Gleiznienė, Rymantė
Item type:ETD, [Differential Diagnosis of L/S Spondylodiscitis and Intervertebral Osteochondrosis Modic Type I in Magnetic Resonance Imaging]master thesis[2026][M001]Baltrimavičiūtė, RugilėAutorius: Rugilė Baltrimavičiūtė Darbo pavadinimas: „L/S spondilodiscito ir intervertebrinės osteochondrozės Modic I tipo diferencinė diagnostika magnetinio rezonanso tomografijos tyrime“ Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti publikacijas aprašančias L/S spondilodiscito ir intervertebrinės osteochondrozės Modic I tipo dažniausiai šioms patologijoms būdingus požymius magnetinio rezonanso tyrime. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir palyginti publikacijas aprašančias L/S spondilodiscito ir intervertebrinės osteochondrozės Modic I tipo dažniausiai šioms patologijoms būdingus požymius magnetinio rezonanso tyrime. 2. Nustatyti magnetinio rezonanso tyrimo metodo diagnostinį tikslumą L/S spondilodiscito ir intervertebrinės osteochondrozės Modic I tipo diferencinėje diagnostikoje. 3. Pateikti praktikines rekomendacijas L/S spondilodiscito ir intervertebrinės osteochondrozės Modic I tipo diferencinėje diagnostikoje. Tyrimo metodika: Literatūros atranka, atitinkanti straipsnių kriterijus buvo vykdoma naudojant duomenų bazę „PubMed“. Atsižvelgiant į publikacijų atrankos kriterijus ir naudojant raktinius žodžius bei skirtingus jų derinius. Pirmuoju etapu atrenkami ir pašalinami dokumentai ne anglų kalba, daugiau nei 10 metų senesnės publikacijos, dublikatai, literatūra neturinti pilnos teksto prieigos, tyrimai, kurie atliekami ne su žmonėmis, literatūros analizės, klinikiniai atvejai. Antruoju etapu literatūra atrenkama pagal pavadinimus ir santraukas, po šio etapo straipsnius peržvelgus individualiai į literatūros analizę įtraukiami straipsniai atsakantys į darbo uždavinius. Tyrimo rezultatai: Po atrankos pagal įtraukimo ir atmetimo kriterijus į literatūros apžvalgą buvo įtraukti 3 straipsniai, aprašantys MRT panaudojimą difuzijos režime, protonų tankio riebalų frakciją ir riebalų signalą izoliuojančias sekas MD1 ir SD diferencinėje diagnostikoje. Tyrimo išvados: 1. Spondilodiscito ir Modic tipo I diferencinėje diagnostikoje, naudojami kiekybiniai rodikliai ir kokybiniai radiologiniai požymiai. MRT vaizduose spondilodiscitui dažniausiai yra būdingos mažesnės kiekybinio biomarkerio PDFF vertės, nenormalus tarpslankstelinio disko hiperintensyvumas STIR sekoje, neryškus dengiamosios plokštelės kontūras T1W sekoje ir amorfinio signalo paryškėjimas DWI rėžime. MRT vaizduose MD1 degeneraciniams pakitimams dažniausiai būdingos didesnės kiekybinio biomarkerio PDFF vertės, vakuumo fenomenas tarpslanksteliniame diske T1W sekoje, netaisyklingas ir nepažeistas galinės plokštelės kontūras T1W sekoje bei letenos požymis DWI sekoje. 2. Publikacijos aprašo aukštą MRT metodo sekų diagnostinį jautrumą ir specifiškumą. Palyginamoji analizė rodo, jog kombinuojant skirtingus MRT sekas galima pagerinti diferencinės diagnostikos tikslumą, išvengiant netinkamo gydymo ir intervencijų.
36 11 Item type:ETD, [Susceptibility Weighted Imaging Diagnostic Value for Multiple Sclerosis and Vascular Encephalopathy Differential Diagnosis]master thesis[2026][M001]Pūkaitė, UgnėUgnės Pūkaitės baigiamasis magistro darbas pavadinimu “MRT SWI sekos vertė išsėtinės sklerozės ir kraujagyslinės encefalopatijos diferencinei diagnostikai”. Tyrimo tikslas: Nustatyti, kokią reikšmę 3 T MRT SWI seka turi išsėtine skleroze ir kraujagysline encefalopatija sergančių pacientų diferencinei diagnostikai. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pacientų, sergančių išsėtine skleroze, MRT SWI sekos vaizdus ir nustatyti diagnostinę reikšmę. 2. Išanalizuoti pacientų, sergančių kraujagysline encefalopatija, MRT SWI sekos vaizdus ir nustatyti diagnostinę reikšmę. 3. Palyginti gautus analizės rezultatus reikšmingus išsėtinės sklerozės ir kraujagyslinės encefalopatijos diferencinei diagnostikai. Tyrimo atlikimo metodai: Atliekama sisteminė literatūros apžvalga ir analizė. Vykdomas retrospektyvinis pacientų, sergančių išsėtine skleroze ir kraujagysline encefalopatija, MRT SWI sekos vaizdų rinkimas iš LSMU KK archyvavimo bazės, duomenų tvarkymas ir analizė. Tyrimo dalyviai: Pacientai sergantys išsėtine skleroze ir pacientai sergantys kraujagysline encefalopatija, jų MRT SWI sekos galvos smegenų vaizdai. Rezultatai: Tyrime analizuoti 30 išsėtinės sklerozės (IS) pacientų ir 30 kraujagyslinės encefalopatijos (KE) pacientų MRT SWI sekos vaizdai. Nustatyta, kad išsėtinės sklerozės grupėje daugiau buvo moterų (76,7%), o kraujagyslinės encefalopatijos grupėje - vyrų (53,3%). Nors lyties pasiskirstymas tarp grupių reikšmingai skyrėsi (p < 0,017), tai negali būti laikoma savarankišku diferencinės diagnostikos kriterijumi. Amžius tarp tiriamųjų grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p < 0,001) - vyresnis amžius buvo būdingas KE, o jaunesni buvo IS pacientai (atitinkamai 72,73 (3,15) metai ir 47,5 (6,29) metai). Svarbiausias diferencinės diagnostikos biomarkeris yra centrinės venos požymis (CVP). CVP nustatytas 76,7% išsėtinės sklerozės pacientų ir tik 10,0% kraujagyslinės encefalopatijos pacientų - tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,001) tarp tiriamųjų grupių. Išvados: 1. Išanalizavus išsėtine skleroze sergančių pacientų MRT SWI sekos vaizdus nustatyta, kad centrinės venos požymis yra dažnas ir diagnostiškai reikšmingas radinys dėl ligos vystymosi perivenuliariai. Tyrimo metu CVP buvo vizualizuotas 76,7% atvejų - šie rezultatai patvirtina, kad MRT SWI seka leidžia patikimai vizualizuoti centrinę veną išsėtinės sklerozės židiniuose ir gali būti laikoma vertingu papildomu diagnostiniu metodu. 2. Išanalizavus kraujagysline encefalopatija sergančių pacientų MRT SWI vaizdus nustatyta, kad CVP šiai ligai nėra būdinga - šis požymis nustatytas tik 10,0% pacientų. Tai rodo, kad MRT SWI seka geba diferencijuoti kraujagyslinės kilmės galvos smegenų pažeidimus nuo perivenulinių demielinizacinių pažeidimų. 3. Palyginus išsėtinės sklerozės ir kraujagyslinės encefalopatijos tiriamųjų grupes nustatyta, kad CVP yra statistiškai reikšmingas diferencinės diagnostikos kriterijus. Šis požymis reikšmingai dažniau nustatytas IS pacientų grupės MRT SWI sekos vaizduose (p < 0,001), nei KE pacientų grupėje. MRT SWI sekoje matomas centrinės venos požymis yra didelės diagnostinės vertės kriterijus diferencijuojant šias dvi patologijas.
19 9 Item type:Publication, [The Interface of Head Brain MRI Spectroscopy, Tractography, and Kynurenine in the Assessment of Cognitive Functions in Elderly People]doctoral thesis[2023][R1][M001][140]; ; ; ; ; Šiame darbe naudosiu įvairius galvos smegenų MRT tyrimo metodus, nustatyti ryšiui tarp galvos smegenų struktūrinių ir cheminių pokyčių, kurie gali būti susiję su neurodegeneraciniais procesais, asmenims su lengvu kognityviniu sutrikimu. Galvos smegenų radiologiniai vaizdinimo metodai ir 1H-MRS dažnai naudojami neurodegeneracinių ligų, tokių kaip AL ir kitos demencijos, diagnostikoje, tačiau nedaug tyrimų atlikta, kuriuose vertinama kaip smegenų struktūriniai pokyčiai yra susiję su galvos smegenų cheminiais pokyčiais senstančiose smegenyse ir esant LKS. Be to, tirsiu, kokiu mastu periferinis uždegimas susijęs su neurouždegimu (mIns ir Cho padidėjimas) ir struk¬tūriniais baltosios medžiagos traktų pokyčiais, kurie gali paaiškinti pagreitė¬jusį kognityvinės funkcijos blogėjimą atsiradusį dėl LKS. Darbo tikslas. Įvertinti vyresnio amžiaus žmonių galvos smegenų biocheminių (spektroskopija) ir struktūrinių (traktografija) pakitimų sąsajas, bei jų ryšį su sisteminio uždegimo žymeniu (Kynureninas) kraujyje tiriamųjų grupėse su ir be LKS. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti galvos smegenų 1H-MRS neurometabolitų pokyčių skirtu¬mus galvos smegenų srityse, susijusiose su kognityvine funkcija. 2. Įvertinti galvos smegenų 1H-MRS ir MR traktografijos radinių tarpusavio sąsajas. 3. Ištirti kraujyje cirkuliuojančio uždegimo žymens Kyn kiekio ir galvos smegenų 1H-MRS radinių galvos smegenų srityse, susiju¬siose su kognityvine funkcija, sąsajas. 4. Ištirti kraujyje cirkuliuojančio Kyn kiekio ir galvos smegenų MR traktografijos sąsajas. Darbo metodika. 59 tiriamiesiems (60-85 m.) atlikta struktūrinis 3T MRT (T1W, T2W, DTI) ir vieno protono magnetinio rezonanso spektroskopija (1H-MRS). 1H-MRS atlikta penkiose galvos smegenų anatominėse srityse, vokseliuose: užpakalinėje galinėje juostinėje žievėje (angl. dorsal posterior cingulate cortex) PCC, kairėje sensomotorinėje žievėje (angl. left sensorimotor cortex) (SM1), kairiame hipokampe (HPC), kairėje vidurinėje smilkininėje žievėje (angl. left middle temporal cortex) (kMTC), dešinėje užpakalinėje – šoninėje prieškaktinėje žievėje (angl. right dorsolateral prefrontal cortex) (dDLPFC). 1H-MRS atlikta naudojant taškų išsklaidymo spektroskopijos seką - PRESS (angl. Point RESolved Spectroscopy), (TR/TE = 2000/30 ms). MR spektrai buvo apdoroti naudojant kompiuterinę programą LCModel, versija 6.3.1-R. Kiekvienai vokselio vietai apskaičiuotos nurodytos NAA, Glx, Cr, Cho ir mIns koncentracijos ir apskaičiuotas koncentracijos santykis su Cr. Į statistinę analizę buvo įtraukti spektrai, kurių linijos plotis buvo mažesnis nei 0,1 ppm, o SNR - didesnis nei 5. Traktografijos vaizdai apdoroti Siemens Syngo.via darbo stotyje naudojantis Neuro 3D vaizdų apdorojimo paketu. Apdorotuose traktografijos vaizduose pasirinktos intereso sritys (ROI) (angl. regions of interest), juose kompiuterine programa išskaičiuoti dominantys kintamieji - frakcinė anizotropija (FA) ir baltosios medžiagos nervinių skaidulų pluoštų skaičius (NOT), išskaičiuoti visų galvos smegenų frakcinė anizotropija (FA1) ir visų galvos smegenų baltosios medžiagos nervinių skaidulų pluoštų skaičius (NOT1). Taip pat galvos smegenų baltosios medžiagos skaidulų trajektorijų rinkinys gautas rankiniu būdu, pasirenkant konkrečios srities pluoštą: penkiuose MR spektroskopijos vokseliuose ir šešiolikoje kitų iš anksto pasirinktų anatominių struktūrų. Spearmano koreliacijos testas buvo naudojamas siekiant įvertinti ryšius tarp 1H-HMRS ir DTI, cirkuliuojančio Kyn ir DTI arba 1H-MRS neurometabolitų santykių. Kynureninas (Kyn), kraujo serume išmatuotuotas naudojant ELISA, naudotas kaip periferinio uždegimo žymuo. Tirtos sąsajos tarp periferinio uždegimo, neurometabolitais išreikšto neurouždegimo (padidėję mIns/Cr and Cho/Cr) ir baltosios medžiagos struktūrinio vientisumo, tiriamiesiems su ir be LKS. Resultatai. LKS grupėje koreliacijos rastos tarp frakcinės anizotropijos pokyčių ir neurometabolitų santykių. Kairio ir dešinio smilkinių tapėtų baltosios medžiagos frakcinės anizotropijos, dešinio užpakalinio spindulynų vainiko baltosios medžiagos frakcinės anizotropijos ir dešinio užpakalinio juostinio vingio baltosios medžiagos frakcinės anizotropijos, rastos atitinkamos koreliacijos tNAA/tCr, mIns/tCr arba tNAA/mIns dPCC, HPC ir MTC. Šie rezultatai iš dalies gali būti paaiškinti sumažėjusiu neuronų tankiu ir sumažėjusiu aksonų kiekiu. Be to, rastas neigiamas ryšys tarp mIns/tCr ir frakcinės anizotropijos, gali reikšti ryšį tarp padidėjusio glijos aktyvumo ir baltosios medžiagos mikrostruktūrinio vientisumo pažeidimo. Gauti rezultatai patvirtina, kad neurouždegiminis procesas hipokampe ir užpakalinėje juostinėje žievėje gali būti pagrindinis veiksnys lemiantis baltosios medžiagos pažeidimą susijusį su lengvo kognityvinio sutrikimo atsiradimu. Ypatingai padidėjęs glijos ląstelių aktyvumas išreikštas padidėjusiu mIns/tCr, gali būti mechanizmas sumažėjusio ryšio tarp hipokampo ir prieškaktinės/juostinės žievės, o tai gali sukelti pažintinių funkcijų sutrikimus ir galbūt neurodegeneracines ligas. LKS grupėje rastos reikšmingos neigiamos koreliacijos tarp tNaa/mIns kairėje SM1 ir cirkuliuojančio Kyn kiekio. Taip pat rasti reikšmingi skirtumai tarp grupių. Glx/Cr HPC neigiamai susijęs su cirkuliuojančio Kyn kiekiu LKS grupėje ir teigiamai susijęs tiriamųjų grupėje be LKS. Grupėje be LKS mIns/tCr MTC neigiamai koreliuoja su Kyn ir teigiamai koreliuoja grupėje su LKS. Reikšmingos teigiamos koreliacijos tarp cirkuliuojančio Kyn kiekio ir baltosios medžiagos tarktų skaičiaus. Grupėje be LKS dešiniame hipokampe ir dešinės sensomotorinės žievės. Grupėje su LKS reikšmingos koreliacijos rastos tarp cirkuliuojančio Kyn baltosios medžiagos tarktų skaičiaus dešiniame priekiniame spindulynų vainike. Tačiau, nedaug studijų atlikta tiriant periferinio ir neurouždegimo žymenų sąsajas. Šio darbo rezultatai rodo serumo Kyn gali būti naudojamas kaip periferinio uždegimo žymuo, kuris suėjęs su neurouždegimu ir galimai su neurodegeneracija. Turėtų būti atliekami tolimesni tyrimai. Išvados. 1) Galvos smegenų srityse, susijusiose su kognityvine funkcija, MRS neurometabolitų statistiškai reikšmingų skirtumų tiriamųjų grupėse su ir be LKS nenustatyta. 2. LKS grupėje rastos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp 1 H-MRS ir MR traktografijos trijose iš tirtų penkių galvos smegenų anatominių sričių, susijusių su kognityvinėmis funkcijomis. Tiriamųjų grupėje be kognityvinės funkcijos sutrikimo statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp 1 H-MRS ir MR traktografijos nenustatyta. 3. LKS grupėje gautos statistiškai reikšmingos neigiamos koreliacijos tarp cirkuliuojančio Kyn kiekio kraujyje ir 1 H-MRS neurometabolitų tNAA/mIns santykio kairėje sensomotorinėje žievėje (SM1). Tiriamųjų grupėje be LKS nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp cirkuliuojančio Kyn kiekio kraujyje ir 1 H-MRS neurometabolitų tCho/tCr dešinėje užpakalinėje – šoninėje prieškaktinėje žievėje (DLPFC). 4. Rastos statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp cirkuliuojančio Kyn kraujyje ir MR traktografijos struktūrinių pakitimų šiose srityse: 1) tiriamųjų grupėje su LKS dešinio priekinio spindulynų vainiko, dešinės sensomotorinės žievės, dešinio užpakalinio spindulynų vainiko, 2) tiriamųjų grupėje be LKS dešinio hipokampo ir dešinės sensomotorinės žievės.
283 18 Item type:ETD, [Changes in Volume of Small Brain Metastases in Magnetic Resonance Imaging after Gamma Knife Treatment]Darbo autorius: Miglius Mikalauskas Darbo pavadinimas: Mažų galvos smegenų metastazių tūrio pokyčiai magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose po gydymo gama peiliu. Darbo tikslas: Įvertinti mažų galvos smegenų metastazių tūrio pokyčius magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose po gydymo gama peiliu. Darbo uždaviniai: Įvertinti galvos smegenų metastazių tūrį magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose prieš gydymą gama peiliu. Įvertinti galvos smegenų metastazių tūrį magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose po gydymo gama peiliu. Įvertinti galvos smegenų metastazių tūrio pokytį magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose po gydymo gama peiliu. Metodika: Tyrimo tipas – retrospektyvinis; atliktas naudojant 2019 – 2020m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) gama peiliu gydytų pacientų, kuriems yra nustatytos mažos (iki 4 cm3) metastazės galvos smegenyse, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) vaizdus T1W/mpr/p2/iso režimu kontrastuojant. Visi pacientai skenuojami 1,5 T (teslos) Siemens Avanto tomografu su galvos rite TxRx CP. Vėliau taikomas gydymas naujausios modifikacijos gama peiliu (ICON). Po gydymo atliekami kontroliniai MRT tyrimai. Galvos smegenų metastazių tūris matuojamas rankiniu būdu naudojant „3D Slicer“ programinę įrangą. Įvertintas 244 metastazių tūris prieš gydymą ir jo pokytis kontroliniuose MRT tyrimuose. Duomenys rinkti ir analizuoti naudojant „Microsoft Excel 2019“ 2203 versiją ir „IBM SPSS Statistics 27,0“ programinį paketą. Taikyti Mano - Vitnio (angl. Mann – Whitney U test) ir Vilkoksono (angl. Wilcoxon) kriterijai. Skirtumai tarp duomenų laikyti reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo dalyviai: Įtraukti pacientai, kuriems buvo gydytos mažos metastazės gama peiliu ir atlikti MRT tyrimai. Į tyrimą iš viso įtrauktos 42 pacientų 244 metastazės. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 42 pacientai: 19 vyrų (45,2%) ir 23 moterys (54,8%). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 60,45 ± 10,47 m. Metastazių tūrio vidurkis buvo statistiškai reikšmingai mažesnis MRT tyrimuose po gydymo praėjus 3 mėn. 0,32 ± 0,79 cm3, 6 mėn. 0,25 ± 0,79 cm3 ir 12 mėn. 0,50 ± 1,30 cm3 bei statistiškai reikšmingai didesnis po gydymo praėjus 9 mėn. 0,67 ± 1,32 cm3 lyginant su metastazių tūrio vidurkiu prieš gydymą 0,59 ± 0,93 cm3 p<0,05. Vietinė naviko kontrolė po gydymo praėjus 3 mėn. yra 84,9%., po 6 mėn. – 88,6%, po 9 mėn. – 74,5%, o po 12 mėn. – 80%. Išvados: Didžiausias metastazių tūrio sumažėjimas stebėtas per pirmus 3 mėn. po gydymo. Mažiausias metastazių tūris fiksuotas 6 mėn. po gydymo. Metastazių tūris padidėjo praėjus 9 mėn. po gydymo. Vietinė naviko kontrolė po 12 mėn. buvo 80%.
66 51 Item type:ETD, [Volumetry Dynamics of Large Brain Metastasis in Magnetic Resonance Imaging after the Treatment of Gamma Knife]Miglė Jakinevičiūtė. Didelių galvos smegenų metastazių tūrio pokyčiai magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose po gydymo Gama peiliu. Darbo tikslas. Išsiaiškinti didelių galvos smegenų metastazių tūrio pokyčius magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose po gydymo Gama peiliu 2019-2021 m. LSMUL Kauno klinikose. Uždaviniai. 1. Įvertinti pradinius galvos smegenų metastazių tūrius pagal naviko tipą MRT tyrimo vaizduose prieš gydymą Gama peiliu. 2. Įvertinti galvos smegenų metastazių tūrius pagal naviko tipą po gydymo Gama peiliu MRT tyrimo vaizduose. 3. Įvertinti galvos smegenų metastazių tūrio kitimo dėsningumą ir bendrą tūrio pokyčio reikšmingumą. 4. Įvertinti galvos smegenų metastazių tūrio pokytį priklausomai nuo frakcionavimo, gydant Gama peiliu. Metodika. Atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMUL KK Radiologijos klinikoje. Į imtį įtraukti 2019 – 2021 m. LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje Gama peiliu gydyti pacientai, su didelėmis galvos smegenų metastazėmis (> 〖4 cm〗^3). Iš ,,MedDream PACS“ atrinkti pacientų MRT tyrimo vaizdai. Metastazių tūriai vertinti su ,,3D Slicer“ programa prieš gydymą (51 metastazė), tada po pirmos MRT kontrolės (51 metastazė) ir antros MRT kontrolės (pagal atmetimo kriterijus - 23 metastazės) ~ 3 ir ~ 6 mėn. laikotarpyje po gydymo Gama peiliu. Rezultatai. Metastazių tūrio mediana prieš gydymą buvo 6,37 cm3, po pirmos MRT kontrolės – 2,05 cm3, po antros – 0,91 cm3. Didžiausią vidutinį tūrį iki gydymo sudarė nesmulkiųjų plaučių ląstelių karcinomos (NSPLV), atitinkamai 11,96 cm3; mažiausią (4,13 cm3) – storosios žarnos infiltracinės adenokarcinomos metastazės. Didžiausias tūrio pokytis po abiejų kontrolių gautas NSPLV metastazėms, atitinkamai -9,09 cm3, -5,93 cm3. Po pirmos MRT kontrolės tūris padidėjo tiesiosios žarnos karcinomos (+7,92 cm3), melanomos (+2,41 cm3), storosios žarnos infiltracinės adenokarcinomos (+1,69 cm3); po antros kontrolės - storosios žarnos infiltracinės adenokarcinomos (+4,41 cm3), gimdos kūno karcinomos (+8,28 cm3), prostatos adenokarcinomos (+ 2,08 cm3) metastazėms. Didesnis pradinis tūris turėjo ryšį su didesniu tūriu pirmos kontrolės metu (p = 0,002). Didesnis pradinis tūris susijęs su didesniu tūrio pokyčiu pirmos kontrolės metu (p = 0,002). Didesnis tūris pirmos kontrolės metu susijęs su didesniu tūriu antros kontrolės metu (p < 0,001). Išvados. 1. Metastazių tūrio pasiskirstymas prieš gydymą pagal naviko tipą buvo vienodas visose naviko tipo kategorijose (p = 0,099). 2. Metastazių tūrio pasiskirstymas pagal naviko tipą po gydymo praėjus 3 mėn. (p = 0,107) ir 6 mėn. (p = 0,07) taip pat išliko vienodas visose naviko tipo kategorijose (p = 0,107). 3. Didesnis pradinis metastazių tūris koreliavo su didesniu tūrio pokyčiu po gydymo (p = 0,002). Tūriai teigiamai koreliavo visų MRT kontrolių metu (p <0,001, p = 0,002). Abiejų MRT kontrolių metu tūriai statistiškai reikšmingai sumažėjo lyginant su pradiniu tūriu (p < 0,001; p = 0,009). 4. Tūrių pokyčių pasiskirstymas tarp frakcionuoto ir nefrakcionuoto gydymo buvo toks pat pirmos (p = 0,259) ir antros MRT kontrolės metu (p = 0,865).
42 19 Item type:ETD, [Morphometric MRI Analysis of the Brain in Major Depressive Disorder with Suicide Attempt]Tikslas: naudojantis magnetinio rezonanso tomografijos vaizdų morfometrine analize nustatyti depresija sergančiųjų suicidinių pacientų struktūrinius pokyčius galvos smegenyse. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti mėginusių žudytis sociodemografines ir su mėginimu žudytis susijusias charakteristikas. 2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų galvos smegenų kamieno struktūrų volumetrinius parametrus. 3. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų juostinio vingio, prefrontalinės srities bei salos smegenų žievės storį. Metodika: atliktas retrospektyvinis 65 mėginusių žudytis asmenų tyrimas, 31 iš jų sirgo depresija. Pacientai dėl mėginimo žudytis buvo stacionarizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką. Tiriamiesiams buvo atliktas galvos smegenų MRT tyrimas, vaizdai analizuoti FreeSurfer programa. Tirti šie smegenų regionai - frontalinė skiltis, sala, juostinis vingis ir smegenų kamieno struktūros. Struktūriniai pokyčiai buvo palyginti tarp tiriamųjų, sergančių depresija, ir kontrolinės grupės bei tiriamųjų, sergančių kitais psichikos sutrikimais, ir kontrolinės grupės. Rezultatai: tiriamojoje grupėje vyravo 43 metų amžiaus, moteriškos lyties (64%), vidurinį ar žemesnį išsilavinimą įgiję (62%), alkoholį vartojantys asmenys (54%). Tiriamieji sergantys depresija turėjo mažesnį bendrą smegenų kamieno (p=0,039) ir pailgųjų smegenų (p=0,002) tūrius. Smegenų žievės suplonėjimas tiriamųjų depresijos grupėje nustatytas kairiojo pusrutulio juostinio vingio sąsmaukoje (p=0,03), šoniniame akiniame (p=0,04), snapiniame viduriniame (p=0,002), viršutiniame (p=0,001) frontaliniuose vingiuose, saloje (p=0,006) bei dešiniojo pusrutulio šoniniame akiniame (p=0,04), snapiniame viduriniame (p=0,05), viršutiniame (p=0,005) frontaliniuose vingiuose, saloje (p=0,04). Kitų psichikos sutrikimų grupėje - kairiojo pusrutulio juostinio vingio sąsmaukoje (p=0,04) ir snapinėje priekinėje dalyse (p=0,006), šoniniame akiniame (p=0,005), viduriniame akiniame (p=0,04), snapiniame viduriniame (p<0,001), viršutiniame (p<0,001) frontaliniuose vingiuose, frontaliniame poliuje (p=0,026), saloje (p<0,001) bei dešiniojo pusrutulio juostinio vingio sąsmaukoje (p=0,04), užpakalinėje (p=0,04) ir snapinėje priekinėje dalyse (p=0,006), šoniniame akiniame (p=0,004), viduriniame akiniame (p=0,002), snapiniame viduriniame (p=0,005), viršutiniame (p<0,001) frontaliniuose vingiuose, frontaliniame poliuje (p=0,02), saloje (p=0,001). Išvados: depresija sąlygoja bendrą smegenų kamieno ir pailgųjų smegenų tūrių sumažėjimą. Mėginimas žudytis lemia smegenų žievės suplonėjimą frontalinės skilties, juostinio vingio, salos srityse.
92 19 Item type:ETD, [Tūrinio smegenų įvertinimo apžvalga išsėtine skleroze sergantiems pacientams]master thesis[2020]Bogachenko, AnastasiaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2020This thesis aims to evaluate and provide an updated review on the methods developed to measure brain atrophy and analyze the progression of brain atrophy in clinically isolated syndromes also to investigate brain volume loss as a measure of disability progression and provide an overview on gray and white matter lesions in multiple sclerosis patients.
34 25 Item type:ETD, [Evaluation of Acute Ischemic Stroke by using ASPECTS]Tyrimo tikslas: Įvertinti ūminiu išeminiu insultu ACM baseine sergančius pacientus pagal ASPECTS. Uždaviniai: 1. Įvertinti klinikinio insulto sunkumo pagal NIHSS sąsajas su KT vaizdų pokyčiais pagal ASPECTS. 2. Nustatyti pasirinkto gydymo metodo įtaką KT vaizdų, vertinamų pagal ASPECTS, dinamikai. 3. Nustatyti ASPECTS naudojimo galimybes prognozuojant komplikacijas po išeminio insulto ACM baseine. Metodika: Atlikta retrospektyvinė 84 pacientų, stacionarizuotų 2018 metais LSMUL KK Neurologijos skyriuje ir tirtų LSMUL KK Radiologijos skyriuje dėl išeminio insulto ACM baseine, ligos istorijų ir galvos smegenų KT vaizdų analizė. Buvo vertinami natyviniai galvos smegenų KT vaizdai (baziniai ir 24val.) pagal ASPECTS. Vertinamos vieno smegenų pusrutulio vidurinės smegenų arterijos krauju aprūpinamos galvos smegenų sritys, kurių buvo 10. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą „SPSS 23.0 for Windows“ bei „Microsoft Excel 2016“ programą. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α = 0,05). Rezultatai: Paciento neurologinė būklė statistiškai reikšmingai priklauso nuo ASPECTS įvertinimo tiek pradiniu laikotarpiu (p<0,05), tiek ir po 24 valandų (p<0,05). Gydymas intravenine trombolize daro įtaką ASPECTS dinamikai po gydymo (p<0,05). Gydymas mechanine trombektomija daro įtaką ASPECTS dinamikai po gydymo (p<0,05). Kompleksinis gydymas daro įtaką ASPECTS dinamikai po gydymo (p<0,05). Balų skirtumų vidurkiai prieš intraveninę trombolizę, mechaninę trombektomija bei kompleksnį gydymą ir po šių gydymo metodikų statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). ASPECTS neturi statistiškai reikšmingos įtakos antrinei hemoragijai išsivystyti (p>0,05). Antrinė hemoragija dažniau pasireiškia [0-7] ASPECTS grupėje nei [8-10] ASPECTS grupėje, tačiau priklausomybė nėra statistiškai reikšminga (p>0,05).
15 141 Item type:ETD, [Volumetric MRI brain analysis of suicide patients treated in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics department of Psychiatry during 2017-2018]Tikslas: Naudojantis magnetinio rezonanso tyrimu, įvertinti bandžiusių nusižudyti pacientų galvos smegenų volumetrinius parametrus ir juos palyginti su kontroline grupe. Uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti tiriamosios grupės sociodemografinius parametrus, gumburo, migdolinio kūno, smilkininės žievės volumetrinius parametrus ir juos palyginti su kontroline grupe, nustatyti ryšį tarp tiriamosios grupės bandymo nusižudyti kartų ir amžiaus, gumburo, migdolinio kūno tūrio, smilkininės žievės storio, įvertinti tiriamosios grupės ilgalaikio alkoholio vartojimo sąsają su hipokampo volumetriniais pakitimais lyginant rezultatus su kontroline grupe. Metodika: Atliktas prospektyvinis 50 bandžiusių nusižudyti pacientų tyrimas, kurie po mėginimo žudytis buvo stacionarizuoti 2017-2018 metais į LSMUL KK, tiriamajai ir kontrolinei grupei buvo atliktas MR tyrimas bei gauti duomenys analizuoti Freesurfer v6.0 programoje. Tirtos smegenų sritys buvo gumburas, migdolinis kūnas, smilkininė žievė ir hipokampas. Statistiškai reikšmingais skirtumai tarp grupių buvo laikyti, kai p<0,05. Rezultatai: Dešinio (p=0,113) ir kairio (p=0,167) gumburo, dešinio (p=0,214) ir kairio (p=0,127) migdolinio kūno volumetriniai pakitimai nebuvo reikšmingi. Statistiškai reikšmingi pokyčiai buvo nustatyti smilkininės žievės dalyse: dešinės uoslės žievės ir dešinio šoninio pakaušinio smilkininio vingio (p=0,028; p=0,001); kairės uoslės žievės, kairio smilkininio poliaus bei kairio šoninio pakaušinio smilkinio vingio (p= 0,004; p=0,001; p=0,001); dešinės ir kairės pusės viršutinio, vidurinio, apatinio smilkininio vingio ir abipusių viršutinės smilkininės vagos kraštų (p=0,004 ir p=0,001; p=0,001 ir p=0,001; p=0,003 ir p=0,01; p=0,012 ir p=0,023). Tiriant ryšį tarp bandymo žudytis kartų ir amžiaus, koreliacijos nėra (p=0.592, r =0.78), bet rasta neigiama silpna koreliacija tarp bandymo nusižudyti kartų ir dešiniojo gumburo tūrio (p=0,037, r=-0,297). Nustatyta hipokampo ir jo dalių atrofija asmenims, priklausomiems nuo alkoholio: kairės ir dešinės pusės CA1, CA3, GC-DG, ML, visame hipokampe, kairioje CA4 ir HATA (p<0,05). Išvados: Gumburo ir migdolinio kūno volumetriniai parametrai nesiskyrė, bet skyrėsi smilkininės žievės. Stebėta neigiama koreliacija tarp bandymo žudytis kartų ir dešinio gumburo tūrio. Nuo alkoholio priklausomiems asmenims nustatyta hipokampo ir jo dalių atrofija.
47 15 Item type:ETD, [Relationship between lower back pain and present magnetic resonance imaging findings]Tikslas. Nustatyti juosmeninės stuburo dalies skausmo sąsajas su magnetinio rezonanso tomografijoje (MRT) randamais pakitimais stacionare gydytų pacientų grupėje. Tyrimo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti, kokie MRT tyrimo metu juosmeninėje stuburo dalyje rasti pakitimai, galintys sukelti skausminį sindromą, buvo dažniausi imtyje. 2. Nustatyti MRT randamų pakitimų, galinčių sukelti juosmens skausminį sindromą, dažniausiai pažeidžiamą lygmenį. 3. Nustatyti MRT randamų pakitimų, galinčių sukelti skausminį sindromą, skaičiaus bei tipo priklausomybę nuo amžiaus, lyties, skausmo trukmės grupių. 4. Nustatyti, ar yra SAS priklausomybė nuo MRT randamų skausmą galinčių sukelti pakitimų skaičiaus. 5. Nustatyti, kurie MRT randami pokyčiai juosmeninėje stuburo dalyje yra skausmingiausi. Metodika. Atlikta retrospektyvinė 91 pacientų, besiskundžiančių juosmeninės dalies nugaros skausmu bei tirtų ir gydytų 2016 metais LSMU Kauno klinikose, ligos istorijų analizė. Analizuoti amžiaus, lyties, skausmo intensyvumo, papildomų simptomų bei MRT vaizdai ir aprašymų duomenys. Statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą „SPSS 20.0 for Windows“. Rezultatai. Pakitimų, galinčių sukelti juosmens skausmą, tiriamųjų stuburo struktūrose mediana - 13 pakitimų. Vertinant MRT vaizdus dažniausiai nustatyti degeneraciniai pokyčiai (>50 proc.). Daugiausiai pakitimų nustatyta L4/L5 lygmenyje, mediana 2 (min 0 - max 7) (p<0.001). Nustatyta vidutinė tiesioginė pokyčių, rastų MRT tyrime, priklausomybė nuo amžiaus (r=0.446; p<0.001). Skausmo intensyvumas nepriklausė nuo MRT rastų pakitimų skaičiaus (r=-0.07; p=0.508). Skausmo intensyvumas priklausė nuo m. psoas uždegiminių pokyčių su abscedavimu - pakitimai vertintini kaip skausmingiausi (p=0.047). Išvados. Dažniausiai nustatyti MRT matomi pakitimai tarp tiriamųjų buvo su vyresniu amžiumi susiję degeneraciniai pokyčiai. Dažniausiai ir labiausiai pažeisti lygmenys buvo L4/L5 ir L5/S1 (p<0.001). Rastas statistiškai patikimas tiesioginis ryšys tarp amžiaus ir MRT randamų pakitimų (p<0.001). Rastų pakitimų skaičiaus, SAS įvertinimo priklausomybės nuo lyties ir skausmo trukmės grupių nenustatyta. Vienodai dažnai įvairūs pakitimai rasti tarp vyrų ir moterų bei tarp skirtingų skausmo trukmės grupių. Nenustatyta, kad MRT rastų pakitimų bendras skaičius turėtų įtakos SAS įvertinimui. Nustatyta, kad m. psoas uždegiminiai pokyčiai su abscedavimu sukėlė nepakeliamą skausmą dažniau nei šiems pokyčiams nesant. Kiti pakitimai neturėjo statistiškai reikšmigų skausmo intensyvumo įvertinimo skirtumų.
87 45