Jakubauskaitė, Ramunė

Vienas svarbiausių intensyviosios terapijos uždavinių – užtikrinti pakankamą deguonies tiekimą organizmui. Dėl deguonies stokos sutrinka oksigenacijos procesai, organizmas negali pasisavinti gyvybei reikalingų medžiagų, formuojasi plaučių konstrikcija, inkstų funkcijos nepakankamumas, žarnyno, kepenų, galvos smegenų, miokardo hipoksinis pažeidimas. 2020 metai buvo kupini iššūkių visai sveikatos apsaugos sistemai. COVID-19 pandemijos metu ligonines užplūdo ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu sergantys pacientai, kuriuos dabar gydo įvairių specialybių gydytojai, anksčiau nesusidurdavę su šia patologija. Todėl kiekvienam specialistui būtina susipažinti su pagrindiniais deguonies terapijos principais. Deguonies terapijos tikslas – užtikrinti adekvačią audinių oksigenaciją, naudojant mažiausią įmanomą deguonies koncentraciją (FiO2). Ūminės ligos laikotarpiu daugeliu atvejų tikslinis įsotinimas deguonimi (SpO2) yra 94–98 proc., išskyrus pacientus, kuriems yra hiperkapninis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchektazine plaučių liga, nervų ir raumenų sistemos ligomis, esant hipoventiliacijai dėl nutukimo) – šiais atvejais tikslinis SpO2 yra 88–92 proc. Norint pasiekti tikslinį SpO2 taikomi įvairūs deguonies tiekimo būdai (1 lentelė).[...].

Įžanga Prieširdžių virpėjimas (PV) – dažnai diagnozuojamas ritmo sutrikimas. 2010 metų duomenimis sergančiųjų buvo 33,5 milijonai [1]. Lyginant su asmenimis, kurių širdies ritmas normalus, sergančiųjų PV mirtingumas dvigubai didesnis [2]. Sergant PV, rizika susirgti insultu padidėja net penkis kartus [3]. Tinkamai paskirtas antitrombozinis gydymas padeda sumažinti tokių grėsmingų komplikacijų dažnį. Europos kardiologų draugija (EKD) rekomenduoja įvertinti tromboembolinių komplikacijų bei kraujavimo riziką ir remiantis gautais rezultatais skirti tinkamą antitrombozinį gydymą [3]. Tikslas Įvertinti pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu, antitrombozinio gydymo parinkimą Kauno klinikinėje ligoninėje, atsižvelgiant į tromboembolinių komplikacijų ir kraujavimo riziką. Uždaviniai 1. Nustatyti pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu, tromboembolinių komplikacijų riziką, remiantis EKD 2012 m. rekomendacijomis. 2. Nustatyti pacientų, sergančių prieširdžių virpėjimu, kraujavimo riziką, remiantis EKD 2012 m. rekomendacijomis. 3. Įvertinti paskirto antitrombozinio gydymo tinkamumą, atsižvelgiant į tromboembolinių komplikacijų ir kraujavimo riziką. Metodika Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (Nr.BEC–MF–305) atliktas prospektyvinis tyrimas. Tyrimo objektas – prieširdžių virpėjimu sergantys pacientai, kurie 2017 01 30 – 2017 03 06 buvo gydomi KKL Vidaus ligų skyriuje. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Vertinta amžius, lytis, PV tipas (paroksizminis, persistentinis, permanentinis), skirtas antitrombozinis gydymas, tromboembolinių komplikacijų (TE) rizika pagal CHA2DS2–VASc skalę (vienu balu vertinami šie rizikos veiksniai: širdies nepakankamumas, hipertenzija, cukrinis diabetas, periferinių arterijų liga, 65–74 m. amžius, moteriška lytis, dviem balais – amžius ≥ 75 m. ir insulto anamnezė) ir kraujavimo rizika [...

Įžanga Visame pasaulyje širdies operacijų metu vis dažniau taikomas greito sveikimo protokolas. Jis apima priešoperacines, perioperacines ir pooperacines paciento priežiūros priemones (1). Šio protokolo dėka sutrumpėja dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) bei hospitalizacijos intensyviosios terapijos skyriuje (ITS) trukmė. Tai leidžia sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį (2). Taikant šį protokolą taip pat greičiau atsistato ir paciento kognityvinės funkcijos. Tai yra labai svarbu šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje, orientuotoje į paciento sveikimą ne tik fizine, bet ir psichosocialine prasme (1,3). Tikslas Naudojant pooperacinio sveikimo kokybės skalę (ang. Postoperative quality of recovery scale–PQRS) palyginti DPV, hospitalizacijos ITS trukmę bei kognityvinių funkcijų atsistatymą po širdies operacijų taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant. Uždaviniai 1. Palyginti DPV trukmę taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant. 2. Palyginti hospitalizavimo ITS trukmę taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant. 3. Palyginti kognityvinių funkcijų atsistatymą taikant greito sveikimo protokolą ir jo netaikant.Metodika Atliktas prospektyvinis tyrimas pacientų, kuriems LSMUL KK Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirugijos klinikoje buvo atliktos aortos vainikinių jungčių suformavimo (VAJO) ar širdies vožtuvų protezavimo operacijos. Vieniems pacientams buvo taikomas greito sveikimo protokolas (ERAS grupė), kitiems – standartinis gydymas (kontrolinė grupė). Abi grupės tarpusavyje nesiskyrė demografiniais rodikliais, funkcine būkle ir operacijos apimtimi. Neįtraukti pacientai, kurių išmetimo frakcija (IF) mažesnė nei 40 proc, vyresni nei 75 metų, reoperuojami ar atliekamos kompleksinės operacijos.[...].

Įžanga Delyras – ūmi sumišimo būsena, apibūdinama kaip dėmesio ir suvokimo sutrikimas, paprastai atsirandantis dėl tam tikrų sveikatos būklių ar vaistų nutraukimo [1]. Delyras prailgina hospitalizacijos intensyvios terapijos skyriuje (ITS), bendros hospitalizacijos trukmę, sąlygoja didesnį komplikacijų bei mirštamumo dažnį, sveikatos priežiūros išlaidų didėjimą [2]. Jo išsivystymo dažnis po kardiochirurginių operacijų siekia 26 – 52 proc. [3]. Tuo tarpu mažai turima duomenų apie delyro išsivystymo dažnį ir jo rizikos veiksnius po atliktos vainikinių arterijų angiografijos (VAA) ir perkutaninės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos (PTVAA) [4]. Tikslas Įvertinti delyro išsivystymo dažnį ir jo rizikos veiksnius po VAA. Uždaviniai 1. Įvertinti delyro reiškinių po atliktos VAA dažnį. 2. Įvertinti delyrą predisponuojančių veiksnių buvimą pacientams, kuriems atlikta VAA, ir palyginti jų pasiskirstymą tarp dviejų grupių (tiems, kuriems išsivystė delyras, ir kuriems delyras nepasireiškė). Metodika Į prospektyvinį tyrimą atsitiktinai įtraukti pacientai, kuriems 2017 01 02 – 2017 03 01 buvo atlikta VAA LSMUL KK Kardiologijos klinikoje. Pacientai buvo stebimi 72 valandas po VAA kas 8 val, naudojant sąmonės įvertinimo metodą, skirtą ITS (CAM–ICU) bei Ričmondo sudirginimo – slopinimo lygio nustatymo skalę (RAAS). Priklausomai nuo padaromų klaidų skaičiaus, pacientas buvo įvertinamas kaip CAM–ICU neigiamas, t.y. neturintis delyro požymių, arba CAM–ICU teigiamas, t.y. turintis delyro požymių. Pagal rezultatus imtis suskirstyta į dvi grupes: D grupė – teigiami pagal CAM–ICU pacientai ir ND grupė – neigiami. Taip pat abejose grupėse buvo vertinamas delyrą predisponuojančių veiksnių buvimas. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 programą. Dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams paly[...].

Introduction: Fast-track cardiac surgery today is an established and safe method because of achieved early tracheal extubation that leads to decreased length of hospital stay (LOS) with no increased risk of complications. However, we hypothesized, that fast-track protocols not only improve such system-oriented outcomes as LOS or complication rate, but facilitate better patient-oriented outcomes such as functional recovery. Our fast-track protocol was based on ERAS society guidelines, which became a “golden standard” in perioperative care in various types of surgery. Functional recovery was assessed by a novel and validated tool – Postoperative Quality Recovery Scale (PQRS) which consists of physical, psychological, functional and cognitive domains. Continuous real time tracking of recovery allowed identification of patients in need of treatment adjustment, as poor recovery leads to increased morbidity and mortality. Aim of the study: To compare ERAS fast-track protocol and conventional perioperative care in terms of functional patient recovery in elective cardiac surgery. Material and methods: We compared 41 consecutive patients undergoing elective cardiac surgery based on ERAS protocol (preoperative education, optimization of chronic conditions, no prolonged fasting and bowel preparation, carbohydrate loading, combined low-dose opioid general/epidural anesthesia, multimodal postoperative analgesia, early extubation, mobilization and feeding) (ERAS group) with cohort of 58 elective patients from 2016 who received conventional perioperative care (Control group). All of the patients were assessed with PQRS at these time points: baseline – a day before surgery, 1st, 7th and 30th postoperative days. Recovery was defined as return to the baseline or better. Statistical analysis was performed using the SPSS 20.0 software package. Chi-square test was used to find differences between groups. The results were [...].

Background and Goal of Study: Commercial trainers for bronchoscopy are useful for acquiring psychomotor skills, dexterity and eye-hand coordination, but the cost is a limiting factor of accessibility there. Our aim was to make a real-size anatomical model of tracheobronchial tree and investigate it’s suitability for FOB training. Materials and methods: A model of tracheobronchial tree was made based on anatomy textbooks and article by S. Di Domenico from wire, paper, glue and paint using papier-mâché technique. Photos of the trachea, carina and right bronchus were made during the FOB and put next to a real human bronchoscopy photos. 54 medical students (S) performed FOB on our model and on commercial trainer af ter the lecture. 8 certified anaesthesiologists - experts (E) and the same students took the semi-structured interview about our made model. Dif ferences between FOB duration on both trainers were measured by the Wilcoxon signed ranks test at p<0.05. Results and discussion: Almost all answers (E 24, 100%, S 49, 91%) concerning the similarity between the model and real human anatomy (in photos) were “completely similar” and “similar”. E (8, 100%) and S (54, 100%) agreed that anatomical models are necessary for training and would be worth the time spent while making them. 1 (12.5%) E preferred models to be manufactured and stated that making models are beneficial only for students who make them. 3 (37.5%) E, 31 (58.5%) S thought that it would be good for practising and gaining motor skills because of unlimited practice time. 1 (12.5%) E and 13 (24.5%) S emphasized low economical expenses. On the other hand, 1 (12.5%) E and 14 (26.4%) S stated that such model might be short-lived. Others were concerned that colour and texture, lack of cartilage rings might reduce resemblance to real anatomy (E 2, 24.5%, S 19, 35.8%). The duration of FOB on students’ model was 7 - 384 s, mean 51.5±62.98 s, median 27.0 s mode 18.0 s. 4 (7.4%) S did not compl

Įžanga Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, žmogui suvokus harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Perdegimo sindromas - specifinė darbe patiriamo ilgalaikio streso pasekmė Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir sumažėjusį veiksmingumą. Europoje atlikti tyrimai apie darbe patiriamą stresą ir profesinį perdegimo sindromą atskleidė, kad 28 proc. darbuotojų darbo vietoje patiria stresą, o 23 proc. dirbančiųjų jau yra patyrę profesinį perdegimo sindromą. Lietuvoje sveikatos priežiūros darbuotojai taip pat patiria stresą, pervargimą, emocinį išsekimą bei dėl to atsirandančias klaidas, neprofesionalumą, konfliktus darbo aplinkoje. Tikslas Atskleisti ir įvertinti personalo, dirbančio LSMUL KK vaikų ligų skyriuose, patiriamo streso ir perdegimo sindromo sąsajas su darbo, aplinkos, emociniais ir stresogeniniais faktoriais bei nustatyti įveikos strategijas. Uždaviniai 1. Išsiaiškinti ir palyginti streso ir perdegimo sindromo paplitimą tarp personalo dirbančio LSMUL KK vaikų ligų skyriuose. 2. Išsiaiškinti dažniausius faktorius sukeliančius stresą ir perdegimo sindromą tarp personalo dirbančio LSMUL KK vaikų ligų skyriuose.3. Išsiaiškinti dažniausiai naudojamas streso ir perdegimo sindromo įveikos strategijas tarp personalo dirbančio LSMUL KK vaikų ligų skyriuose. Metodika Atliktas analitinis, momentinis tyrimas-anoniminė anketinė 32 klausimų apklausa, išdalintos 102 anketos. Anketa gydytojams ir slaugytojoms platinta 2016 m. kovo mėn. LSMUL KK Vaikų ligų (I, II ir vaikų intensyvios terapijos skyriuose), Vaikų chirurgijos, Vaikų endokrinologijos ir Vaikų neurologijos skyriuose. Vertintas streso paplitimas, jo priežastys, [...].

Introduction. Heart failure is a common health problem with significant morbidity and mortality. Persons suffering from heart failure represent a very heterogeneous group of patients: they vary in age, heart failure etiology, difficulty progression speed. Not easy to correctly assess their prognosis, which can lead to a large scale of hospital treatment. Aim of the study. To determine what factors affect the patient quickly rehospitalization in one year for heart failure. [...].

Introduction. Venous thromboembolism (VTE) is a major health and financial burden that affects the community. VTE presents clinically as deep venous thrombosis (DVT) and pulmonary embolism (PE) with serious outcomes in both men and women. However, most of these complications and deaths are preventable with appropriate administration of cost-effective antithrombotic drugs and nonpharmacological interventions. Heart failure is one of moderate VTE risk factors. Aim of the study: Evaluate VTE risk in patients with heart failure. [...].

Introduction. One of the most frequent disease associates with aging is atrial fibrillation (AF). From 2010 to 2060 the number of adult 55 years and over with atrial fibrillation will be more than double. This increase would have major public health implications while the most common arrhythmia is associated with a fivefold risk of stroke and three-fold incidence of congestive heart failure, on higher mortality. Aim of the study. To evaluate stroke and bleeding risk as well as anticoagulation in patients with AF in Lithuanian Jonavos hospital. [...].