Akramienė, Dalia

Vadovėlyje anglų kalba pateikiami mokomųjų problemų, susijusių su žmogaus reprodukcine sveikata, aprašai; užduotys, skirtos studentams atlikti praktikos darbų metu; seminarų santraukos ir juose nagrinėjamų klausimų temos; saviruošos klausimai. Knygoje nagrinėjama žmogaus kūno audinių, vyro ir moters lytinės sistemos organų makroskopinė ir mikroskopinė struktūra, fiziologinių, biocheminių bei patologinių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mechanizmai. Vadovėlis parengtas atsižvelgiant į probleminio mokymosi studijų formą ir skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Medicinos studijų programos trečio kurso studentams, studijuojantiems modulio „Žmogaus reprodukcinė sveikata ir klinikinių studijų pagrindai“ dalį „Reprodukcija ir paveldėjimas“.

Objectives: Kidney cancer is the third leading urological tumor after prostate and bladder cancers. It is known that oxidative stress is implicated in renal cell carcinoma pathogenesis, growth and progression. The aim of this study was to reveal whether the oxidative stress parameters are associated with overall survival of renal cell carcinoma patients. Methods: A total of 49 patients were enrolled in the study. The blood samples of patients before and after the surgery were analyzed for oxidative stress parameter, malondialdehyde level and for the activity of antioxidative enzymes, superoxide dismutase and catalase, levels of glutathione S-transferase and of antioxidant glutathione. Results: The preoperative or postoperative superoxide dismutase and catalase activities were not associated with patients' survival. Low preoperative malondialdehyde, high glutathione and low glutathione S-transferase levels showed a tendency for better survival of renal cell carcinoma patients. The increase of postoperative glutathione S-transferase level, when compared to preoperative, also indicated a better patients' survival. Conclusions: Malondialdehyde, glutathione and glutathione S-transferase levels can be used for estimation of renal cell carcinoma patients' disease prognosis.[...].

Objective The aim of this study was to test polymeric materials (collagen, fibrin, polyimide film, and polylactic acid) for single- and multi-layer scaffold formation. Materials and methods In our study, we used rabbit bone marrow stem cells (rBMSCs) and human mesenchymal stem cells (hMSCs) with materials of a different origin for the formation of an artificial scaffold, such as a collagen scaffold, fibrin scaffold produced from clotted rabbit plasma, electrospun poly(lactic acid) (PLA) mats, polyimide film (PI), and the combination of the latter two. Cell imaging was performed 3–14 days after cell cultivation in the scaffolds. Time-lapse imaging was used to determine hMSC mobility on the PI film. Results Cell incorporation in collagen and clotted fibrin scaffolds was evaluated after 2-week cultivation in vitro. Histological analysis showed that cells penetrated only external layers of the collagen scaffold, while the fibrin clot was populated with rBMSCs through the entire scaffold thickness. As well, cell behavior on the laser micro-structured PI film was analyzed. The mobility of hMSCs on the smooth PI film and the micro-machined surface was 20 ± 2 μm/h and 18 ± 4 μm/h, respectively. After 3-day cultivation, hMSCs were capable of spreading through the whole 100 ± 10 μm-thick layer of the electrospun PLA scaffold and demonstrated that the multilayer scaffold composed of PI and PLA materials ensured a suitable environment for cell growth. Conclusions The obtained results suggest that electrospinning technology and femtosecond laser micro-structuring could be employed for the development of multi-layer scaffolds. Different biopolymers, such as PLA, fibrin, and collagen, could be used as appropriate environments for cell inhabitation and as an inner layer of the multi-layer scaffold. PI could be suitable as a barrier blocking cell migration from the scaffold. [...].

Endokrininių liaukų sistema yra labai sudėtinga, ir bent vienos liaukos veiklos sutrikimas sutrikdo ir kitų liaukų funkciją. Endokrininių liaukų patologiją nustatyti dažnai nėra lengva ne tik bendrojo profilio gydytojams, bet ir specialistams, nes tokiais atvejais trikdoma ne tik endokrininė, bet ir kitų organų bei sistemų veikla. Šis leidinys – tęstinis. Tai trečia patikslinta ir papildyta naujausiais mokslo pasiekimais bei praktine patirtimi mokomoji knyga. Pagrindinid leidinio tikslas – atkreipti praktikos gydytojų dėmesį į dažniausiai pasitaikančių endokrininių liaukų ligų kliniką, diagnostiką ir gydymą. Šį leidinį parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai – endokrinologai ir kitų sričių specialistai – akušeriai-ginekologai, chirurgai, nefrologai, oftalmologai, fiziologai, biologai, psichologai ir kt. Jame pateikiama endokrininių laiukų fiziologija, dažniausiai pasitaikančių endokrininių liaukų ligų priežastys, klinika, diagnostika, galimos komplikacijos, ryšys ir įtaka kitoms ne endokrininės kilmės ligomis bei gydymas. Daugiausia dėmesio leidinyje skiriama cukriniam diabetui, skydliaukės ligoms, hipofizės ir antinksčių patologijai, lytinių liaukų veiklos sutrikimams, neuroendokrininiams tumorams, osteoporozei, nutukimui, vaikų endokrininių ligų ypatumams ir kt. Ši mokomoji knyga skiriama šeimos gydytojams, internistams, endokrinologams, nefrologams, neurologams, akušeriams ginekologams, oftalmologams, fiziologams, kitų sričių medikams. Manome, kad ji bus naudinga ir gydytojams rezidentams, studentams medikams bei slaugytojoms diabetologėms.

Modulį "Žmogaus reprodukcinė sveikata ir klinikinių studijų pagrindai" sudaro dvi sudėtinės lygiavertės dalys: "Reprodukcija ir paveldėjimas" ir "Klinikinių studijų pagrindai (profesinė kompetencija)". Šis vadovėlis skirtas modulio "Reprodukcija ir paveldėjimas" daliai, kurią sudaro 11 mokomųjų dalykų. Studijuojama žmogaus kūno audinių ir organų (vyro ir moters lytinės sistemos, dalies endokrininės sistemos) makroskopinė ir mikroskopinė struktūra, fiziologinių, biocheminių bei patologinių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mechanizmai. [...]. Norėdami palengvinti studentų mokymąsi, parengėme naujovišką vadovėlį, kuriame dera teorinė medžiaga ir praktinės užduotys. [...]. Geriau pasirengti padės šis vadovėlis, kuriame pateikti mokomųjų problemų aprašai, užduotys, studentų atliekamos praktikos darbų metu, seminarų santraukos ir juose nagrinėjamų klausimų temos. Studentmas po kiekvieno praktikos darbo ir seminaro pateikiami skyreliai "Saviruošos klausimai" ir "Laukiamieji studijų rezultatai", kuriuose išvardyta tai, ką studentai turi žinoti, gebėti, perprasti ir išmokti. Tai tarsi įgytų žinių rodiklis būsimoms studijoms.

Introduction: Radiation therapy is one of the main treatment methods of cancer, but development of resistance to radiation therapy limits its treatment outcome. The aim of the study was to assess radiation therapy-resistant tumor response to the treatment modulation by beta-glucan, known as powerful immune stimulant and antagonist to malignant tumors. Methods: C57BL/6 female (8–10 weeks of age) radiotherapy- resistant Lewis lung carcinoma (LLC) tumor bearing mice were used. Mice were treated with radiotherapy or/and beta-glucan. Single radiotherapy (dose 10 Gy) or fractionated radiotherapy (2Gyx 5 days) have been applied. Tumor growth by measuring of tumor volume and mice survival were evaluated. Expression of the genes Bbc3, P21, Ccng1, ID1, Dcn, THBS2, influencing development of resistance, was determined by RT-PCR. Results: The lowest tumor volumes were in the group of mice treated with beta-glucan alone (P < 0.05). Tumor growth was suppressed more when fractionated radiotherapy with beta-glucan was applied than this with single dose radiotherapy (P < 0.05). The best survival was achieved in the group treated with beta – glucan. The expression of the genes increased after the radiation therapy similar as in 3D cell culture. Coadministration of beta-glucan doesn’t affect the expression level of the genes. Discussion: The tumor matrix may have a big influence to the development of the resistance to radiotherapy.

Problem based learning (PBL) was introduced in LUHS through medical studies curriculum reform in 2007. Program was reorganized from discipline-oriented to integrated modules, hybrid model of combining PBL tutorials and traditional classes was chosen, with biggest changes made in preclinical disciplines. Formerly taught in pure-discipline cycles of a few months duration, subjects like anatomy, biochemistry, physiology, etc. in reorganized curriculum were integrated on thematic basis and spread throughout 2 – 3 study years. Teacher competencies had to be broadened to support newly introduced tutorials. Changes, made since PBL introduction, were perceived by teachers in several areas: pedagogical, including role shift from presenter to facilitator of students' (self) learning, changing focus from formerly mostly theory-oriented to more practically-applicable; personal development – “more motivation to master material from other subjects”; organizational – regular intra- and inter-departmental faculty meetings. Student acceptance of the new system and their study results are encouraging. According to inquiry into student attitude to learning, made in LUHS department of Languages and Education, deep approach to learning was more frequently observed among the students of Faculty of Medicine, where PBL system has been introduced, students more frequently stated, that learning is a pleasurable activity, placed more emphasis on internal aspects of evaluation, than in other faculties. Long term retention of preclinical knowledge is not noted to be worse when compared to traditional learning. Teachers and supervisors at residency training express opinion, that specific knowledge of preclinical subjects, like physiology and pharmacology, do not seem to differ compared to before PBL introduction, however of notice is augmented ability to integrate processes into the whole and use them to make diagnostic an

Photodynamic therapy (PDT) combines a drug or photosensitizer with a specific type of light to eradicate cancer cells. The cellular damage induced by PDT leads to activation of the DNA damage repair, which is an important factor for modulating tumor sensitivity to this treatment. β-Glucans bind complement receptor 3 on the effector cells, thereby activating them to kill tumor cells during PDT. Here, the hypothesis that adjuvant therapy with β-glucans would increase the efficacy of PDT resulting in pronounced necrosis of PDT-treated tumors and suppression of the DNA damage repair system is discussed. Introduction. In recent years, a lot of attention was given to an important role in the immune system of cancer patients, which helps them to recognize and destroy malignant cells and cause tumor regression. Therefore, new methods of treatment based on the host's immune system functioning, such as biological therapy with monoclonal antibodies (immunotherapy) and photodynamic therapy, become important for a complex treatment of tumors. Change of factors of the immune system during these treatments offers the opportunity to develop new strategies in tumor therapy. The photodynamic therapy (PDT) is a minimally invasive therapeutic modality approved for the treatment of some vascular and cancer diseases. In addition to producing necrosis and/or prompting apoptosis in a tumor, PDT also triggers the immune system of the host that results in damages of nutrient blood vessels feeding the tumor [1-4]. Activation of the complement cascade plays an important role in the PDT-induced response and treatment outcome [5, 6]. [...].

Endokrininių liaukų sistema yra labai sudėtinga, ir bent vienos liaukos veiklos sutrikimas sutrikdo ir kitų liaukų funkciją. Endokrininių liaukų patologiją nustatyti dažnai nėra lengva ne tik bendrojo profilio gydytojams, bet ir specialistams, nes tokiais atvejais trikdoma ne tik endokrininė, bet ir kitų organų bei sistemų veikla. Šis leidinys – tai antra patikslinta ir papildyta naujausiais mokslo pasiekimais bei praktine patirtimi knyga. Leidinio tikslas – atkreipti praktikos gydytojų dėmesį į dažniausiai pasitaikančių endokrininių liaukų ligų kliniką, diagnostiką ir gydymą. Šis leidinys parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistų – endokrinologų, kartu su kitų sričių specialistais – akušeriais-ginekologais, chirurgais, nefrologais, oftalmologais, fiziologais, biologais, psichologais ir kt. Jame pateikiama endokrininių laiukų fiziologija, dažniausiai pasitaikančių endokrininių liaukų ligų priežastys, klinika, diagnostika, galimos komplikacijos, ryšys su įtaka kitoms ne endokrininės kilmės ligomis bei gydymas. Daugiausia dėmesio leidinyje skiriama cukriniam diabetui, skydliaukės ligoms, hipofizės ir antinksčių patologijai, lytinių liaukų veiklos sutrikimams, neuroendokrininiams tumorams, osteoporozei, nutukimui, vaikų endokrininių ligų ypatumams ir kt. Leidinys skiriams šeimos gydytojams, internistams, endokrinologams ir kitų sričių medikams. Manome, kad jis bus naudingas ir gydytojams rezidentams bei studentams medikams.

Beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai, randami kepimo mielėse, avižose, miežiuose ir grybuose. Tyrimų duomenimis, jiems būdingas įvairus biologinis poveikis (imunomoduliacinis, antikancerogeninis, mažinantis lipidų koncentraciją ir kūno svorį). Šiuo darbu norėta nustatyti galimą moduliacinį beta gliukano (išskirto iš mielių) poveikį chemiškai indukuotai laboratorinių gyvūnų plaučių kancerogenezei. Naudotos 224 BALB/c linijos pelės (abiejų lyčių), suskirstytos į 6 grupes. Bandymo metu jos girdytos vandeniniu beta gliukano tirpalu (100 arba 500 μg/ml) ad libitum. Plaučių navikams indukuoti naudotas kancerogenas uretanas (švirkštas intraperitonealiai po 10 mg pelei du kartus per savaitę; suminė dozė – 50 mg pelei). Po 4 mėnesių gyvūnai dekapituoti. Jų plaučiai ištirti makroskopiškai ir mikroskopiškai. Bandymo rezultatai parodė, kad beta gliukanas statistiškai reikšmingai plaučių adenomogenezės, sukeltos uretanu in vivo, neslopino. Atsižvelgiant į tai, kad įvairūs beta gliukanai ar jų turintys junginiai yra naudingi kitose tyrimų (testų) sistemose, ateityje reikėtų atlikti daugiau bandymų ir išsiaiškinti jų veiksmingumą kancerogenezės metu.