Kairevičė, Laura

Darbą atliko: Agnė Talačkaitė Darbo pavadinimas: Metastazavusiu inkstų vėžiu sergančių pacientų charakteristikos, gydymo metodų pasirinkimas ir jų įtaka išgyvenamumui: 2023–2024 m. LSMUL Kauno klinikų patirtis Darbo tikslas: Įvertinti metastazavusiu inkstų vėžiu sergančių pacientų klinikines ir demografines charakteristikas, analizuoti taikytus gydymo metodus ir nustatyti jų sąsają su pacientų išgyvenamumu. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti metastazavusiu inkstų vėžiu sergančių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas. 2. Išanalizuoti taikytus gydymo metodus pacientams, sergantiems metastazavusiu inkstų vėžiu. 3. Įvertinti skirtingų gydymo metodų, taikomų metastazavusiam inkstų vėžiui gydyti, įtaką pacientų išgyvenamumui. Tyrimo metodai: tyrimas atliktas taikant retrospektyviosios analizės metodą. Vertinti nuasmeninti 74 pacientų, kuriems 2023-2024 m. diagnozuotas metastazavęs inkstų vėžys, duomenys iš LSMUL KK elektroninių sistemų ir ligos istorijų. Analizuoti demografiniai rodikliai, klinikiniai duomenys, išgyvenamumo trukmė. Viso tyrimo metu buvo užtikrintas tiriamųjų konfidencialumas, rezultatai yra skelbiami tik apibendrinti. Statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 30.0, Microsoft Excel 2016 programinėmis įrangomis. Bendras išgyvenamumas vertintas Kaplan-Meier metodu, grupės lygintos log-rank (Mantel-Cox) testu, o gydymo metodų sąsajai su išgyvenamumu vertinti atlikta vienmatė ir daugiamatė Cox regresijos analizės, rezultatus pateikiant kaip santykinę riziką (SR) su 95 % pasikliautinaisiais intervalais (PI). Gauti rezultatai buvo vertinami statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: 74 pacientai, kurie 2023 – 2024 m. LSMUL KK Onkologijos ir hematologijos klinikoje buvo gydyti dėl metastazavusio inkstų naviko. Tyrimo rezultatai: 1. Metastazavusiu inkstų vėžiu sergančių pacientų vidutinis amžius buvo 64,04 metai, dauguma vyrai, ≥ 60 metų. Dažniausias inkstų ląstelių naviko tipas - šviesių ląstelių karcinoma. Dažniausiai nustatyta cT3 stadija, cN0 kategorija, cM1 liga ir G2 diferenciacijos laipsnis. Daugiausia pacientų priklausė ECOG 0-1 grupėms, o dažniausiai nustatyta IMDC prognostinė grupė buvo vidutinės rizikos. Dažniausios metastazių lokalizacijos – plaučiai, limfmazgiai bei kaulai. 2. Visiems pacientams buvo taikytas I eilės sisteminis gydymas, dažniausiai skiriant sunitinibo arba kabozantinibo monoterapiją. Pirminio naviko operacija atlikta daugiau nei pusei tiriamųjų, metastazių gydyme dažniausiai taikyta ST. 3. Pirminio naviko operacija prieš naviko metastazių diagnozavimą (metastazės išsivystė metachroniškai) buvo susijusi su ilgesniu bendru išgyvenamumu (p = 0,047). Kiti gydymo metodai – pirminio naviko operacija po metastazių nustatymo, II eilės sisteminis gydymas, spindulinė metastazių terapija ir metastazektomija – statistiškai reikšmingos įtakos bendram išgyvenamumui neturėjo (p > 0,05).

Author: Agnė Talačkaitė Research title: Patient Characteristics, Treatment Choices, and the Impact of Treatment Modalities on Survival in Metastatic Kidney Cancer: The 2023-2024 Experience of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. Research aim: To evaluate the clinical and demographic characteristics of patients with metastatic renal cancer, analyze the treatment methods and determine their association with patient survival. Research objectives: 1. To describe the demographic and clinical characteristics of patients with metastatic renal cancer. 2. To analyze the treatment methods applied to patients with metastatic renal cancer. 3. To evaluate the impact of different treatment methods used for metastatic kidney cancer on overall patient survival. Research methods: the study was done using a retrospective analysis method. Anonymized data from 74 patients diagnosed with metastatic renal cancer in 2023-2024 were collected from the electronic systems and medical records of LHUS Kaunas Clinics. Demographic, clinical and overall survival data were analyzed. Throughout the study, patients confidentiality was secured and no personal information was published. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics version 30.0 and Microsoft Excel 2016 software. Overall survival was estimated using the Kaplan-Meier method and survival curves between groups were compared using the log-rank (Mantel-Cox) test. The association between treatment methods and overall survival was assessed using univariate and multivariate Cox proportional hazards regression analyses, with results presented as hazard ratios (HR) and 95 % confidence intervals (Cl). P – value < 0.05 was considered statistically significant. Research participants: 74 patients who were treated for metastatic renal cancer at the Oncology and Hematology Clinic of LHUS Kaunas Clinics in 2023 – 2024. Research results: 1. The mean age of patients with metastatic renal cell carcinoma was 64.04 years, with most patients bein men aged ≥ 60 years. The most common histological tumor type was clear cell renal cell carcinoma. The most common tumor characteristics were cT3 stage, cN0 category, cM1 disease and G2 differentiation. Most patients belonged to ECOG 0-1 and intermediate-risk IMDC group. The most common sites of metastases were the lungs, lymph nodes and bones. 2. All patients received first-line systemic therapy, most commonly sunitinib or cabozantinib monotherapy. Surgery of the primary tumor was performed in more than half of the patients, while treatment of metastases was less frequent and most commonly involved radiotherapy. 3. Surgery of the primary tumor before metastatic diagnosis (metastases developed metachronously) was associated with longer overall survival (p = 0.047). Other treatment methods – primary tumor surgery after the diagnosis of metastases, second-line systemic therapy, radiotherapy for metastases and metastasectomy – had no statistically significant impact on overall survival (p > 0.05).

Autorė: Agnė Kraulytė Darbo vadovas: Doc. Dr. Laura Kairevičė Darbo asistentas: Dr. Domas Vaitiekus Darbo pavadinimas: KAULŲ IR MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SARKOMŲ YPATUMŲ TYRIMAS. Darbo tikslas: Įvertinti kaulų ir minkštųjų audinių sarkomų ypatumus Lietuvos pacientams, kurie buvo gydyti LSMUL KK 2018-2022 metais. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pacientų, 2018-2022 m. tirtų ir gydytų LSMUL KK dėl kaulų ir minkštųjų audinių sarkomų, pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir pirminę lokalizaciją. 2. Įvertinti kaulų ir minkštųjų audinių sarkomų histopatologines charakteristikas: diferenciacijos laipsnį, morfologiją, TNM klasifikaciją ir ligos stadiją. 3. Įvertinti taikytą gydymą: chemoterapiją, spindulinę terapiją, operacinį gydymą, bendrą išgyvenamumą ir išgyvenamumą, priklausomą nuo taikyto gydymo, bei pacientų prognozę. Tyrimo metodai: Retrospektyvinis tyrimas. Tyrimo metu buvo reikiami nuasmeninti sveikatos duomenys, prieinami registruose, ligų istorijose ar archyviniuose dokumentuose buvo renkama iš LSMU KK HIS sistemos. Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes duomenys buvo renkami ir saugomi kompiuteryje, kuris priklauso tyrėjui, o tyrimo rezultatai paskelbti tik apibendrinti. Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant MS Excel 2016 programą ir IBM SPSS Statistics 29.0 programos paketą. Įvertinti duomenys pasirinktoje imtyje. Tyrime naudota aprašomoji duomenų statistika, rezultatai pateikti absoliučiais ir procentiniais dažniais. Kiekybiniai duomenys pateikti naudojant medianą ir interkvartilinį (Q1-Q3) plotą. Taikant dvinarės Coxo logistinės regresijos modelį, atlikta mirštamumo tikimybės prognozė. Koreliacijos tarp faktorių ir paciento išeities apskaičiuotos naudojant Kaplan-Meier kreives. Gauti rezultatai buvo laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 322 pacientų, kurie 2018-2022 metais buvo gydyti nuo kaulų arba minkštųjų audinių sarkomos. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu išanalizuota 322 pacientų, iš kurių 180 (55,9 %) buvo moterys ir 142 (44,1 %) buvo vyrai, duomenys. Vidutinis pacientų amžius buvo 56,9 metai (jauniausias – 2 m., vyriausias – 94 metų), mediana – 60 metų. Daugiausia diagnozuota buvo minkštųjų audinių sarkomų (85,1 %), žymiai mažiau sudarė kaulų sarkomos (14,9 %). Sarkomos dažniau pasireiškė moterims (55,9 %), nei vyrams (44,1 %). Dažniausias minkštųjų audinių sarkomos tipas buvo pleomorfinė/ nediferencijuota sarkoma (16,8 %), o kaulų sarkomų – osteosarkoma (5,0 %). Veiksniai, turintys įtakos išgyvenamumui buvo: amžius vyresnis nei 54,5 m. (p < 0,001), pacientų funkcinė būklė pagal ECOG skalę (ECOG-0, ECOG-1, ECOG-2, ECOG-3, ECOG-4 – p < 0,001), stadijos (I, IV stadijos – p < 0,001; II, III stadijos – p < 0,05), diferenciacijos laipsnis (G1, G3, G4 – p < 0,001; G2 – p < 0,05), operacijos taikymas (p < 0,001), adjuvantinio gydymo taikymas (p < 0,05) bei pirmos ir antros eilės gydymo taikymai (p < 0,001). Išgyvenamumą reikšmingai gerino ECOG-0, I, II ir III stadijos, G1 ir G2 diferenciacijos laipsniai, operacijos atlikimas ir adjuvantinio gydymo taikymas. Išgyvenamumą blogino amžius vyresnis nei 54,50 m., ECOG-1, ECOG-2, ECOG-3, ECOG-4, IV stadija, G3 ir G4 diferenciacijos laipsniai bei pirmos ir antros eilės gydymo taikymas. Išvados: 2018-2022 metais gydytų nuo kaulų ar minkštųjų audinių sarkomų pacientų vidutinis amžius buvo 56,4 metų, didesnę dalį sudarė moterys, o dažniausia pasireiškimo lokalizacija buvo koja. Tyrimo metu rasta, kad dažniausias histologinis tipas buvo pleomorfinė/ nediferencijuota sarkoma, daugiausia sarkomų buvo blogai diferencijuotos (G3), dažniausias išplitimas pasitaikė T2, o stadija – IV. Reikšmingai sarkomų išgyvenamumą lėmė amžius, ECOG laipsniai, stadija, diferenciacijos laipsniai, operacija, adjuvantinis gydymas, pirmos ir antros eilės gydymai.

Darbo pavadinimas: Priešoperacinis chemospindulinis ir stambiafrakcinis spindulinis tiesiosios žarnos vėžio gydymas: perspektyvaus atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo 10-ies metų išgyvenamumo rezultatai Darbo tikslas: Palyginti priešoperacinio chemospindulinio ir stambiafrakcinio spindulinio tiesiosios žarnos vėžio gydymo 10 metų išgyvenamumo rezultatus Darbo uždaviniai: 1. Palyginti II-III st. tiesiosios žarnos vėžiu sergančių tiriamųjų pacientų, gydytų suderinta chemospinduline terapija ir stambiafrakcine spinduline terapija, 10 metų išgyvenamumą be ligos. 2. Palyginti II-III st. tiesiosios žarnos vėžiu sergančių tiriamųjų pacientų, gydytų suderinta chemospinduline terapija ir stambiafrakcine spinduline terapija, 10 metų bendrąjį išgyvenamumą. Tyrimo metodai ir dalyviai: Randomizuoto perspektyvaus klinikinio tyrimo metu pacientai buvo stebimi iki pirmo ligos atkryčio (lokalaus ar atokaus), jam įvykus, toliau stebėtas pacientų išgyvenamumas, arba pacientų stebėsena vykdyta iki mirties. Po ligos atkryčio pacientams buvo skiriamas tolimesnis specifinis priešvėžinis gydymas (pagal gydančio gydytojo pasirinkimą bei galiojančius gydymo standartus), o pacientai toliau stebėti, įtraukiant juos į išgyvenamumo analizę. Šio tyrimo metu retrospektyviai buvo renkami ir analizuojami likusių gyvų pacientų duomenys (27 pacientų ST šakoje ir 39 CST šakoje). Pacientų duomenys buvo rinkti iš ambulatorinių kortelių bei elektroninių sistemų. Duomenys apie pacientų mirties faktus, datas bei mirties priežastis buvo gauti iš Higienos instituto mirčių priežasčių registro. Tyrime dalyvavo 150 pacientų, ITT populiacijai – 150 pacientų, skaičiuotas BI ir IBL. Tuo tarpu tikrajai imčiai – 140 pacientų, skaičiuotas IBL. Tyrimo rezultatai: 10-ies metų BI (n=150) CST šakoje buvo 53.3%, o ST šakos – 36%, CST gydymo šakos BI buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei ST šakos (χ²=5.4152, df=1, p=0.01). 10-ies metų IBL (n=140) CST šakoje buvo 41.67%, o ST šakoje – 29.41% (χ²=3.7965, df=1, p=0.0514). Tyrimo metu atlikome 10-ies metų IBL analizę ir visiems 150 pacientų, kurie praėjo randomizaciją – ITT populiacijai (angl. Intention to treat). IBL CST šakoje buvo 40%, o ST šakoje – 26.67%, CST gydymo šakoje IBL buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei ST gydymo šakoje (χ²=5.0207, df=1, p=0.025). Išvados: 10-ies metų bendras išgyvenamumas buvo statistiškai reikšmingai geresnis smulkių frakcijų chemospindulinio gydymo grupėje, palyginti su stambių frakcijų spindulinės terapijos grupe. 10-ies metų išgyvenamumas be ligos reiškmingai nesiskyrė tarp smulkių frakcijų chemospindulinio gydymo grupės ir stambių frakcijų spindulinės terapijos grupės. Tačiau vertinant taip vadinamą ITT populiaciją, stebėtas statistiškai reikšmingai geresnis IBL chemospindulinio gydymo šakoje palyginti su stambių frakcijų ST šaka.