Kupčinskienė, Kristina

Pratarmė. Mieli studentai, Gastroenterologija yra viena įdomiausių ir greičiausiai besiplėtojančių medicinos sričių. Dėl mokslo ir technologijų pažangos XXI a. gastroenterologija apima vis platesnį kepenų ir virškinamojo kanalo ligų, gydymo metodų spektrą. Tai neabejotinai viena įvairiapusiškiausių specialybių, kur akivaizdi klinikinių įgūdžių, molekulinių ir ultragarsinių tyrimų bei sudėtingų endoskopinių intervencijų sąsaja. Uždegiminės žarnyno ligos, retos virškinamojo kanalo ligos, mikrobiotos ir kepenų transplantacija yra tik nedidelė dalis sričių, kurios yra patikėtos gydytojams gastroenterologams. Šis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Gastroenterologijos klinikos (toliau - Gastroenterologijos klinika) kolektyvo parengtas vadovėlis yra skirtas studentams, siekiantiems susipažinti su gastroenterologijos pagrindais. Jau beveik 30 metų Gastroenterologijos klinika aktyviai dalyvauja rengiant tarptautines diagnostikos ir gydymo gaires, yra prestižinių tarptautinių mokslo projektų ir konsorciumų dalyvė, o 2020 m. klinika tapo ir asocijuota Europos retų kepenų ligų tinklo nare. Mūsų klinikos mokslinių tyrimų rezultatai yra publikuojami prestižiniuose mokslo leidiniuose: Nature, Lancet, New England Journal of Medicine, Nature Genetics ir kituose. Rengdami šį vadovėlį stengėmės perteikti visą klinikos sukauptą ilgametę pedagoginę ir klinikinę patirtį bei naujausius mokslo pasiekimus. Tikimės, kad šis vadovėlis ne tik suteiks Jums pagrindinių žinių apie gastroenterologiją, bet ir paskatins rinktis šią specialybę rezidentūros studijose. Autorių vardu prof. Juozas Kupčinskas

Fecal microbiota transplantation is an effective treatment method for recurrent Clostridioides difficile infection. Widely used enteric tube and colonoscopy methods demonstrate excellent efficacy and safety results. Recent data suggest that new fecal microbiota transplantation methods using oral capsules may provide a less invasive approach. In this study, we aimed to compare primary fecal microbiota transplantation efficacy as well as short- and long-term safety of two different administration routes: oral capsules and enteric tube.

Pheochromocytoma is a rare adrenal gland tumor that produces excessive amounts of adrenaline and noradrenaline, leading to a surge in blood pressure. This condition often goes undiagnosed due to its infrequency and diverse symptom presentation, surgery is considered as the definitive treatment. We report a 65-year-old male patient, initially referred to an endocrinologist for further evaluation of a mass in the right kidney discovered via Magnetic Resonance Imaging (MRI), leading to a diagnosis of pheochromocytoma. Following a successful surgical procedure and peri-operative period, the patient was discharged and advised to return to the hospital 1 month after the surgery and every 1 year for regular follow-ups.

Background and Goal of Study: Obesity is an established risk factor for developing postoperative thrombotic events. Deep vein thrombosis and pulmonary embolism are the major risk factors of mortality after bariatric surgery (BS). The aim of the study was to determine hypercoagulable states in patients undergoing BS and evaluate the dynamics of TEG parameters, clotting factors and inflammatory markers in the long term follow up in relation to weight loss after BS. Materials and Methods: We included 60 consecutive patients undergoing BS. Hypercoagulable state was defined when patients showed clot strength (G) of ≥11 dynes/cm² or maximum amplitude (MA) ≥68 mm on TEG. TEG measurements, protein C, protein S, FVII, ATIII, CRP and hs-CRP were assessed at three time points: prior to surgery, one month and one year after surgery. Results and Discussion: Fourteen patients (23.3%) had G≥11 dynes/cm² and seventeen (28.3%) had MA≥68 mm at baseline. One-year post-surgery average MA values were significantly lower (63.04 mm) when compared to baseline (65.60 mm; p=0.001). G values have significantly decreased both one month (9.19 dynes/cm2; p=0.018) and one year (8.71 dynes/cm2) when compared to baseline (9.83 dynes/cm2; p<0.001). ATIII activity increased significantly from baseline (106.3%) compared to one month (115.6%; p<0.001) as well as one year postsurgery (119.2%; p<0.001). FVII activity was reduced from baseline (132.7%) compared to activity one month (122.8%; p=0.038) and one year after the surgery (123.6%; p=0.043). Hs-CRP decreased from 7.1 mg/l to 2.3 mg/l one year after the surgery (p<0.001). CRP significantly decreased from 6.1 mg/l to 2.6 one year after surgery (p<0.001). Conclusion(s): A considerable proportion of patients referred to BS show a trend towards hypercoagulability on TEG. Significant changes of MA and G values on TEG analysis, as well as dynamics of FVII factor activity, ATIII and inflammatory markers suggest reduced pro-coagulatory activity in relation to weight loss after BS.

Introduction We report a 65-year-old male with an MRI suspected and SPECT/CT confirmed pheochromocytoma diagnosis. The patient, following a successful surgical procedure, was discharged and instructed for the follow-ups. Case presentation The patient presented with an MRI-confirmed mass in the right adrenal gland. The patient, treated for arterial hypertension, had a highest recorded systolic blood pressure (BP) of 150 mmHg. Further evaluation findings were consistent with pheochromocytoma, surgical treatment was recommended. During pre-operative preparation, doxazosin monotherapy was initiated to reach BP targets of <130/80 mmHg, increasing to a maximum of 18 mg/day. Later, 47.5 mg/day of metoprolol was added to further lower BP and heart rate. For anesthesia induction, 0.2 mg Fentanyl, 300 mg Propofol, 50 mg Atracurium, and 4 mg Dexamethasone were administered.

Poanestezinės priežiūros palatos yra skirtos pacientų prie­žiūrai po anestezijos. Šiose palatose stebimi pacientai, siekiant išvengti su anestezija ar chirurgine intervencija susijusių komplikacijų, laiku jas pastebėti ir gydyti. Slau­gytojų lovų santykis yra svarbus rodiklis vertinant poa­nestezinės priežiūros kokybę. Efektyvų darbą užtikrina reglamentuotos ligoninės ar šalies gairės.

Chirurginė intervencija visuomet susijusi su sisteminiu fiziologiniu atsaku į stresą. Intervencijos vietoje išsiskiriantys citokinai tarpininkauja uždegiminei kaskadai, skatina endogeniniųkatecholaminų išsiskyrimą iš antinksčių. Pereinama į katabolinę fazę, kuriai būdingas padidėjęsdeguonies suvartojimas, medžiagų apykaitos pokyčiai, padidėjusi trombozių rizika dėl krešėjimosistemos aktyvavimo bei skysčių persiskirstymas [1]. Viena iš pagrindinių anesteziologo užduočiųyra įvertinti paciento riziką prieš operaciją ir sudaryti išsamų tyrimų planą siekiant šią rizikąsumažinti. Perioperacinė rizika yra daugiakomponentė ir priklauso nuo paciento gretutinių ligų,planuojamos chirurginės procedūros ir anestezijos pobūdžio [2]. Anesteziologo konsultacija yraitin svarbi paciento paruošimui prieš anesteziją ir operaciją. Perioperacinė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika. Remiantis Amerikos nacionalinio anestezijoskokybės instituto registro duomenimis, per pastaruosius ketverius metus su anestezija susijusiųkomplikacijų skaičius sumažėjo daugiau nei perpusę [3]. Vis dėlto širdies ir kraujagyslių sistemoskomplikacijos išlieka viena iš pagrindinių sergamumo bei mirštamumo priežasčių perioperaciniu laikotarpiu. Dažniausiai literatūroje minimoskomplikacijos yra ūminė miokardo išemija arbainfarktas, krūtinės angina, stazinis širdies nepakankamumas, atrioventrikulinė blokada, aritmijos ir širdies sustojimas [4]. [...].

[...]. Darbo tikslas Įvertinti su trombozių rizika siejamų genetinių veiksnių ryšį su didelio laipsnio nutukimu bei ištirti krešėjimo, uždegimo ir lipidų apykaitos biožymenų pokyčius pacientams, kuriems atliekamos svorio mažinimo operacijos. Uždaviniai. 1. Įvertinti galimą ryšį tarp su tromboze siejamų ABO, F5, MTHFR ir FGG genų vieno nukleotido polimorfizmų ir didelio laipsnio nutukimo. 2. Nustatyti priešoperacines krešulio tvirtumą atspindinčias vertes (maksimalią amplitudę ir krešulio stiprumą) ir įvertinti koaguliacijos parametrų dinamiką naudojant tromboelastografijos metodą perioperaciniu ir atokiuoju pooperaciniu laikotarpiu didelio laipsnio nutukimu sergantiems ligoniams, kuriems atliekamos svorio mažinimo operacijos. 3. Įvertinti priešoperacines kraujo krešėjimo, uždegimo ir lipidų apykaitos biožymenų vertes bei jų dinamiką atokiuoju pooperaciniu laikotarpiu po svorio mažinimo operacijų: - krešėjimo biožymenų (baltymo C, baltymo C, VII krešėjimo faktoriaus ir antitrombino III); - uždegimo biožymenų (C-reaktyvinio baltymo ir didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo); - lipidų apykaitos biožymenų (cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų, didelio tankio lipoproteinų, trigliceridų). [...].

Background. Obesity is an established risk factor for developing postoperative thrombotic events [1]. Deep vein thrombosis and pulmonary embolism are the major risk factors of mortality after bariatric surgery (BS) [2]. The aim of the study was to determine hypercoagulable states in patients undergoing BS and evaluate the dynamics of TEG parameters, clotting factors and inflammatory markers in the long term follow up in relation to weight loss after BS. Methods. We included 60 consecutive patients undergoing BS. Hypercoagulable state was defined when patients showed clot strength (G) of ≥11 dynes/cm² or maximum amplitude (MA) ≥68 mm on TEG. TEG measurements, protein C, protein S, FVII, ATIII, CRP and hs-CRP were assessed at three time points: prior to surgery, one month and one year after surgery. Results. Fourteen patients (23.3%) had G≥11 dynes/cm² and seventeen (28.3%) had MA≥68 mm at baseline. One-year post-surgery average MA values were significantly lower (63.04 mm) when compared to baseline (65.60 mm; p=0.001). G values have significantly decreased both one month (9.19 dynes/cm2; p=0.018) and one year (8.71 dynes/cm2) when compared to baseline (9.83 dynes/cm2; p <0.001). ATIII activity increased significantly from baseline (106.3%) compared to one month (115.6%; p<0.001) as well as one year post-surgery (119.2%; p<0.001). FVII activity was reduced from baseline (132.7%) compared to activity one month (122.8%; p=0.038) and one year after the surgery (123.6%; p=0.043). Hs-CRP decreased from 7.1 mg/l to 2.3 mg/l one year after the surgery (p<0.001). CRP significantly decreased from 6.1 mg/l to 2.6 one year after surgery (p<0.001). Conclusions. A considerable proportion of patients referred to BS show a trend towards hypercoagulability on TEG. Significant changes of MA and G values on TEG analysis, as well as dynamics of FVII factor activity, ATIII and inflammatory markers suggest reduced pro-coagu[...].

Introduction. Obesity is known as a major risk factor for postoperative vein thrombosis. Deep vein thrombosis and pulmonary embolism are the major risk factors of mortality after bariatric surgery. Thoromboelastography (TEG) is used to monitor viscoelastic features of blood clots. Althougt TEG is mostly used to monitor hypocoagulability states, recent evidence shows the importance of TEG in evaluation of hypercoagulability in perioperative setting. The aim. The aim of this study was to determine hypercoagulable states in patients undergoing bariatric surgery and to assess dynamics of coagulation parameters in the perioperative setting using TEG. Materials and methods. We included 60 consecutive patients un dergoing bariatric surgery. TEG alterations were assessed at 4 time points: at baseline, after the sdurgery, and on postoperative day 1 (POD1) and 2 (POD2). Hypercoagulable state was defined when patients showed clot strength (G) of ≥68 mm. [...].