Jovaišienė, Jurgita

2024-2025 metais atliktas tiriamasis darbas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, Mikotoksikologijos tyrimų laboratorijoje. Darbo tikslas - įvertinti obuolių ir jų produktų taršą pelėsiniais grybais, bei nustatyti pasirinktų prevencinių priemonių poveikį pelėsinio grybo micelio augimui. Tyrimams pasirinkti I ir II klasės obuoliai, kurių tarša pelėsiniais grybais buvo įvertinta žievelėje ir minkštime. Bei iš obuolių pagamintose tyrelės iš saldžių (pH 4,09) ir rūgščių (pH 3,92) obuolių. Mėginiuose atliktas bendras mielių ir pelėsinių grybų sporų vertinimas, o tiesioginio sėjimo metodu iš obuolių išskirtos ir išgrynintos obuolių gedimą sandėliavimo metu sukeliančios rūšys - Rhizopus stolonifer ir Penicillium expansum. Difuzijos į agarą (įdubų) metodu įvertintas pelėsinių grybų micelio augimo slopinimo zonos šiomis priemonėmis: pieno rūgštis 0,5 ir 1 proc., vaistinio šalavijo, džiovintų paprastųjų apynių spurgų ir cinamono žievės miltelių spiritiniai ekstraktai (1:7 ir 1:10), šių augalų eteriniai aliejai (2 ir 3 proc.) bei šių priemonių mišiniai. Siekiant nustatyti atrinktų priemonių poveikį pelėsiniams grybams sandėliavimo metu obuoliuose ir tyrelėse, naudotas in vivo metodas. Slopinamųjų priemonių efektyvumas obuoliuose buvo vertinamas po 9 ir 30 dienų laikymo skirtingomis sąlygomis. Tyrimo metu nustatyta, kad bendras mielių ir pelėsinių grybų sporų skaičius I klasės obuolių žievelėje ir minkštime atitinkamai 0,9 ir 1,3 karto mažesnis nei II klasės obuoliuose, o mažiausios reikšmės nustatytos iš termiškai apdorotų saldžių obuolių pagamintoje tyrelėje. Taikant difuzijos į agarą (įdubų) metodą, didžiausias slopinamasis poveikis prieš Penicillium expansum ir Rhizopus stolonifer nustatytas naudojant cinamono eterinius aliejus. Taikant in vivo metodą obuoliuose po 30 d. laikymo 3 °C temperatūroje 3 proc. cinamono eterinis aliejus pasižymėjo stipriausiu slopinamuoju poveikiu prieš abu tiriamuosius pelėsinius grybams. Cinamono ekstraktais paveiktose iš saldžių obuolių pagamintose tyrelėse hifų atsiradimas pastebėtas vėliau nei kontroliniuose mėginiuose: Rhizopus stolonifer - 9 d., Penicillium expansum – 2 d., o iš rūgščių obuolių pagamintose tyrelėse - Rhizopus stolonifer 2 d.

Konditerinių gaminių įmonių gamybinės aplinkos tarša pelėsiniais grybais yra vienas svarbiausių maisto saugos veiksnių, turinčių įtaką produktų saugai ir kokybei. Šio darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti pelėsinių grybų paplitimą aplinkos ore ir ant skirtingų paviršių bei išanalizuoti aplinkos terminius rodiklius „X“ konditerinių gaminių įmonėje rudens ir žiemos sezonais. Tyrimo metu mėginiai imti šaldytuvo, sandėliavimo ir kepimo patalpose. Nustatytas bendras mielių ir pelėsinių grybų bei pelėsinių grybų skaičius, pelėsiniai grybai identifikuoti iki genčių. Įvertinta koreliacija tarp mielių bei pelėsinių grybų skaičiaus ir aplinkos terminių rodiklių. Mielės ir pelėsiniai grybai įmonės aplinkos ore buvo nustatomi sedimentacijos metodu, vadovaujantis LST EN 17141:2020 „Švarios patalpos ir su jomis susijusi kontroliuojamoji aplinka“. Nuoplovų mėginiai imti vadovaujantis LST EN ISO 18593:2018 „Maisto grandinės mikrobiologija. Bendrieji mėginių ėmimo nuo paviršių metodai“ standartu. Mėginiai inkubuoti termostate 25 ± 2 °C temperatūroje 5 dienas. Iš viso tyrimo metu surinkti 45 oro ir 45 nuoplovų mėginiai. Didžiausias pelėsinių grybų skaičius nustatytas kepimo patalpoje rudens sezonu (spalio mėnesį) – 109,70 ± 13,89 KSV/m³, o mažiausias – šaldytuvo patalpoje žiemos sezonu (gruodžio mėnesį) 27,45 ± 5,34 KSV/m³. Didžiausias pelėsinių grybų skaičius ant paviršių nustatytas sandėliavimo patalpoje rudens sezonu (spalio mėnesį) ant II miltų lentynos (0,18 ± 0,03 KSV/cm2) o mažiausias – kepimo patalpoje ant stalo paviršiaus virš ventiliatoriaus ir ant stalo paviršiaus patalpos viduryje (atitinkamai po 0,03 ± 0,02 KSV/cm2) Aukščiausia temperatūra nustatyta kepimo patalpoje (22,73 ± 0,07 °C), didžiausias drėgnis ir oro judėjimo greitis – šaldytuvo patalpoje (atitinkamai 84,90 ± 0,35 proc. ir 0,41 ± 0,02 m/s). Tiek ore, tiek ant paviršių dažniausiai nustatytos Penicillium, Cladosporium ir Aspergillus gentys, iš kurių ryškiausiai dominavo Penicillium spp. Nustatyta, kad pelėsinių grybų skaičius ore statistiškai reikšmingai teigiamai koreliavo su temperatūra ir neigiamai – su oro drėgniu bei oro judėjimo greičiu (p < 0,05). Ant paviršių pelėsinių grybų skaičius statistiškai reikšmingai neigiamai koreliavo tik su oro judėjimo greičiu (p < 0,05).

Pelėsinių grybų paplitimas gyvenamųjų patalpų virtuvių aplinkoje Ingrida Remeikienė Bakalauro baigiamasis darbas Bakalauro baigiamojo darbo moksliniai tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos akademijos, Mikotoksikologijos tyrimų laboratorijoje 2024 – 2025 metais. Darbo tikslas: Nustatyti pelėsinių grybų paplitimą gyvenamųjų patalpų virtuvių ore, bei ant skirtingų paviršių. Darbo uždaviniai: Nustatyti pelėsinių grybų skaičių bei jų gentis oro mėginiuose. Nustatyti pelėsinių grybų skaičių bei jų gentis ant pasirinktų skirtingų virtuvės paviršių. Pamatuoti virtuvių patalpos aplinkos terminius rodiklius (temperatūra, drėgnis, oro judėjimo greitis); Nustatyti koreliacinį ryšį tarp pelėsinių grybų skaičiaus ir aplinkos terminių rodiklių. Naudota metodika: Mėginiai nuo paviršių imti vadovaujantis Lietuvos Maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2006 m. gegužės 17 d. Nr. B1-338 „Nuoplovų paėmimo laboratoriniam tyrimui metodiniai nurodymai“ Oro mėginiai imti naudojant sedimentacijos metodą. Oro mikrobiologiniai rodikliai nustatomi remiantis LST EN ISO 14698-1:2004. Išvados: Nustatytas pelėsinių grybų skaičius virtuvių aplinkos ore svyravo nuo 2,95 ± 0,39 iki 3,09 ± 0,61 logksv/m3. Didžiausias vidutinis pelėsinių grybų skaičius ore nustatytas prie kriauklės. Visose virtuvės oro mėginiuose dominavo Penicillium ir Rhizopus, Aspergilus, ir Cladosporium gentys. Nustatytas pelėsinių grybų skaičius virtuvių aplinkoje ant skirtingų paviršių svyravo nuo 2,45 ± 1,3 logksv/m2 iki 1,83 ± 1,3 logksv/m2. Didžiausias pelėsinių grybų skaičius nustatytas ant daržovių lentynos šaldytuve 2,45 ± 1,13 logksv/m2. Ant visų tirtų virtuvių paviršių dominavo Penicillium, Cladosporium, Fusarium. Gyvenamųjų namų virtuvių aplinkos temperatūra svyravo nuo 18,7 ± 0,020C iki 21,33 ± 0,03°C; drėgnis nuo 53,66 ± 0,14 iki 68,43 ± 0,13 proc. oro judėjimo greitis nustatytas visose virtuvėse 0,2 m/s; p<0,05. Nustatytas labai silpnas neigiamas ryšys (p>0,05) tarp oro terminių rodiklių bei pelėsinių grybų skaičiaus ore. Taip pat nustatytas neigiamas labai silpnas ryšys (p>0,05) tarp aplinkos terminių rodiklių ir pelėsinių grybų skaičiaus ant skirtingų paviršių.

Batonas yra vienas dažniausiai naudojamų maisto produktų žmogaus kasdienybėje. Tačiau batonas greitai genda ir dažnai yra švaistomas dėl trumpo galiojimo laiko. Tyrimo metu aiškinamasi kokiomis laikymo sąlygomis mažinamas batono pelėjimas. Darbo tikslas nustatyti batonų, pagamintų pagal skirtingas receptūras ir parduodamų prekybos centruose, taršą pelėsiniais grybais.

Tyrimui atlikti pasirinkta duonos kepyklos „X“ skirtingų gamybinių ir žaliavų laikymo patalpų higieninių ir fizinių rodiklių nustatymas ir įvertinimas skirtingais metų sezonais (pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą). Nustatyta ir įvertinta priklausomybė ir ryšys tarp šių aplinkos rodiklių. Tyrimo metodika ir medžiagos: išanalizuoti duonos kepyklos „X“ gamybinių patalpų ir žaliavų sandėlių aplinkos fiziniai (aplinkos oro temperatūra, santykinė oro (s. o.) drėgmė, oro judėjimo greitis) ir mikrobiologiniai (aerobinių bakterijų, mielių ir pelėsinių grybų skaičius) rodikliai, identifikuotos pelėsinių grybų gentys. Higieniniams rodikliams įvertinti paimti mikrobiologiniai mėginiai iš skirtingų gamybinių patalpų – gamybos cechų, fasavimo patalpos, tarpinių sandėlių, kitų patalpų visais metų sezonais. Nuo paviršių mėginiai paimti nuoplovų ėmimo metodu, oro mėginiai - naudojant sedimentacijos metodą, o žaliavų laikymo patalpose surinkti dulkių mėginiai - pasyviuoju metodu. Žaliavų laikymo sandėliuose nustatytos dulkių ir mikotoksinų jose koncentracijos (plonasluoksnės chromatografijos metodu pagal Romer Labs (JAV) metodiką - ochratoksino A (OTA), aflatoksino B1 (AFL B1), zearalenono (ZEN) ir deoksinivalenolio (DON). Tyrimo rezultatai: Didžiausias aerobinių bakterijų skaičius nustatytas gamybos ceche Nr. 2, vasaros metu ir siekė 138 KSV/m3 ± 60,71. Didžiausias mielių ir pelėsinių grybų skaičius nustatytas oro mėginiuose pavasario sezono metu, žaliavų laikymo patalpose – 48 KSV/m3 ± 3,85. Dulkių mėginiuose, visų sezonų metu žaliavų laikymo patalpose vyravo Trichoderma spp. pelėsiniai grybai. Aukščiausia aplinkos temperatūra bei didžiausia santykinė oro drėgmė nustatyta vasaros metu – atitinkamai Nr. 2 gamybos ceche – 25,33 ± 1,37 °C ir Nr. 1 gamybos ceche – 71,90 ± 2,33. Didžiausias oro judėjimo greitis, nustatytas pavasario metu, aušinimo patalpoje – 0,53 m/s ± 0,07. Stipriausias ryšys nustatytas tarp bendro aerobinių bakterijomių skaičiaus bei bendro mielių ir pelėsinių grybų skaičiaus ir aplikos oro temperatūros – koreliacijos koficiento reikšmės atitinkamai 0,97 (p = 0,232) ir 0,86 (p = 0,300).

Darbas buvo paruoštas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Veterinarijos fakultete, Maisto saugos ir kokybės katedroje. Darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti pelėsinių grybų įvairovę ir mikotoksinus dulkėse, susidarančiose gamybos procesų metu X duonos kepimo įmonėje. Tikslui pasiekti dulkės surinktos dviem skirtingais metodais, dviejų gamybos linijų skirtinguose taškuose, skirtingais metų laikais. Nustatytos pelėsinių grybų gentys ir bendras mielių ir pelėsinių grybų skaičius dulkių mėginiuose. Taip pat nustatytos mikotoksinų koncentracijos. Tyrimo metu nustatyta, jog pasyviuoju metodu surinktų dulkių kiekis skirtingais sezonais kito nuo 0,093 g iki 0,433 g. Taip pat pastebėtas dulkių kiekio skirtumas skirtingose batonų linijos ir konditerijos gamybos procesų vietose, kur jis svyravo nuo 0,147 g iki 0,290 g batonų gamybos linijos bei nuo 0,041 g iki 0,393 g konditerijos gaminių gamybos linijos. Gravimetriniu metodu surinktų dulkių kiekis skirtingais sezonais kito nuo 0,010 g/m3 iki 0,051 g/m3. Nustatytas dulkių kiekio skirtumas skirtingose gamybos vietose nuo 0,027 g/m3 iki 0,035 g/m3 batonų gamybos linijos bei nuo 0,020 g/m3 iki 0,048 g/m3 konditerijos linijos. Mielių ir pelėsinių grybų skaičius dulkėse skirtingais metų sezonais svyravo nuo 2,778 KSV/g iki 19,278 KSV/g. Mielių ir pelėsinių grybų skaičius skirtingose gamybos procesų vietose svyravo nuo 2,792 KSV/g iki 29,778 KSV/g. Dulkėse dominavo Trichoderma sp., Penicillium sp., Cladosporium sp. bei kitų genčių pelėsiniai grybai. Tiek batonų, tiek konditerijos linijų dulkių mėginiuose buvo nustatyta OTA, AFL B1. OTA buvo aptikta visais metų laikais. ZEA ir DON mikotoksinų teigiamų verčių nenustatyta. Nustatyta, kad didėjant gravimetriniu metodu surinktų dulkių kiekiui, didėja mielių ir pelėsinių grybų skaičius. Gravimetriniu metodu surinktų dulkių kiekiui padidėjus 1 g/m3, pasyviuoju metodu surinktų dulkių kiekis padidėja 0,415 g. Nustatytas ryšys tarp mielių ir pelėsinių grybų skaičiaus bei skirtingų gamybos linijų, gamybos procesų, sezoniškumo ir gravimetriniu metodu surinktų dulkių kiekio (p < 0,05). Mikotoksinų koncentracija priklauso nuo dulkių kiekio statistiškai reikšmingai.

Šiais laikais didelis dėmesys skiriamas vis populiarėjančių uogų ir kaulavaisių derliaus kokybei, mikrobiologinės kilmės taršai ir pelėsinių grybų sukeliamų ekonominių nuostolių mažinimui. Naudojantis technologijomis (pvz.: UV-C bangų spinduliuote) ir inovatyviomis strategijomis stengiamasi kuo ilgiau prailginti tinkamumo vartoti terminą ir išsaugoti jų naudingiausias savybes bei užtikrinti maisto produktų saugą. Tyrimo metu buvo ištirti 15 šaldytų uogų mėginiai: po 5 mėginius vyšnių, juodųjų serbentų ir vynuogių uogų, surinktų dviejuose soduose. Uogų mėginiuose nustatytas: bendras mielių ir pelėsinių grybų skaičius, pirminės drėgmės kiekis, pH, tiesioginio sėjimo būdu identifikuoti pelėsiniai grybai iki genčių bei plonasluoksnės chromatografijos būdų nustatyti mikotoksinai ir jų kiekiai. Siekiant įvertinti fizikinės priemonės efektyvumą, uogos ir vaisiai buvo paveikti UV-C bangų spinduliuote, o biologinių – alkoholinio fermentavimo proceso etapu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiausia mielių ir pelėsinių grybų aptikta juodųjų serbentų uogose – vidutiniškai nustatyta 5,80 ± 0,28 log10 KSV/g. Mažiausiai mielių ir pelėsinių grybų aptikta vyšnių kaulavaisiuose, kuriuose nustatytas bendras mielių ir pelėsinių grybų skaičius buvo 2,50 ± 0,08 log10 KSV/g. Aptikti mikroorganizmų kiekių skirtumai tarp skirtingų uogų rūšių statistiškai reikšmingi (p<0,05). Tiesioginio sėjimo tyrimo metu identifikuotos šios pelėsinių grybų gentys: Penicillium, Cladosporium, Mucor, Rhizopus, Botrytis, Fusarium, Monilia. Mėginiuose daugiausia aptikta Penicillium (62 proc.) ir Cladosporium (22 proc.) genčių pelėsinių grybų (p>0,05). Uogose, kuriose rasta daugiausia mielių ir pelėsinių grybų, buvo nustatytas mažiausias mikotoksinų kiekis (p>0,05). Uogų ir kaulavaisių derliuje nustatyti mikotoksinai: deoksinivalenolis (DON) (125 µg/kg) ir zearalenonas (ZEN) (130–250 µg/kg). Tačiau mėginiuose neaptikta aflatoksino B1 (AFL B1). Ultravioletinių bangų spinduliuotė turėjo teigiamos įtakos pelėsinių grybų skaičiaus sumažinimui. 7 dienų alkoholinio fermentavimo proceso etapas taip pat turėjo didelį pelėsinių grybų mažinimo efektą. Raktažodžiai: pelėsiniai grybai, vyšnios, juodieji serbentai, vynuogės, mikotoksinai, alkoholinė fermentacija, ultravioletinė spinduliuotė.

Pelėsinių grybų ir mikotoksinų paplitimas kviečių, miežių, kvietrugių varpų grūduose ir stiebuose prieš derliaus nuėmimą 2023 m. Raseinių rajone Fausta Dragūnaitė Bakalauro baigiamasis darbas Darbo tikslas: nustatyti ir įvertinti kviečių, kvietrugių, miežių varpų grūduose ir stiebuose esančių pelėsinių grybų ir mikotoksinų paplitimą prieš derliaus nuėmimą. Tyrimo metodai ir medžiagos: baigiamojo darbo metu buvo analizuojamas mielių ir pelėsinių grybų bei mikotoksinų paplitimas kviečių, miežių kvietrugių varpų grūduose ir stiebuose. Javų mėginai surinkti 2023 m. vasarą iš įvairių Raseinių rajono vietų. Surinktuose mėginiuose buvo nustatomas bendras mielių ir pelėsinių grybų skaičius remiantis LST ISO 21527-2:2008 standartu. Paplitimas buvo nustatomas skiedimo būdu. Taip pat surinktuose javų mėginiuose tirtas išorinis procentinis pelėsinių grybų kiekis, nustatytas naudojant tiesioginio sėjimo metodą. Atliktas pirminės drėgmės kiekio nustatymas svėrimo būdu, javų varpų grūdų ir stiebų mėginiuose. Mikotoksinų (AFL B1, ZEN, DON) koncentracijos nustatytos taikant plonasluoksnę chromatografiją pagal Romer LAB (JAV) metodikas. Tyrimo rezultatai: visuose tirtuose kviečių, miežių, kvietrugių varpų grūduose ir stiebuose buvo nustatytas mielių ir pelėsinių grybų paplitimas. Didžiausias vidutinis bendras mielių ir pelėsinių grybų skaičius nustatytas kvietrugių varpų grūduose (6,18 ± 0,18 log KSV/g) ir kvietrugių stiebuose (6,08 ± 0,15 log KSV/g). Visuose tirtuose mėginiuose didžiausias procentinis kiekis nustatytas Fusarium spp. pelėsinių grybų genties. Mėginiuose be Fusarium spp. genties pelėsinių grybų vyravo ir Cladosporium spp., Rhizopus spp., Alternaria spp. Nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys tarp paplitimo mielėmis, pelėsiniais grybais ir pirminio drėgmės kiekio javų varpų grūduose. O javų stiebuose nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys tarp mielių, pelėsinių grybų paplitimo ir pirminio drėgmės kiekio. AFL B1 koncentracija vienodu kiekiu nustatyta kviečių, miežių varpų grūduose ir miežių, kvietrugių stiebuose (0,85 ± 0,85 µg/kg), o kituose javų mėginiuose šio mikotoksino nebuvo aptikta. Didžiausia ZEN koncentracija nustatyta miežių ir kvietrugių varpų grūduose (500 µg/kg), o DON – kviečių varpų grūduose (315 µg/kg). Raktažodžiai: kviečiai, miežiai, kvietrugiai, mielės, pelėsiniai grybai, mikotoksinai.

Tyrimai buvo atlikti 2021-2022 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje, Mikotoksikologijos tyrimų laboratorijoje. Šio darbo tikslas – nustatyti, įvertinti ir palyginti pašaro, skirto dekoratyviniams paukščiams, triušiams ir graužikams, mikroorganizmų ir mikotoksinų paplitimą bei įvertinti mikotoksinų poveikį in vitro. Tirti 26 atsitiktinai parinkti pašarai: 6 graužikų, 6 triušių, 4 šieno ir 10 paukščių. Pašarai buvo suskirstyti į klases atsižvelgiant į jų sudėtį: 7 ekonominės, 8 premium ir 7 super premium. Nustatant bendrą bakterijų skaičių, enterobakterijas, mieles ir pelėsinius grybus naudoti sėjimo į terpes metodai. Pelėsinių grybų gentys nustatytos šviesiniu mikroskopu, remiantis apibūdintojais. Pašarų sausos medžiagos kiekis nustatytas svėrimo ir džiovinimo metodais. Mikotoksinų paplitimas pašaruose tirtas naudojant plonasluoksnę chromatografiją. Atskirų mikotoksinų AFL B1, DON, ZEA ir jų derinių poveikis in vitro nustatytas pagal efektyviąją koncentraciją (EK50), kuri sumažino 50 proc. CHO-K1 ląstelių linijos gyvybingumą. Ištyrus paaiškėjo, kad bendras bakterijų skaičius, enterobakterijos, mielės ir pelėsiniai grybai labiausiai paplitę ekonominės klasės pašaruose. Paukščių lesaluose užterštumas mikroorganizmais buvo didžiausias. Ištyrus mikroorganizmų paplitimą dekoratyvinių gyvūnų pašaruose, nustatyta, kad labiausiai užteršti graužikų pašarai yra premium, triušių – ekonominės, o paukščių – super premium klasės. Įvertinus šieno mėginius, didžiausias mikroorganizmų paplitimas rastas džiovintos varpinės žolės šiene. Penicillium spp. pelėsiniai grybai labiausiai paplitę premium, o Aspergilus spp. ir Fusarium spp.– super premium klasės pašaruose. Visos trys pelėsių gentys dominavo paukščių augintinių lesaluose. Dekoratyvinių gyvūnų pašarų mėginiuose nustatyti aflatoksinas B1, ochratoksinas A, deoksinivalenolis ir zearalenonas. Ištirta, kad bendras bakterijų skaičius pašaruose priklausė nuo drėgmės kiekio (p<0,05). AFL B1 mikotoksinas sumažino ląstelių gyvybingumą po 72 val., o DON ir ZEA – po 48 val. Veikiant šių mikotoksinų deriniams, mažiausias CHO-K1 ląstelių linijos gyvybingumas stebėtas po 72 val.

2021–2022 metais atliktas tiriamasis darbas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje, Mikotoksikologijos tyrimų laboratorijoje. Darbo tikslas – pritaikyti fizikinius, cheminius ir biologinius metodus pomidorų taršos pelėsiniais grybais sumažinimui sandėliavimo metu. Tyrimams pasirinkti sveiki ir su odelės įtrūkimais apvalieji, pailgieji, briaunuotieji ir smulkiavaisiai pomidorai, kurie buvo sandėliuoti 7 dienas +6 °C temperatūroje. Pomidorų mėginiuose atliktas mielių ir pelėsinių grybų sporų vertinimas, tiesioginio sėjimo metu nustatyti pelėsiniai grybai iki genčių, po derliaus nuėmimo nustatyti mikotoksinai plonasluoksnės chromatografijos būdu. Tyrimo metu identifikuota pelėsinių grybų gentis Rhizopus, kuri žinoma kaip galinti sukelti pomidorų puvimą bei odelės įtrūkimus. Diskų difuzijos metodu įvertintas Rhizopus spp. (1,4 × 104) micelio augimo slopinimo zonos slopinimas tokiomis priemonėmis kaip: 3 proc. vandenilio peroksidas, 2 proc. natrio hipochloritas, dilgėlių (Urtica dioica) vandeniniai ir spiritiniai ekstraktai (1:2 ir 1:4) bei šių priemonių mišiniai. Siekiant įvertinti fizikinių, cheminių ir biologinių priemonių efektyvumą, pomidorų vaisiai buvo paveikti įvairiomis priemonėmis (distiliuotu ir 40 °C vandeniu, spiritinio dilgėlių ekstrakto (1:2) ir 3 proc. vandenilio peroksido mišiniu (1:1) bei 3 proc. vandenilio peroksido ir 2 proc. natrio hipochlorito mišiniu (2:1)). Tyrimo metu nustatyta, jog mielių ir pelėsinių grybų sporų kiekis pomidoruose su įtrūkimais buvo 1,4 karto didesnis nei sveikuose vaisiuose (p<0,05). Tiesioginio sėjimo metodu iš tirtų pomidorų rūšių išskirtos šešios pelėsinių grybų gentys: Rhizopus spp., Clodasporium spp., Fusarium spp., Aspergillus spp., Penicillium spp., Alternaria spp. bei kiti neidentifikuoti pelėsiniai grybai. Po derliaus nuėmimo pomidorų vaisiuose nustatyti mikotoksinai – zearalenonas (ZEN) (130–170 µg/kg) ir deoksinivalenolis (DON) (125–300 µg/kg). Aflatoksino B1 (AFL B1) pomidorų mėginiuose neaptikta. Diskų difuzijos metodu nustatyta, jog spiritinio dilgėlių ekstrakto (1:2) ir 3 proc. vandenilio peroksido (1:1) bei 3 proc. vandenilio peroksido ir 2 proc. natrio hipochlorido (2:1) mišiniai Rhizopus spp. veikė slopinamai, atitinkamai 5,0±1,0 mm ir 3,0±1,2 mm. Pomidorų vaisius plaunant distiliuotu ir 40 °C vandeniu, spiritinio dilgėlių ekstrakto (1:2) ir 3 proc. vandenilio peroksido (1:1) bei 3 proc. vandenilio peroksido ir 2 proc. natrio hipochlorido (2:1) mišiniais nustatyta, jog pastarasis po 7 dienų sandėliavimo turėjo didžiausią slopinamąjį poveikį Rhizopus spp.