Lithuanian University of Health Sciences Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://hdl.handle.net/20.500.12512/148402
Now showing1 - 4 of 4
  • Item type:Publication,
    Nervinė bulimija: literatūros apžvalga
    [Bulimia nervosa: literature review]
    research article[2021][S4][M001][7]
    Medicinos mokslai. Medical sciences. Kėdainiai : VšĮ Lietuvos sveikatos mokslinių tyrimų centras, 2021, vol. 9, no. 7, Nov 30., 2021-11-30, p. 123-129.

    Nervinė bulimija – vienas dažniausių valgymo sutrikimų. Liga pasireiškia persivalgymo epizodais, lydimais bandymais atsikratyti suvalgyto maisto jį išvemiant, vartojant vidurius laisvinančius vaistus, intensyviai sportuojant arba mažinant maisto kiekį bei kaloringumą kitų valgymų metu, bei per dideliu susirūpinimu išvaizda ir svoriu. Liga dažnesnė vakarų kultūroje, moterų tarpe bei jaunesniame amžiuje (dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje). Ligos atsiradimui įtakos turi biologiniai bei aplinkos faktoriai. Dėl laisvinamųjų vartojimo galima hipokalemija, širdies ritmo sutrikimai, dėl vėmimo – emalio pažaida, balso pokyčiai. Nervinė bulimija diagnozuojama, jei per pastaruosius 3 mėnesius pacientui per savaitę pasireiškia bent 1 persivalgymo epizodas, lydimas kompensacinių veiksmų (vėmimo, laisvinamųjų vaistų vartojimo, intensyvaus sportavimo arba maisto ribojimo kito valgymo metu). Gydymas pradedamas psichoterapija, jeigu tai nepadeda arba pacientas serga depresija, pridedamas gydymas SSRI ar SNRI. 80% gydomų pacientų pasiekia ligos remisiją. Tikslas: nustatyti nervinės bulimijos epidemiologiją, etiologiją, simptomatiką, diagnostiką, gydymą ir prognozę. Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ medicinine duomenų baze. Atrinkti straipsniai, nagrinėjantys nervinės bulimijos epidemiologiją, etiologiją, simptomatiką, diagnostiką, gydymą ir prognozę. Paieškai naudotos reikšminių žodžių kombinacijos anglų kalba: bulimia nervosa, eating disorder, bulimia, bulimia diagnostics, bulimia treatment. Išvados: atlikus literatūros apžvalgą, nustatyti nervinės bulimijos epidemiologija, etiologija, simptomatika, diagnostikos, gydymo ypatumai bei prognozė.

      283
  • Item type:Publication,
    Opioidinių medžiagų sukeltas naujagimių abstinencijos sindromas
    [Opioid induced neonatal abstinence syndrome]
    research article[2021][S4][M001][12]
    Medicinos mokslai. Medical sciences. Kėdainiai : VšĮ Lietuvos sveikatos mokslinių tyrimų centras, 2021, vol. 9, no. 7, Nov 30., 2021-11-30, p. 20-31.

    Naujagimis, gimęs opioidines medžiagas nėštumo metu vartojusiai motinai, yra naujagimio abstinencijos sindromo (NAS) rizikos grupėje. Klinikiniai NAS požymiai yra skirtingi kiekvienu atveju, jų gausa ir sunkumas priklauso nuo motinos narkotinių medžiagų vartojimo laiko, kiekio ir pobūdžio, motinos faktorių (mitybos, streso, metabolizmo), genetinių faktorių, naujagimio faktorių (gestacino amžiaus, metabolizmo, infekcijų) bei placentos metabolizmo. NAS požymiai pasireiškia autonominės nervų sistemos, centrinės nervų sistemos bei virškinimo trakto simptomatika. Būdingi simptomai – aukšto tono verksmas, dirglumas, miego ir budrumo sutrikimai, sunkumai valgant, virškinimo sistemos sutrikimai ir negebėjimas priaugti svorio. NAS diagnozuojamas remiantis motinos narkotinių medžiagų vartojimo istorija, teigiamais tyrimų, ieškant narkotinių medžiagų biologiniuose skysčiuose, rezultatais bei NAS klinikiniais požymiais. Tikslas: nustatyti opioidų sukelto naujagimių abstinencijos sindromo etiologiją, epidemiologiją, simptomatiką, diagnostiką bei gydymą. Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ medicinine duomenų baze. Atrinkti straipsniai, nagrinėjantys opioidų sukelto naujagimių abstinencijos sindromo etiologiją, epidemiologiją, simptomatiką, diagnostiką bei gydymą. Paieškai naudotos reikšminių žodžių kombinacijos anglų kalba: neonatal opioid withdrawal syndrome, opioids, neonatal abstinence syndrome, neonatal withdrawal syndrome, in utero exposure to opioids. Išvados. Naujagimis, gimęs opioidines medžiagas nėštumo metu vartojusiai motinai, yra naujagimio abstinencijos sindromo (NAS) rizikos grupėje. Klinikiniai NAS požymiai yra skirtingi kiekvienu atveju, tačiau apima autonominės ir centrinės nervų sistemų disfunkciją bei virškinamojo trakto simptomatiką. [...].

      93
  • Item type:Publication,
    Nevaisingumo gydymas moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu
    [Infertility treatment for women, diagnosed with polycystic ovaries syndrome]
    research article[2021][S4][M001][8]
    Medicinos mokslai. Medical sciences. Kėdainiai : VšĮ Lietuvos sveikatos mokslinių tyrimų centras, 2021, vol. 9, no. 7, Nov 30., 2021-11-30, p. 192-199.

    PKS – dažniausia vaisingo amžiaus moterų endokrininės kilmės patologija. Vienos iš ligos komplikacijų – nevaisingumo – gydymas yra individualus kiekvienai pacientei ir porai. Nevaisingumo gydymas pradedamas ne farmakologinėmis priemonėmis (dieta, fiziniu aktyvumu), siekiant sumažinti pacientės svorį. Jei ne farmakologinės priemonės nepadeda – pradedamas farmakologinis gydymas klomifeno citratu, letrozolu arba gonadotropinais. Antrinio pasirinkimo gydymas – laparoskopija (invazinė procedūra). Tretinio pasirinkimo gydymas – IVF. Visais atvejais, jei pacientės KMI 25 ir daugiau, gali būti skiriamas papildomas farmakologinis gydymas metforminu. Tikslas: nustatyti nevaisingumo gydymo ypatumus pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ medicinine duomenų baze. Atrinkti straipsniai, nagrinėjantys nevaisingumo gydymo galimybes PKS sergančioms pacientėms. Paieškai naudotos reikšminių žodžių kombinacijos anglų kalba: polycystic ovary syndrome, PCOS, polycystic ovary syndrome infertility, PCOS infertility treatment. Išvados. Nevaisingumo gydymas pradedamas ne farmakologinėmis priemonėmis (dieta, fiziniu aktyvumu), siekiant sumažinti pacientės svorį. Jei tai nepadeda – pradedamas farmakologinis gydymas klomifeno citratu, letrozolu arba gonadotropinais. Antrinio pasirinkimo gydymas – laparoskopija (invazinė procedūra). Tretinio pasirinkimo gydymas – IVF. Visais atvejais, jei pacientės KMI 25 ir daugiau, gali būti skiriamas papildomas farmakologinis gydymas metforminu.

      48
  • Item type:Publication,
    Įgimtos hipotirozės ypatumai neišnešiotiems naujagimiams
    [Peculiarities of congenital hypothyroidism in premature neonates]
    research article[2021][S4][M001][8]
    Medicinos mokslai. Medical sciences. Kėdainiai : VšĮ Lietuvos sveikatos mokslinių tyrimų centras, 2021, vol. 9, no. 4, May 3., 2021-05-03, p. 324-331.

    Įgimta hipotirozė- dažniausia išvengiamo protinio atsilikimo priežastis vaikų amžiuje. Įgimtą hipotirozę gali sukelti skydliaukės formavimosi sutrikimas (disgenezė) arba sutikusi hormonų sintezė (dishormonogenezė). Ši liga diagnozuojama visuotinės naujagimių patikros metu (VNP), 3-5 gyvenimo parą naujagimiui atliekant sauso kraujo mėginį. Tačiau neišnešiotiems naujagimiams dėl pagumburio-hipofizės-skydliaukės ašies nebrandumo visuotinės naujagimių patikros metu atliktas tyrimas gali būti klaidingai neigiamas. Todėl neišnešioti naujagimiai dėl įgimtos hipotirozės turi būti tiriami du kartus: VNP metu ir praėjus dviems savaitės po gimimo. Taip pat svarbu diferencijuoti įgimtą hipotirozę nuo tranzitorinės neišnešiotų naujagimių hipotirozės bei nuo tranzitorinės įgimtos hipotirozės, nes nuo to priklauso tolimesnio gydymo taktika bei gydymo trukmė. Tikslas: nustatyti įgimtos hipotirozės etiologiją, simptomatiką, epidemiologiją bei diagnostiką, ligos skirtumus tarp išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių. Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ medicinine duomenų baze. Atrinkti straipsniai, nagrinėjantys įgimtos hipotirozės etiologiją, simptomatiką, epidemiologiją bei diagnostiką, jų skirtumus tarp išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių. Paieškai naudotos reikšminių žodžių kombinacijos anglų kalba: congenital hypothyroidism, premature neonate, transient neonatal hypothyroidism, transient hypothyroxinemia of prematurity. Išvados. Neišnešiotiems naujagimiams būtina atlikti sauso kraujo mėginį dėl įgimtos hipotirozės visuotinės naujagimių patikros metu bei papildomai dviejų savaičių amžiuje, siekiant atmesti galimą klaidingai neigiamą rezultatą. [...].

      90