Leonavičiūtė, Grytė

Type 1 diabetes (T1D) incidence is rising globally, with significant regional variation. Data from highly homogeneous populations, such as Lithuanian, may contribute to a better understanding of contributing T1D factors. This study examines 24-year trends in childhood T1D incidence and seasonal patterns in Lithuania.

Monogenic diabetes (MD) is a rare form of diabetes resulting from single-gene defects. While diagnostic guidelines are well established for young patients, individuals >25 years are frequently overlooked, despite the clinical value of molecular diagnosis for personalized therapy.

Pirmojo tipo cukrinis diabetas (1 tipo CD) - dažniausia lėtinė neinfekcinė vaikų liga. Nors ir didėjant sergamumui šia liga, vis dar trūksta pakankamo medikų ir visuomenės dėmesio ligos manifestacijai, kadangi, įvairių autorių duomenimis, 20,7-55% atvejų 1 tipo CD diagnozuojamas pasireiškus gyvybei grėsmingai būklei - diabetinei ketoacidozei (DKA). Šio tyrimo tikslas: išanalizuoti sergamumo bei DKA pasireiškimo dažnį Lietuvoje 2018 - 2024 m. Metodika: tai retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti duomenys apie vaikų 1 tipo CD manifestacijų. Tyrimui gautas etikos komiteto leidimas (Nr. BE-10-6). Rezultatai: 1 tipo CD sergamumo vidurkis 2018-2024 m. buvo 28,0 atvejo 100 000 vaikų (0-14 m. amžiaus), pikas 2021 m. (36,4 atv./100 000). Didžiausias sergamumas buvo 10-14 m. grupėje (p<0,01). Išanalizuoti 355 pacientų duomenys ligos pradžioje. DKA dažnio vidurkis per analizuotų laikotarpį 37,1%. Pagal DKA laipsnius: lengva DKA nustatyta - 9,9% atvejų, vidutinė - 29,3%, sunki - 21,1%. 18 pacientų diagnozės nustatymo metu pH buvo <7,0. DKA dažnis visose amžiaus grupėse buvo panašus, statistiškai nesiskyrė. Bent vienas teigiamas antikūnas nustatytas 89,9% pacientų. Teigiami GAD65 ir antikūnai prieš insuliną - po 83,4%, IA-2 - 86,2%). Visi trys teigiami žymenys nustatyti 67,3% atvejų. Išvados: 2018-2024 m. vaikų 1 tipo CD sergamumas reikšmingai padidėjo COVID-19 pandemijos metu, tačiau pastaraisiais metais stebima stabilizacija. Liga dažniausiai diagnozuojama paauglystėje, o daugiau nei trečdalis pacientų į gydymo įstaigas patenka jau su DKA, dažnai - vidutinio ar sunkaus laipsnio. Dėl to būtina didinti ligos atpažinimą ir svarstyti patikros programų diegimą, ypač turint omenyje naujus autoimuninių ligų gydymo būdus, kurie galėtų sumažinti sergamumą ir sveikatos sistemos kaštus.

Introduction Monogenic diabetes (MD) is a rare form of diabetes caused by single-gene defects. Maturity-onset diabetes of the young (MODY) has well-established diagnostic guidelines in children and adolescents, but individuals over 25 are often overlooked despite the importance of molecular diagnosis for personalized treatment and family risk assessment. The “Genetic Diabetes in Lithuania” project identified GCK, HNF1A, and HNF4A as the most common MODY subtypes in Lithuanian patients up to age 25, leading to the integration of targeted genetic sequencing into clinical practice since 2017. This study aimed to analyze genetic sequencing results from a targeted MD gene panel in patients with nonautoimmune diabetes at our diabetes center from 2017 to 2022. Methods We analyzed data of 51 patient (females n Z 31 (60, 8%)) who had confirmed MODY diagnosis after targeted sequencing. The total number of patients suspected of MODY was 301, either because of negative autoimmune markers, diabetes in family history, or slight hyperglycemia, with no need for insulin treatment. Patient’s age was not considered a selection criterion for genetic counseling. Targeted gene (GCK, HNF1A, HNF4A) panel was used during 2017- 2022. The values presented as median (min;max), unless stated otherwise. Results The median age of patients was 23. 5 (7;74) years; the median duration of diabetes was 6. 0 (2;55) years at the analysis. The median age at diabetes diagnosis was 18. 3 (4;68) years. Twenty-nine (56, 9%) patients had confirmed MODY diagnosis up to the age of 25 years. Twenty-five (86, 2%) of them were diagnosed with GCK, 3 (10, 3%) – HNF1A, 1 (3, 4%) – HNF4A mutations. 65, 5% (n Z 19) had positive family history for diabetes, either MD or type 1, or type 2 diabetes. Twenty-two (43, 1%) of patients were diagnosed with MODY after the age of 25, with GCK most frequently - 17 patients (77, 3%), followed by HNF1A – 4 (18, 2%), and HNF4A – 1 (4, 5%). Eighteen (81, 8%) patients had positive family history for diabetes. Conclusions This study demonstrated a high diagnostic yield (17. 9%) for MODY among patients referred for genetic testing, with GCK mutations identified as the most prevalent etiology. Furthermore, the findings underscore the necessity of critically evaluating selection criteria for MD genetic testing, as over 40% of diagnosed cases were older than 25 years, including individuals in their late 40s and 50s. These results suggest that expanding genetic screening criteria may facilitate the identification of previously undiagnosed cases of MD, contributing to improved clinical management and risk stratification.

Maturity-Onset Diabetes of the Young (MODY) yra reta monogeninė cukrinio diabeto forma, kurią sukelia autosominiu dominantiniu būdu paveldimos genų mutacijos, sutrikdančios kasos β-ląstelių funkciją. MODY sudaro apie 1-2 proc. visų diabeto atvejų ir yra diagnozuojamas jauniems pacientams, dažniausiai iki 25-30 metų amžiaus. Pagrindiniai MODY sukeliantys genai yra HNF1A, HNF4A, HNF1B ir GCK, iš kurių HNF1B išsiskiria tuo, kad be diabeto dažnai būna ir kitų organą, ypač inkstų vystymosi patologijų. Šiame pristatyme pateikiamas šeiminis diabeto atvejis, kai bendradarbiaujant vaikų nefrologams, vaikų endokrinologams ir gydytojams genetikams diagnozuota HNF1B mutacija. Šis atvejis įrodo genetinių tyrimų svarbą ankstyvai MODY diagnostikai, siekiant individualizuotos medicinos pritaikymo klinikinėje praktikoje.

Introduction: HNF1B (Hepatocyte Nuclear Factor 1 Beta) is an important transcription factor for the development and functionality of various organs, notably the kidneys and pancreas. Mutations in HNF1B are associated with various clinical phenotypes, including urogenital tract anomalies, monogenic diabetes (MD), abnormal liver function. Diabetes caused by HNF1B defect is very rare, and accounts only <5% of all MD cases. Objectives: Present a family with multiple diabetes cases and kidney anomalies. Methods: Results: We present two siblings, who were followed by pediatric nephrologist because of developmental kidney disease diagnosed antenatally, with no specific treatment. Nevertheless, both children had normal renal function, they were diagnosed with hypomagnesemia and hyperuricemia. In teenage years they were referred to a pediatric endocrinologist after heterozygous variant was found in the HNF1B gene (NM_000458.4:c.[701dupA];[701=]), inducing a frameshift mutation (NP_000449.1:p.[(Asn234fs)];[(Asn234=)]). Glucose profile, C-peptide and insulin of both children were within normal ranges, however, HbA1c had tendency to rise during the follow-up period for 6 months. Analysis of the pedigree showed that the father had diabetes requiring insulin therapy diagnosed from young age, his genetic testingi s still ongoing, his aunt was diagnosed with duplex kidneys. Moreover, both maternal grandparents had diabetes of unknown origin and kidney pathologies. There were more distant relatives from both parental sides with kidney problems and diabetes of unknown origin. Conclusions: The presented case highlights the complexity of HNF1B defects. The varying symptoms observed within the family, such as renal and extra-renal pathologies, confirm a complex genetic landscape. In summary, this case proved the crucial role of genetic testing in cases of congenital anomalies (especially kidney cysts) associated with features as impaired renal transport of electrolytes and/or other substances, and various extra-renal features, as diabetes.

Įvadas Šiandieninėje technologijų eroje išmaniosios technologijos vis labiau integruojasi į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant sveikatos priežiūrą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jų potencialui spręsti svarbias visuomenės sveikatos problemas, pavyzdžiui, vaikų nutukimą. Pastarasis yra viena iš kritiškiausių globalinių sveikatos iššūkių, kuri yra susijusi su ilgalaikiais neigiamais sveikatos padariniais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos atliktus tyrimus, vaikų nutukimo atvejų skaičius nuo 1990 metų išaugo beveik trigubai (nuo 8 % iki 20 %), o tai rodo šios problemos mastą ir svarbą [1]. Nutukę vaikai yra didesnėje rizikoje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo diabetu, ortopedinėmis problemomis, taip pat patirti psichologinius sunkumus, įskaitant žemą savivertę ir depresiją [2]. Technologijos, ypač išmaniosios technologijos, atveria naujas galimybes šių sveikatos problemų sprendimui. Mokslinėje literatūroje plačiai nagrinėjama, kaip technologijų integravimas į kasdienį vaikų gyvenimą gali teigiamai paveikti jų fizinę veiklą ir mitybos įpročius. Tyrimai rodo, kad interaktyviosios technologijos, tokios kaip mobiliosios programos sveikatos stebėjimui, gamifikacija ir virtualios realybės pratybos, gali padidinti vaikų motyvaciją įsitraukti į sveikatos stiprinimo veiklas [3]. Be to, individualizuotos sveikatos priežiūros programos, kurias veikia dirbtinis intelektas, suteikia galimybę personalizuoti mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas, o tai lemia didesnį jų efektyvumą [4]. Šioje ataskaitoje bus gilinamasi į išmaniųjų technologijų vaidmenį formuojant sveiką vaikų gyvenseną ir jų taikymą nutukimo prevencijoje bei kontrolėje. Analizuosime naujausius mokslinius tyrimus, kurie patvirtina technologijų teigiamą poveikį vaikų fizinio aktyvumo skatinimui ir mitybos įpročių korekcijai, aptarsime praktinius šių technologijų pritaikymo aspektus ir galimus iššūkius. Taip pat pristatysime pirmąją lietuvišką išmaniąją programėlę „FitKidz“. Ši programa yra skirta vaikų fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimui. „FitKidz“ siūlo žaidybinės gamifikacijos elementus, kurie motyvuoja vaikus būti aktyvesniais, teikia mitybos bei fizinio aktyvumo rekomendacijas. Taigi, ši ataskaita ne tik apžvelgs esamus mokslinius radinius ir technologinius sprendimus, bet ir išnagrinės, kaip konkretus šios lietuviškos programėlės pavyzdys prisideda prie vaikų nutukimo problemos sprendimo. [...].

TEMOS AKTUALUMAS

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis nutukimo (kūno masės indeksas (KMI) ≥30 kg/m²) paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius padvigubėjo [1]. Nors nėra vienos geriausios svorio valdymo strategijos, įrodymais pagrįsti metodai rodo, kad ilgalaikė hipokalorinė subalansuota mityba yra itin svarbi norint užtikrinti efektyvią svorio kontrolę [2]. Prieš parinkdami optimalų mitybos planą, sveikatos priežiūros specialistai turėtų pasitarti su pacientais, kadangi sėkmingas nutukimo ligos gydymas priklauso nuo paciento pasirinkimų, pageidavimų ir motyvacijos. Siekdami užtikrinti individualų mitybos konsultavimą, Kanados nutukimo tinklas (ang. Canadian Obesity Network, CON), pritaikė penkių „P" intervencijos modelį. Šis modelis remiasi penkiais pagrindiniais konsultavimo principais (Paklausk, Patark, įvertink Padėtį, Padėk, Pasek), kurie skatina pacientų elgesio pokyčius, įvertina pacientų pasirengimą ir nustato pagrindinius tikslus [3].

DARBO TIKSLAS (-AI)

Pristatyti klinikinį atvejį, susijusį su sėkmingu penkių „P" konsultavimo modelio pritaikymu ilgalaikei svorio kontrolei nutukimo gydymo metu. [...].

Svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai turinčios omega-3 (ω -3) polinesočiosios riebalų rūgštys (PNNR) turi būti gaunamos su maistu arba maisto papildais, nes žmogus jų sintetinti de novo negali. ω -3 PNNR vartojimas yra naudingas onkologinių, autoimuninių, širdies ir kraujagyslių bei kognityvinių ligų prevencijoje / gydyme. Pagal pirmosios dvigubos jungties padėtį metilo gale PNNR yra skirstomos į dvi grupes - ω -3 ir ω -6 riebalų rūgštis. Iš PNNR gaunami eikozanoidai reguliuoja uždegimą ir imuninį atsaką, todėl nesubalansuotu ω -6 ir ω-3 santykiu pasižyminti vakarietiška dieta prisideda prie lėtinių ligų patogenezės. Papildai, pavyzdžiui, žuvų taukai, užtikrina ω -3 rekomenduojamą paros dozę (250-500 mg), tačiau efektyvumui įtakos turi tokie veiksniai kaip absorbcija ir oksidacinis stabilumas. ω -3 PNNR yra svarbios ir imuninės sistemos funkcijai, kadangi turi įtakos ląstelių membranų struktūrai, baltymų funkcijai ir genų raiškai imuninėse ląstelėse. Manoma, kad ω -3 PNNR yra naudingos sergant skydliaukės ligomis, pavyzdžiui, autoimuniniu tiroiditu ir Greivso liga, nes potencialiai sumažina skydliaukės autoantikūnų kiekį ir šių ligų nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, aritmiją bei kepenų funkcijos sutrikimą. Išvadoje, ω -3 PNNR - reikalingos užtikrinant optimalią žmogaus sveikatą, o jų maksimaliam efektyvumui užtikrinti, svarbu žinoti pagrindinius vartojimo principus.

TEMOS AKTUALUMAS

Bariatrinė chirurgija - efektyvus nutukusių pacientų gydymo metodas, klinikinių tyrimų duomenimis leidžiantis pasiekti ~ 30 proc. svorio netekimą per pirmuosius 12 mėn. [1]. Vis dėlto, sveikatos priežiūros sektoriuje universalių spren- dimų, vadinamų „panacėjų", paieška dažnai lieka nesėkminga, ne išimtis ir nutukimo ilgalaikis gy- dymas. Svorio metimo nesėkmes po bariatrinės chirurgijos galima suskirstyti į dvi kategorijas: (i) nepakankamas svorio kritimas (blogas atsakas) ir (ii) numesto svorio neišlaikymas ar priaugimas [2]. Kaip pavyzdys, vieno tyrimo metu ~ 37 proc. pacientų priaugo 225 proc. numesto svorio pra- ėjus 7 m. po operacijos [3]. Lynch ir kt. teigia, kad greitas svorio netekimas įvyksta per pirmuo- sius 12-15 mėnesių po bariatrinės operacijos, šis laikotarpis literatūroje dar vadinamas „medaus mėnesiu" [2]. Manoma, kad tikrasis nutukimo gydymas prasideda bütent po „medaus mėnesio", šiuo metu itin svarbūs gyd. dietologo konsultavi- mas dėl pooperacinio mitybos režimo bei ilgalai- kė parama, psichologiniai veiksniai, individualūs asmenybės bruožai ir socialinė aplinka [4]. Kitaip tariant, nutukimo gydymo tikslas – ne tik suma- žinti kūno masę, bet ir išlaikyti pasiektą svorį, iš- ugdant sveikos mitybos įpročius.