Junčys, Vytautas

Introduction Surgical treatment could lead to poor quality of life (QOL). Understanding patients general and disease specific health problems enables to prevent from psychological distress and to direct for specialized rehabilitation. Aim of the study To assess the quality of life in patients previously treated for early stage laryngeal cancer by open partial laryngectomy or CO2 laser-assisted endoscopic surgery versus healthy controls. Methods. A total of 65 male patients aged from 45 to 80 years, who diagnosed for early (T1/T2) laryngeal cancer treated by open partial laryngectomy (OPL group,N=54) or CO2 laserassisted endoscopic V/VI type cordectomy (LEC group, N=11) with the follow-up at least of 1 year after operation (mean 4.2 years), who were alive and free of recurrence included to the study. Patients groups were similar with regard to age, gender, stadium and unhealthy habits. Control group consisted of concurrently assessed 50 healthy similar age and gender adults. Special for cancer QOL was evaluated using validated EORTC QOL-C30 and H&N35 questionnaires. 30-item QOL-C30 questionnaire consisted of 6 functional and 9 symptoms scores. Specific for H&N cancer questionnaire included 7 multi-item and 11 single-item scales. Both questionnaires result calculated in score from 0 to 100. For the functioning scales a score of 100 corresponds to maximum functioning, and for the symptom scale in opposite. Emotional distress was assessed using Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale. Data were collected from 2016 December to 2018 January. Results. Majority (70.3%) of OPL group patients considered their global health status is moderate to good. However, the majority (72.76%) of LEC rated their global health status significantly higher - as good to excellent, similarly to the healthy controls. Only OPL showed significantly lower scores for most functional QOL scales: role functioning, emotional health, cognitiv[...].

Ilgesnės trukmės hospitalizavimo (daugiau nei 24 val.) po planinės tonzilektomijos (TE) prireikia 1,3-6,5 proc. vaikų. Straipsnyje pristatomas didelės imties (n=827) Pensilvanijos universiteto tyrimas, kuriame išanalizuoti ilgesnį hospitalizavimą lėmę veiksniai. Nustatyta, kad ilgiau nei 1 parą po TE gulėjo 12 proc. vaikų. Šios grupės vaikai ligoninėje praleido vidutiniškai 2,7 dienos. Tarp veiksnių, lėmusių ilgesnį pooperacinį gulėjimą, dažniausi buvo jaunesnis amžius (<4 metai), mažesnis svoris (<20 kg), obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OMAS), nepakankamas skysčių vartojimas ir mityba. 70 proc. vaikų, kuriems buvo nesureguliuotas skysčių balansas ir mityba, išsivystė uždegimo komplikacijos, prailginusios vidutinę gulėjimo trukmę. Išvada: planuojant vaikų tonzilektomiją reikia atkreipti dėmesį į ilgesnę hospitalizavimo trukmę sąlygojančios veiksnius.

Straipsnyje aprašomos teorijos, kokios priežastys galėjo sukelti Liudvikui van Bethovenui kurtumą.

Įžanga Pyktis– platus diapazonas emocijų, kurių stiprumas kinta nuo nestipraus susierzinimo iki įsiučio, dažniausiai stiprios emocijos patiriamos įvykiams klostantis ne pagal asmens norus, kuomet dėl išorinio dirgiklio jie jaučiasi ne komforto zonoje.[1]2014m.kovo mėn. „The New York Cardiology“ žurnalas paskelbė straipsnį, jame teigiama: miokardo infarkto rizika padidėjo 1,7 karto, jei žmogus jautė vidutinį pyktį (atsispindi balse), 2,3k. jei nuo pykčio įsitempė kūnas ar nevalingai sukando dantis, 4,5 k. jei prarado savitvardą, mėtė daiktus[2]Lietuvos mirties priežasčių registro duomenimis 2013m. išeminė širdies liga pirmoje vietoje, per metus vyrų mirė 17,5%, moterų 11%.[3] Tikslas Nustatyti pacientų sergančių miokardo infarktu pykčio pasireiškimo sąsajas su sociodemografiniais veiksniais. Uždaviniai 1. Nustatyti pykčio pasireiškimo ypatumus tarp tiriamųjų grupių. 2. Nustatyti miokardo infarktu sergančių pacientų pykčio pasireiškimo sąsajas su sociodemografiniais veiksniais. 3. Nustatyti pykčio prognostinę vertę. Metodika Lizdinės atrankos būdu LSMU KK Kardiologijos klinikoje tirti pacientai nuo 2013.09.14 iki 2014.09.14 (n=1600 pacientų). Tyrime dalyvauti buvo pasiūlyta kas penktam pacientui (n=320) trečią jų gydymosi stacionare dieną: 56 tiriamieji atsisakė pasirašyti asmens sutikimo formą, 30 tiriamųjų klaidingai užpildė anketas, 34 buvo neįtraukti dėl gretutinių ligų, kurios klaidingai įtakotų rezultatus. Viso tyrime dalyvavo 98 miokardo infarktu sergantys pacientai (MI, ūminis išeminis sindromas) bei 102 lėtine išemine širdies liga (LIŠL) sergantys pacientai, kurie nesirgę miokardo infarktu. Taikytas sociodemografinis klausimynas (autorius - sudarytojas), klausta: lytis; amžius; šeimyninė padėtis (turi šeimą/vienišas); kiek metų serga. Pykčiui vertinti taikyta subjektyvi vertinimo skalė (angl.: „visual [...].

Įžanga Plaučių vėžys yra viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų pasaulyje, nulemianti didžiausią mirtingumą [1]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, 85 proc. plaučių vėžio atvejų sudaro nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (NLPV), iš jų apie 75 proc. atvejų liga nustatoma lokaliai išplitusi ar metastazavusi, kai radikalus gydymas negalimas [2]. Neutrofilų ir limfocitų santykis plačiai tyrinėjamas kaip lėtinio uždegimo žymuo sergant įvairiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, taip pat ir vėžiu. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad periferiniame kraujyje padidėjęs neutrofilų ir limfocitų santykis siejamas su blogesne plaučių vėžio prognoze [3]. Tikslas Nustatyti sergančiųjų NLPV neutrofilų ir limfocitų santykio vertę gydymo eigai. Uždaviniai 1. Įvertinti sąsajas tarp sergančiųjų NLPV neutrofilų ir limfocitų santykio ir demografinių, rūkymo bei morfologinių išraiškų. 2. Įvertinti sąsajas tarp sergančiųjų NLPV neutrofilų ir limfocitų santykio ir atsako į gydymą bei gyvenimo be ligos progresavimo trukmės. Metodika Atlikta retrospektyvinė 96 sergančiųjų lokaliai išplitusiu ar metastazavusiu NLPV, kuriems 2011-2014 metais LSMUL KK chemoterapijos dienos stacionare skirta chemoterapija platinos preparatų pagrindu, duomenų analizė. Atsižvelgiant į neutrofilų ir limfocitų santykio medianą, sergantieji NLPV suskirstyti į dvi grupes: sergantieji, kuriems padidėjęs neutrofilų ir limfocitų santykis (≥2,87) bei sergantieji, kuriems nepadidėjęs neutrofilų ir limfocitų santykis (<2,87). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 22.0 for Windows. Tiriamiesiems požymiams buvo taikomos šios aprašomosios statistikos charakteristikos: vidurkis (χ), mediana. Kokybinių požymių nepriklausomumui ar homogeniškumui tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Gyvenimo trukmei įvertinti [...].

Įžanga Žmogaus pėdos anatominių struktūrų atsparumas spaudimo jėgoms užtikrina kiekvieno individo sklandų prisitaikymą prie kintančio judėjimo pobūdžio (McMahon, 1990; Farley, 1996; Granata, 2001). Tyrėjai pasaulinėje mokslinėje literatūroje nesutaria dėl žmogaus pėdos biomechaninių savybių kitimo, veikiant didėjančioms ir greitėjančioms jėgoms. Tikslas Ištirti žmogaus pėdos biomechaninių ypatybių ir kintančio pobūdžio spaudimo jėgų sąsajas. Uždaviniai 1. Ištirti žmogaus pėdos anatominių struktūrų poslinkių, deformacijų bei standumo kitimus, veikiant 400N ir 700N spaudimo jėgomis. 2. Ištirti žmogaus pėdos atsparumo kitimo ir spaudimo jėgos greičio didėjimo ryšį. Metodika Eksperimentiniam tyrimui išduotas Nacionalinės Bioetikos komisijos leidimas (BE-2-20). Biomechaniniams tyrimams naudota dešinė anatomiškai nepakitusi baltosios rasės moters (amžius 63 metai; svoris – 70kg; ūgis – 166cm) pėda [1,2]. Minkštieji audiniai pašalinti tik nuo šokikaulio kūno viršutinio sąnarinio paviršiaus, o po to preparatas buvo sandariai įpakuotas į du plastikinius maišus ir laikyta -20⁰C temperatūroje [3]. Iki tyrimo likus 24 val. bandinys atšildytas kambario temperaturoje [4]. Tyrimai atlikti Tinius Olsen H25K-T 25kN jėgos aparatu. Bandinys spaustas jėga, kuri buvo nukreipta į šokikaulio kūno centrą. Žmogaus pėda gniuždyta 25mm/min, 50mm/min, 100mm/min ir 500mm/min greičiu iki 1000N krūvio. 25 – 100mm/min suspaudimo greičio intervale žmogaus pėda spausta 10 kartų, o 500mm/min greičiu 4 kartus. Tarp kiekvieno suspaudimo buvo daroma 2 minučių pertrauka. Spaudimo metu Tinius Olsen H25K-T aparatu buvo nustatytos poslinkio (mm) ir jėgos (N) vertės. Prieš atliekant tyrimą, šviesą atspindintis žymeklis pritvirtintas prie vidinio šokikaulio paviršiaus. Tyrimo eiga fiksuota 25Hz Panasonic NV – GS330 kamera, o judesio įraš[...].

Įžanga Pooperacinė išvarža yra pilvo sienos defektas ankščiau atliktos operacijos vietoje. Pasireiškia apie 10 proc. pacientų po laparatominių operacijų ir apie 0,1-0,3 proc. po laparaskopinių operacijų. Jei pooperacinės išvaržos maišo negalima sugrąžinti į pilvo ertmę, ji vadinama įstrigusia išvarža. Esant įstrigusiai pooperacinei išvaržai, sutrinka išvaržos maišo turinio kraujotaka, gali vystytis žarnų obstrukcija ar išemija, vėliau ir nekrozė. Šie galimi pokyčiai reikalauja neatidėliotinos chirurginės pagalbos, siekiant išvengti įstrigusio organo išemijos ir tolimesnių pasekmių. Tikslas Išanalizuoti įstrigusių pooperacinių pilvo sienos ir baltosios linijos išvaržų gydymo rezultatus, komplikacijų ir atkryčių dažnį. Uždaviniai 1. Įvertinti pacientų sociodemografinius veiksnius. 2. Nustatyti taikytų operacijos būdų ir ankstyvų pooperacinių komplikacijų, lovadienių skaičiaus bei vėlyvų pooperacinių komplikacijų ryšį. 3. Nustatyti laiko nuo kreipimosi į skubią pagalbą iki operacijos pradžios įtaką ankstyvoms pooperacinėms komplikacijoms. 4. Nustatyti dažniausiai pasitaikančius radinius išvaržos maiše ir maišo turinio nekrozės dažnį. 5. Nustatyti recidyvų dažnį bei įvertinti pacientų nuomonę apie likusius pooperacinius randus. Metodika Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Analizuotos pacientų ligos istorijos, kurie buvo operuoti dėl įstrigusios pooperacinės pilvo sienos išvaržos LSMUL KK Chirurgijos klinikoje 2003-2013 m. Analizuoti duomenys apie pacientų lytį, amžių, lovadienių skaičių, laiką nuo diagnozės nustatymo iki operacijos, operacijų tipus, išvaržos maiše rastus radinius ir ankstyvas pooperacines komplikacijas (per pirmąsias 14 d. po operacijos). Vėlyvosios pooperacinės komplikacijos (pasireiškusios po 14 d. nuo operacijos) bei nuomonė apie pooperacinį randą registruotos atliekant telefon[...].

Įžanga Įstrigusi bambos išvarža – pro pilvo sienos defektą išsiveržusių vidaus organų (taukinė, plonoji ar storoji žarna) ir pilvaplėvės užspaudimas išvaržos vartų ar kitoje siaurinančioje maišo dalyje. Įstrigusios bambos išvaržos sudaro 9-19proc. visų įstrigusių išvaržų.[1] Pagrindinis gydymo būdas – operacinis. Metodai: hernioplastika tinkleliu ar savais audiniais. Atkryčiai plastikuojant savais audiniais siekia 19 – 54 %, plastikuojant tinkleliu – 15 – 20 %. Tikslas Išanalizuoti 2003-2013m. atliktų įstrigusių bambinių išvaržų chirurginio gydymo rezultatus. Uždaviniai 1.Nustatyti pagrindinius pacientų sociodemografinius veiksnius 2.Nustatyti taikytų operacijos būdų ir ankstyvų pooperacinių komplikacijų, lovadienių skaičiaus bei vėlyvų pooperacinių komplikacijų sąsajas. 3.Įvertinti laiko nuo kreipimosi į skubią pagalbą iki operacijos pradžios įtaką ankstyvoms pooperacinėms komplikacijoms. 4.Nustatyti dažniausiai pasitaikančius radinius išvaržos maiše bei nekrozės išplitimą. 5.Nustatyti recidyvų dažnį bei pacientų nuomonę apie likusius pooperacinius randus. Metodika Retrospektyviai išanalizuota 49 pacientų ligos istorijų duomenys, kurie 2003–2013m. LSMUL KK Chirurgijos skyriuje operuoti dėl įstrigusių bambos išvaržų. Išrinkti duomenys apie pacientų lytį, amžių, lovadienių skaičių, laiką nuo diagnozės nustatymo iki operacijos, operacijų tipus (plastika savais audiniais(PSA) ar tinkleliu), išvaržos maiše rastus radinius ir ankstyvas pooperacines komplikacijas (per pirmąsias 14d. po operacijos). Vėlyvosios pooperacinės komplikacijos (pasireiškusios po 14d. nuo operacijos) bei nuomonė apie pooperacinį randą(tenkina, netenkina) registruotos atliekant telefoninę apklausą. Dabartinė pacientų fizinė būklė vertinta pagal ligonio fizinės būklės įvertinimo po išvaržos operacijos plastikos pro.[...].