Minelgaitė, Rūta

Tyrimo tikslas. Įvertinti šeimos gydytojų taikomas nemigos gydymo taktikas Lietuvoje, išanalizuoti medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo pasirinkimą bei benzodiazepinų skyrimo ir nutraukimo ypatumus. Metodai. Atlikta anoniminė 138 šeimos gydytojų apklausa, duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS“, reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai ir išvados. Tyrimo duomenimis, nemiga dažnai diagnozuojama pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, tačiau gydytojai dažniau taiko medikamentinį, o ne nemedikamentinį gydymą. Dažniausiai pasirenkami Z grupės vaistai (pvz., zolpidemas), rečiau - benzodiazepinai. Nemedikamentinės priemonės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taikomos retai dėl riboto specialistų prieinamumo. Nors dauguma gydytojų nurodė taikantys laipsniško benzodiazepinų dozės mažinimo taktiką, apie trečdalis respondentų pripažino, kad vaistų vartojimas kartais nutraukiamas staiga, ypač jei pacientai nesikreipia pakartotinai. Tyrimas atskleidė būtinybę gerinti nemedikamentinio gydymo prieinamumą ir skatinti įrodymais grįstų metodų taikymą kasdienėje šeimos gydytojo praktikoje.

Lietuvoje ir pasaulyje vėžio profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai taikomos krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos mažina mirštamumą nuo šių onkologinių ligų. Sergamumui ir mirštamumui nuo piktybinių navikų augant, didėja prevencinių programų poreikis. Straipsnyje aptariamas prevencinių vėžio programų poreikis Lietuvoje, remiantis užsienio šalyse sėkmingai realizuotų plaučių, skrandžio bei odos piktybinių navikų prevencinių programų rezultatais. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti pasaulyje vykdomas prevencines vėžio programas, įvertinti jų reikalingumą Lietuvoje. Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama „UpToDate“, „PubMed“, „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Didžioji dalis apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 10 metų. Šiame straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Mažų dozių kompiuterine tomografija (MDKT) paremta plaučių vėžio patikra, reikšmingai sumažina šios onkologinės ligos mirštamumo rodiklius. Rizikos modelių pritaikymas ir naudojimas praktikoje yra neatsiejamas nuo visų dabartinių atrankos ir ankstyvojo vėžio aptikimo programų Europoje. Siekiant sumažinti skrandžio vėžio atsiradimo riziką, vienas svarbiausių aspektų yra eradikuoti H. pylori, vartojant specifinius antibiotikus. Endoskopinio invazinio tyrimo taikymas, siekiant nustatyti skrandžio vėžį, yra laikomas auksiniu standartu. Skrandžio vėžio prevencinės programos taikymas indikuotinas tik didelės rizikos žmonių grupėms. Odos darinių dermatoskopinis vertinimas yra pagrindinis metodas siekiant ankstyvojo odos vėžio nustatymo. Pirminės asmens sveikatos grandies gydytojai, praėję specializuotus dermatoskopijos mokymus, galėtų atlikti pirminį odos darinių vertinimą didelės rizikos pacientams, siekiant kuo anksčiau diagnozuoti onkologinius odos pokyčius.

General practitioners (GPs) often see patients with a low platelet count. The etiology of thrombocytopenia usually is not immediately obvious. Thrombocytopenia is defined as a platelet count of less than 150 × 103 per μL. Usually it is discovered incidentally when obtaining a complete blood count test. The etiology usually is not obvious, and additional investigation is required. The aim of this pilot study was to investigate the clinical prevalence for a primary disease or comorbidity on the diagnosis for thrombocytopenia among general practitioners. We collected and analyzed data from medical histories of 45 GPs patients with thrombocytopenia. Most patients had thrombocytopenia as comorbidity (84.5%) compared to those who had thrombocytopenia as main disease (15.5%).The frequency of laboratory phenomenon called pseudothrombocytopenia (a low platelet count resulting from a laboratory artifact) was 2.2%. There was no thrombocytopenia associated as a side effect of COVID-19 vaccine among patients. This collected data and the results showed that the incidence of thrombocytopenia is more often diagnosed as comorbidity and less as a primary disease. Although pseudothrombocytopenia is a rare condition it is mandatory to differentiate it from true thrombocytopenia. Further research is required to explore the links between possible interactions with SARS-CoV-2 vaccines and thrombocytopenia.

Papildomi vėžio gydymo metodai domina ne tik su šia diagnoze susidūrusius pacientus, bet ir mokslininkus, tyrinėjančius galimas sąveikas tarp praktikoje naudojamų papildomos medicinos priemonių ir ligos eigos bei klinikinių išeičių. Fizinis aktyvumas, streso valdymas, dieta, yra ne tik gera prevencija prieš onkologinius susirgimus, bet ir potencialiai išgyvenamumą bei gyvenimo kokybę gerinančios priemonės, kurias, deja, renkasi ir praktikuoja per maža dalis pacientų. Tikslas: analizuojant mokslinę literatūrą apie papildomus vėžio gydymo metodus, išsiaiškinti jų naudą sergant storosios žarnos, krūties, kasos ar prostatos vėžiu. Metodika: literatūros šaltiniai buvo atrinkti iš „PubMed“ duomenų bazės. Paieškos metu naudoti raktiniai žodžiai ,,cancer“, ,,complementary medicine“ ir įvairios jų kombinacijos. Rezultatai: fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba teigiamai veikia storosios žarnos, krūties vėžio eigą. Kurkuminas gali sustiprinti priešvėžinį gemcitabino arba docetakselio gydymo poveikį. Gyvenimo būdo korekcija lemia geresnes prostatos vėžio klinikines išeitis. Išvados: daugiausiai duomenų rasta apie fizinio aktyvumo teigiamą koreliaciją su krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžiu. Didesnis sojos produktų suvartojimas yra gera krūties vėžio prevencinė ir profilaktinė priemonė. Mažai riebalų ir daug vaisių bei daržovių turinti dieta reikšmingai sumažina sirgusiųjų krūties vėžiu recidyvo tikimybę. Aptartas kurkuminas, kaip manoma turintis priešvėžinį poveikį. Prostatos vėžio progresavimui teigiamą įtaką daro modifikuojami mitybos ir gyvenimo veiksniai.

Worldwide, poor sleep complaints are numerous and frequent in the general population. Insomnia is a common sleep problem with many people seeking medical attention from general practitioners (GPs) whose clinical response usually is limited. The management of insomnia can be non-drug treatment or drug treatment. Each of these treatment tactics has advantages and disadvantages that must be considered when choosing treatment. Furthermore, a patient of GPs can be redirected to a specialist such as psychologist, psychiatrist or neurologist. This pilot study aims to investigate GPs tactics of management when insomnia is newly diagnosed. We collected and analyzed data from survey answers of 16 GPs, who work in different private clinics in Klaipėda, Lithuania. Most GPs used combinated management of insomnia (n=9, 56.2 %) which included drug therapy, non-drug therapy and in some cases a consultation with a specialist. The frequency of GPs who suggest non-drug therapy was higher (n=5, 31.25 %) compared to those who immediately redirect a patient to a specialist (n=3, 18.75 %). There were no GPs who would prescribe drug based treatment only. This survey showed how new cases of insomnia are usually managed in Lithuania’s primary medical care clinics. Most GPs in Klaipeda, Lithuania used combined insomnia therapy which includes non-drug and drug treatment at the same time. GPs have to choose the most efficacious treatment for insomnia according to guideline recommendations. Further research is required to improve the quality of Lithuanian medical clinical practice in treating insomnia.

Background. The problem is of outstanding importance, since colorectal cancer is one of the leading causes of cancer-related mortality worldwide. In most cases, colon cancer is diagnosed incidentally in the patients who seek medical attention for various reasons or when the typical symptoms of colon cancer appear. To detect colon cancer as early as possible in most countries every 2 years, an early cancer diagnosis program is being suggested for patients aged 50 to 74 years by family physicians. It includes performing and evaluating immunochemical secret blood test (iFOBT) in faeces. This detailed examination allows to confirm or deny the diagnosis of colon cancer and establish it at an early stage. Aim. The aim of the current study was to evaluate outcomes of the colon cancer prevention and early diagnosis program at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Family Medicine Clinic. Methods. The study was conducted at LSMUL Family Medicine Clinic. Data were collected from personal health histories to evaluate the results of patients undergoing a colonoscopy under the prophylactic program. Patients’ age ranged in from 50 to 74 inclusive. We studied 1015 patients’ charts. Patients, who had positive iFOBT results, underwent colonoscopy. Statistical analysis of the data was performed using the software package SPSS 22.0 and Microsoft Office Excel 2010. Results. Overall, 1015 charts were examined. The hidden blood in the stool test was found to be positive for 112 subjects: 48 (43%) men and 64 (57%) women, p=0.66. The study found that iFOBT results were positive in patients with the mean age of 62.79 years, SD=6.14. The test did not show gender dependency, p=0.66, however, the tendencies show the higher incidence of positive iFOBT results in women 57% than in men 43%. Furthermore, 14.4% patients with positive iFOBT result declined further testing. Other tendencies demonstrate that after colonoscopy most common diagnoses were colon polyp 22.9%, p=0.17 and hemorrhoidal nodes 20.8%, p=0.55. Conclusion. The tendencies demonstrate the higher incidence of positive iFOBT results in women than in men. The most frequent pathology among colonoscopy findings are colon polyps, which are also more common in men compered to women. The vast majority of patients seek further examination after getting a positive result of iFOBT.

Vaistažolės ir maisto papildai (VMP) yra dažnai vartojami piktybiniais navikais sergančių pacientų. Šių priemonių nauda dažnai yra neįrodyta moksliniais tyrimais ir priešingai – gali sukelti žalos atsiradus įvairiems nepageidaujamiems reiškiniams ar sąveikoms su gydymui skiriamais medikamentais. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą išnagrinėti ir aprašyti galimus nepageidaujamus reiškinius bei sąveikas su medikamentais, kurios pasireiškia onkologiniams pacientams vartojant vaistažoles ar maisto papildus. Medžiaga ir metodika. Literatūros paieška buvo atliekama „PubMed“, „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Taip pat informacijos buvo ieškoma Gydomųjų tyrimų centro „Natural Medicines“ duomenų bazėje. Didžioji dalis apžvelgtų publikacijų buvo ne senesnės kaip 10 metų. Gausus saldymedžio preparatų vartojimas slopina antinksčių–hipofizės ašies inhibitorinę funkciją. Aprašyti svaigiojo pipiro bei geltonojo keimario hepatotoksiškumo atvejai. Vartojant cezio chloridą galimas QT intervalo pailgėjimas. Laetrilas lemia sisteminį toksiškumą. Alavijas galimai sukelia hiperkalemiją sąveikaudamas su vaistais nuo vėžio. Ginkmedžio, ežiuolės, tikrojo margainio, česnako, kininio ženšenio, paprastosios jonažolės preparatai sąveikauja su tam tikrų citochromų substratais. Žaliosios arbatos preparatai galimai sąveikauja su bortezomibu, imatinibu. Kai kurie VMP, įskaitant ginkmedžio preparatus, žuvų taukus, kininį ženšenį, imbierą, dažinę ciberžolę, gali sąveikauti su krešėjimo funkciją veikiančiais vaistais. Išvados. Daugelis vėžiu sergančių pacientų naudojamų VMP gali turėti įvairių nepageidaujamų reiškinių bei sąveikauti su pacientui skiriamais vaistais, todėl gydytojas, įvertinęs paciento norą vartoti papildomos ir alternatyvios medicinos priemones, turėtų pateikti pacientui informaciją apie šių priemonių galimą naudą ir žalą.

There is a lack of studies in gender differences of anxiety among adolescents. Therefore, this leads to a problem question: what are the levels of anxiety in males and females during adolescence? The purpose of the study is to evaluate anxiety in adolescents. The hypothesis was formulated that females, compared to males, would report significantly higher levels of anxiety. The Beck Anxiety Inventory (BAI) a 21-item self-report multiple-choice questionnaire, was used to assess the severity of symptoms related to anxiety. Each answer in BAI had a score on a scale value of 0–3. The range of total scores was from 0 to 63. The cut off points for classification are as follows: 0–7 minimal anxiety, 8–15 mild anxiety, 16–25 moderate anxiety, and 26–63 severe anxiety. We selected 315 adolescents form Kaunas region in our sample. The average age of males was M = 16.73 years (SD = 2.38) and females M = 16.34, years (SD =2.62) years. One-hundred-sixty-seven female and 148 male adolescents took part in the survey. Use of Student's t-test revealed that statistically significant differences were found between the two study groups in levels of anxiety: females reported higher levels of anxiety (10,17±5,39)than males (8,97±5,28): t(71) = 1.99; p < .05. The hypothesis, which expected that females, compared to males, would report significantly higher levels of anxiety was supported. It should be noted that some researchers (for instance, Beck and Steer) found significant differences in anxiety according to gender. They reported that women with anxiety disorders tend to score, on average, four points higher than men with anxiety disorders using the BAI. Conclusion: The results of the present study revealed that females reported higher concern than males regarding the symptoms of anxiety.

Introduction. There is some evidence that psychosocial factors might be associated with physical activity and other lifestyle habits among university students. Aim – to investigate the associations between psychosocial factors, physical activity and other lifestyle habits among university students in Lithuania. Research methods and organization. 166 students from various Lithuanian universities responded to questionnaire, out of them 115 were women and 51 were men. Reeder scale was used for stress assessment. Nutrition, physical activity, smoking and alcohol consumption were evaluated with a questionnaire adapted for Lithuanian population by Zaborskis, Lagunaite, Busha, and Lubiene (2012). Results and considerations. 22.3% of students experience stress. Positive associations were found between stress and consumption frequency of light alcoholic beverages, coffee, milk and milk drinks; also, with general alcohol consumption. Negative associations were found between stress and physical activity and milk products and fish consumption. Study by Cruz et al. (2013) found, that students who had higher levels of stress also had lower levels of physical activity. Another study found, that students who were exercising sufficiently also had lower prevalence to perceive high levels of stress (Zhai et al., 2020). Similar results were found among Egyptian students – non-exercising predicted perceived stress for students (Mohammed, Seedhom, Kamel, & Raouf, 2019). All of the above mentioned results are similar to our findings. Conclusions. Physical activity was negatively associated with stress. Alcohol consumption was positively associated with stress, no associations were found between smoking and stress. Stress increased the odds ratio of strong alcoholic beverages intake and daily consumption of coffee even after adjustment for gender, and lifestyle habits.

Tinea capitis (TC) yra dermatofitų sukelta galvos plaukuotosios dalies infekcija, kuri pažeidžia plaukus ir besiribojančią odą. Dažniausiai pažeidžiami vaikai iki lytinio brendimo, tačiau gali sirgti ir kitų amžiaus grupių asmenys. Pagrindiniai sukėlėjai yra Trichopyton ir Microsporum genčių zoofilinės ir antrofilinės rūšys. Nors Europoje stebimas bendras antropofilinių galvos odos infekcijų skaičiaus augimas, tačiau Microsporum canis išlieka vyraujantis sukėlėjas. Skirtingų rūšių grybeliai gali sukelti uždegiminius ir neuždegiminius klinikinius požymius. Sergant Tinea capitis, visada būtinas sisteminis gydymas, nes vietiniai priešgrybeliniai vaistai neprasiskverbia į plaukų folikulus ir medikamentas turi būti pasirinktas atsižvelgiant į konkretų ligos sukėlėją.