Minelgienė, Rūta

Lėtinio nuovargio sindromas (LNS) – lėtinė liga, dažniau pasireiškianti 50–59 metų moterims. Tiksli ligos priežastis nežinoma, tačiau siejama su imunologiniais, neuroendokrininiais ir mitochondrijų veiklos sutrikimais. Pagrindinis simptomas – ilgiau nei šešis mėnesius trunkantis nuovargis, kuris nemažėja ilsintis ir dėl kurio labai sumažėja ankstesnė darbinė, socialinė ar asmeninė veikla. Būdingi miego sutrikimai, pažinimo problemos, raumenų ir sąnarių skausmai, autonominės nervų sistemos disfunkcija, po fizinio nuovargio atsiradęs silpnumas praėjus 12-72 valandoms. Specifinių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų nėra, diagnostika remiasi 2015 m. sudarytais kriterijais. Gydymas simptominis, rekomenduojamas kasdienės veiklos reguliavimas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę.

Periferinė neuropatija (PN) yra periferinės nervų sistemos sutrikimas, pasireiškiantis sensoriniais, motoriniais ir autonominiais simptomais. Dažniausiai serga vyresni nei 50 metų asmenys. Etiologija yra heterogeniška, apimanti metabolinius, infekcinius, autoimuninius ir toksinius veiksnius. Dažniausios priežastys yra cukrinis diabetas, autoimuninės ligos ir B grupės vitaminų deficitas. Šie veiksniai gali sukelti ne tik nervų pažeidimus, bet ir įvairius sisteminius sutrikimus. Klinikiniai simptomai priklauso nuo paveiktų nervų skaidulų tipo ir gali pasireikšti sensorinėmis, motorinėmis ar autonominėmis disfunkcijomis. Simptomai gali progresuoti palaipsniui arba pasireikšti staigiai, priklausomai nuo pagrindinės priežasties. Diagnostikai svarbu klinikiniai simptomai, neurologinis ištyrimas, elektroneuromiografija ir laboratoriniai tyrimai. Tiksli diagnozė yra būtina užtikrinti efektyvų gydymą ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms. Gydymas apima pagrindinės priežasties šalinimą bei simptominę terapiją.

Introduction and Purpose: Solitary bone plasmacytoma (SBP) is a rare, malignant form of plasma cell tumor, commonly diagnosed in people over 50. It usually affects the spine, pelvic bones or long bone structures. Symptoms include pain, restricted movement, muscle weakness, paresthesias. Diagnosis is based on radiological, laboratory and histological examinations. Materials and Methods: A 61-year-old woman presented to a family physician with lumbar spine pain persisting for one year, radiating to her right leg, accompanied by numbness in right foot. Upon detailed examination, a positive right-sided Lasègue test and restricted lumbar motion were noted. Neurological evaluation revealed pain along the right n. ischiadicus projection. A lumbar spine X-ray showed spondylosis. Magnetic resonance imaging (MRI) of the lumbar spine revealed no intervertebral disc herniation but raised suspicion of metastasis. A contrast-enhanced MRI of the lumbar region showed contrast accumulation in the L3 and L4 vertebrae. A CT scan of the spine showed a pathological fracture of the L3 vertebral body caused by an osteolytic neoplasm, with no clear evidence of a neoplasm in L4. Instrumental examinations were performed to search for the primary tumor: DXA showed osteoporosis, X-ray of the pelvis indicated sacroiliitis. No thyroid, gastrointestinal or gynecological primary tumor site was identified. Cancer markers were within normal limits. Suspecting the vertebrae as the primary location of cancer, a vertebral biopsy was taken which revealed SBP. A positron emission tomography/CT was performed, revealing destruction of the L3 vertebra with moderate metabolic activity. Radiotherapy was started and remission was observed. Results: Solitary bone plasmacytoma can be mistaken as an intervertebral disc herniation due to the initial onset of lumbar pain, paresthesia of the lower limbs, and limited lumbar motion. Discussion and Conclusion: Differential diagnosis requires an extensive examination of the patient to exclude other pathologies.

Šiame tyrime analizuojama plačiai paplitusių ligų, tokių kaip gripas, COVID-19 ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, keliama grėsmė visuomenės sveikatai gripo sezono laikotarpiu. Dėl panašios simptomatikos būtina tiksli diagnostika, siekiant identifikuoti konkrečius sukėlėjus ir išvengti komplikacijų. Tyrimo tikslas. Nustatyti, kurie virusiniai patogenai vyrauja tarp Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos pacientų, ir išanalizuoti jų pasiskirstymo tendencijas. Metodai. Tyrime dalyvavo 154 pacientai, kuriems atlikti RT-PGR tyrimai. Rezultatai. Dažniausiai nustatomas gripo A virusas (34 proc.), o SARS-CoV-2 aptiktas 20 proc. pacientų; gripo B virusas nebuvo nustatytas.

Ūminiai otitai - tai ausų infekcijos, dažniausiai pasireiškiančios vaikams, tačiau galinčios paveikti ir suaugusiuosius. Ūminis išorinis otitas, dar vadinamas plaukiko ausimi, dažniausiai sukeliamas bakterijų, tokių kaip Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus aureus. Rizikos veiksniai apima maudymąsi, ausų krapštukų naudojimą ir ausinių nešiojimą. Pagrindiniai simptomai - skausmas, niežulys ir išskyros iš ausies. Ūminis serozinis otitas atsiranda dėl skysčio susikaupimo už būgnelio ir dažniau pasireišia vaikams. Gydymas apima pagrindinės priežasties pašalinimą, o prireikus otorinolaringologo konsultaciją. Ūminis miringitas yra būgnelio uždegimas, dažnai susijęs su virusinėmis infekcijomis. Simptomai apima staigų ausies skausmą ir klausos sutrikimus. Gydymas skausmo malšinimas ir, jei būtina, antibiotikų vartojimas. Ūminis vidurinis otitas yra dažna vaikų infekcija, kurią sukelia tiek virusai, tiek bakterijos. Simptomai apima ausų skausmą, karščiavimą ir klausos sutrikimą. Gydymas priklauso nuo paciento amžiaus ir simptomų intensyvumo, dažniausiai pradedamas antibiotikais, jei simptomai nepraeina per 48-72 vai. Svarbu vengti netinkamo antibiotikų vartojimo ir skatinti skiepytis nuo Streptococcus pneumoniae.

COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčią pasaulinę sveikatos krizę. Nors pradiniuose COVID-19 tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama ūminiams kvėpavimo takų simptomams, vis daugiau tyrimų rodo, kad viruso poveikis apima ne tik ūminę, bet ir lėtinę fazę, kitaip - pokovidinj sindromą (angl. post-acute COVID-19 syndrome). Virškinamojo trakto simptomai tapo svarbiu pokovidinio sindromo komponentu, nes vis dažniau pranešama apie pacientus, kuriems po pasveikimo nuo ūminės infekcijos pasireiškia įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Šiame straipsnyje gilinamasi į įvairiapusį poūminio COVID-19 virškinamojo trakto sindromo pobūdį, nagrinėjamos jo klinikinės apraiškos, epidemiologija, galimi pagrindiniai mechanizmai, diagnostiniai iššūkiai ir klinikinio valdymo pasekmės. Išanalizavus sudėtingus viruso ir virškinamojo trakto sistemos ryšius, galima įgyti vertingų įžvalgų apie šį sudėtingą sindromą ir sudaryti sąlygas geresnei pacientų priežiūrai bei tikslinėms intervencijoms.

COVID-19 liga pirmiausia laikoma plaučių liga su ekstrapulmoniniais simptomais. Didėjant sergamumui, daugėja įrodymų, jog virusinė infekcija pažeidžia įvairias sistemas, įskaitant centrinę (CNS) ir periferinę nervų sistemą (PNS). Neurologinės ligos gali būti sunkios SARS-CoV-2 viruso sukeltos ūminės kvėpavimo infekcijos požymis, atsirasti kartu su kvėpavimo takų ligomis arba išsivystyti pasveikus po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (VKTI). Šiame straipsnyje apžvelgiamos galimos neurologinės COVID-19 infekcijos komplikacijos, aiškinamasi apie jų epidemiologiją, patogenezę ir diagnostiką.

Introduction Diabetes mellitus is a chronic autoimmune disease that affects pancreatic β cells, resulting in insulin deficiency or absence, and is generally divided into two types [1,2]. Recently, LADA (Latent autoimmune diabetes of adults) has been identified as a separate type of diabetes that shares features of both DM types [3]. Considering the similarity in symptoms, it is not uncommon for patients to be misdiagnosed, leading to incorrect monitoring and treatment [4]. [...].

Tikslas. Išanalizuoti karščiuojančių kūdikių ir vaikų iki 36 mėn. amžiaus gydymo taktiką, parengiant sisteminę literatūros apžvalgą. Tyrimo metodai. Literatūros paieška buvo atlikta „PubMed“, „ClinicalKey“ „New England Journal of Medicine“, „Cochrane Library" duomenų bazėse. Duomenų bazėse literatūros šaltinių buvo ieškoma pagal reikšminius žodžius: children fever, fever phobia, definition, treatment, diagnostic, management, guidelines. Analizuoti įvairaus pobūdžio moksliniai straipsniai - apžvalginiai, retrospektyviųjų tyrimų, metaanalizių ir kitų tipų: apie vaikų karščiavimą, diagnostiką, gydymo taktiką, rekomendacijas. Išvados. Kūdikių ir vaikų karščiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į gydymo įstaigą. Karščiavimas gali būti naudingas, mažinant bakterijų ir virusų kiekį, sergant infekcinėmis ligomis, todėl antipiretinių medikamentų vartojimas nebūtinai yra naudingas. Pagrindinis neigiamas karščiavimo poveikis yra vaiko jaučiamas diskomfortas. Klinikinis vaiko vertinimas yra svarbiausia konsultacijos dalis. Karščiavimas nėra pagrindinis rodiklis, vertinant vaiko būklę. Tinkamai atlikti įvertinimą padeda „Šviesoforo sistema“, su kuria galima nustatyti sunkios ligos tikimybę, bei tolesnę gydymo taktiką. Svarbu įvertinti medikamentų poreikį, pagrindinių medikamentų - paracetamolio bei ibuprofeno - dozavimą, paros dozę, vienkartinę dozę, intervalus tarp medikamentų vartojimo.

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti pogimdyminės depresijos paplitimą, rizikos veiksnius, klinikos bei diagnostikos savitumus. Tyrimo metodai. Mokslinių publikacijų buvo ieškoma, naudojant „PubMed“, „Science Direct“ bei „Google Scholar” informacijos paieškos sistemas. Vartoti reikšminiai žodžiai; pogimdyminė depresija, diagnostika, breksanolonas. Rezultatai. Tikslus pogimdyminės depresijos paplitimas nežinomas, tačiau manoma, jog ji paveikia iki 17-18 proc. visų gimdžiusių moterų. Pagrindinis rizikos veiksnys jau anksčiau nustatyta psichikos liga arba patirti sunkūs emociniai išgyvenimai. Moterys skundžiasi energijos ir motyvacijos stygiumi, emocijų svyravimais, nerimu, netgi išreiškia savižudiškas mintis. Šie simptomai gali trukti keletą savaičių ir nereikalauti jokio gydymo tai priklauso nuo to. kaip stipriai išreikšti emocijų svyravimai, beviltiškumas, išsekimas. Išvados. Manoma, jog pogimdymine depresija serga 17-18 proc. gimdyvių visame pasaulyje. Gydytojai, apžiūrėdami naujagimį, neturėtų pamiršti pagalvoti ir apie gimdyvę, ypač jei žinoma, kad jai yra diagnozuota psichikos liga arba ji yra patyrusi sunkių išgyvenimų. Pasireiškus ligai, taikomas pirmojo pasirinkimo gydymas psichoterapija bei SSRI. Svarbu būsimiems tėvams paaiškinti, kaip atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus ir kur kreiptis pagalbos.