Žėkaitė-Vaišnienė, Erika

Background and Aims: off-label medication are prevalent in pediatrics and represents patient safety concern associated with elevated risk of adverse drug effects. We aimed to identify fac-tors linked to off-label drug use in our pediatric emergency department (PED). Methods: Retrospective data analysis was performed. All patients diagnosed with otitis or respiratory tract infections (RTIs)aged 0-18yrs who attended our PED September 1 st - October1st ;2022 were included. Data collected: gender, age, triage cathegory, chronic diseases, vital signs, PED-prescribed treatment(medications, dosages, administration methods). Statistical analysis was performed using SPSS 28.0, p < 0.05 was considered significant. Results: We analysed 473 patient records; median age- 3.595yrs(IQR1.97-5.77); 42.7%-female. Majority were triaged as 4 (not urgent)–85.6%. 17.1% had chronic diseases. 387 medications were prescribed, 47.5% were off-label. Mostly, off-label treatment was administered for unspecified external otitis (tobramycin & dexamethasone eye drops, n = 16 (100%)), acute laryngitis (adrenalin inhalations, dexamethasone orally), unspecified acute bronchitis (dexamethasone orally, salbutamol) (p < 0.001). 34.8% of salbutamol inhalations were misused by age (n = 16). Children received some medication orally vs injections (on dansetronn = 5, 62.5%; dexamethasone n = 82, 98.7%), intranasally vs IV(midazolam n = 7, 87.5%). IV adrenalin was always prescribed for inhalations (n = 46). There was no correlation between off-label prescription and gender, triage group, chronic diseases. We noted that younger children (3.4yrs (IQR1.9- 4.9) were more likely to receive off-label treatment (ORE - 0.17, CI95% (- 0.257-- 0.084);p < 0.001).Conclusions: We observed that leading cause of off-label use was inappropriate medication administration forms. External otitis, laryngitis, acute bronchitis were with highest prevalence of drug misuse. Younger children were more likely to receive off-label treatment in PED. Conclusions We observed that leading cause of off-label use was inappropriate medication administration forms. External otitis, laryngitis, acute bronchitis were with highest prevalence of drug misuse. Younger children were more likely to receive off-label treatment in PED.

Off-label drug use is prevalent in the pediatric population and represents a patient safety concern. We aimed to identify factors for off-label drug use in our pediatric emergency department (PED). Methods. We performed a retrospective data analysis. All patients aged 0–18 referred to PED from 1 September to 1 October 2022, were included. Further analysis was performed when respiratory tract infections were diagnosed. Data collected: gender, age, triage group, chronic diseases, vital signs, and PED-prescribed treatment (medications, dosages, methods of administration). Statistical analysis used SPSS 28.0, with significance at p < 0.05. Results. Data from 473 patients were analyzed, median age 3.5 years. Chronic diseases were present in 17.1% of children. 387 medications were prescribed, 47.5% being off-label. Off-label treatment was common for external otitis, acute laryngitis, and acute bronchitis (p < 0.001). There was incorrect administration of tobramycin with dexamethasone for otitis (n = 16, 100%) and inappropriate use of salbutamol inhalations by age (34.8%, n = 16). Some medications were given orally instead of injections (ondansetron n = 5, 62.5%; dexamethasone n = 82, 98.7%) or intranasally instead of intravenously (IV) (midazolam n = 7, 87.5%). IV adrenalin was prescribed for inhalations (n = 46). Younger children were more likely to receive off-label treatment (p < 0.001). Conclusion. Our study highlights the widespread issue of off-label and unlicensed drug prescribing in pediatric emergency care. Further research is necessary, because this reliance on off-label prescribing raises concerns about patient safety and compliance, especially given the limited clinical trials and therapeutic options available.

Fetomaterninė transfuzija – tai vaisiaus kraujo patekimas į motinos kraujotaką bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Nedidelis vaisiaus kraujo patekimas – fiziologinis įvykis, bet, įvykus masyviai transfuzijai, vaisius gali žūti arba gimti kritiškai sunkios būklės. Ši būklė yra reta, tačiau 2022–2023 m. 2 sav. laikotarpiu Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje gydyti trys labai sunkios būklės naujagimiai, patyrę fetomaterninę transfuziją.

Vienas veiksmingiausių staigios kūdikių mirties sindromo prevencijos būdų - saugus kūdikio miegas. Tyrimo tikslai. Išsiaiškinti tėvų turimas žinias apie staigios kūdikių mirties sindromą, palyginti, ar jos priklauso nuo tėvų amžiaus, išsilavinimo, gimdymo stacionaro, nustatyti, ar apie šį sindromą informuoja šeimos gydytojas. Tyrimo metodai. Atlikta elektroninė anketine apklausa, Į kurią įtraukti 2020 m. gimusių kūdikių tėvai, kurių kūdikių amžius - iki vienerių metų. Tyrimo rezultatai. Išanalizuotos 2 371 anketos: 87,1 proc. tėvų žino apie staigios kūdikių mirties sindromą, 12,4 proc. apie jį yra girdėję, o 0,4 proc. - visiškai nieko nežino. 67,7 proc. tėvų teigia, kad jiems stinga žinių apie staigios kūdikių mirties sindromą. 92,5 proc. tėvų atsakė, kad jų šeimos gydytojas neinformavo apie staigios kūdikių mirties sindromą. 6,6 proc. tėvų buvo netinkamai arba klaidingai suteikta informacija apie staigios kūdikių mirties sindromą. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako, kad žino, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas (p<0,001). Tėvų žinojimas, kas yra staigios kūdikių mirties sindromas, nepriklauso nuo ligoninės, kurioje gimė jų vaikas (p>0,05). Tėvai mano, jog gauna per mažai informacijos apie staigios kūdikių mirties sindromą liek po gimdymo ligoninėje, tiek ir iš šeimos gydytojo.

Background and aim To inform parents about the prevention of SIDS and to assess the knowledge of parents of newborns born in Lithuania in 2020 about SIDS. METHODS Online questionnaire including parents of babies aged 0-12 months. The total number of respondents was 2794, after excluding incomplete responses 2371 were analyzed. RESULTS The average age of the babies of the parents who completed the question naire was 6.7 (±3.4) months. 87.1% of parents said that they knew what SIDS was, 12.4% had heard of it but didn’t know exactly, 0.4% didn’t know what SIDS was at all. 81.7% of respondents searched for information on SIDS,18.3% haven’t. 40.1% of respondents answered correctly that infants are most likely to develop SIDS between 2-4 months of age, while 48% of parents thought it was most likely to happen <2 months of age. 55.6% answered correctly that breastfeeding and regular visits to health professionals reduce the risk of SIDS. 67.7% said they lacked knowledge about SIDS. 92.5% of parents said that their GP or paediatrician hadn’t talked to them about SIDS. People with a university degree more often said they know what SIDS is (p< 0.001). Parents’ knowledge is independent of the hospital where their child was born (p< 0.5), but it was related to parental age: older parents were more likely to say they knew what SIDS is (p=0.026), also parents of older infants knew better what SIDS is (p=0.014). Conclusions Parents report not receiving enought information about SID in the hospital and from GPs after delivery. Parents want to know more about SIDS, it is important to improve access to information.

2019 m. pasaulyje prasidėjo SARS-CoV-2 viruso sukelta pandemija, kuri sukėlė daug iššūkių visai medikų bendruomenei. Augant COVID-19 infekcija persirgusių žmonių skaičiui, stebimi nauji su infekcija susiję liekamieji reiškiniai, kurie apibūdinami kaip pokovidinis sindromas. Vaikų amžiuje dėl negebėjimo apibūdinti, ką pacientas jaučia, šį sindromą įtarti ir diagnozuoti gali būti sudėtinga. Straipsnio tikslas - apžvelgti naujausius pokovidinio sindromo vaikų amžiuje literatūros duomenis. Metodika. Mokslinių darbų paieška atlikta naudojant kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų bazę „PubMed“, taip pat remtasi tarptautinių gairių ir oficialių organizacijų duomenimis. Analizuoti publikuoti moksliniai tyrimai ir straipsniai. Paieškose buvo vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: long covid, post-covid conditions, covid infection in children Rezultatai. Tiksli pokovidinio sindromo epidemiologija dar nežinoma, tačiau manoma, kad beveik pusė vaikų, persirgusių COVID-19 infekcija, jaučia ilgiau nei 12 savaičių išliekančius simptomus. Dažniausi aprašomi pokovidinio sindromo simptomai yra nuovargis ir dėmesio koncentracijos stygius, tačiau simptomų įvairovė didelė. Gydytojai ir pacientų tėvai turėtų atkreipti dėmesį į suprastėjusius vaiko pasiekimus, pasikeitusį elgesį, nuotaiką ir ieškoti kompetentingos pagalbos.

Maždaug vienas iš 20 žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje serga autoimunine liga. Nors kai kurias autoimunines ligas sąlygoja genetiniai veiksniai, tačiau gerai žinomi ir aplinkos veiksniai, iš kurių vienas dažniausių - infekcijos. Vakcinos yra vienas veiksmingiausių žinomų būdų, siekiant išvengti tam tikrų infekcijų. Tyrimo tikslas. Apžvelgti naujausias autoimuninėmis ligomis sergančių pacientų (suaugusiųjų ir vaikų) vakcinacijos rekomendacijas. Apžvelgiamos gyvų susilpnintų, negyvų ir vakcinų nuo SARS-CoV-2 rekomendacijos. Metodai. Mokslinių darbų paieška atlikta naudojant kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų bazę PubMed, taip pat remtasi naujausių konferencijų ir tarptautinių gairių duomenimis. Analizuoti publikuoti moksliniai tyrimai, straipsniai ir elektroninės knygos. Paieškose buvo vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: autoimmune diseases, rheumatic diseases, vaccination, SARS-CoV-2 infection, immunosuppressive drug. Rezultatai. Pacientai, sergantys autoimuninėmis ligomis, turi didesnę riziką sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Jiems rekomenduojamos tiek negyvos, tiek gyvos susilpnintos vakcinos. Dėl imunosupresinių medikamentų vartojimo galimas prastesnis imuninis atsakas po vakcinacijos gyvomis susilpnintomis vakcinomis. Vakcinacija nuo SARS-CoV-2 yra rekomenduojama pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis: suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 metų amžiaus.

Introduction. Supposedly full-term neonates, born at 37-41+6 weeks of gestation are less susceptible to get ill in comparison with neonates born at less than 37 weeks of gestation. However according to data, outcomes of full-term neonates, particularly outcomes of respiratory tract diseases depend on the gestation week. In accordance with reviewed articles, neonates born at 37-38+6 weeks of gestation had a tendency to be ill more often than neonates born at ≥ 39 weeks of gestation. METHODS A retrospective study of morbidity trends in 2,655 full-term neonates born at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinic in 2016 was carried out. The study did not involve neonates transferred from other hospitals. Data was collected from medical records. Subjects were divided into two groups according to gestational age: neonates born at 37-38+6 weeks of gestation and neonates born at ≥ 39 weeks of gestation. RESULTS The most common neonatal diseases were: hyperbilirubinemia (5.54%), birth trauma (2.64%) and hypoglycaemia (2.41%). Neonates born at 37-38+6 weeks of gestation suffered from the diseases significantly more often than neonates born at ≥ 39 weeks of gestation (38.1% and 23.7%, respectively; p < 0.05); moreover, hyperbilirubinemia (12.46% and 3.14%, respectively; p < 0.05), hypoglycaemia (5.43% and 1.37%, respectively; p < 0.05) and respiratory distress syndrome (0.7% and 0.0%, respectively; p < 0.05) were significantly more prevalent amongst them (Tab. 1). Infants born at 37-38+6 weeks of gestation received treatment more frequently in the intensive care unit (2.49% and 0.76%, respectively; p < 0.05) and had longer hospital stays (4 days [1-36 d.], and 3 days [1-29 d.]; p < 0.05).[...].

Įžanga Skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios pacientai kreipiasi į VSPS (1). Vaikai skaumą patiria sirgdami sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant ūmioms būklėms, traumoms bei įvairių medicininių intervencijų metu (2). Pediatrijoje pasiekta didelė pažanga skausmo stiprumą vertinti skalių pagalba, jomis remiantis skiriant adekvatų nuskausminimą (3). Tikslas Ištirti vaikų skausmo stiprumo vertinimą ir nuskausminimo adekvatumą LSMUL KK VSPS. Uždaviniai 1. Nustatyti kaip atliekamas vaikų skausmo stiprumo vertinimas VSPS.2. Įvertinti nuskausminimo adekvatumą. 3. Palyginti trauminių ir netrauminių pacientų skausmo stiprumo vertinimą ir nuskausminimo adekvatumą. Metodika Atliktas kiekybinis tyrimas – retrospektyvinė ambulatorinių kortelių įrašų analizė. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas į tyrimą neįtraukiant asmeninių duomenų. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai: kreipimosi į VSPS laikas (2016–02–14 – 2016–02–21 d.), amžius – iki 18 metų. Neįtraukimo kriterijai: stacionarizuoti po pirminės gydytojo apžiūros, pasišalinę iš VSPS be gydytojo apžiūros. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Excel ir SPSS programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai, Kolmogorov–Smirnov testas, T kriterijus porinėms imtims apskaičiuoti, Man Whitney U testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05 (statistinis patikimumo lygmuo 95 proc.). Rezultatai Iš viso analizuotos 500 pacientų ambulatorinės kortelės. Dėl traumos kreipėsi – 154 (30,9 proc.) pacientai, dėl netrauminių priežasčių – 346 (69,1 proc.). Traumos nepatyrę pacientai kreipėsi dėl (n/346): karščiavimo (28,3 proc.), skausmo (15,6 proc.), kitur priskiriamų priežasčių (pvz.: pakitę laboratorinių tyrimų rezultatai 11,4 proc.), bėrimų (5,4 proc.), virškinimo sistemos sutrikimų (neįskaitant pilvo skausmo) (5,0 proc.), psi.[...].

Įžanga Amerikos širdies asociacijos PALS (pediatric advanced life support) programa pagerina kritinėse būklėse esančių kūdikių ir vaikų išgyvenamumą ir yra plačiai naudojama visame pasaulyje [1]. JAV ir Kanados duomenimis per 2005–2007 metus gaivintų kūdikių ir vaikų išgyvenamumas priklausė nuo amžiaus: tik 3,3 proc. kūdikių ir 9,1 proc. vaikų nuo 1 iki 11 metų išgyvena [2,3]. Ši programa, atnaujinta 2015 metais, buvo naudojama apmokant studentus pradinio kūdikio ir vaiko gaivinimo 2015–2016 mokslo metais LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje. Tikslas Įvertinti pradinio kūdikio ir vaiko gaivinimo mokymų rezultatus. Uždaviniai 1. Palyginti mokymų dalyvių daromų klaidų skaičių prieš mokymus, po mokymų ir praėjus mėnesiui. 2. Sužinoti, kokio pobūdžio klaidas dalyviai padaro prieš mokymus, po mokymų ir praėjus mėnesiui. 3. Ištirti kritinių klaidų dažnį skirtingose vertinimo grupėse. Metodika Į tyrimą įtraukti studentai, kurie buvo apmokomi pradinio kūdikio ir vaiko gaivinimo. Studentų įgūdžiai buvo vertinami prieš mokymus, iškart po mokymų ir praėjus mėnesiui laiko. Studentai vertinti pagal standartizuotus Amerikos širdies asociacijos gaivinimo protokolus. Duomenys rinkti 2015–2016 metais. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Excel ir SPSS programas. Taikyti aprašomosios statistikos metodai SPSS programoje. Norint sužinoti ar duomenys tenkina normalųjį skirstinį – naudotas Shapiro–Wilk testas. Priklausomiems kintamiesiems, kai tirtos 3 imtys, naudotas Friedman testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05 (statistinis patikimumo lygmuo 95 proc.). Rezultatai Iš viso surinkti 60 mokymuose dalyvavusių studentų (26 lietuvių ir 34 užsieniečių) duomenys. Buvo vertinami atskiri punktai, esantys standartizuotuose Amerikos širdies asociacijos gaivinimo protokoluose, kuriuos studentai atliko arba neatliko. [...].