Bauraitė, Karolina

Nutukimas - visame pasaulyje sparčiai plintanti liga, kurią dalis žmonių bando įveikti laikydamiesi ketogeninės dietos (KD). KD - tai tokia dieta, kurios metu ribojamas angliavandenių kiekis ir didinamas riebalų suvartojimas. Jos metu galima greitai sumažinti kūno svorį, tačiau ilgalaikis KD veiksmingumas išlieka abejotinas. Tyrimai rodo, kad laikantis KD sumažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL) ir trigliceridų (TG) kiekis, tačiau mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL) ir bendro cholesterolio kiekis gali padidėti. Netinkamai taikant dietą gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, ypač žmonėms, kuriems nustatytas nutukimas. Ilgalaikis KD laikymas gali turėti neigiamą poveikį, įskaitant kepenų steatozę, inkstų akmenligę, virškinimo trakto sutrikimus, raumenų atrofiją ar polinkį į raumenų nykimą ir kognityvinius sutrikimus. Nors KD gali būti naudinga svoriui mažinti, laikantis šios dietos dažniausiai nepasiekiami ilgalaikiai rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas pacientas yra unikalus, nutukimo gydymo strategiją būtina pritaikyti individualiai, įvertinus ne tik klinikinę būklę ir gyvenimo būdo savitumus, bet ir galimos naudos bei žalos santykį.

Nutukimas - viena aktualiausių dabartinės visuomenės problemų, neigiamai veikianti daugelį organizmo sistemų ir trikdanti sergančiojo šia liga gyvenimo kokybę, darbingumą bei trumpinanti gyvenimą. Tai - metaboliškai aktyvi ir recidyvuojanti liga, kurios metu kūno masė didėja riebalinio audinio sąskaita. Nutukimą kaip ligą Amerikos medicinos asociacija oficialiai pripažino 2013 metais. Nutukimas pastaruoju metu yra labiausiai aptarinėjama tema tiek medicinos, tiek plačiojoje visuomenėje. Kalbant apie nutukimą, dažnai ši būklė siejama su asmeniniu kaltės priskyrimu: „reikia tik noro“, „reikia suimti save į rankas“ ir t. t. Įvairiais istoriniais laikotarpiais požiūris į žmogaus kūno formas keitėsi nuo Rubenso tipo moterų iki anoreksinių mados manekenių formų. Menamų kūno formų standartų neatitinkantis žmogus gali būti pavadintas putliu, stambiu, apkūniu, didelio dydžio ar net storuliu ar apsileidusiu. Medicinos bendruomenėje vyrauja terminai: antsvoris, hipotalaminis, pilvinis, centrinio tipo, kušingoidinis, morbidinis nutukimas ir kt. Nutukimas turi kompleksines pasekmes - skatina lėtines ligas, galinčias sutrumpinti žmogaus amžių 10-15 metų. Per pastaruosius 5 dešimtmečius nutukimo paplitimas pasaulyje padidėjo daugiau nei 3 kartus, ir dabar tai įvardijama kaip nutukimo pandemija. Klinikinėje praktikoje nustatomos įvairiausios nutukimo priežastys - nuo genetinių (Prader-Willi sindromas, Aistrom sindromas, LEPR (leptino receptoriaus) ar LEP (leptino) geno mutacijos ir kt.), endokrininių (hipotirozė, hiperkorticizmas, hipogonadizmas ir kt.) iki valgymo priklausomybių. Skirtingos yra ir nutukusių kūno formos bei kūno kompozicija. Todėl kūno masės indeksas (KMI) klinikiniu požiūriu jau nebetenka prasmės. KMI tikslinga naudoti populiaciniams, palyginamiesiems tyrimams. Statistiniais duomenimis (HIS Lietuva, Eurostat, 2019-2022 m.), pagal KMI nutukusių suaugusių Lietuvoje buvo 21-23 proc. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. suaugusiųjų Lietuvoje turi antsvorio ar yra nutukę. Tai - tik statistika, neatspindinti konkrečios individo būklės. 2025 m. pasaulio 58 ekspertų grupė, atstovaujanti įvairioms medicinos specialybėms ir šalims, išanalizavo turimus įrodymus ir, pritarus 75 medikų ir pacientų organizacijoms, rekomendavo klasifikaciją, kurioje išskiriamas ikiklinikinis ir klinikinis nutukimas. Pagal epidemiologinius ir klinikinius duomenis, nutukimas susijęs su daugiau nei 200 skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų. [...]

Pratarmė. Mieli studentai, Gastroenterologija yra viena įdomiausių ir greičiausiai besiplėtojančių medicinos sričių. Dėl mokslo ir technologijų pažangos XXI a. gastroenterologija apima vis platesnį kepenų ir virškinamojo kanalo ligų, gydymo metodų spektrą. Tai neabejotinai viena įvairiapusiškiausių specialybių, kur akivaizdi klinikinių įgūdžių, molekulinių ir ultragarsinių tyrimų bei sudėtingų endoskopinių intervencijų sąsaja. Uždegiminės žarnyno ligos, retos virškinamojo kanalo ligos, mikrobiotos ir kepenų transplantacija yra tik nedidelė dalis sričių, kurios yra patikėtos gydytojams gastroenterologams. Šis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Gastroenterologijos klinikos (toliau - Gastroenterologijos klinika) kolektyvo parengtas vadovėlis yra skirtas studentams, siekiantiems susipažinti su gastroenterologijos pagrindais. Jau beveik 30 metų Gastroenterologijos klinika aktyviai dalyvauja rengiant tarptautines diagnostikos ir gydymo gaires, yra prestižinių tarptautinių mokslo projektų ir konsorciumų dalyvė, o 2020 m. klinika tapo ir asocijuota Europos retų kepenų ligų tinklo nare. Mūsų klinikos mokslinių tyrimų rezultatai yra publikuojami prestižiniuose mokslo leidiniuose: Nature, Lancet, New England Journal of Medicine, Nature Genetics ir kituose. Rengdami šį vadovėlį stengėmės perteikti visą klinikos sukauptą ilgametę pedagoginę ir klinikinę patirtį bei naujausius mokslo pasiekimus. Tikimės, kad šis vadovėlis ne tik suteiks Jums pagrindinių žinių apie gastroenterologiją, bet ir paskatins rinktis šią specialybę rezidentūros studijose. Autorių vardu prof. Juozas Kupčinskas

TEMOS AKTUALUMAS

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis nutukimo (kūno masės indeksas (KMI) ≥30 kg/m²) paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius padvigubėjo [1]. Nors nėra vienos geriausios svorio valdymo strategijos, įrodymais pagrįsti metodai rodo, kad ilgalaikė hipokalorinė subalansuota mityba yra itin svarbi norint užtikrinti efektyvią svorio kontrolę [2]. Prieš parinkdami optimalų mitybos planą, sveikatos priežiūros specialistai turėtų pasitarti su pacientais, kadangi sėkmingas nutukimo ligos gydymas priklauso nuo paciento pasirinkimų, pageidavimų ir motyvacijos. Siekdami užtikrinti individualų mitybos konsultavimą, Kanados nutukimo tinklas (ang. Canadian Obesity Network, CON), pritaikė penkių „P" intervencijos modelį. Šis modelis remiasi penkiais pagrindiniais konsultavimo principais (Paklausk, Patark, įvertink Padėtį, Padėk, Pasek), kurie skatina pacientų elgesio pokyčius, įvertina pacientų pasirengimą ir nustato pagrindinius tikslus [3].

DARBO TIKSLAS (-AI)

Pristatyti klinikinį atvejį, susijusį su sėkmingu penkių „P" konsultavimo modelio pritaikymu ilgalaikei svorio kontrolei nutukimo gydymo metu. [...].

Tai pirmasis Lietuvos istorijoje dietologijos vadovėlis, apimantis visas medicinos sritis, tad svarbus tiek mūsų pačių, gydytojų dietologų, tiek visų kirų sričių specialistų darbo praktikai. Dietologija - tai itin plati klinikinė sritis, kuri gali būti pritaikoma kiekvieno specialisto darbo praktikoje. Svarbu nepamiršti, kad sveikatai palankus maitinimasis ne tik gydo, bet ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio ligų. Būtent toks ir yra šio vadovėlio tikslas - ne tik supažindinti su mitybos ir maitinimo aktualijomis, bet ir pateikti konkrečių praktinių rekomendacijų, kurios padės tiek specialistams, tiek pacientams atrasti dietoterapiją kaip vieną iš prevencijos ir gydymo sričių. Vadovėlis parengtas bendradarbiaujant su visos Lietuvos gydytojais dietologais, besispecializuojančiais tiek plačiojoje, tiek individualizuotoje dietoterapijoje, ir kitų sričių specialistais: fiziologais, gyd. anesteziologais-reanimatologais, endokrinologais, klinikiniais farmakologais, chirurgais. Knyga yra įvairiapusiška ir naudinga tiek kaip mokomoji, tiek kaip praktinė priemonė, Ji sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis apima žmogaus kūno fiziologinius procesus skirtingais žmogaus gyvenimo tarpsniais (pavyzdžiui, kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, suaugusio ir pagyvenusio amžiaus žmogaus gyvenimo etapuose), o antroji dalis apima virškinamojo trakto, endokrinines, chirurgines, psichologines, onkologines, neurologines ir kitas ligas, kritines būkles. Tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas medicinos studentams, gydytojams rezidentams, įvairių sričių gydytojams ir patiems pacientams bei paskatins praverti gydytojo dietologo kabineto duris ne tik susirgus, bet ir siekiant kuo ilgiau išlikti sveikiems ir besimėgaujantiems visaverčiu gyvenimu.

Tai pirmasis Lietuvos istorijoje dietologijos vadovėlis, apimantis visas medicinos sritis, tad svarbus tiek mūsų pačių, gydytojų dietologų, tiek visų kirų sričių specialistų darbo praktikai. Dietologija - tai itin plati klinikinė sritis, kuri gali būti pritaikoma kiekvieno specialisto darbo praktikoje. Svarbu nepamiršti, kad sveikatai palankus maitinimasis ne tik gydo, bet ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio ligų. Būtent toks ir yra šio vadovėlio tikslas - ne tik supažindinti su mitybos ir maitinimo aktualijomis, bet ir pateikti konkrečių praktinių rekomendacijų, kurios padės tiek specialistams, tiek pacientams atrasti dietoterapiją kaip vieną iš prevencijos ir gydymo sričių. Vadovėlis parengtas bendradarbiaujant su visos Lietuvos gydytojais dietologais, besispecializuojančiais tiek plačiojoje, tiek individualizuotoje dietoterapijoje, ir kitų sričių specialistais: fiziologais, gyd. anesteziologais-reanimatologais, endokrinologais, klinikiniais farmakologais, chirurgais. Knyga yra įvairiapusiška ir naudinga tiek kaip mokomoji, tiek kaip praktinė priemonė, Ji sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis apima žmogaus kūno fiziologinius procesus skirtingais žmogaus gyvenimo tarpsniais (pavyzdžiui, kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, suaugusio ir pagyvenusio amžiaus žmogaus gyvenimo etapuose), o antroji dalis apima virškinamojo trakto, endokrinines, chirurgines, psichologines, onkologines, neurologines ir kitas ligas, kritines būkles. Tikimės, kad šis vadovėlis bus naudingas medicinos studentams, gydytojams rezidentams, įvairių sričių gydytojams ir patiems pacientams bei paskatins praverti gydytojo dietologo kabineto duris ne tik susirgus, bet ir siekiant kuo ilgiau išlikti sveikiems ir besimėgaujantiems visaverčiu gyvenimu.

Background and Objectives: The global pandemic of coronavirus disease (COVID-19), declared on 11 March 2020, had an extensive impact on bariatric patients. The aim of this study was to evaluate short-term weight loss outcomes, changes in eating behaviour, and health-related quality of life (HRQoL) among patients who had Roux-en-Y gastric bypass (RYGB) before and during the COVID-19 pandemic. Materials and Methods: This cohort study included 72 patients (Group S) who underwent RYGB surgery in the Surgery Department of the Lithuanian University of Health Sciences during the COVID-19 pandemic in the years 2020–2022. Data for the control group (Group C) of 87 patients (operated on in 2010–2012) were collected from a prospective study. The data referred to the period before and a year after the RYGB. The information about patients’ weight changes, hunger, satiety, fullness sensations, appetite, diet, and eating patterns was queried. Eating behaviour and HRQoL evaluation were conducted by the Three-Factor Eating Questionnaire (TFEQ-R18) and the medical outcomes study Short-Form-36 (SF-36), respectively. Results: One year after the surgery, % excess body mass index loss (%EBMIL) was 77.88 (26.33) in Group S, 76.21 (19.98) in Group C, p = 0.663. Patients in Group S tended more to choose snacks between main meals: 79.2% versus 28.7%, p < 0.0001. Cognitive restraint significantly increased in Group S from 45.93 (13.37) up to 54.48 (13.76), p = 0.001; additionally, significantly worse overall health status was found in Group S compared to Group C, 53.27 (24.61) versus 70.11 (31.63), p < 0.0001. Mental HRQoL (50.76 versus 60.52 score, p < 0.0001) and social functioning (44.79 versus 57.90, p < 0.0001) were worse in Group S. Conclusions: In this study, the COVID-19 pandemic had no impact on short-term weight loss after RYGB. However, one year after, RYGB patients tended to snack more, and mental HRQoL and social functioning were worse in the study group.

Background Bariatric surgery is known as the most effective treatment for severe obesity and related chronic diseases. [1] Rouxen-Y gastric bypass (RYGB) is one of the most common procedures performed to achieve sustainable weight loss. However, studies with long-term follow-up after RYGB present a rather high percentage of weight regain (WR) [2]. Objective The aim of this study is to evaluate holistic approach: cognitive behavioral therapy (CBT), mindfulness approach with lifestyle modification, for WR therapy. Methods This study included 20 patients (age ≥ 18 years) who underwent RYGB surgery in 2010-2013 and experienced a significant %WR (62,71 (32,43)). Twelve weekly CBT, mindfulness sessions combined with lifestyle modification (diet, physical activity) were conducted for ten study participants. Intervention for the control group (n=10) was nutritional training and physical activity. Patients were asked about weight changes over the years, and the food frequency questionnaire (FFQ) as well as food addiction scale were used to evaluate eating behaviour. Results Average weight loss in CBT group (n=8) was 8,13 (4,19) kg, meanwhile in control group (n=6) - 3,5 (4,28) kg, p=0,066. CBT participants significantly reduced calorie amount: median from 2398,34 (1319,14 – 3589,93), (basal energy expenditure (BEE) median 1654,52 (1611,91 – 1877,27) kcal/d), up to 1185,03 (921,63 – 1494,68) kcal/d, p=0,02. Control group respectively from 1732,69 (1445,09 – 2230,59) (BEE – 1782,03 (1632,53 – 1947,90)) up to 1649,36 (1217,68 – 1971,47) kcal/d, p=0,54. There were 3 patients in CBT groups with severe food addiction: 1 participant did not finish the course, and 2 study participants’ scores decreased to mild food addiction, p=0,007. Conclusion There was no significant difference in weight loss between the groups, however, it was found that patients after CBT significantly reduced intake of calories. Thus, more extensive studies should be done to evaluate the long-term impact of CBT among patients with WR after RYGB.

Background Laparoscopic gastric greater curvature plication (LGGCP) is a novel bariatric procedure. It is unknown if LGCCP is a cost-effective strategy for treating patients with morbid obesity. The aim of this study was to assess weight loss, health-related quality of life, and cost-effectiveness of LGGCP in treating individuals with morbid obesity. Methods Between April 2017 and December 2018, 112 patients were included in this study. Fifty patients had LGGCP, and sixty-two patients underwent laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass (LRYGB). Demographics, weight loss and health-related quality of life were analyzed. This study performed a real-world cost-effectiveness analysis of LGGCP versus LRYGB, estimating the incremental cost-effectiveness ratio (ICER) per quality-adjusted life-year (QALY). The analysis was done from the perspective of the Lithuanian National Insurance Fund, a public body responsible for healthcare coverage in Lithuania. The designed Markov model. Results The average operation time was similar in the LGGCP and LRYGB groups, with 78.20 (16.56) and 74.92 (15.85) minutes. The mean %EBMIL 1 year after surgery was 59.05 (25.34) in the LGGCP group and 82.40 (19.03) in the LRYGB group (P < 0.001) and 3 years after was 41.44 (26.74) and 75.59 (19.14), respectively (P < 0.001). After surgery, the quality of life of both groups improved statistically significantly. There was no difference in HRQoL between groups in one year (P = 0.247), but in three years after surgery, it was significantly better in the LRYGB group (P < 0.001). The undiscounted and discounted life expectancy was increased in the LRYGB group as compared to the LGGCP treatment arm (0.88 LY and 0.28 LY, respectively). The estimated lifetime costs (EUR 2020) were lower by 555.25 euros in the LRYGB group. LRYGB was dominant (less costly and more effective) than LGGCP when the incremental-cost effectiveness ratio was estimated. LRYGB was the dominant treatment option in 85.2 % of iterations, and the rest 14.8 % were not willing to pay more than 610 euros /QALY. Conclusions LGGCP patients lost significantly less weight and had a lower quality of life than LRYGB patients. LGGCP was more costly and less effective than LRYGB in treating individuals with obesity.

Introduction: The global pandemic of coronavirus disease (Covid-19), declared on 2020 March 11 by The World Health Organization, had an extensive impact on the population as well as on the patients after bariatric surgery. [1,2] The main goal of the current study was to evaluate weight loss, eating behaviour and quality of life one year after laparoscopic Roux-en-Y gastric bypass (LRYGB) among patients treated during Covid-19 pandemic. Materials and methods: This cohort study included 72 patients (21 male) (Group S) who underwent RYGB surgery in the Surgery department of the Lithuanian University of Health Sciences during the Covid-19 pandemic in 2020-2022 years. The data for control group of 87 patients (25 male) (Group C) who were operated with RYGB in 2010-2012 were collected in the same institution previously in 2011-2013. [3] In both groups one year after RYGB % excess BMI loss (%EBMIL) was estimated, the patients filled in original questionnaire about hunger, satiety, portion size, necessity to control not to overeat and snacking behaviour. The 36-item short form survey was used to measure health related quality of life. Results: There was no statistically significant difference between groups in preoperative age and BMI. One year after the surgery %EBMIL was 77,88 (26,33) in group S and 76,21 (19,98) in group C, p=0,66. In group S 51,4% one year after surgery had decreased appetite as opposed to 79,8% in group C, p=0.0002. In addition, patients in group S tended more to choose snacks between main meals: 79,2% versus 28,7%, p<0.0001. Emotional well-being (50,76 versus 60,52 score, p<0.0001), and social functioning (44,79 versus 57,90, p<0.0001) were worse in group S. Conclusion: In this study Covid-19 pandemic had no impact on short term weight loss after LRYGB. However, one year after LRYGB in the group operated during the pandemic more patients were snacking, and emotional well-being and social functioning were worse. What impact this may have on long-term results still has to be investigated.