu jautrumu ir didesne tikimybe pasiekti hipotirozę. 2) Mažesnės dozės (≤106 Gy autonominė adenoma, ≤141 Gy Graves'o liga, ≤154,5 Gy mazginė hiperfunkcija) dažniau sukėlė hipertirozės išlikimą. Kiti predikciniai veiksniai apima skydliaukės masę (<7,55 g) ir mažą technecio kaupimo procentą (≤2 %), rodančius mažą radiojodo absorbciją bei silpną atsaką į gydymą. 3) Autonominės adenomos grupėje mažiausia efektyvi dozė buvo 106 Gy, tačiau ši dozė buvo susijusi su didesniu hipertirozės išlikimu. Graves'o ligos grupėje minimali, bet dar veiksminga dozė buvo 141 Gy, o mazginės hiperfunkcijos grupėje – ≥154,5 Gy, užtikrinanti geriausią jautrumą ir specifiškumą hipertirozės išnykimo prognozavimui.

Head and Neck cancer represents a worldwide public health concern. The accurate staging is crucial for its diagnosis and treatment. Besides traditional staging methods, in recent years PET/CT has emerged as a cornerstone in staging and management of head and neck cancer, as it offers new functional and anatomical information about the tumor lesions. While standard PET/CT has already successfully demonstrated its usefulness, new advanced PET/CT protocols are being developed continuously, to increase the diagnostic value even further. This thesis aims to determine the benefits of various advanced PET/CT imaging protocols for the staging of head and neck cancer. Therefore, the standard as well as advanced PET/CT protocols were analyzed based on present literature and studies. The protocols’ imaging quality was compared with each other to determine its diagnostic usefulness and to deduce which patient group benefits the most from each imaging technique. For advanced imaging protocols dynamic PET/CT / DTPI, dual tracer PET/CT, PET/CECT and synthetic PET were analyzed. The conclusion of this thesis is, that advanced PET/CT imaging protocols should be used if the diagnostic value over standard PET/CT is improved. This is the case for dual tracer PET/CT and synthetic PET. For PET/CECT and dynamic PET/CT / DTPI the diagnostic usefulness remains uncertain.

Author: Genadij Burov. Supervisor: prof.dr. Donatas Vajauskas. Department of Radiology of Lithuanian University of Health Sciences. Research title: Bone metastasis treatment with Ra223, treatment performance, disease stabilization and clinical outcome. Aim: To investigate Ra223 therapy efficacy and safety. Objectives: 1. To investigate the efficacy of Radium-223 dichloride (Ra223) on bone metastasis; 2. To research the side effects of Ra223 therapy; 3. To investigate performance and adverse events of Strontium-89 chloride (Str-89) and Samarium-153 lexidronam (Sm-153); 4. Assessing treatment’s response biomarkers to Ra223, Str-89 and Sm-153. Methodology: The literature review is based on publications evaluating the performance, side effects and safety of Ra223, Str-89 and Sm-153 on bone metastasis. To find these studies, keywords were input into scientific search engines: Radium-223, Strontium-89 chloride and Samarium-153 lexidronam, metastatic castration resistant prostate cancer (mCRPC) and bone metastasis. Inclusion and exclusion criteria were applied to select various publications. All associated journals and references from the original publications on this issue were also inspected. Results: A trial reported reduced spinal cord compression/bone pain with Ra223, alongside an improved Overall Survival (OS) with a 14.9 month median OS. It was found that the outcome of combination of Ra223 with enzalutamide, is no different from enzalutamide monotherapy. Considering a combination of Ra223 and docetaxel, the combination is favored. Ra223 combined with prednisone plus abiraterone; reporting a favorable outcome for the placebo group. Str-89 is reviewed for its bone pain relieving properties: efficacy in pain relief, mostly in combinations; displaying the most hematological and/or meylosuppressive adverse events; it must be used with caution and monitoring. Sm-153 studies report improved Overall Survival with slightly increased adverse events; performs well in combinations. Multiple studies relay hematological and/or meylosuppressive adverse events. Conclusion: Ra223, Str-89 and Sm-153 have shown to be effective in treating mCRPC, in improving overall survival and pain palliation. Str-89 and Sm-153 are more applicable for pain relief, whereas Ra223 significantly prolongs overall survival when compared to the other 2 modalities. When analyzing safety and adverse events of the radiopharmaceuticals, all three interventions were recorded to have low toxicity. Ra223 has been recorded to have the least amount of cases of myelosuppresion and Str-89 had the highest number of bone marrow suppression and hematological toxicity. Practical recommendation: Ra223 with sipuleucel-T or docetaxel is a good treatment option in patients with bone metastases and it improves radiographic progression free survival and has a positive prostate specific-antigen (PSA) response which predicts an optimistic outcome for mCRPC patients. Sm-153 in combination with PSA-TRICOM performed well in aspect of PSA reduction, PFS and overall survival (OS) improvement. In comparison, Str-89 with doxorubicin revealed to have beneficial results for palliation of pain and survival improvement more than sm-153 with PSA-TRICOM but with a higher incidence of adverse effects. Further research is needed with bigger population sizes to reinforce this evidence.

Darbo autorius: Deimantė Mėlynytė. Darbo pavadinimas: Retro rekonstruotos dvimatės kaulų scintigrafijos tyrimo tikslumo palyginimas su viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimu. Darbo tikslas: Palyginti viso kūno dvimatės kaulų scintigrafijos tyrimą su viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimu nustatant metastazinius židinius kauluose. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti dvimatės kaulų scintigrafijos, retro rekonstruotos iš skaitmeninio viso kūno SPECT/KT, tyrimų rezultatus su skaitmeninės viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimų rezultatais nustatant kauluose esančių metastazių skaičių. 2. Palyginti dvimatės kaulų scintigrafijos, retro rekonstruotos iš skaitmeninio viso kūno SPECT/KT, tyrimų ir skaitmeninės viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimų diagnostinį tikslumą. 3. Įvertinti, kokią įtaką gautų dvimatės kaulų scintigrafijos ir viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimų išvados turėjo gydymo taktikos pokyčiams. Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Radiologijos klinikos, Branduolinės medicinos skyriuje. Į tyrimą įtraukti 50 pacientų, kurie serga prostatos vėžiu ir yra nustatytas onkologinio proceso išplitimas į kaulus. Analizuota medicininė dokumentacija nuo 2021 m. 01 mėn. iki 2022 m. 09 mėn. Visiems pacientams buvo atlikta dvimatė kaulų scintigrafija ir hibridinis viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimai. Dvimatis vaizdas interpretuotas nepatyrusio vertintojo (studento), o trimatis – patyrusio. Duomenys buvo renkami ir analizuojami naudojant „Mircosoft Excel 2019“ ir „IBM SPSS Statistics 27.0“ kompiuterines programas. Rezultatai: Atliktas tyrimas parodė, kad nepatyrusio vertintojo dvimatės kaulų scintigrafijos tyrimo metu nustatytas viso kūno kaulų metastazių skaičius, lyginant su specialisto interpretuotų SPECT/KT vaizdų rezultatais, sutapo 37 (74%) pacientams, o likusiems – 13 (26%) – nuomonės išsiskyrė. Apskaičiuoto Spirmeno koreliacijos koeficiento, lyginant dvimatės kaulų scintigrafijos ir viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimus, rezultatai: kaukolė 0,803, stuburas 0,950, krūtinė 0,875, dubuo 0,940, rankos ir kojos 0,975, visas kūnas 0,838. Šių hipotezių p < 0,001. Įvertintas gydymo taktikos keitimas po instrumentinio ištyrimo ir nustatyta, kad 29 (58%) tyrimo dalyviams gydymas buvo keistas, o likusiems – 21 (42%) – tęsta pradinio gydymo schema. Išvados: Palyginus dvimatės kaulų scintigrafijos, retro rekonstruotos iš skaitmeninio viso kūno kaulų SPECT/KT, ir skaitmeninės viso kūno kaulų SPECT/KT tyrimus gavome, kad didelei daliai tiriamųjų (74%) patyręs ir nepatyręs vertintojai nustatė vienodą navikinių židinių skaičių kauluose. Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas parodė, kad šių metodikų diagnostinis tikslumas vertinat metastazinius pokyčius kauluose statistiškai reikšmingai koreliuoja.

Author: Sirin Al Qammaz. Supervisor: prof.dr. Donatas Vajauskas. Department of Radiology of Lithuanian University of Health Sciences. Research title: Radioiodine treatment of hyper-functioning thyroid - the effect of adjusted calculation methods on therapy and disease outcome. Aim: Determine the benefit of calculation method adjustment in varying hyper-functioning thyroid diseases. Objectives: 1- Review of Iodine 131; Isotope characteristics, Atom ionization, 2- Outline of the ALARA principle; Pretreatment precautions, 3- Review of current practical recommendations and novel calculation methods of Iodine 131 pre-therapy in benign hyper-functioning thyroid diseases and summarize their outcome. 4- Compare the outcome effects by using the current practical recommendations and novel calculation methods of Iodine 131 pre-therapy in benign hyper-functioning thyroid diseases. Methodology: The literature review is based on randomized trials, clinical trials, meta-analysis, books, reviews and guidelines evaluating the benefit (euthyroidism) of radioiodine dosimetry, compared to fixed doses in hyper-functioning diseases: Graves’ disease (GD), Toxic multi/uni-nodular goiter (TMG/TUG). Keywords were input into scientific search engine (Pubmed, ScienceDirect) via EZproxy: Radioiodine, dosimetry, dose calculation, activities, benign hyperthyroid. Patient outcomes were compiled and analyzed. Objective-specific inclusion and exclusion criteria were applied. Publications older than 10 years were included to feature the groundwork research. All related papers and reference lists from the original publications on this topic were also examined. Results: TMG/TUG patients require TSH-level measurement and radioiodine uptake testing in pre-treatment evaluations. TUG tend to have higher rates of radioiodine uptake, displaying as “hot” on scintigraphy. GD patients are presumed to remain hyperthyroid with lower doses; it was concluded in 2005, that persistent hyperthyroidism has no significant link to absorbed doses >150Gy (via MIRD), aligning with the current EANM guide to a euthyroid response in GD with 150Gy absorbed dose (total ablation 200-300Gy). The meta-analysis of Grave’s disease subpopulations reveals a range for an ideal dose (120-180Gy) and a maximum 38% euthyroid response at 128Gy; patient majority have undergone a Marinelli-Quimby calculation method. Retrospective studies reveal the inevitability of hypothyroidism following radioiodine activity dispensation; one of which (in 2004) shows 82% GD and 32% TMG patients develop hypothyroidism in 25 years, declaring preference for total ablation in GD patients with 7mCi (259MBq). Another 20 year retrospective study (in 2005me be) attributes the cause of the delayed hypothyroid response (60%) in benign hyper-functioning thyroid nodule patients, to an increased risk with patient-specific factors, such as age>45 years, strong radioiodine uptake abaility and anti-thyroid pre-treatments. Conclusion: Radioiodine is effectively taken-up by thyroid follicles, inhabiting therapeutic and diagnostic properties. Dosimetry is a superior modality for accurate pre-treatment calculations and a favorable outcome i.e. euthyroidism, while acknowledging the ALARA principle. GD, TUG and TMG respond positively with the Marinelli formula; the rate of radioiodine uptake is the most pertinent variable across the board. Hypothyroid responses could be averted for longer by establishing patient risk factors prior to treatment induction. Practical recommendation:. Detailed patient records are pivotal in establishing a true universal approach, further delineating factors influencing patient outcome. Establishing specific activities and dosages for hyper-functioning thyroid diseases, entails the incorporation of more patient-specific variables into routine evaluations.

Autorė: Brenda Kintaitė Pavadinimas: Minimalių kairiojo skilvelio miokardo išeminių pakitimų, nustatytų atliekant miokardo perfuzijos scintigrafiją, reikšmė gydymo taktikai ir stebėsenai Tikslas: Atlikti LSMUL KK Radiologijos klinikos, Branduolinės medicinos skyriaus 2020 m. 06 mėn. – 2021 m. 06 mėn. pacientų, kuriems buvo atlikta MPS, taikytų tyrimų ir medicininės dokumentacijos analizę ir nustatyti tolimesnę pacientų gydymo taktikos ir stebėsenos priklausomybę vertinant diagnozuotus minimalius kairiojo skilvelio išeminius pakitimus. Uždaviniai: 1. Įvertinti minimalių kairiojo skilvelio išeminių pakitimų nustatytų MPS VFET tyrimo metu išemijos reikšmingumo pasiskirstymą ir sąsajas su paciento ligos eiga. 2. Įvertinti minimalių kairiojo skilvelio išeminių pakitimų nustatytų MPS VFET tyrimo metu išemijos reikšmingumo pasiskirstymą ir sąsajas su radiniais angiografijos tyrimo metu. 3. Įvertinti minimalių kairiojo skilvelio išeminių pakitimų nustatytų MPS VFET tyrimo metu išemijos reikšmingumo pasiskirstymą ir sąsajas su gydymo taktikos pasikeitimais. Metodai: Mokslinės literatūros analizė, apibendrinimo ir grafinio vaizdavimo metodai, statistinės duomenų analizės metodai: aprašomoji charakteristika (vidurkiai, procentiniai dažniai, standartinis nuokrypis), šansų santykis nustatytas dvinarės logistinės regresijos analizės metodu, Kolmogorovo Smirnovo testas, Chi Kvadrato ir Mann Whitney kriterijus. Rezultatai: Atlikto tiriamojo darbo metu nustatyta, jog minimalūs išeminiai pakitimai reikšmingai dažniau diagnozuojami vyriškos lyties pacientams – 61 (59,8%) (p=0,014), kuriems dažniausi pažeidimai nustatomi DVA. Taip pat nustatyta, kad tiriamosios grupės pacientai reikšmingai dažniau yra hospitalizuojami (p=0,004) ir tai, jog šios grupės pacientams dažniau taikomi intervenciniai tyrimai (p=0,041), kurių metu 15 (37,5%) tiriamosios grupės pacientų buvo diagnozuoti hemodinamiškai reikšmingi pakitimai. Be to, bendros imties 4 (3,3%) pacientams buvo nustatyti balansuotos išemijos atvejai. Vertinant gydymo taktikos keitimą, nustatyta, jog gydymas reikšmingai dažniau keičiamas tiriamosios grupės pacientams (p=0,038). Išvados: Atsižvelgiant į mirtingumą ir konsultacijų skaičių, pacientams, kuriems diagnozuoti minimalūs išeminiai pakitimai, ligos eiga buvo teigiamos dinamikos. Didesnis šių pacientų planinių hospitalizacijų skaičius buvo susijęs su VAA tyrimo taikymu. Nustatyta, jog intervencinis tyrimas pacientams su minimaliais išeminiais pakitimais taikytas dažniau, tačiau patologiniai VAA tyrimo rezultatai nebuvo reikšmingesni lyginant su pacientais be išeminių pakitimų. Nustatyta, kad pacientams, kuriems diagnozuoti išeminiai pakitimai gydymo taktika keičiama dažniau.

Darbą atliko: Agnietė Petravičiūtė Darbo pavadinimas: Skydliaukės mazginių pakitimų vertinimas EU-TIRADS, piktybiškumo požymių sutapimas su citologiniu tyrimu. Tikslas: palyginti echoskopinius skydliaukės mazgų piktybiškumo požymius su citologinio tyrimo rezultatais. Uždaviniai: 1. Įvertinti EU-TIRADS 3 – 5 skydliaukės mazgų echoskopinių piktybiškumo požymių koreliaciją su citologinio tyrimo rezultatais; 2. Įvertinti EU-TIRADS 3 – 5 skydliaukės mazgų echoskopinių piktybiškumo požymių koreliaciją su pakartotinio citologinio tyrimo atlikimu; 3. Įvertinti skydliaukės echoskopijos diagnostinę vertę nustatant skydliaukės mazginių pakitimų piktybiškumą. Metodika: retrospektyviai tirti nusameninti LSMUL KK pacientų, kuriems 2021 m. atlikta skydliaukės mazgų plonos adatos aspiracinė biopsija, duomenys. Vertintas ryšys tarp ultragarsinių piktybiškumo požymių EU-TIRADS 3-5 ir plonos adatos biopsijos rezultatų pagal BETHESDA. Atmetimo kriterijai – anksčiau taikytas skydliaukės operacinis gydymas, įtariamos kitų sistemų navikų metastazės skydliaukėje, cistiniai mazgai, atitinkantys EU-TIRADS 2 kriterijus. Tyrimo imtis – 75 pacientai. Buvo taikoma retrospektyvinė duomenų analizė naudojant ,,IBM SPSS statistics“ programos paketą (versija SPSS 28.0). Požymių skirstiniai lyginti taikant Chi kvadrato kriterijų, poriniams palyginimams taikytas Z kriterijus. Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai: į tyrimą buvo įtraukti 75 pacientų duomenys. 93,3 % sudarė moterys, 6,7 % - vyrai. Amžiaus vidurkis – 54,76 (SN 14,34). Skydliaukės mazgų citologinio tyrimo rezultatai parodė, kad neinformatyvios biopsijos (BETHESDA I) sudarė 36,0 % (n = 27). EU-TIRADS 3 kategorijoje 7 (35 %) mazgai buvo gerybiniai (BETHESDA II), 2 (10 %) mazgai buvo labiau piktybiniai (BETHESDA IV ir VI). EU-TIRADS 4 kategorijoje 5 (15,2 %) mazgai labiau piktybiniai (BETHESDA IV – VI). EU-TIRADS 5 kategorijoje 4 (18,2 %) mazgai buvo gerybiniai, 5 (22,7 %) piktybiniai, p = 0,813. Tiroidektomija buvo atlikta 23 (30,7 %) tiriamųjų. Statistiškai reikšmingai didesnis kiekis piktybinių mazgų (10; 66,7 %) buvo EU-TIRADS 5 kategorijos, o 5 (62,5 %) gerybiniai mazgai buvo EU-TIRADS 3 kategorijos, p = 0,018. Nustatyta, jog apvali forma labiau susijusi su mazgo gerybiškumu, o netaisyklinga – su piktybiškumu, p = 0,035. Piktybiniai mazgai (BETHESDA VI) santykinai dažniau turėjo kalcinatus (3; 60 %), p = 0,034. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kitų echoskopinių požymių (struktūros, krašto lygumo, echogeniškumo, hipoechogeninio apvado) ir piktybiškumo nebuvo nustatyta. Po pirminės PAAB gavus neinformatyvų rezultatą ar nenustatytos reikšmės atipiją ir pakartojus PAAB, patikslinti buvo atitinkamai 45,4 % ir 40 % rezultatai, p = 0,917 . Dviejų vertintojų sutariamumas vertinant skydliaukės mazgų EU-TIRADS buvo vidutinis ( κ = 0,431), p < 0,001. Echoskopinio tyrimo, taikant EU-TIRADS 3-5 kriterijus, jautrumas – 93,3 %, specifiškumas – 62,5 %, tikslumas – 82,6 %. Teigiamo testo prognostinė vertė – 82,4 %, neigiamo testo prognostinė vertė – 83,3 %, p = 0,009. Išvados. 1. Skydliaukės mazgo netaisyklinga forma arba echoskopiškai nustatyti mikrokalcinatai reikšmingai didina tikimybę, jog mazgas bus piktybinis, oechoskopiniai požymiai tokie kaip echogeniškumas, krašto lygumas bei struktūra nebuvo reikšmingai susiję su piktybiškumu. 2. Pakartotinė plonos adatos mazgo biopsija patikslino beveik pusę neinformatyvių/ nenustatytos atipijos pirminės biopsijos plona adata rezultatų. 3. Ultragarsinis skydliaukės tyrimas naudojantis EU-TIRADS kriterijais yra jautrus vertinant galimą mazgo piktybiškumą, todėl gali būti naudojamas atrenkant mazgus plonos adatos biopsijai. Visgi tenka pažymėti jog echoskopinis EU-TIRADS grupės nustatymas yra gan subjektyvus ir didžiąja dalimi priklauso nuo vertintojo patirties.

Darbą atliko: Greta Griniūtė Darbo pavadinimas: Miokardo perfuzijos vertinimas pacientams su išeminės širdies ligos klinikiniais požymiais ir nepakitusiomis epikardinėmis kraujagyslėmis. Tyrimo tikslas: Įvertinti miokardo perfuziją atspindinčius regioninius ir mikrovaskulinius miokardo perfuzijos scintigrafijos parametrus pacientams su išeminės širdies ligos klinikiniais požymiais ir nepakitusiomis epikardinėmis kraujagyslėmis. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti regioninius miokardo perfuzijos pakitimus (suminį krūvio rodiklį (SSS), suminį ramybės rodiklį (SRS), suminių rodiklių skirtumą (SDS)) atliekant miokardo perfuzijos scintigrafiją pacientams su nepakitusiomis epikardinėmis kraujagyslėmis (vainikinių arterijų stenozė <75% arba ≤ 0,8 FFR). Įvertinti mikrovaskulinės perfuzijos pakitimus (miokardo kraujotakos greitį krūvio (sMBF) ir ramybės (rMBF) metu, miokardo kraujotakos rezervą (MPR)) atliekant dinaminę miokardo perfuzijos scintigrafiją pacientams su nepakitusiomis epikardinėmis kraujagyslėmis (vainikinių arterijų stenozė <75% arba ≤ 0,8 FFR). Nustatyti miokardo perfuzijos scintigrafijos jautrumą ir specifiškumą diagnozuojant IŠL pacientams su nepakitusiomis epikardinėmis kraujagyslėmis (vainikinių arterijų stenozė <75% arba ≤ 0,8 FFR). Metodai: Šis tyrimas yra sisteminė literatūros apžvalga. Ši literatūros apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic reviews and Meta-Analyses) protokolu. Tinkamos mokslinės publikacijos buvo atsirinktos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prenumeruojamų duomenų bazių „PubMed“ ir „Web of Science“ pagalba. Remiantis PRISMA metodikos rekomendacijomis buvo suformuluoti įtraukimo ir atmetimo kriterijai pagal PICO bei klinikinis klausimas. Tyrimo rezultatai: Pasirinktose mokslinėse duomenų bazėse įvedus į paiešką raktinius žodžius ir pritaikius minėtus filtrus buvo rastos 45 mokslinės publikacijos, sisteminei literatūros apžvalgai buvo atrinktos keturios publikacijos atitikusios visus įtraukimo kriterijus. Visose publikacijose mokslininkų grupės miokardo perfuzijos scintigrafijai naudojo „Discovery NM530c” CZT – SPECT kamerą, o kaip lyginamasis tyrimas buvo naudota intervencinė VAA, kuri atlikta praėjus 2 – 3 mėn. nuo CZT – SPECT. Viena tyrėjų grupė dinaminės miokardo perfuzijos scintigrafijos metu vertino sMBF, rMBF bei MPR, o likusios trys miokardo perfuzijos scintigrafijos metu vertino – SSS, SRS, SDS. Išvados: Regioninės miokardo perfuzijos rodikliai atliekant miokardo perfuzijos scintigrafiją skiriasi priklausomai nuo to, kokia yra hemodinamiškai reikšmingos stenozės riba. Tarp tiriamųjų grupių mikrovaskulinę perfuziją atspinditys rodikliai (sMBF ir MPR) reikšmingai skyrėsi atliekant dinaminę miokardo perfuzijos scintigrafiją – šie rodikliai buvo žemesni pacientų grupėje, kuriems yra nustatyta hemodinamiškai reikšminga stenozė. Miokardo perfuzijos scintigrafijos jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant IŠL pacientams su nepakitusiomis epikardinėmis kraujagyslėmis svyruoja tarp 76 – 90 % ir 47 – 84% atitinkamai.

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 18F-FDG-PET / KT vaidmenį nustatant gimdos kaklelio vėžio išplitimą į limfmazgius ir palyginti tyrimo jautrumą su kitais tyrimo metodais (KT, MRT). 18F-FDG-PET / KT lyginant su MRT pasižymėjo geresne NPV (neigiama prognostine verte) nustatant gimdos kaklelio vėžio išplitimą į limfmazgius.