Bojarskas, Stasys

Relevance and aim of the work: The purpose and aim of the study is to evaluate the effectiveness of different surgical techniques in the treatment of salivary gland tumours and identify the most effective surgical technique based on complications. Material and Methods:Design of the Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses (PRISMA) guidelines by the PubMed database by using keywords such as “salivary gland tumours”, “surgery treatment of salivary gland tumours”, and “management of malignant salivary gland tumours”. The Newcastle-Ottawa Quality Assessment Scale – Cohort Studies was used to evaluate the quality of study and risk of bias. Results: Out of the 4,909 articles, 200 were duplicates. After excluding non-English publications (n=4,359), irrelevant studies, and overlapping data (n=332), six studies meet the inclusion criteria: five retrospective and one prospective study. Extracapsular dissection appears to be the most effective surgical technique compared to total excision or partial parotidectomy, particularly in terms of lower complication rates, decreased incidence of sialocele, and better preservation of nerve function and gland. Conclusions: This review demonstrates that extracapsular dissection (ECD) may offer better clinical outcomes for benign parotid tumours, especially pleomorphic adenomas, with improved functional results and fewer complications. The lack of statistically significant findings limits definitive conclusions. There is a need for further large-scale studies to support the clinical decision-making and confirm these trends. Keywords: Salivary gland tumours, Surgical techniques, Extracapsular dissection, Facial nerve.

SANTRAUKA Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Ortognatinė chirurgija yra kompleksinis gydymo būdas, kuris apima daugybę metodų, naudojamų veido žandikaulių sąkandžio neatitikimams ir veido deformacijoms koreguoti. Vienas iš iššūkių ortognatinės chirurgijos operacijos metu yra sąnarinės galvos padėties išlaikymas fiksacijos metu. Dėl ortognatinės chirurgijos procedūrų pobūdžio iš esmės pakinta kondilių padėtis, dėl kurios atsiranda apatinio žandikaulio sąnarinės galvos morfologiniai pokyčiai. Todėl tyrimo tikslas apžvelgti ir palyginti sąnarinės galvos pokyčius po ortognatinės chirurgijos. Medžiaga ir metodai. Sisteminė literatūros apžvalga atlikta laikantis PRISMA rekomendacijų. Mokslinių straipsnių paieška atlikta nuo 2025 m. sausio 15 iki 2025 m. kovo 9 dienos mokslinėse duomenų bazėse: PubMed Medline, Wiley Online Library, Science Direct. Įtraukimo kriterijai buvo: tyrimai ne senesni nei 10 metų, anglų kalba publikuoti straipsniai, galima pilna straipsnio prieiga, tyrimo tipai (retrospektyvinis ar prospektyvinis), tyrimai atlikti su žmonėmis ir kita. Rezultatai. Į apžvalgą įtrauktos 5 publikacijos ir pagal jų kintamuosius atlikta kiekybinė analizė. Tyrimuose buvo vertinama sąnarinės galvos tūrio ir plokštumų (skersinės, vainikinės ir strėlinės) pokyčiai. Atlikus kiekybinę duomenų analizę nebuvo gauta statistiškai reikšmingų rezultatų. Išvados. Atlikus sisteminę literatūrinę apžvalgą ir statistinę duomenų analizę nustatyta, kad ortognatinė chirurgija dažniausiai nesukelia statistiškai reikšmingų sąnarinės galvos morfologinių pokyčių, dauguma pasikeitimų laikoma fiziologine adaptacija prie naujų žandikaulių santykių. Taip pat trūksta metodikos vienalytiškumo, kad būtų galima gauti patikimus duomenis. Raktažodžiai: ortognatinė chirurgija, sąnarinės galvos pokyčiai.

Objective This study investigated both positive and negative clinical attributes of third molar extraction and retention with the purpose of aiding oral health decision-making. Materials and Methods Researchers evaluated over 30 peer-reviewed studies containing 12,350 extracted cases and 8,200 non-extracted cases through retrospective analysis. The evaluation of success rates along with complications and retention risks and clinical indications was possible through the application of logistic regression and Kaplan-Meier survival analysis and chi-square tests. Results The study data demonstrated that extraction of third molars achieved an 85% success rate (95% CI: 82–88%) but young patients under 25 showed 92% maximum success rates. Third molar extraction controls the long-term development of infections along with pericoronitis along with periodontal disease and cyst formation. Protocol calls for the removal of third molars which leads to complications in 15% of patients while dry socket emerges in 5.2% of cases and nerve damage occurs to 1.8% and post-operative infections affect 3.5% of patients. Patients who kept their third molars developed twenty-five percent of pericoronitis cases and eighteen percent of periodontal disease cases and eight percent of cyst formation complications within a ten-year period. Conclusion This study shows that removing third molars produces positive results for patients facing symptoms and major risk factors, but retention becomes a suitable choice for completely erupted and symptomless teeth with appropriate monitoring. The study demonstrates that individualized treatment control requires modern imaging and surgical methods to achieve better patient results. More research needs to develop improved clinical guidelines which will help optimize decision-making processes in third molar treatment.

Jogilė Karažaitė. INTRAKRANIJINIO NEUROVASKULINIO KONFLIKTO VAIDMENS ĮVERTINIMAS TRIŠAKIO NERVO NEURALGIJOS IŠSIVYSTYME Temos aktualumas: trišakio nervo neuralgija yra viena skausmingiausių neuralgijų tipų, kuri pasireiškia bet kurioje trišakio nervo šakos inervuojamoje zonoje. Pacientai skundžiasi stipriu skausmu, kurio trukmė varijuoja nuo kelių sekundžių iki minučių. Tai liga, kuri dažniau pasireiškia vyresniems pacientams, ypač moterims. Mokslinėje literatūroje nagrinėjami šios ligos etiologiniai faktoriai, tačiau vieningo nutarimo, kokie reikšmingi intrakranijiniai veiksniai ją lemia, vis dar nėra. Darbo tikslas: išsiaiškinti intrakranijinės neurovaskulinės patologijos įtaką TNN išsivystymui atliekant sisteminę literatūros analizę ir meta-analizę. Medžiaga ir metodai: atlikta mokslinių publikacijų atranka Pubmed (MEDLINE) duomenų bazėje naudojant raktinius žodžius. Išanalizuoti 4 straipsniai pagal PRISMA protokolą, kurie atitiko atrankos bei atmetimo kriterijus. Statistinė analizė buvo atlikta naudojant RStudio programinę įrangą, IBM SPSS Statistics bei Microsoft Excel programas. Rezultatai: sisteminei apžvalgai buvo atrinkti 4 straipsniai, kurie tyrė NVK (neurovaskulinio konflikto) laipsnį. Trys iš šių straipsnių nagrinėjo kraujagyslių tipą, kuris sukelia NVK. Statistinė reikšmė trišakio nervo neuralgijos pasireiškimui dėl NVK laipsnio nebuvo nustatyta. Vertinant, ar kraujagyslių tipas turi statistinę reikšmę NVK ir TNN pasireiškimui, buvo nustatyta, jog arterinės kilmės kraujagyslių dažnis buvo statistiškai reikšmingesnis, nei kitų kraujagyslių tipų. Išvados: Neurovaskulinis konfliktas yra reikšmingas etiologinis trišakio nervo neuralgijos išsivystymo veiksnys. Trišakio nervo neuralgijos išsivystymas nepriklauso nuo to, koks neurovaskulinio konflikto laipsnis yra nustatytas. Neurovaskulinis konfliktas, kilęs dėl arterinės kilmės kraujagyslių kontakto su trišakiu nervu yra statistiškai reikšmingesnis trišakio nervo neuralgijos pasireiškimui, nei kiti kraujagyslių tipai. Raktiniai žodžiai: trišakio nervo neuralgija, neurovaskulinis konfliktas, intrakranijinės kraujagyslės.

Relevance and aim: This literature review aims to compare the healing of the post-extraction alveoli when left for spontaneous healing and bone graft-supported healing representing bone materials of different origins. Materials and methods: PubMed, ScienceDirect, and Cochrane Library databases were searched for relevant literature. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses (PRISMA) guidelines and selection criteria were followed in the selection of relevant papers. Results: This literature study included 5 randomized clinical trials in which 153 alveolar sockets were used to test the outcome of the bone dimensions under the application of various bone grafting materials compared to spontaneous healing. The evaluation of the results was done at 3 to 4 months utilizing CBCT. Regarding VBH, no significant difference was detected (MD= 0.00 with 95% CI= -0.35 to 0.3; P < 0.05). Moreover, no significant difference was demonstrated at the level of VPH (MD= 0.06 with 95% CI= -0.29 to 0.42; P < 0.05), but a significant difference was observed with 3 different test groups when HW was the dimension of interest: HW1 (MD= 1.03 with 95% CI= -0.36 to 2.41; P > 0.05), HW2 (MD=1.35 with 95% CI= 0.59 to 2.12; P > 0.05), HW3 (Cohen’s d= 1.27 with 95% CI= 0.59 to1.95; P > 0.05). Conclusions: Although the spontaneous healing of the alveolar socket remains a vital technique for post extraction rehabilitation, the quantitative and qualitative analysis supported the usage of bone graft materials is more effective in preserving the dimensions of the alveolar ridge in the anterior area.

Relevance and aim: Jaw cysts are pathological cavities that can develop in jaws leading to various complications and symptoms. Enucleation excision of jaw cysts is the standard therapy. Recently there has been an increase of interest in the use of xenografts for treating jaw cysts. The aim is to assess the efficacy of xenograft in comparison with cystectomy without bone graft (spontaneous) in the treatment of jaw cysts.

Material and methods: This literature review and statistical analysis was performed according to Preferred Reporting Items for Systematic Review and Meta-Analyses (PRISMA) guidelines. A comprehensive systematic search using the advanced features of PubMed, CochraneLibrary and ClinicalKey. “Odontogenic cyst”, “Cystectomy”, ‘’Xenograft’’, ‘’Spontaneous healing ‘’ are the keywords and MeSH descriptions used in search strategy.

Results: A total of 217 articles were included in title and abstract screening. 45 records were read in full-texts. Only five articles fulfilled inclusion criteria. A total of 366 cysts were treated across all five studies, participant with xenograft (n=147) and spontaneous healing (n=144). The preoperative cyst volume in both groups indicated significant CI[-1.15,-0.11,P=0.02], while postoperative volume in both groups reported CI[-12.14,-2.58,P=0.2] with no significant difference. Regarding difference in volume reduction between two groups, xenografts in preoperative and postoperative reported CI[-3.75,-1.80,P=0.00] which was statistically higher compared to spontaneous healing with p-value of 0.01.

Conclusion: The statistical difference in bone volume reduction between two groups was significant in xenograft group compared to spontaneous treatment group. While xenografts have demonstrated overall effectiveness in jaw cyst volume reduction, the potential for spontaneous healing is also significant and considered a viable treatment option.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Veido ir žandikaulių srities odontogeninės kilmės pūlynai - viena dažniausiai pasitaikančių būklių veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuose. Svarbi šios būklės gydymo dalis - antibiotikoterapija. Augantis mikroorganizmų atsparumas empiriškai skiriamoms antimikrobinės medžiagoms ilgina ligonių stacionarizavimo trukmę ir apsunkina ligos eigą. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti naujausius veido ir žandikaulių srities odontogeninių pūlynų duomenis Kauno klinikose, siekiant suteikti vertingą informaciją šios patologijos gydymo optimizavimui. Medžiaga ir metodai. Analizuotos 2018-2023 metų LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje gydytų pacientų, dėl veido ir žandikaulių srities odontogeninių pūlynų, ligos istorijos. Pritaikius atrankos kriterijus, iš 710 sirgusiųjų į tyrimą įtraukti 99 tiriamieji. Iš dokumentų išrinkti duomenys apie paciento amžių, lytį, bendrą sveikatos būklę, gydymo trukmę ITS, bendrą gydymo trukmę, komplikacijas. Iš gautų mikrobiologinio pūlių pasėlio rezultatų išrinktas pirminis ligos sukėlėjas, jo atsparumas ir jautrumas antibiotikams, bei skirtas antibakterinis gydymas. Statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 29.0 programinį paketą. Rezultatai. Dažniausiai nustatytas išplitęs pūlynas. Gydymo trukmė tarp skirtingų pūlynų lokalizacijų reikšmingai nesiskyrė. Dažniausi sukėlėjai- Streptococcus grupė (41,4%). Dažniausiai skirti antibiotikai- penicilino ir metronidazolio kombinacija. Antibiotikų deriniai su metronidazoliu siejami su trumpesne gydymo trukme nei be jo. Didžiausias sėkmės procentas (76,9%) empiriškai skyrus cefalosporinų ir metronidazolio kombinacijas. Antibiotikoterapija keista 33,3% atvejų. Daugiausia komplikacijų pasireiškė sukėlėju esant Proteus ir Klebsiella grupių patogenams. Išvados. Dažniausiai nustatomi Streptococcus grupės patogenai, pasižymi aukštu jautrumu penicilinui ir klindamicinui, bei trečios kartos cefalosporinams. Veiksmingiausia empirinė antibiotikoterapija- cefazolino ir metronidazolio bei cefuroksimo ir metronidazolio kombinacijos. Cukrinis diabetas, plaučių patologijos, antibiotikoterapijos keitimas kita, bei komplikacijos ilgina gydymo trukmę. Gydymo trukmė tiek stacionare, tiek intensyvios terapijos skyriuje atsižvelgiant į sukėlėją nesiskiria.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Burnos ertmės vėžys yra šeštas pagal dažnumą vėžys pasaulyje. Burnos plokščialąstelinė karcinoma (angl. oral squamous cell carcinoma (OSCC)) sudaro daugiau nei 90 % visų burnos vėžio atvejų. Vėlyva OSCC siejama su prastu 5 metų išgyvenamumu, o tai yra dėl OSCC išplitimo į regioninius limfmazgius ir metastazuojant kituose organuose. Pacientų, sergančių pažengusios stadijos OSCC, bendras išgyvenamumas yra prastesnis nei pacientų, sergančių ankstyvos stadijos OSCC, todėl ankstyvas OSCC nustatymas ir gydymas gali veiksmingai pagerinti pacientų, sergančių OSCC, išgyvenamumo rodiklius. Mokslinėje literatūroje randama vis daugiau tyrimų, kuriuose nagrinėjami skirtingi burnos vėžio žymenys – biomarkeriai, tad šios apžvalgos tikslas yra susisteminti literatūroje randamą informaciją apie dažniausiai tiriamus ir randamus biocheminius rodiklius ir jų kiekį seilėse bei kraujyje, kuris galėtų indikuoti ankstyvą burnos vėžio ar priešvėžinių darinių burnoje suvėžėjimo pradžią bei paspartinti kuo ankstyvesnį gydymą. Medžiaga ir metodai: Moksliniai straipsniai atrinkti naudojantis PRISMA atrankos sistema. Publikacijų paieška buvo atliekama nuo 2013 m. vasario 1 dienos iki 2023 m. vasario 1 dienos. Į literatūros apžvalgą įtraukti straipsniai publikuoti anglų kalba, aprašantys klinikinius tyrimus, atliktus su žmonėmis, kuriems buvo nustatyta burnos plokščialąstelinė karcinoma bei tiriant šių žmonių biocheminius rodiklius ir jų kiekį seilėse ir kraujyje. Rezultatai: Iš viso į šią literatūros apžvalgą buvo įtrauktos 8 publikacijos. Susumavus publikacijų duomenis, tyrimuose dalyvavo 1090 asmenys, burnos plokščialąsteline karcinoma sergantys 435 asmenys, ikivėžiniais susirgimais 341 asmenys. Iš 25 seilėse ir kraujo serume tirtų biožymenų reikšmingiausi rasti IL-6, IL-8, IL-1α, IL-1β, IP-10, TNF-α. Išvados: Kraujyje dažniausiai randamos nežymiai padidėjusios IL-6, IL-8, TNF-α biomarkerių koncentracijos esant ankstyvos stadijos burnos plokščialąstelinei karcinomai. Seilėse dažniausiai randamos smarkiai padidėjusios IL-6, IL-8, TNF-α biomarkerių koncentracijos esant ankstyvos stadijos burnos plokščialąstelinei karcinomai. Ankstyvos stadijos burnos plokščialąstelinės karcinomos biomarkerių koncentracijos didesnės seilėse negu kraujo serume, todėl vienas geriausių neinvazyvus ankstyvos burnos vėžio diagnostikos metodas yra paciento seilių tyrimas.

Relevance and aim: Dentists must prioritize accuracy during dental implant surgery (DIS) to ensure long-term success and avoid complications. This study compares the accuracy of robotic computer-assisted implant surgery (rCAIS) to that of non-rCAIS and discusses its pros and cons.

Materials and methods: The search used PubMed, Cochrane Central Register of Controlled Trials, and ClinicalKey databases, and other methods (websites; www.neocis.com). Inclusion and exclusion criteria and the PRISMA statement were used to identify study-related articles. All studies were published in the English language between 2020 – 2023, involving living human or phantom model subjects.

Results: Of the 409 articles that were screened, only 12 met the criteria and were utilized for this systematic review. The data included >198 – 678 implants placed with rCAIS (38 in 5 living humans and >160 – 640 in 72 phantom models) and >568 – 1048 implants placed with non-rCAIS (452 in 225 living humans and >116 – 596 in 72 phantom models). For humans, rCAIS was the second-most accurate in angular deviation (AD) and global apex deviation (GAD), with 2.56 ± 1.48 degrees (°) and 0.95 ± 0.73 millimeters (mm), respectively, and the fourth-most accurate in global platform deviation (GPD), with 1.04 ± 0.70 mm, out of 15 study foci, compared to non-rCAIS in raw values. For models, rCAIS was the second-most accurate in AD, GPD, and GAD, ranging from 1.00 ± 0.48 – 1.01 ± 0.44 °, 0.80 ± 0.54 – 0.83 ± 0.55 mm, and 0.87 ± 0.54 – 0.91 ± 0.56 mm, respectively, out of 8 study foci, compared to non-rCAIS in raw values.

Conclusions: Within the limitations of this review, rCAIS showed a high level of accuracy and intraoperative advantages over non-rCAIS, which suggests that robots could be used for DIS in the future.

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Kramtomųjų raumenų funkciniams sutrikimams, tokiems kaip miofascialinis skausmas ar bruksizmas, dažniausiai taikomi konservatyvūs bei invaziniai gydymo metodai ir vienas jų yra botulino toksino (BTA) injekcijos į kramtomuosius raumenis. Nors BTA nėra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, jo panaudomas, kaip galimas kramtymo miofascialinio skausmo gydymas, dėl savo gebėjimo sumažinti raumenų aktyvumą ir skausmą malšinančio poveikio, didėja. Esami tyrimai dėl botulino toksino efektyvumo pacientams, kurie jaučia skausmą, prieštarinti ir klinikinėje praktikoje nėra bendro sutarimo dėl BTA dozių. Šio darbo tikslas yra apžvelgti ir įvertinti botulino toksino injekcijų efektyvumą gydant funkcinius kramtomųjų raumenų sutrikimus. Medžiagos ir metodai: Mokslinės literatūros apžvalga atlikta laikantis PRISMA reikalavimų. Duomenys surinkti iš PubMed, ScienceDirect, SpringerLink, Wiley Online Library ir Google Scholar duomenų bazių. Publikacijų paieškai naudoti raktiniai žodžiai: “botox”, “botulinum toxin”, “myofascial pain” ,“masticatory muscles”. Į literatūros apžvalgą publikacijos parašytos anglų kalba, publikuotos ne seniau nei prieš 5 metus ir tyrė botulino toksino poveikį funkciniams kramtomųjų raumenų sutrikimams. Statistinė analizė atlikta naudojant kompiuterinę programą Review Manager 5.4.1. Rezultatai. Į literatūros apžvalgą įtraukta 16 publikacijų. Remiantis įtrauktų tyrimų rezultatais, pagal VAS skalę, 16 tyrimų nustatytas statistiškai reikšmingas botulino toksino poveikis miofascialinio skausmo mažinimui. Atlikus statistinę analizę botulino toksino efektyvumui palyginti pagal VAS, nustatyti statistiškai reikšmingi šie poveikis skausmo mažinimui (P<0.00001)., maksimaliam išsižiojimui (P=0,0009), sukandimo jėgai (P=0,002). Išvados. Botulino toksinas efektyviai mažina kramtomųjų raumenų funkcinių sutrikimų sukeltą skausmą, pagerina maksimalų burnos išsižiojimą, mažina sukandimo jėgą, tačiau galimas ir nepageidaujamas poveikis. Raktiniai žodžiai. miofascialinis skaumas, botulino toksinas; kramtomieji raumenys, bruksizmas.