Vaitkus, Antanas
Item type:Publication, preprint[2026][S1][M001]; ; ; ; The National Institutes of Health Stroke Scale (NIHSS) is central to acute stroke assessment but underrepresents right-hemisphere deficits such as spatial neglect (SN). The standard NIHSS item 11 primarily captures extinction and lacks sensitivity for the broader behavioural manifestations of SN, contributing to underestimation of right-hemisphere stroke severity. We evaluated the diagnostic accuracy and feasibility of a refined NIHSS item 9 (n-NIHSS-9), designed to preserve language and aphasia assessment while incorporating a structured screening for SN using the Cookie Theft picture description task.
6 Item type:Publication, [Ultrasonographic Parameter Changes of the Vagus and Phrenic Nerves in Amyotrophic Lateral Sclerosis and Parkinson’s Disease and Their Association with Autonomic Nervous System Dysfunction]Neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga ir šoninė amiotrofinė sklerozė, pasižymi progresuojančia eiga, sudėtinga ankstyva diagnostika ir reikšmingu poveikiu pacientų gyvenimo kokybei. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama periferinės nervų sistemos bei autonominės nervų sistemos pažeidimams, kurie gali pasireikšti ankstyvose ligos stadijose ir būti potencialūs neinvaziniai biožymenys. Šiame darbe tirti klajoklio ir diafragminio nervų ultragarsiniai parametrai pacientams, sergantiems Parkinsono liga ir šonine amiotrofine skleroze, bei jų sąsajos su autonominės nervų sistemos funkcijos sutrikimais. Tyrimo metu atliktas aukštos raiškos periferinių nervų ultragarsinis tyrimas, vertinti autonominiai simptomai bei širdies ritmo variabilumo rodikliai. Nustatyti periferinių nervų struktūriniai pokyčiai ir jų ryšys su klinikiniais bei funkciniais rodikliais. Gauti rezultatai parodė, kad periferinių nervų ultragarsiniai pokyčiai gali būti susiję su autonominės nervų sistemos pažeidimu ir turėti diagnostinę reikšmę vertinant neurodegeneracines ligas. Tyrimo rezultatai prisideda prie neinvazinių biožymenų paieškos bei ankstyvesnės neurodegeneracinių ligų diagnostikos galimybių plėtros.
46 9 Item type:Publication, conference output[2026][T1e][M001][2]; 10th International Health Sciences Conference IHSC : March 5th-6th, 2026 : Abstract book / Edited by Beatrice Ziulyte, Karina Zerr, Gabija Varkuleviciute & Ignas Jusis, 2026-03-05, p. 230-231Introduction Migraine is a prevalent neurological disorder that substantially impairs occupational functioning. While physical activity may reduce migraine frequency and severity, the influence of work type and daily working hours on migraine frequency remains insufficiently studied. Aim This study investigated the relationship between type of work (sedentary versus physically active), the number of hours worked per day, and the frequency of migraine episodes over a three-month period. Methods Patients treated in a neurology outpatient clinic with a physician-confirmed diagnosis of chronic migraine and a minimum headache duration of six months were included. Migrainerelated disability was assessed using the MIDAS questionnaire, while sociodemographic and work-related data (type of work, daily working hours, and working days per week) were collected via a baseline self-administered survey. Migraine frequency was obtained from an electronic headache diary completed for at least 3 months. The presence of common comorbidities (psychiatric and sleep disorders, cardiovascular, allergic, respiratory, and gastrointestinal diseases) did not constitute an exclusion criterion. Patients with other primary headache disorders, secondary headaches, major neurological diseases, or incomplete questionnaire data were excluded from the analysis. All participants were receiving preventive migraine treatment. Patients were categorized according to work type (sedentary vs. physical) and stratified by daily working hours (<7 vs. ≥7 hours). The study was approved by the LUHS Bioethics Committee, and all participants provided written informed consent. Statistical analyses were performed using IBM SPSS Statistics 30.0, with p < 0.05 considered statistically significant. Results Data from 60 patients (53 females; median age 41.5 years, range 23–70) were analyzed. Patients engaged in sedentary work had a higher median number of migraine days per month than those performing physically active work (7.8 [IQR 5.7–12.0] vs. 4.7 [IQR 2.3–8.0]; Mann– Whitney U = 581.5, p = 0.048, r = 0.26). Occupational physical activity level showed a modest negative correlation with migraine frequency over three months (r = −0.272, p = 0.035). Median MIDAS scores were also higher in the sedentary group (23.0 [IQR 18.0–30.5] vs. 18.5 [IQR 10.8– 30.3]). Working hours were not significantly associated with migraine frequency: patients working <7 hours/day (n = 23) reported 5.3 (IQR 2.9–8.7) migraine days per month compared with 7.7 (IQR 4.5–10.0) among those working ≥7 hours/day (n = 37; p = 0.274, r = 0.14). Corresponding median MIDAS scores were 19.0 (IQR 14.0–27.3) and 22.0 (IQR 16.8–32.0), respectively. Conclusions Sedentary work was associated with a higher frequency of migraine attacks compared with physically active work, whereas daily working hours were not significantly related to migraine frequency. These findings indicate a possible relationship between sedentary work and chronic migraine burden.
7 3 - conference output[2026][T1e][M001][2]
; 10th International Health Sciences Conference IHSC : March 5th-6th, 2026 : Abstract book / Edited by Beatrice Ziulyte, Karina Zerr, Gabija Varkuleviciute & Ignas Jusis, 2026-03-05, p. 137-138Introduction Hyperglycaemia-induced hemichorea-hemiballism, or diabetic striatopathy (DS), is a rare neuro-metabolic complication of uncontrolled diabetes mellitus (DM), characterised by acute hemichorea, non-ketotic hyperglycaemia, and striatal abnormalities in neuroimaging [1]. Most cases occur in the setting of poorly controlled, longstanding type 2 DM. In addition to suboptimal glycaemic control, other risk factors include older age and female sex. Most patients present with acute hemichorea involving both the arm and the leg, while facial involvement and bilateral chorea are less common [2]. Case Presentation An 81-year-old woman presented to the emergency department with a one-week history of involuntary movements of the left limbs, thirst, and intermittent palpitations. Neurological examination revealed choreiform, asynchronous movements of the left limbs, and episodic tongue dyskinesia. The patient had a history of hypertension, with no prior diagnosis of DM. Laboratory testing showed marked hyperglycaemia (22.20 mmol/L) and mild hyponatraemia (133 mmol/L). The HbA1c level was 14.1%. Brain CT revealed no acute abnormalities. Nonketotic hyperglycaemic chorea was initially suspected, given the newly developed hemichorea in the setting of severe hyperglycaemia. The choreiform movements extended to the contralateral limbs, although the left side remained predominantly affected. Brain MRI showed only age-related atrophic and microangiopathic changes, with no striatal T1 hyperintensity. Treatment with antipsychotics and benzodiazepines was initiated. Following correction of hyperglycaemia (from 22.20 to 8.60-3.89 mmol/L), choreiform movements fully resolved over the course of three weeks. Discussion Hyperglycaemia-induced hemichorea may be the first sign of DM [3]. While characteristic MRI findings occur in most DS cases, normal imaging may be seen in ~5% [4]. This has led to the proposal of a clinically isolated DS concept. In such cases, the diagnosis of hyperglycaemic chorea requires documented hyperglycaemia with a subacute onset of chorea [5]. Conclusions Assesment of glycaemia and neuroimaging is essential in new-onset chorea. Hyperglycaemiainduced movement disorders should be recognised even when imaging is normal, as symptom resolution relies on adequate metabolic correction.
11 3 Item type:Publication, research report[2026][S1][S006][9]; ; ; ; Personality and Individual Differences, 2026-01-01, vol. 248, p. 1-9Sensory processing sensitivity (SPS) is a personality trait characterized by heightened responsiveness to environmental stimuli, often linked to introversion and emotional reactivity. This study evaluated the factorial structure of the Lithuanian version of the Highly Sensitive Person Scale (HSPS) and its associations with anxiety, depression, and personality traits. A cross-sectional survey of 1130 Lithuanian employees was conducted. Exploratory and confirmatory factor analyses supported a three-factor model: Low Sensory Threshold and Withdrawal, Ease of Excitation, and Aesthetic Sensitivity. HSPS scores were negatively correlated with Extraversion and Emotional Stability and positively associated with anxiety and depression symptoms. The Lithuanian HSPS is a reliable and valid instrument for assessing SPS in adults.
46 Item type:Publication, book[2025][K4d][M001][25]; ; ; ; ; ; Kaunas : Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, 2025-12-3121 Item type:Publication, research article[2025][S1][M001][10]; ; Frontiers in Neurology, 2025-12-04, vol. 16, p. 1-10Background. Intravenous thrombolysis (IVT) is most effective in acute ischemic stroke (AIS) when administered promptly; however, efforts to reduce treatment times may increase the risk of treating stroke mimics (SM). This retrospective single-center study aimed to determine the prevalence of SM among patients treated with IVT, compare them with AIS cases, evaluate the clinical implications of IVT administration, and identify possible predictors of SM. Methods. Patients who received IVT for suspected AIS between January 2022 and December 2024 were retrospectively analyzed. Only patients without early ischemic changes on non-contrast CT and without intracranial occlusion on CT angiography were included. Based on clinical presentation, imaging, and discharge diagnosis, patients were classified as AIS or SM. Data collected included demographics, clinical features, risk factors, treatment times, NIHSS scores, mRS scores, and post-IVT complications. Results. Of 724 patients treated with IVT, 330 met the inclusion criteria. Among them, 293 (88.8%) had confirmed AIS and 37 (11.2%) were SM. SM patients were significantly younger (mean age 57.4 vs. 70.2 years, p<0.001), had fewer vascular risk factors, and higher rates of migraine, epilepsy, and vestibular disorders. Sensory symptoms and headache were more common in SM, whereas motor symptoms and aphasia were more frequent in AIS. Although initial NIHSS scores were comparable, SM demonstrated greater improvement at 1 and 24 h post-IVT. Functional outcomes were better in SM, with 92% achieving a discharge mRS of 0 compared to 19% in AIS (p<0.001). No intracranial hemorrhage or seizures were observed in the SM group. LASSO selection and Firth’s bias-reduced logistic regression analysis identified younger age, presence of sensory symptoms, history of migraine or epilepsy, and absence of atrial fibrillation as independent predictors of SM. Conclusion. Stroke mimics accounted for 11.2% of cases treated with intravenous thrombolysis and differed significantly from AIS in clinical and demographic characteristics. IVT was safe in SM, with no major complications observed. Several clinical predictors may aid in early differentiation. However, these findings should be interpreted cautiously due to the limited number of mimic cases.
26 14WOS© Citations 1 Item type:Publication, [Characteristics of headaches in patients with migraine during pregnancy]research article[2025][S4][M001][4]; ; Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2025-11-18, vol. 29, no. 9, p. 617-620Tyrimo tikslas. Įvertinti migrena sergančių pacienčių galvos skausmo ypatumus nėštumo laikotarpiu. Metodika. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atliktas perspektyvusis tyrimas, kuriame dalyvavo 67 nėščiosios, patiriančios galvos skausmus. Dalyvės užpildė klausimynų, kuriuo vertinti galvos skausmo ypatumai, ir MIDAS klausimynų, skirtų funkcinio sutrikimo analizei. Duomenys analizuoti nepriklausomų imčių t testu, Mano-Vitnio testu, χ2 (chi kvadrato) testu ir Fišerio tiksliuoju testu. Rezultatai. Nėštumo laikotarpiu moterų, kurioms diagnozuota migrena, galvos skausmo stiprumas buvo didesnis nei moterų, kurioms migrena nediagnozuota (1(50) = 1,755, p = 0,043). Pacientės, kurioms diagnozuota migrena, dažniau patiria akių srities ir vienpusius bei pulsuojančio ir spaudžiančio tipo galvos skausmus nei moterys, kurioms migrena nediagnozuota. Migrena sergančios pacientės dažniau vartoja vaistus nei nesergančios (p = 0,013). Kasdienės veiklos sutrikimai dėl galvos skausmų nesiskyrė tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų migrena (U = 257,5, p = 0,86). Išvados. Nėštumo laikotarpiu migrenos intensyvumas yra didesnis nei kilų pirminių galvos skausmų, tačiau skirtumo tarp galvos skausmų dažnio arba kasdienės veiklos sutrikdymo nepastebėta.
17 - conference output[2025][T1e][M001][1]Širdies ir kraujagyslių ligos: naujienos ir iššūkiai [Elektroninis išteklius]: tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija, 2025-11-12, p. 20-20
Migrena serga iki 20 procentų pasaulio gyventojų ir yra antra pagal dažnumą negalios priežastis visame pasaulyje. Išeminis insultas yra antra pagal dažnumą mirtingumo ir trečia pagal dažnumą negalios priežastis visame pasaulyje. Migrena ir insultas yra du dažni ir nevienalyčiai neurovaskuliniai sutrikimai, sukeliantys didelę naštą sergantiems ir dideles ekonomines išlaidas visuomenei. Vis daugiau įrodymų, kad migrena padidina bendrą smegenų kraujagyslių ligų riziką. Tačiau, migrenos ir insulto ryšio mechanizmas nežinomas. Išeminis insultas žmonėms, sergantiems migrena, yra stipriai susijęs su migrena su aura, jaunu amžiumi, moteriška lytimi, geriamųjų kontraceptikų vartojimu ir rūkymo įpročiais. Praeinančiojo galvos smegenų išemijos priepuolio rizika taip pat atrodo yra padidėjusi sergantiems migrena, nors šis ryšys nėra pakankamai išsamiai ištirtas. Atsižvelgiant į didesnę insulto riziką žmonėms, sergantiems migrena su aura, svarbu nustatyti ir modifikuoti bet kokį kraujagyslių rizikos veiksnį. Dabartinės migrenos gydymo gairės nerekomenduoja vartoti antitrombozinių vaistų migrenos profilaktikai, tačiau gydytojai turėtų apsvarstyti, ar pacientams, kuriems yra ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, toks gydymas būtų naudingas. Šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad profilaktinis migrenos gydymas gali sumažinti insulto riziką žmonėms, sergantiems migrena.
9 Item type:Publication, [The Relationship between Ophthalmological Changes, Cognitive Functions, and Structural Brain Alterations in Alzheimer’s Disease and Normal-Tension Glaucoma]doctoral thesis[2025][R1][M001][245]; ; ; ; ; ; Alzheimerio liga (AL) yra labiausiai paplitusi neurodegeneracinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga ir dažniausia demencijos priežastis. Demencija sukelia reikšmingą socialinę ir ekonominę naštą visuomenei ir sveikatos priežiūros sistemoms. Tyrimai rodo, kad patofiziologiniai AL procesai prasideda keliais dešimtmečiais anksčiau nei pasireiškia ligos simptomai. Tinklainė, dėl savo kilmės iš tarpinės smegenų dalies, laikoma CNS dalimi. Jos struktūrinis ir funkcinis panašumas į CNS paskatino tirti tinklainę kaip potencialų neinvazinį AL biologinį žymenį. Moksliniuose tyrimuose vertinamos sąsajos tarp tinklainės parametrų ir CNS struktūros rodiklių. Nustatyta, kad sergant AL dažnai suplonėja tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis bei ganglinių ląstelių ir vidinio tinklinio sluoksnio kompleksas. Minėti tinklainės struktūros pokyčiai yra būdingi ir kitai neurodegeneracinei ligai – glaukomai, taip pat ir normalaus akispūdžio glaukomai (NAG). Aprašyti AL ir NAG būdingi galimi bendri patogenezės mechanizmai, vis dėlto tiesioginis šių ligų ryšys nėra įrodytas. Šiame tyrime buvo palyginti AL ir NAG sergančių tiriamųjų struktūriniai ir funkciniai oftalmologiniai pokyčiai, APOE genotipo variantai, neinvazinio intrakranijinio spaudimo, akių ir smegenų perfuzinių spaudimų, akytosios plokštelės sienelių spaudimų skirtumo vertės. Buvo įvertintos oftalmologinių pokyčių sąsajos su pažinimo funkcijomis bei galvos smegenų struktūriniais pokyčiais.
81 16