Gabinaitienė, Aušra

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti Staphylococcus aureus paplitimą pieninių galvijų ūkių aplinkoje ir nustatyti išskirtų padermių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimas buvo atliktas 2025–2026 m. Šio tyrimo metu buvo tiriamos 35 Staphylococcus spp. padermės saugotos maisto mikrobiologijos laboratorijos saugykloje. Bakterijos buvo išskirtos iš 120 aplinkos nuoplovų mėginių (guoliaviečių, šėrimo takų, melžimo aikštelių ir veršelių gardų), surinktų šešiuose pieninių galvijų ūkiuose. Koaguliazei teigiami stafilokokai buvo identifikuojami atliekant laisvosios ir surištosios koaguliazės testus. Staphylococcus aureus rūšis patvirtinta PGR metodu, nustatant nucA geną. Staphylococcus aureus jautrumas antimikrobinėms medžiagoms tirtas diskų difuzijos metodu, o tyrimo rezultatai vertinti pagal EUCAST rekomendacijas. Tyrime naudotos antimikrobinių medžiagų klasės: β-laktamai (penicilinai ir cefalosporinai), aminoglikozidai, fluorochinolonai bei tetraciklinai. MecA genas tirtas PGR metodu. Duomenys analizuoti naudojant Microsoft Excel ir SPSS programas; taikyta aprašomoji statistika ir Chi² bei Fisher-Freeman-Halton testai (p < 0,05 laikyta statistiškai reikšminga). Nustatyta, kad Staphylococcus spp. išskirta iš 29,16 proc. visų tirtų mėginių. Koaguliazei teigiami stafilokokai sudarė 45,71 proc., o koaguliazei neigiami – 54,29 proc. PGR tyrimu patvirtinta, kad 87,5 proc. koaguliazei teigiamų izoliatų buvo Staphylococcus aureus, o tai sudarė 40 proc. visų stafilokokų. Staphylococcus aureus nustatyta visuose tirtuose ūkiuose ir siekė 11,67 proc. visų tirtų mėginių. Dažniausiai bakterijos buvo išskirtos iš nuoplovų mėginių paimtų iš veršelių gardų (23,33 proc.) ir melžimo aikštelių (13,33 proc.). Duomenų analizė parodė, kad Staphylococcus aureus paplitimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo mėginio paėmimo vietos (p < 0,05). Antimikrobinio jautrumo tyrimas parodė, kad 78,57 proc. (n = 11) Staphylococcus aureus izoliatų buvo jautrūs visoms tirtoms antimikrobinėms medžiagoms, o 21,43 proc. (n = 3) buvo atsparūs bent vienai antimikrobinei medžiagai. Didžiausias atsparumas nustatytas tetraciklinui – 21,43 proc. (n = 3) izoliatų. Daugybinis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (β-laktamams, aminoglikozidams ir tetraciklinams) nustatytas 7,14 proc. (n = 1) izoliatų. PGR analizė parodė, kad mecA genas nebuvo identifikuotas nė viename tirtame Staphylococcus aureus izoliate (n = 0). Tyrimo rezultatai rodo, kad Staphylococcus aureus yra plačiai paplitęs pieninių galvijų ūkių aplinkoje ir gali veikti kaip antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų rezervuaras.

Tyrimas buvo atliekamas 2019 – 2021 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedros Mikrobiologijos laboratorijoje. Magistro baigiamojo darbo apimtis yra 52 puslapiai, jame pateiktos 3 lentelės ir 14 paveikslų. Darbo tikslas buvo ištirti galvijų ūkių aplinkos užterštumą Pseudomonas aeruginosa bakterijomis ir nustatyti jų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimui atlikti, 200 nuoplovų mėginių surinkti iš penkių galvijų ūkių (po 100 mėginių šiltuoju ir šaltuoju metų laiku) aplinkos, nuo keturių skirtingų paviršių: šėrimo, melžimo aikštelių, guoliaviečių ir veršelių gardų. Pseudomonas genties bakterijoms išskirti naudoti Cetrimide (Biolife, Italija) ir triptozės sojos agarai (Biolife, Italija). Siekiant nustatyti Pseudomonas spp., tirta bakterijų morfologija, pigmentų gamyba, atlikti katalazės ir oksidazės testai. Pseudomonas genčiai ir P. aeruginosa rūšiai identifikuoti atliktas PGR tyrimas. E - testo metodu (Liofilchem, Italija) ištirtas P. aeruginosa padermių atsparumas šešioms antimikrobinėms medžiagoms: streptomicinui, tetraciklinui, imipenemui, kolistinui, ciprofloksacinui ir ceftriaksonui. Antimikrobinio atsparumo tyrimo rezultatai (MSK vertės) buvo vertinami pagal EUCAST (2021 m.) ir CLSI (2017 m.) antimikrobinio atsparumo gaires. Pirmuoju tyrimų etapu (šaltuoju metų laiku) Pseudomonas spp. bakterijos buvo išskirtos iš 13 (13 proc.) mėginių, o antruoju tyrimų etapu (šiltuoju metų laiku) – iš 8 (8 proc.) mėginių. Iš viso išskirtos 34 Pseudomonas spp. padermės. PGR tyrimu patvirtinta, kad visi išskirti izoliatai yra Pseudomonas genties, 25 (73,53 proc.) bakterijų izoliatai identifikuoti kaip P. aeruginosa rūšies: 17 (68 proc.) iš jų išskirti pirmuoju etapu, 8 (32 proc.) – antruoju etapu. Buvo nustatyta, kad nei ūkis, kuriame buvo surinkti mėginiai (p > 0,05), nei paviršius (p > 0,05) ar metų laikas (p > 0,05) neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos bakterijų paplitimui ūkių aplinkos paviršiuose. P. aeruginosa izoliatų antimikrobinio atsparumo tyrimas parodė, kad pirmuoju tyrimo etapu bakterijos dažniausiai buvo atsparios streptomicinui (70,59 proc.) ir tetraciklinui (41,18 proc.), antruoju etapu – streptomicinui (62,50 proc.). Pirmojo ir antrojo tyrimo metu šios bakterijos buvo dažniausiai jautrios kolistinui (po 100 proc.) ir ceftriaksonui (pirmas etapas – 47,06 proc., antras etapas – 100 proc.).

Tyrimo atlikimo vieta: LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra. Darbo vadovas: lektorė dr. Aušra Gabinaitienė Darbo tikslas: atrinkti vietinės kilmės Lactococcus lactis padermes raugintų pieno produktų gamybai ir ištirti šių bakterijų probiotines ir biologines savybes. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti vietinės kilmės L. lactis padermių juslines savybes ir atrinkti priimtiniausias padermes; 2. Nustatyti atrinktų L. lactis padermių probiotines ir biologines savybes; 3. Polimerazės grandininės reakcijos metodu nustatyti atrinktų L. lactis padermių porūšį. Tyrimo metodika: tyrimo metu su 13 vietinės kilmės L. lactis padermėmis buvo pagaminti rauginti pieno produktai ir pagal produktams būdingus kokybinius rodiklius (rūgimo trukmę, konsistenciją, pH reakciją ir juslines savybes) tolimesniems tyrimams atrinktos 5 bakterijų padermės. Atrinktoms bakterijų padermėms tirtos probiotinės ir biologinės savybės: atsparumas 0,3 proc. tulžies druskoms ir žemai (2,5) pH reakcijai, 0,5 proc. pankreatino ir 0,2 ir 0,5 proc. fenolio poveikis, angliavandenių skaidymas, augimas skirtingose (+4 ºC, +10 ºC, +30 ºC, +35 ºC, +37 ºC, +45 ºC, +60 ºC) temperatūrose. Naudojant polimerazinę grandininę reakciją identifikuotas L. lactis bakterijų porūšis. Rezultatai ir išvados: remiantis pieno produktų kokybinių rodiklių tyrimo rezultatais, tolimesniems tyrimams atrinktos L. lactis bakterijų padermės Nr. 1, 3, 8, 9, 11. Šių bakterijų probiotinių savybių tyrimai parodė, kad didžiausiu atsparumu tulžies druskoms pasižymėjo bakterijų kultūra Nr. 9 ir Nr. 11 (išgyvenamumas padidėjo atitinkamai 113 ir 104 proc. nuo pradinės bakterijų koncentracijos). Žemai pH (2,5) reakcijai didžiausią atsparumą turėjo L. lactis padermė Nr. 9 (išgyvenamumas sumažėjo 67 proc. nuo pradinės koncentracijos). Pankreatino poveikiui buvo atspariausios bakterijų kultūros Nr. 8 ir 9, o skirtingos koncentracijos fenoliui - Nr. 11 ir 9 (p ≤ 0,05). Angliavandenių fermentavimo tyrimo metu didžiausiu fermentiniu aktyvumu pasižymėjo bakterijų kultūra Nr. 1 (skaidė 34 proc. angliavandenių). Visos (5) bakterijų padermės priklauso mezofilinių bakterijų grupei, nes geriausiai augo +30 ºC, +35 ºC, +37 ºC temperatūroje. PGR tyrimas parodė, kad visos atrinktos bakterijų padermės priklauso Lactococcus lactis porūšiui lactis.