Radišauskas, Ričardas

Viskontaitė E. Didmiesčių X ir Y maitinimo įstaigų aptarnaujančio personalo darbo aplinkos sąlygų bei streso su jų fizine ir psichikos sveikatos būkle vertinimas: Visuomenės sveikatos pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas. Darbo vadovas - Prof. Ričardas Radišauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto aplinkos ir darbo medicinos katedra. – Kaunas, 2026. – 78 p. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti X ir Y maitinimo įstaigų darbuotojų darbo aplinkos veiksnių ir streso sąsajas su jų fizine ir psichikos sveikata. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti darbuotojų darbo aplinkos veiksnių ypatumus. 2. Ištirti pagrindinius darbuotojams stresą sukeliančius veiksnius bei subjektyvius fizinės ir psichikos sveikatos nusiskundimus. 3. Įvertinti darbuotojų darbo aplinkos veiksnių ypatumų ir streso ryšį su darbuotojų nusiskundimais sveikata ir sveikatos būkle. Tyrimo medžiaga ir metodai. Kiekybinis aprašomasis – analitinis tyrimas buvo atlikamas 2026m. vasario 9. – kovo 9d. Tiriamųjų apklausa vykdoma naudojant anoniminę anketą. Tiriamųjų imtis – 101 X ir Y maitinimo įstaigų darbuotojas. Tyrimo objektas - darbo aplinkos sąlygų bei streso sąsaja su fizine ir psichikos sveikatos būkle tarp maitinimo įstaigų aptarnaujančio personalo. Apklausoje dalyvavo 98 maitinimo įstaigų darbuotojai. Atsako dažnis – 97,0 proc. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 31.0.2.0 programą. Rezultatai. Tiriamųjų psichosocialinę darbo aplinką apibūdina intensyvus darbo tempas (77,6 proc.), aukšti darbo reikalavimai (85,7 proc.), tarpasmeninių santykių sunkumai bei vadovų paramos stoka. Fizinę darbo aplinką nusakė per didelis darbo vietos triukšmas, karštis bei ergonomikos trūkumai. Didelė darbuotojų dalis nurodė, kad patiria per didelį aplinkos triukšmą dažnai (73,5 proc.). 63,2 proc. darbuotojų patyrė stresą, dėl kolegų elgesio, o 79,6 proc. – klientų elgesio. Nustatyti dažniausi sveikatos nusiskundimai buvo galvos ir nugaros skausmai, nuolatinis nuovargis bei energijos stoka (63,3 proc.), įtampa ir dirglumas (55,1 proc.), bei miego sutrikimai (40,8 proc.). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp intensyvaus darbo tempo ir nugaros skausmo (ꭓ2=22,624; p=0,004), galvos skausmo ir jaučiamo streso dažnio (ꭓ2=15,254; p=0,004). Išvados. Daugiau nei pusė darbuotojų savo darbo aplinkoje pažymėjo susiduriantys su intensyviu darbo tempu, daugiau nei du trečdaliai – aukštais darbo reikalavimais, dideliu triukšmo lygiu bei karščiu,o ergonomikos trūkumais – mažesnė darbuotojų dalis. Virš pusės respondentų patyrė stresą tiek dėl darbuotojų, tiek dėl klientų elgesio. Darbuotojai, kurie pažymėjo intensyvų darbo tempą, reikšmingai dažniau jautė nugaros skausmus, o kurie jautė stresą – galvos skausmus.

Darbo autorė: Sofija Ana Dulkė. Darbo pavadinimas: Oro kondicionavimo sistemų sukeliami sveikatos sutrikimai bei galimos prevencinės priemonės. Darbo vadovas: Prof. dr. Ričardas Radišauskas. Tikslas: Nustatyti ir įvertinti oro kondicionavimo sistemų ir sveikatos sutrikimų sąsajas bei pasiūlyti galimas prevencines priemones. Uždaviniai: Ištirti oro kondicionavimo sistemų poveikį aplinkai ir organizmo fiziologinėms sistemoms. Išanalizuoti subjektyvius ir objektyvius sveikatos sutrikimus veikiant oro kondicionavimo sistemoms. Įvertinti oro kondicionavimo sistemų keliamą riziką sveikatos sutrikimų atsiradimui ir pasiūlyti priemones, kurios apsaugotų nuo žalingo sveikatai oro kondicionavimo sistemų poveikio. Metodika Tai sisteminė mokslinė literatūros apžvalga parašyta remiantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-analysis) straipsnių atrankos metodiniais nurodymais. Tyrimų ieškojau „ScienceDirect“ ir „PubMed“ per LSMU ezproxy duomenų bazes. Naudojau raktinius žodžius ir įvairius jų derinius, filtravau, kad straipsniai būtų nuo 2015 metų ir parašyti anglų kalba. Radau 14180 publikacijų, bet po PRISMA atrankos liko 35. Rezultatai Naudojant oro kondicionavimo sistemas dažniausiai yra džiovinamas patalpų oras, todėl sausas oras dirgina ir sausina žmogaus kvėpavimo takus, akis, odą ir gleivines, taip sukeldamas sergančio pastato sindromo (angl. Sick Building Syndrome) simptomus – kosulį, nosies sausuma ar rinorėją, nuovargį, akių, gerklės sausumą bei dirginimą. Nepakankama ventiliacija ir netinkama oro tempratūra sukelia galvos skausmus ir sunkumą. Ilgalaikis šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų naudojimas sukelia palučių funkcijos pablogėjimą. Oro kondicionavimo sistemos prisideda prie kvėpavimo takų infekcinių, alerginių susirgimo ir astmos, todėl siekiant užkirsti kelią ligų plitimui, būtina tinkamai naudoti ir reguliariai keisti oro filtrus bei taikyti efektyvias valymo priemones įrenginių priežiūrai. Norint išvengti oro išsausėjimo dėl ventiliavimo įrenginių, reikia naudoti oro drėkintuvus. Oro temperatūra pagal Lietuvos Respublikos Higienos normas gyvenamosiuose pastatuose šiltuoju periodu turi būti 22 – 28 °C , šaltuoju 18 – 26 °C, darbovietėse 16 – 24 °C, o drėgmė abiejų tipų patalpose 40 – 60 %, tyrimuose patalpų temperatūros normos yra 20 – 26 °C, o santykinė oro drėgmė taip pat 40 – 60 %. Projektuojant pastatus reikia pasirinkti tinkamą ventiliacinės sistemos pravedimą pagal pastato paskirtį ir galimybes.

Background: Hairdressers are occupationally exposed to numerous chemical agents present in hair dyes, bleaches, and other salon products, some of which have been associated with carcinogenic effects.

Aim: To assess and quantify the occupational cancer risk associated with prolonged exposure to chemical agents in hairdressing and identify the cancer types most commonly linked to this profession.

Methods: A systematic literature review was conducted according to PRISMA guidelines. Relevant scientific articles were retrieved from major biomedical databases using predefined inclusion and exclusion criteria. Eighteen studies were included in the qualitative synthesis, including cohort studies, case–control studies, registry-based analyses, biomonitoring studies, and systematic reviews investigating occupational exposures and cancer outcomes among hairdressers.

Results: Hairdressers were found to be exposed to several potentially carcinogenic substances, including aromatic amines, persulfate salts, formaldehyde, and volatile organic compounds. Bladder cancer was the malignancy most consistently associated with the profession. Associations with lung cancer, hematologic malignancies, and female reproductive cancers were less consistent and often influenced by confounding factors such as smoking and changes in exposure conditions over time. Biomonitoring studies demonstrated measurable internal exposure to hazardous chemicals and evidence of DNA damage among hairdressers.

Conclusion: Occupational exposure to chemical agents in hairdressing may increase the risk of certain cancers, particularly bladder cancer. Although improvements in product formulations and workplace regulations have reduced some exposures, occupational risks remain relevant. Enhanced ventilation, consistent use of personal protective equipment, increased awareness, and improved preventive education are recommended to reduce carcinogenic exposure in salon environments.

Climate change has emerged as a significant global health challenge with substantial effects on mental health and infectious disease dynamics. The aim of this systematic literature review was to evaluate the impact of climate change on the development and progression of mental illnesses and infectious diseases and to analyse the underlying environmental, biological, and socio-economic mechanisms involved. A systematic literature review was conducted using peer-reviewed scientific studies investigating climate-related health outcomes. Twenty studies were included and analysed according to study design, population characteristics, geographical setting, and key findings. The findings demonstrated a consistent association between climate change and increasing mental health disorders, including anxiety, depression, psychological distress, and post-traumatic stress disorder, particularly following extreme weather events such as floods, heatwaves, and wildfires. Climate-related environmental changes were also shown to influence the transmission dynamics, geographic distribution, and incidence of infectious diseases, especially vector-borne, waterborne, and foodborne infections. Vulnerable populations, including children, older adults, individuals with chronic diseases, and socioeconomically disadvantaged groups, were identified as being disproportionately affected. The review highlights that climate change influences health through interconnected environmental, biological, and socio-economic pathways, contributing to complex and multifactorial health outcomes. Despite limitations related to study heterogeneity and the predominance of observational evidence, the findings emphasize the increasing importance of climate change as a determinant of global health and the need for integrated public health approaches to reduce future health burdens.

Autorius: Nivin Tawfik Hosseni Titulą: Klimato kaitos įtaka žmonių gyvenimo kokybei Tikslas: Įvertinti klimato kaitos poveikį žmonių gyvenimo kokybei, ypatingą dėmesį skiriant fizinės, psichinės ir socialinės sveikatos aspektams. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti tiesioginį ir netiesioginį klimato kaitos poveikį sveikatai skirtingose gyventojų grupėse. 2) Išnagrinėti ekonominius ir aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmonių gyvenimo kokybei klimato kaitos kontekste. 3) Įvertinti psichologines ir socialines klimato kaitos pasekmes, įskaitant asmenų saugumo jausmą, bendruomenės gerovę ir ateities perspektyvas. Metodika: Šis tyrimas buvo atliktas kaip naratyvinė literatūros apžvalga, naudojant mokslines duomenų bazes, tokias kaip „PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Google Scholar“. Atitinkami recenzuoti straipsniai, paskelbti 2012–2025 m., buvo atrinkti remiantis iš anksto nustatytais įtraukimo kriterijais. Raktiniai žodžiai buvo „klimato kaita“, „gyvenimo kokybė“, „poveikis sveikatai“, „oro tarša“ ir „psichikos sveikata“. Rezultatai: Ši apžvalga rodo, kad klimato kaita daro įtaką gyvenimo kokybei tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu būdu. Tiesioginis poveikis apima su karščiu susijusias ligas, kvėpavimo takų ligas ir ekstremalių oro sąlygų sukeltus sužalojimus. Netiesioginis poveikis apima aplinkos blogėjimą, maisto ir vandens trūkumą bei pernešėjų platinamų ligų plitimą. Klimato kaita taip pat prisideda prie ekonominio nestabilumo ir psichologinio streso, labiausiai nukenčiant pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Išvada ir rekomendacija: Klimato kaita žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę veikia įvairiais būdais, įskaitant fizinį, psichinį, socialinį ir ekonominį poveikį. Pažeidžiamos grupės dažnai nukenčia labiau nei kitos dėl ribotų išteklių ir silpnesnių galimybių prisitaikyti. Su klimatu susiję stresoriai, tokie kaip ekstremalūs oro reiškiniai, maisto ir vandens trūkumas bei aplinkos blogėjimas, gali prisidėti prie prastų fizinės ir psichinės sveikatos rezultatų bei socialinės nelygybės. Norint kovoti su šiuo poveikiu, reikia tvirtesnių visuomenės sveikatos strategijų, patobulintos aplinkos politikos, veiksmingų stebėjimo sistemų ir prieinamų psichikos sveikatos bei socialinės paramos paslaugų, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir jaunesniems žmonėms.

Tabako rūkymas laikomas vienu svarbiausių potencialiai modifikuojamų elgsenos rizikos veiksnių. Jis lemia didžiulę pasaulinę sveikatos naštą – kasmet dėl aktyvaus ir pasyvaus rūkymo miršta apie 7 milijonus žmonių. Viena svarbiausių šios apžvalgos išvadų yra ta, kad nėra nustatyta saugi tabako poveikio riba – tyrimai nuosekliai rodo, jog net ir nedidelis cigarečių poveikis reikšmingai padidina ūminių širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių, tokių kaip miokardo infarktas, riziką, todėl pabrėžiamas visiško susilaikymo nuo rūkymo poreikis. Be poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, tabako vartojimas yra pagrindinis plaučių kancerogenezės etiologinis veiksnys bei susijęs su įvairių ekstrapulmoninių karcinomų išsivystymu kepenų, skrandžio ir šlapimo pūslės organų sistemose. Šie sveikatos sutrikimai vystosi dėl sudėtingų biologinių ir patofiziologinių procesų: oksidacinio streso, endotelio disfunkcijos, kraujagyslių uždegimo bei genetinio ir epigenetinio persiprogramavimo, įskaitant DNR metilinimą ir AhR signalinį kelią. Lėtinių ligų rizika daugiausia siejama su genetinių pažeidimų kaupimusi ir ilgalaikiu mitochondrijų pažeidimu, kuris dažniausiai vertinamas pakmečiais (pack-years). Moksliniai įrodymai tvirtai patvirtina, kad rūkymo nutraukimas yra veiksminga prevencinė strategija, susijusi su ilgalaikiu pirminių ir pasikartojančių širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių bei onkologinių ligų dažnio sumažėjimu. Nutraukus rūkymą, širdies ir kraujagyslių rizika mažėja gana greitai, tačiau onkologinių ligų atveju šis procesas vyksta lėčiau ir labai priklauso nuo susilaikymo trukmės. Vis dėlto intervencija bet kuriame etape yra susijusi su reikšminga klinikine nauda, o ankstyvas rūkymo nutraukimas, ypač iki 50 metų amžiaus, yra veiksminga ilgalaikio sergamumo ir mirtingumo mažinimo priemonė

Tema. Meteorologinių veiksnių lemiančių sergamumo miokardo infarktu pokyčius vertinimas. Darbą parengė. Nikita Sokolovas. Tyrimo tikslas. įvertinti meteorologinius veiksnius turinčius įtaka sergamumui miokardo infarktu. Uždaviniai: 1. Apžvelgti literatūrą apie meteorologinių veiksnių sąsajas su miokardo infarktu. 2. Išanalizuoti atskirų meteorologinių veiksnių įtaka miokardo infarktui. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius didžiausią įtaka miokardo infarktu. Metodai. Atlikta mokslinės literatūros analizė, remiantis PRISMA principu. Į atranką pateko 33 aktualūs tyrimai, vertinantys meteorologinių veiksnių poveikį miokardo infarktui. Tyrimai atrinkti pagal aktualumą, publikavimo metus ir teminį atitikimą. Rezultatai. Analizuojant literatūra nustatytas ryšys tarp MI ir meteorologinių sąlygų. Nemažai tyrimų rodo būdinga sezoniškumą, kurį atspindi padidėję sergamumas ir mirtingumas šaltuoju metų laiku. Taip pat svarbus prisitaikymas prie klimato, kuris priklauso nuo įvairių faktorių, tame tarpe ir kaip greitai keičiasi temperatūra. Oro sąlygų poveikis veikia per tarpinius mechanizmus, tokius kaip kraujotakos pokyčiai ar termoreguliaciniai sutrikimai. Išvados. Meteorologinių veiksnių įtaka miokardo infarktui yra reikšminga. Didžiausia įtaka miokardo infarktui turi temperatūra, ypatinai žema temperatūra. Kiti meteorologiniai veiksniai veikia netiesiogiai, dažniausiai sustiprindami temperatūros poveikį.

Darbo autorius: Justina Derškutė Darbo pavadinimas. Žemės ūkio taršos ryšys su kraujotakos sistemos sutrikimais bei vėžiu Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti kokią įtaką kraujotakos sistemos sutrikimams bei vėžio išsivystymui turi žemės ūkio tarša. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti konkrečius žemės ūkio veiklos taršos šaltinius, kitimo tendencijas ir galimus poveikio mechanizmus įvairių tyrimų duomenimis. 2. Išanalizuoti sergamumo ir mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų bei vėžio rodiklius ir jų išsivystymo riziką įvairių tyrimų duomenimis. 3. Įvertinti aplinkos taršos lygius bei pokyčius, kylančius dėl žemės ūkio veiklos, siejant juos su kraujotakos sistemos ligomis ir vėžiu. Metodika. Sisteminės mokslinės literatūros apžvalga parašyta remiantis PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-analysis) atrankos metodiniais nurodymais. Tyrimų paieška buvo atliekama LSMU prenumeruojamose „PubMed“ ir „Cochrane library“ duomenų bazėse. Straipsnių publikavimo laikotarpis 2015 – 2024 metai. Atrinktose publikacijose buvo pateikiama informacija apie žemės ūkio taršos įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams bei vėžio išsivystymui. Rezultatai. Pritaikius PRISMA metodinius principus, apibendrinus gautus rezultatus iš reikalavimus atitinkančių publikacijų buvo nustatyta, kad pesticidai susiję su didesne prostatos vėžio rizika vyrams. Moterims - didesnė krūties vėžio rizika. Herbicidai susiję su šlapimo pūslės vėžiu. Sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, varis, švinas, baris, chromas ir alavas didina storosios žarnos vėžio riziką, glifosatas – ūminės mieloidinės leukemijos rizika, o nitratai vandenyje – skrandžio vėžio rizika. PFAS didina cholesterolio kiekį kraujyje, prisideda prie hipertenzijos išsivystymo, organochloriniai pesticidai susiję su didesne koronarinės širdies ligos rizika. Organofosfatiniai junginiai susiję su ūminiu miokardo infarktu, hipertenzija, aritmija ir širdies nepakankamumu. Išvados. Žemės ūkio veiklos tarša turi tiesioginį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio išsivystymo. Pesticidai, sunkieji metalai, mikroplastikas, PFAS, nitratai ir trąšos veikia žmogaus organizmą įvairiais mechanizmais: trikdo hormoninę sistemą, sukelia oksidacinį stresą, genetinius pažeidimus, prisideda prie vandens ir dirvožemio taršos. Raktiniai žodžiai: žemės ūkio tarša, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, pesticidai, sunkieji metalai, mikroplastikas, PFAS, nitratai.

Water is essential for human survival, and access to clean water is recognized as a human right [1]. Despite that, water quality, which has a fundamental role in health, is often compromised by microbial contamination, particularly in developing countries [5-8]. World Health Organization (WHO) states that polluted water and poor sanitation can cause the transmission of diseases such as cholera, diarrhea, hepatitis, skin infection, typhoid, and other health risks [7-9]. Contamination arises from both natural and human activities [10-11], and though regulations exist, enforcement gaps persist [13-14]. This review aims to explore the impact of water quality on health, analyze the pollution sources, and regulatory measures to address this global issue.

The prevalent illnesses among agricultural workers ranges from gastrointestinal, musculoskeletal disorders caused by repetitive tasks, to respiratory issues caused by pesticides and dust exposure. Recognizing the importance of preventive measures, this research discusses strategies such as designed interventions, proper protective equipment use, and health education programs, to raise awareness about health concerns within the agricultural workforce and provide a foundation for future initiatives promoting the well-being of these vital contributors to global food security.