Jankauskas, Antanas

Darbo autorius: Gintė Ambrazevičiūtė Darbo pavadinimas: „Vainikinių arterijų KT angiografijos tyrimo kokybės bei apšvitos palyginamasis įvertinimas tarp Toshiba Aquilion One ir Canon Aquilion One Genesis aparatų“ Tyrimo tikslas: Išanalizuoti dviejų aparatų, Toshiba Aquilion One ir Canon Aquilion One Genesis, KT angiografijos tyrimo kokybę bei apšvitos kiekį tiriant širdies vainikines arterijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti KT angiografijos vaizdų kokybę pacientams vertinant signalo triukšmo santykį tarp skirtingų KT aparatų. 2. Įvertinti ir palyginti bendrą širdies KT tyrimo sąlygotą apšvitą pacientams tarp skirtingų KT aparatų. 3. Įvertinti ir palyginti kalcio indekso skenavimo apšvitą pacientams tarp skirtingų KT aparatų. 4. Įvertinti ir palyginti VAKTA sąlygotą apšvitą pacientams tarp skirtingų KT aparatų. Tyrimo metodika: Retrospektyvinis tyrimas buvo atliktas LSMU Radiologijos klinikoje, tiriant 200 pacientų, kuriems buvo atlikta vainikinių arterijų kompiuterinė tomografinė angiografija su intraveniniu kontrastu. 100 pacientų tirta Toshiba Aquilion One aparatu 2021m. bei 100 - Canon Aquilion One Genesis aparatu 2024m. Tyrime analizuoti demografiniai duomenys (lytis, amžius, svoris), apšvitos dozės rodikliai (bendra tyrimo, kalcio ir KT angiografijos DLP mGy.cm vienetais, kVp reikšmės), vaizdo kokybės parametrai (signalo ir triukšmo santykis, skaičiuotas pagal vidutinę HU reikšmę ir standartinį nuokrypį proksimalinėje kylančiosios aortos dalyje). Visi duomenys apdoroti naudojant IBM SPSS 30.0 programinę įrangą, taikant atitinkamus statistinius metodus. Rezultatai: Ties vainikinių arterijų atsišakojimais proksimaliniame kylančiosios aortos trečdalyje skaičiuotos SNR reikšmės bendroje imtyje yra panašios ir skirtumas tarp jų nėra statistiškai reikšmingas (p = 0,117) Toshiba Aquilion One ir Canon Aquilion One Genesis aparatuose. Analizuojant 100 kVp ir 120 kVp pogrupius rastos SNR reikšmės naujajame Canon Aquilion Genesis One, atitinkamai statistiškai reikšmingai (p < 0,001) aukštesnės 15,8% ir 13,2%, palyginti su Toshiba Aquilion One aparatu. Canon Aquilion One Genesis aparatas sąlygojo statistiškai reikšmingai mažesnes (p < 0,001) apšvitos dozes visuose vertintuose rodikliuose (bendro tyrimo DLP, kalcio kiekio DLP, KTA DLP) ir turėjo stiprų koreliacijos ryšį (r = 0,54–0,78). Analizuojant kVp 100 ir 120 pogrupiuose apšvitos dozes, gauti rezultatai, kad Canon Aquilion One Genesis esant 100 kVp, statistiškai reikšmingai (p<0,001) sumažino apšvitos dozę bendro tyrimo DLP 36,9%, kalcio kiekio DLP 51,8%, KTA DLP 25,3%. Esant 120 kVp, Canon Aquilion One Genesis aparatas statistiškai reikšmingai (p<0,001) sumažino apšvitos dozę bendro tyrimo DLP 29,0%, kalcio kiekio DLP 25,9%, KTA DLP 25,9%. Išvados: 1. Vaizdų kokybės kriterijus - signalo ir triukšmo santykis (SNR), tarp Toshiba Aquilion One ir Canon Aquilion One Genesis aparatų nebuvo statistiškai reikšmingai skirtingas visoje imtyje (p > 0,05). Išanalizavus pogrupius pagal įtampos režimus (100 kVp ir 120 kVp) SNR reikšmės buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) aukštesnės (15,8 % ir 13,2 % atitinkamai 100kVp ir 120 kVp režimuose). 2. Canon Aquilion One Genesis aparatas palyginti su Toshiba Aquilion One aparatu žymiai žymiai sumažino bendrą apšvitos dozę pacientams: bendra tyrimo DLP sumažėjo 23,5 %, esant 100 kVp įtampos režimui - 36,9%, 120 kVp režimui - 29,0%. 3 Canon Aquilion One Genesis aparatas palyginti su Toshiba Aquilion One aparatu žymiai sumažino kalcio indekso skenavimo apšvitos dozę pacientams: kalcio DLP sumažėjo 37,6%, esant 100 kVp įtampos režimui - 51,8%, esant 120 kVp režimui - 25,9%. 4. Canon Aquilion One Genesis aparatas palyginti su Toshiba Aquilion One aparatu žymiai sumažino KT angiografijos sąlygotą apšvitos dozę pacientams: KTA DLP sumažėjo esant 100 kVp įtampos režimui - 25,3%, esant 120 kVp režimui - 25,9%.

This master thesis investigates the application of artificial intelligence (AI) in computed tomography (CT) for the diagnosis of pulmonary embolism (PE), with a focus on five major objectives. These include enhancing the detection of acute and incidental PE, supporting risk stratification, identifying chronic pulmonary embolism and chronic thromboembolic pulmonary hypertension, and improving clinical workflow efficiency. Through a comprehensive literature review, existing AI applications in PE diagnosis are explored, including both custom-built and commercially available algorithms. The methodology involves evaluating the diagnostic performance of AI in detecting PE, its utility in assessing clot burden and right ventricular dysfunction, and its role in reducing missed findings, particularly in high-volume clinical settings. Additionally, the study examines how AI can contribute to faster and more consistent reporting, and how it integrates into existing radiological workflows. The findings are expected to provide insights into the potential of AI to improve CT-based PE diagnostics by addressing key aspects of diagnostic accuracy, clinical decision support, and operational efficiency.

Aim: This thesis aims to provide insights into potential benefits, challenges, and advancements associated with incorporating AI into CT-based diagnosis of pulmonary embolism.

Objectives: The objective of this Master's thesis is to investigate the possibilities of artificial intelligence (AI) in pulmonary embolism diagnosis using chest CT imaging with a multi-faceted approach. The specific key objectives include:

Enhancing the detection of acute PE using custom-built and commercially available algorithms

Improving the detection of incidental PE

Supporting risk stratification based on imaging biomarkers

Detecting chronic PE and chronic thromboembolic pulmonary hypertension

Improving workflow efficiency in clinical radiology

In this Literature review, we present the main methods of artificial intelligence in cardiac CT, like ML and DL. We present their different tasks and the major applications in clinical practice. From the studies analyzed , we concluded that AI is widely applied in cardiac applications, including coronary calcium scoring, fractional flow reserve CT, plaque analysis and coronary arty stenosis. All presented significant benefits that show AI can take cardiac radiology to a better future.

Pavadinimas: Kompiuterinės tomografijos angiografijos reikšmė kaklo arterijų stenozių diagnostikoje. Tyrimo tikslas: Nustatyti kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimo reikšmę kaklo arterijų stenozių diagnostikoje. Uždaviniai: 1. Įvertinti kaklo arterijų KTA radinių ir paciento simptomų, klinikinės būklės koreliaciją. 2. Įvertinti kaklo arterijų spindžio stenozės laipsnio koreliaciją, nustatytą ultragarsiniu ir KTA tyrimais. 3. Įvertinti KTA diagnostinę reikšmę, nustatant kaklo arterijų stenozės laipsnį, lyginant su intervencinės angiografijos tyrimu. 4. Išanalizuoti gydymo taktikos pasirinkimą priklausomai nuo vaizdinės diagnostikos radinių. Metodai: Į šį retrospektyvinį tyrimą įtraukti 47 pacientai, kuriems 2018 – 2021 metais LSMUL KK atlikta KTA. Tyrimo metu analizuota: HIS, PACS. Vertinant tiriamųjų simptomų ir KT angiografijos radinių koreliaciją, tarpusavio vidurkių palyginimui naudota vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA. Palyginimams naudoti 3 pagrindiniai post-hoc kriterijai LSD, Bonferroni ir Tukey HSD. Koreliacijai tarp dviejų kiekybinių kintamųjų patikrinti naudotas Pearson koreliacijos koeficentas. Grupių palyginimui pagal ACI sinistra, ACI dextra ir AV dextra naudotas neparametrinis Kruskal – Wallis, o AV sinistra – ANOVA metodas. Statistiškai reikšmingais rezultatai laikyti, kai p <0,05. Rezultatai: Pacientams, kuriems pasireiškė amaurosis fugax, buvo nustatytos statistiškai reikšmingai didesnės stenozės (90,00 ± 8,37), ACI sinistra lokalizacijoje, nei pacientams, kurie skundėsi tik galvos svaigimu (68,21 ± 20,53) (p = 0,016). Pacientams, kuriems pasireiškė IGSI simptomai, ACI sin. srityje, nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė stenozė (90,83 ± 6,65), nei pacientams, kurie skundėsi galvos svaigimu (68,21 ± 20,53) (p=0,013). Pacientams, kuriems pasireiškė PSIP, nustatyta statistiškai reikšmingai didesnė stenozė (78,08 ± 17,74), ACI dextra lokalizacijoje, nei pacientams, kurie skundėsi galvos svaigimu (61,67 ± 16,28) (p=0,044). Įvertinus UG ir KTA metodais išmatuotų kraujagyslių stenozes, nustatyta stipri koreliacija, diagnozuojant ryškaus laipsnio stenozes ACI sinistra lokalizacijoje (r>0,7; p<0,001), nustatyta vidutinė koreliacija, vertinant vidutinio laipsnio stenozes ACI dextra srityje (r=0,697; p<0,001). AV dextra atveju koreliacija visiška (r=1; p<0,001). AV sinistra atveju nustatyta vidutinė koreliacija, tačiau ji nėra statistiškai patikima (r=0,36; p=0,766). Įvertinus KTA ir IA metodais išmatuotų kraujagyslių stenozes, nustatyta stipri koreliacija, diagnozuojant vidutines-ryškaus laipsnio stenozes ACI dextra srityje (r>0,7; p<0,001) ir vidutinė koreliacija, vertinant ryškaus laipsnio stenozes ACI sinitra lokalizacijoje (r=0,665; p=0,001). AV sinistra ir AV dextra atvejais statistinio patikimumo negauta (p=0,14) (p=0,346). Siekiant nustatyti, kuris neinvazinis metodas yra tikslesnis, lyginant su IA tyrimu, nustatyta stipri koreliacija tarp UG ir IA tik ACI dextra lokalizacijoje, nustatant vidutinio-ryškaus laipsnio stenozes (r=0,968; p<0,001). Vertinant kitų kaklo arterijų stenozes, statistinio patikimumo nustatyta nebuvo (p=0,086). Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad KTA yra tikslesnis neinvazinis metodas. Įvertinus gydymo taktikos pasirinkimą, priklausomai nuo KTA metu nustatytų stenozių laipsnio, statistinio patikimumo nebuvo gauta. Dažniausiai taikytas gydymo metodas - endarterektomija. Išvados: 1. Pacientams, kuriems pasireiškė amaurosis fugax ir IGSI simptomai, ACI sinistra lokalizacijoje, nustatytos statistiškai reikšmingai didesnio laipsnio stenozės, lyginant su pacientais, kurie skundėsi tik galvos svaigimu. Pacientams, kuriems pasireiškė PSIP, ACI dextra lokalizacijoje, nustatytos statistiškai reikšmingai didesnio laipsnio stenozės, nei pacientams, kuriems pasireiškė galvos svaigimas. 2. Nustatyta stipri koreliacija tarp UG ir KTA, diagnozuojant ryškaus laipsnio stenozes ACI sinistra lokalizacijoje. Nustatyta vidutinė koreliacija, vertinant vidutinio laipsnio stenozes ACI dextra srityje. AV dextra srityje, nustatyta visiška koreliacija, vertinant vidutinio-ryškaus laipsnio stenozes. AV sinistra srityje, statistiškai patikima koreliacija nenustatyta. 3. Nustatyta stipri koreliacija tarp KTA ir IA, diagnozuojant vidutines-ryškaus laipsnio stenozes ACI dextra lokalizacijoje. ACI sinistra lokalizacijoje nustatyta vidutinė koreliacija, vertinant ryškaus laipsnio stenozes. AV sin. ir AV dex. atvejais statistinio patikimumo negauta. Vertinant stenozių laipsnio koreliacijas su auksiniu standartu laikomu IA tyrimu, gauta, kad KTA yra tikslesnis neinvazinis metodas, lyginant su UG tyrimu. 4. Statistiškai patikimos gydymo taktikos pasirinkimo priklausomybės nuo KTA metu nustatytos stenozės laipsnio negauta. Dažniausiai taikytas gydymo metodas, esant vidutinio-ryškaus laipsnio stenozėms buvo endarterektomija.

Laura Dobrovaitė. ,,Veninės stazės dubenyje etiologijos, klinikos ir radiologinių KT požymių analizė”

Tikslas: Išsiaiškinti veninės stazės dubenyje paplitimą moterų populiacijoje, įvertinti klinikinius požymius ir analizuoti veninės stazės dubenyje sąsajas su Nutcracker sindromu.

Uždaviniai:

1. 	Įvertinti veninės stazės dubenyje požymių dažnį moterų grupėje, kurioms dėl kitų priežasčių buvo atliktas dubens KT tyrimas.
   

2. 	Įvertinti veninės stazės dubenyje KT požymių ir klinikinių duomenų bei simptomų sąsajas.
   

3. 	Išanalizuoti veninės stazės dubenyje KT požymių sąsajas su ,,Nutcracker” sindromu.
   

Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, peržvelgiant moterų dubens KT vaizdus ir ligos istorijas. Buvo atrenkamos pacientės, kurioms Kauno klinikų, Radiologijos klinikoje buvo atliktas dubens KT tyrimas, išanalizuoti KT vaizdai ir rasti veninės stazės dubenyje požymiai. Radus atitinkamus VSD kriterijus, buvo ieškoma jų sąsajų su VSD klinikiniais simptomais peržiūrint pacienčių ligos istorijas. Duomenų analizė atlikta “Microsoft Excel” ir “SPSS” programiniais paketais.

Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 261 pacientė. Išsiplėtusias daugiau nei keturias ipsilateraliai išsidėsčiusias parauterinines venas, kurių bent vienos skersmuo > 4mm venas turėjo 35 (21,1 %.) ir išsiplėtusias gonadines venas turėjo 34 (20,7 %.) pacientės. Visos šios pacientės turėjo išsiplėtusias venas be matomos obstrukcijos, tačiau veninė stazė dubenyje nustatyta tik 39 pacientėms (14,9 %.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 41± 9 metai, o pacienčių, kurioms buvo rasta VSD amžiaus vidurkis 42 ± 7 metai. Mažiausia amžiaus imties reikšmė 16 metų, o didžiausia 50 metų, mediana 44. Šiame tyrime lėtinį dubens skausmą patyrė 61 (23,4 %) pacientė. Moterims, kurioms nustatyta VSD, dažniau pasireiškė lėtinis skausmas dubenyje nei moterims, kurioms VSD nebuvo nustatyta (atitinkamai, 26 (66,7 %) ir 35 (15,8 %). Nustatyta, jog patiriančios lėtinį dubens skausmą bei gimdžiusios moterys dažniau turi VSD ( atitinkamai 22 (75,9 %) ir 30 (28,8 %).Taip pat, tiriamosioms, kurios turi VSD ir yra gimdžiusios, dažniau pasireiškė ir lėtinis dubens skausmas. Tarp visų pacienčių Nutcracker sindromą turėjo 9 pacientės ( 3,4 %). Nustatyta, kad moterys turinčios Nutcracker sindromą dažniau turi ir VSD nei šio sindromo neturinčios ( atitinkamai 5 (55,6 %) ir 34 (13,5 %).

Išvados: Veninė stazė dubenyje moterų dubens KT vaizduose buvo rasta beveik penktadaliui tirtų moterų. Lėtinį dubens skausmą jautė ketvirtadalis pacienčių su nustatyta venine staze dubenyje. Moterys, kurioms nustatyta VSD ir yra gimdžiusios, statistiškai reikšmingai dažniau patiria lėtinį skausmą dubenyje lyginant su negimdžiusių moterų grupe su VSD požymiais. Veninė stazė dubenyje pusei analizuotų pacienčių stebėta derinyje su Nutcracker sindromu. Moterys, turinčios Nutcracker sindromą, statistiškai reikšmingai dažniau turi VSD nei šio sindromo neturinčios moterys. Moterys, turinčios Nutcracker sindromą nėra linkusios dažniau patirti lėtinį dubens skausmą nei šio sindromo neturinčios.

Autorius: Kristina Balnė Mokslinis vadovas: Doc. dr. Antanas Jankauskas Pavadinimas: KT angiografijų, atliktų skubios pagalbos skyriuje dėl įtariamos aortos disekacijos, analizė. Tyrimo tikslas: Įvertinti kompiuterinės tomografijos (KT) angiografijų, atliktų LSMU KK Skubios pagalbos skyriuje (SPS) dėl įtariamos aortos disekacijos (AD), klinikinių radinių, laboratorinių tyrimų bei klinikinės išraiškos sąsajas, prognozės ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti KT angiografijos metu nustatytos AD tipą ir prognozę; 2. Įvertinti ir palyginti klinikinės išraiškos, laboratorinių tyrimų, komplikacijų sąsajas ir paplitimą AD ir kontrolinėje grupėse; 3. Įvertinti KT angiografijos radinių bei laboratorinių tyrimų sąsajas pacientams, kuriems patvirtinta AD; 4. Įvertinti atvykimo į SPS bei pirminių diagnostinių procedūrų atlikimo laiko ir išeičių sąsajas, nustatyti laiko, praleisto SPS skyriuje, įtaką komplikacijų atsiradimui. Tyrimo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, iš viso buvo įtraukti 225 pacientai, kuriems nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 LSMU KK SPS buvo įtariama ūmi AD ir atliktas KT angiografijos tyrimas. Suformuota 29 pacientų, kuriems diagnozuota ūmi AD, ir 58 pacientų kontrolinė, kuriems AD nepasitvirtino, grupės. Vertinti pacientų simptomai ir požymiai, rizikos veiksniai, laboratoriniai tyrimai, KT angiografijos vaizdų klinikiniai radiniai, komplikacijos, diagnostikos laikas. Duomenys analizuoti naudojant „Microsoft Office Excel 2016“ ir „SPSS 25“ paketus. Statistiškai reikšmingais rodikliai buvo vertinami, kai p ≤ 0,05. Tyrimo rezultatai: Vidutinis amžius disekacijos grupėje 69,8 ± 3,2 m., kontrolinėje – 68,5 ± 1,5 m. AD dažniau pasireiškė vyrams (82,8 % (n=24) nei moterims (17,2 % (n=5). Bendras AD dažnis tirtoje imtyje – 12,9 % (n=29). A tipo AD dažnis 51,7 % (n=15) , B tipo – 47,3 % (n=14). Skirtingų tipų AD paplitimas pagal amžių ir lytį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Mirštamumas didesnis A tipo AD (26,7 % (n=4) nei B tipo AD (14,3 % (n=2) grupėje (p=0,004). Dažniausi rizikos veiksniai AD grupėje – arterinė hipertenzija (89,7 % (n=26), dislipidemija (58,6 % (n=17) ir aterosklerozė (72,4 % (n=21). Visi tiriamieji juto krūtinės skausmą. Stiprus skausmas (vizualinėje analogų skalėje (VAS) 7 – 9 balai) dažniau nustatytas AD grupėje nei kontrolinėje (55,2 % (n=16) ir 34,5 % (n=20), silpnas skausmas (VAS 1 – 3 balai) dažniau nustatytas kontrolinėje grupėje (15,5 % (n=9) ir 3,4 % (n=1), tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai AD ir kontrolinėje grupėse nenustatyti. Skausmo stiprumo sąsaja su AD tipu negauta. Krūtinės skausmo plitimas į kitas sritis reikšmingai dažnesnesnis kontrolinėje grupėje (atitinkamai 67,2 % (n=39), 27,6 % (n=8), (p=0,001). Troponino I padidėjimas AD grupėje nustatytas 51,2 % (n=15) pacientų, kontrolinėje grupėje – 62,1 % (n=36), rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta reikšminga troponino I padidėjimo sąsaja su MI atsiradimu (p=0,001). D – dimerų koncentracijos tyrimas atliktas 3,4 % (n=1) pacientų AD grupėje, 10,3 % (n=6) – kontrolinėje grupėje, statistiniams skaičiavimams duomenų nepakako. C reaktyvinio baltymo (CRB) padidėjimas AD grupėje nustatytas 62,1 % (n=18) pacientų, kontrolinėje grupėje - 27,6 % (n=16), skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,001). Šokas (37,9 % (n=11), kardiopulmoninis nepakankamumas (41,4 % (n=12), paraplegija (6,9 % (n=2) ir mirtis (20,7 % (n=6) AD grupėje nustatyti dažniau nei kontrolinėje (p<0,05). AD grupėje CRB padidėjimas susijęs su šoko, mirties, kardiopulmoninio nepakankamumo atsiradimu (p<0,05). Nustatyta viršutinės pasaito arterijos atsišakojimo nuo netikrojo spindžio (13,8 % (n=4) reikšminga sąsaja su mezenterinių kraujagyslių išemija (p=0,009) bei mirtimi (p=0,045). AD grupėje aterosklerotiniai pakitimai aortos sienelėje nustatyti 65,5 % (n=19) pacientų, gauta statistiškai reikšminga sąsaja su dislipidemijos buvimu (p=0,02). Vidutinė diagnostikos trukmė – 198,3 ± 48,4 minutės. Įrodytas ryšys tarp ilgesnio laukimo laiko ir neurologinio deficito (p=0,017), apatinių galūnių išemijos išsivystymo (p=0,02). Mirusių pacientų laukimo laikas buvo ilgesnis (atitinkamai 352 ± 217,1 minutės ir 158,2 ± 24,9 minutės), tačiau statististiškai reikšminga įtaka mirtingumui nenustatyta (p=0,546). Išvados: 1. Abiejų tipų AD dažnis reikšmingai nesiskyrė. Reikšmingai dažnesnis mirštamumas stebėtas A tipo AD grupėje. 2. AD grupėje dažniau stebėtas stiprus krūtinės skausmas, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių negautas. Krūtinės skausmo plitimas į kitas sritis reikšmingai dažnesnis kontrolinėje grupėje. Šokas ir kardiopulmoninis nepakankamumas – dažniausios komplikacijos, kurių dažnis reikšmingai didesnis AD grupėje. CRB padidėjimas reikšmingai dažnesnis disekacijų nei kontrolinėje grupėje ir yra reikšmingai susijęs su šoko, mirties, kardiopulmoninio nepakankamumo atsiradimu. 3. Viršutinės pasaito arterijos atsišakojimas nuo netikrojo spindžio reikšmingai susijęs su didesniu mirčių ir mezenterinių kraujagyslių išemijos dažniu. Gauta reikšminga dislipidemijos ir aterosklerotinių aortos pakitimų sąsaja AD grupėje. 4. Įrodyta statistiškai reikšminga ilgesnio laikotarpio iki diagnozės nustatymo įtaka neurologinio deficito ir apatinių galūnių išemijos išsivystymui. Statistiškai reikšminga įtaka mirštamumui nenustatyta.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti pacientų, turinčių vidutines vainikinių arterijų stenozes, kurios buvo nustatytos KT tyrimu, tolimesnę tyrimų taktiką bei nustatyti prognozę. Darbo uždaviniai: 1. Krūvio mėginių informatyvumo analizė esant KT nustatytoms vidutinėms stenozėms. 2. KT ir intervencinės angiografijos tyrimų rezultatų palyginimas. 3. Pacientų, kuriems nustatytos vidutinės stenozės, prognozės įvertinimas. Metodai: LSMUL KK buvo atliekama retrospektyvinė 60 ligonių, kuriems DKTA rasti reikšmingi pakitimai (vidutinės VA stenozės (50–70%)), duomenų analizė. Buvo analizuojama visų pacientų tolimesnė diagnostikos taktika. Taip pat buvo išsiaiškinta prognozė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 programą. Tyrimo dalyviai: Atrinkti 60 pacientų iki 80 m., kuriems 2016-2018 m. LSMUL KK atlikta širdies DKTA ir rasti reikšmingi pakitimai (vidutinės VA stenozės (50–70%)). Rezultatai: 1. Daugumai pacientų (13 iš 21) (61,9%) veloergometrinio tyrimo rezultatai buvo informatyvūs. Nepatologinių ir ribinių VEM rezultatų skaičius gautas panašus. Lyginant nepatologinio ir ribinio VEM išvadą turėjusių pacientų stenozes, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,181). 2. DKTA tyrimo specifiškumas, lyginant su VAA - 72.73 %, jautrumas - 40.00%, teigiama prognostinė vertė (TPV) - 40%, neigiama prognostinė vertė (NPV) - 72,73%. KT tyrimas pasižymėjo santykinai nedidele diagnostine verte analizuotoje imtyje (specifiškumas, lyginant su VAA - 72.73 %, jautrumas - 40.00%), aukščiausia buvo tyrimo neigiama prognostinė vertė (NPV) - 72,73%. VAA metu 3 pacientams iš 10 (30%) atlikta stentavimo procedūra. 3. Iš 25 pacientų, 2 (8%) įvyko miokardo infarktas, iš jų 1 mirė, 1 (4%) diagnozuotas insultas, 4 (16%) stacionarizuoti į širdies ir kraujagyslių skyrių, 2 (8%) prireikė skubios pagalbos. Taigi, 1/3 pacientų, kuriems KT tyrimu nustatyta vidutinė stenozė vainikinėse arterijose, tirtame laikotarpyje įvyko reikšminga kardiovaskulinė komplikacija. Išvados: 1. Daugiau nei trečdaliui pacientų, kuriems atliktas veloergometrinis tyrimas, gauti rezultatai buvo neinformatyvūs. 2. Lyginant su VAA, KT tyrimas pasižymėjo santykinai nedidele diagnostine verte analizuotoje imtyje, aukščiausia buvo tyrimo neigiama prognostinė vertė. VAA taikyta 16% pacientų, iš kurių 30% atliktas stentavimas. 3. Trečdaliui pacientų, kuriems KT tyrimu nustatyta vidutinė stenozė vainikinėse arterijose, tirtame laikotarpyje įvyko reikšminga kardiovaskulinė komplikacija.

Author: Tural Abdullayev. Supervisor: MD Ph.D. Antanas Jankauskas. Department of Radiology, LUHS Kaunas Clinics. Research title: Diagnostic value of ultrasound in the evaluation of carotid artery stenosis. Keywords: carotid artery stenosis, carotid artery disease, transient ischemic attack, vulnerable plaques, vasa vasorum, carotid duplex ultrasound, computed tomography angiography, contrast-enhanced ultrasound. Aim: To evaluate the diagnostic value of ultrasound in the evaluation of carotid artery stenosis Objectives: 1) to evaluate the morphology of plaque on ultrasound and computed tomography; 2) to evaluate the prognostic value of ultrasound determined plaque morphology; 3) to evaluate the degree of stenosis of the carotid artery on ultrasound and computed tomography Methodology: A literature research was done for publications evaluating the diagnostic performance of DUS, CTA, or a combination of these two modalities in patients with carotid artery stenosis. To find the studies, PUBMED search was performed using the following keywords, and all related terms: carotid artery stenosis, duplex ultrasound, computed tomography angiography, carotid artery disease, transient ischemic attack. All reviewed studies were published in the English language. In addition, all the associated articles and reference lists of original publications on this topic was checked. Results: In included 3 studies (387 patients, 774 arteries) the sensitivity of the US in the evaluation of the complicated plaques was significantly low comparing to that of MDCTA. However, DUS has satisfactory specificity and sensitivity in the detection of unstable plaques. Observed studies including 826 patients have suggested that CEUS may be an appropriate an initial non-invasive method for determination of a vulnerable plaque. In 6 included studies (699 patients, 1263 arteries) DUS was less reliable for 50-69% stenoses and more suitable in diagnosing 70-99% stenoses. Nevertheless, the use of additional non-invasive imaging modality shows better results than a DUS alone. Conclusions: Based on the analyzed data, DUS is inferior to MDCT in evaluation morphological characteristics of the plaque. Many studies have confirmed CEUS as a reliable noninvasive method in the evaluation of carotid plaque vulnerability. Nevertheless, the diagnostic accuracy of contrast ultrasound in the determination of the histological degree of vasa vasorum remains controversial. CDUS is demonstrating better performance in evaluating high degree stenosis and occluded arteries; however, it is less reliable in the detection of mild to moderately stenosed vessels. CTA is illustrating better results in the assessment of stenosis in carotid arteries, nevertheless, errors can be observed while evaluating mild to moderately stenosed vessels, and therefore a combination of these techniques can be more effective in the evaluation of stenosis in carotid arteries.

Author: Hassan El Jesr. Supervisor: Assoc. Prof. Antanas Jankauskas. Department of Radiology, LUHS Kaunas Clinics. Research title: Assessment of Invasive and Non-invasive Radiological Diagnostic Procedures of Coronary Artery Disease in Diabetic Patients. The connection between CAD and diabetes has been well-established in previous literature. The ability to detect CAD in diabetic patients has the potential to prolong their lifespan and allow them to live a better-quality life as they age. Both invasive and non-invasive diagnostic techniques are used to detect CAD in diabetic patients. Until recently, non-invasive diagnostic techniques were not considered to be as reliable in detecting early CAD as invasive tests. Aim: To determine whether non-invasive screening techniques could be used to effectively diagnose early CAD in diabetic patients. Objectives: 1) To determine what is considered state of the art radiological diagnostic techniques for cad in diabetic patients. 2) To assess the clinical considerations that may affect the appropriateness of the radiologic techniques discussed for diabetic patients. 3) To assess which clinical radiological diagnostic techniques have the best chance of detecting coronary artery disease in its earliest stages. 4) To determine which criteria physicians should use when selecting radiological diagnostic techniques for diabetic patients. Methodology: A systematic literature review was conducted. Eighty studies were used to assess research objectives. The study used qualitative methods to explore both invasive and non-invasive techniques for detecting early cad in diabetic patients. The study examined ultrasound techniques, coronary computed tomography, SPECT, magnetic resonance techniques, and performed comparison of the sensitivity and specificity of these techniques for detecting early cad. The study also explored non-invasive screening techniques such as Framingham risk score and calcium score. Results: Until recently, invasive techniques such as IVUS were considered the gold standard for detecting early cad. However, an examination of approximately twelve studies revealed that using ultrasound to measure intima media thickness, SPECT analysis, and CCTA were found to be effective means for early detection of CAD in diabetic patients. Conclusions: SPECT analysis, MRI, and using ultrasound to measure intima media thickness were found to be the most reliable techniques for the diagnosis of early stage CAD in all types of patient groups. One of the main clinical considerations for assessing diabetic patients is that they may be at an increased risk when subjected to invasive procedures. SPECT analysis, CCTA, coronary CT angiography, and using ultrasound to measure intima media thickness were found to be the most reliable technique for detecting cad in its early stages in diabetic patients. The criteria for selecting radiological techniques for diabetic patients is dependent on their overall health and individual risk factors for CAD. Ultrasound is recommended for diabetic patients, regardless of previous history of CAD. However, more invasive tests should use criteria based on individual patient characteristics.

Ūmi mezenterinė išemija yra reta, tačiau dažnai letalias išeitis sukelianti patologija. Ji pasireiškia nespecifiniais simptomais, o vėlyva diagnostika ir gydymas sąlygoja didelį mirtingumą. Šio darbo tikslas yra įvertinti dažniausius ūmios mezenterinės išemijos simptomus, kompiuterinės tomografijos angiografijos diagnostinę vertę bei jos svarbą diferencinei diagnostikai ūmios mezenterinės išemijos metu.